Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų | kl.lt

TEISĖSAUGA: MEDICINOS ĮRANGOS ĮMONĖS GALĖJO NETEISĖTAI LAIMĖTI 3 MLN. EURŲ VERTĖS PIRKIMŲ

  • 1

Įtariama, kad medicinos įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė teisėsauga.

„STT pareigūnų surinkti duomenys šiuo metu leidžia įtarti, kad medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančių įmonių atstovai, galimai veikdami įvairiomis neteisėtomis priemonėmis, per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį galėjo sudaryti sąlygas įmonėms neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų“, – rašoma STT ir prokuratūros pranešime.

Šiuo metu įtarimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų pareikšti 35 asmenims, keturi iš jų yra privačių įmonių vadovai ir šeši – gydymo įstaigų vadovai.

„Duomenys leidžia manyti, kad gydymo įstaigos, inicijuodamos viešuosius pirkimus, veikė priešingai tarnybos interesais, galimai vykdant išankstinius susitarimus su suinteresuotomis pirkimus laimėti privačiomis įmonėmis. Tyrime tokių įmonių nustatyta, bent šiame etape, ne mažiau kaip penkios“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Žydrūnas Radišauskas.

Jo teigimu, „tiriami sisteminės korupcijos požymiai“.

Įtarimai – šešių gydymo įstaigų vadovams

Teisėsauga patvirtino, kad tarp įtariamųjų yra Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Narimantas Markevičius, Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė, Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos vyriausias gydytojas Olegas Kačanas, Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas, Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius ir Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė.

Įtarimų šiame tyrime sulaukė ir medicinos įranga prekiaujančios bendrovės „Limeta“ vadovas, Kretingos rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras socialdemokratas Virginijus Domarkas, taip pat – įmonės „Limeta NT“ vadovas, abiejų minėtų įmonių akcininkas Kęstutis Kutkauskas.

Įtarimai pareikšti ir Panevėžyje įsikūrusios taip pat medicinos įranga prekiaujančios įmonės „Graina“ valdybos pirmininkui bei akcininkui Erlandui Sudeikiui.

Kaip rodo Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys, įmonės „Limeta“ bei „Graina“ yra laimėjusios dešimtis viešųjų pirkimų įvairiose šalies sveikatos įstaigose.

Pasak prokuroro, įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus „buvo ribojama konkurencija, diskriminuojami kiti tiekėjai“, o sąlygos buvo suderintos taip, kad laimėtų tam tikros proteguotos įmonės.

Daugumai įtariamųjų paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Vienas įtariamasis, privačios įmonės „Graina“ vadovas E. Sudeikis, suimtas.

Prokuratūra prašė suimti ir „Limetos“ vadovus V. Domarką ir įmonės „Limeta NT“ vadovą, abiejų minėtų įmonių akcininką K. Kutkauską, tačiau teismas šių prašymų netenkino.

Teisėsaugos teigimu, tiriamos tokios nusikalstamos veikos kaip piktnaudžiavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, kyšininkavimas, taip pat – apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo.

Pasak teisėsaugos, medicininė buvo ultragarsas, echoskopai. Ji nėra susijusi su COVID-19 valdymu.

„Turimi duomenys mums leidžiama manyti, kad buvo veikiama tiek iš vienos pusės, tai yra, iš privačių įmonių pusės, tiek iš gydymo įstaigų pusės“, – sakė prokuroras.

Rasta šimtai tūkstančių grynųjų

STT Centrinės tyrimų valdybos vadovas Darius Balčiūnas sakė, jog apie 150 kratų metu rasta 270 tūkst. grynųjų įvairia valiuta. Pasak jo, pareigūnai užfiksavo galimo kyšio perdavimo momentus.

„Kai kurios sumos viršija 10 tūkst. eurų“, – sakė D. Balčiūnas.

Pinigai, pasak jo, buvo perduoti grynaisiais pinigais.

Pasak STT, tiriama daugiau kaip šimtas nusikalstamų veikų. Įtariama, kad į jas galėjo būti įtraukta daugiau kaip dešimt gydymo įstaigų iš skirtingų savivaldybių, jų vadovai ir kiti asmenys, atsakingi už viešuosius pirkimus.

Plataus masto operacija šiame ikiteisminiame tyrime atlikta kovo 2 dieną. Joje dalyvavo visų teritorinių STT padalinių bei kitų tarnybų pareigūnai – daugiau kaip šimtas pareigūnų.

Pasak D. Balčiūno, atlikdami operaciją pareigūnai atidžiai vertino, ar veiksmai nepakenks pacientams ir atsižvelgė, kad nebūtų sutrikdyta įstaigų veikla.

Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į informaciją apie tyrimą, pranešė, jog ministras Arūnas Dulkys reiškia pasitikėjimą teisėsaugos institucijų veiksmais bei kompetencija, o ministerijos komanda yra pasirengusi bendradarbiauti jį vykdant.

„Visada esame pasirengę bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Šiuo sudėtingu metu pasitikėjimas ir skaidrumas yra du esminiai veiksniai, galintys garantuoti tinkamą sveikatos apsaugos sistemos darbą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis atvejis nesutrukdys sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams ir toliau sklandžiai dirbti“, – pranešime cituojamas ministras A. Dulkys.

STT Centrinės tyrimų valdybos tyrimą kontroliuoja, organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių prokurorų grupė.

GALERIJA

  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
  • Teisėsauga: medicinos įrangos įmonės galėjo neteisėtai laimėti 3 mln. eurų vertės pirkimų
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

manau, tai tik smulkus grobis

iki 2011 m eilinis, bet su stažu vieno Vilniaus itin populiaraus Santaros teritorijos chirurgijos padalinio - nesvarbu kokio, tai detalės - chirurgas per kalendorinius metus į kišenę gaudavo nuo 0,5 iki 1 mln Lt. Tokių chirurgų juk ne vienas ir ne trys. Dauginkite. PAJAMOS ŠIOS NIEKAIP NEPASKAITOMOS, mokesčiai nuo jų nemokami. Tad dabar, kai piliečių indėliai pasiekė 16,5 mljrd eur plius virš 9 mljrd visokių uabčikų sąskaitose - o kiek dar kojinėse ir kituose namų kampuose, palovėse; ar suvokiate, kokie yra kyšių tarifai už neva ligonių kasų apmokamas operacijas??? Ar žinot, kas nutinka tiems drąsuoliams, kurie per lankančiuosius giminaičius reikiamos sumos nepaduoda chirurgui, anestezuotojui, slaugytojai, valytojai, virtuvės moterims...? Kalkuliuokit. Ir smagumo dėlei prasukite ratus su dviračiu ar automobiliu medikų nuosavų "kuklių" namukų kvartaluose, rezidencijose prie jūros, kitur, Ispanijas įskaitytinai, kalkuliuokit.iš mediko algelės tai įmanoma? O kur dar jų vaikučių išlaikymas

SUSIJUSIOS NAUJIENOS