SUKČIAI IŠ VYRO KRIPTOVALIUTOS PINIGINĖS APGAULE IŠVILIOJO 72,5 TŪKST. EURŲ

Dar vienas asmuo Lietuvoje nukentėjo per investavimo platformą – sukčiai iš vyro kriptovaliutos piniginės apgaule iš vyro išviliojo 72,5 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 45 metų vyro pareiškimą.

Jis pranešė, kad nuo liepos 18 iki gruodžio 4 dienos investavimo platformoje nepažįstami asmenys iš jo kriptovaliutos piniginės apgaule išviliojo pinigines lėšas.

Nuostolis – 72 tūkst. 525 eurai.

Surinkta medžiaga dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.

Trečiadienį į Vilniaus apskrities policijos pareigūnus taip pat kreipėsi ir dar viena nuo sukčių nukentėjusi moteris.

61 metų nukentėjusioji pasakojo, kad nuo rugsėjo 6 iki gruodžio 12 dienos Ukmergės rajone, nepažįstami asmenys, įtikinę investuoti per investavimo platformą, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliojo 7 tūkst. 660 eurų.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šią savaitę policija gavo dar kelis pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone.

Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų.

Neseniai „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų susidūrė su telefoniniais sukčiais.

Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).

„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – yra sakęs Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.