Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju Valerijumi Ivanovu, E. Švenčionienė 2023 metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Generalinė prokuratūra sako, kad vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje ji ir buvęs prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.
E. Švenčionienė jai pareikštus kaltinimus neigia, sako, kad daugiau nei prieš tris dešimtmečius ji pati nedalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, o dalyvavimas minėtoje laidoje, laidos pašnekovai leido pažvelgti į Sausio 13-osios įvykius kitomis akimis.
„Gal skausminga artimiesiems žuvusiųjų, bet mes nemenkinome aukų, nebuvo nė vieno sakinio, kad džiaugiamės. Nuomonė negali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, tai niekam neatnešė nuostolių. Aš ne tik nepažeminau L. Asanavičiūtės, aš norėjau sužinoti daugiau. Aš klausimą uždaviau ir tai nėra nusikaltimas. Jeigu mano sūnus ar dukra būtų žuvę tokiomis aplinkybėmis, aš ieškočiau visą gyvenimą aplinkybių, kaip pateisinti vaiko žūtį. Aš neteigiau, kad byla klastojama, sakiau, kad trūksta medžiagos. Sausio 13-osios byla negali būti padėta į stalčių“, – teisme kalbėjo E. Švenčionienė.
Bylos nagrinėjimui artėjant į pabaigą, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas kaltinamajai suteikė paskutiniojo žodžio teisę. Kaltinamoji ja naudojosi du posėdžius, savo kalbą ji tęs ir kitame posėdyje.
E. Švenčionienė mano, kad byloje atlikta ekspertizė neįrodė, kad ji šiurkščiu žodžiu minėjo aukas ar neigė Sausio 13-osios nusikaltimą.
„Mes jo neneigėme. Kokį gi pavojų sukėlė trijų asmenų istorinė diskusija?“ – stebėjosi ji.
E. Švenčionienė mano, kad jai pareikšti kaltinimai yra absurdiški.
ELTA primena, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Kaip teigė prokuroras, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos bei Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
„Per savo kelionę Baltarusijoje aš kalbėjau, kas man patinka tose šalyse. Aš negaliu suprasti, kokiu būdu ši byla atsirado teisme. Turime dalyvauti absurdiškame trejų metų teisme. Kodėl mes neturėjo teisės prašyti lengvatų, jeigu aš matau, kad yra galimybė turėti pigesnį pravažiavimą. Iki „Geros kaimynystės forumo“ aš 2–3 kartus važiuodavau į Baltarusiją, nes mūsų šeimos biudžetui buvo naudinga įsigyti pigesnių vaistų. Kokią grėsmę Lietuvos ekonomikai sukėlė mano pinigai už batus, nusėdę Baltarusijos biudžete", – stebėjosi kaltinamoji.
(be temos)
(be temos)
(be temos)