Dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė ketvirtadienį pareiškė nušalinimą prokurorui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdį L. Jaruševičienės byloje kaip liudytoją planavo apklausti tuometį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Seimo narį „valstietį“ Aurelijų Verygą.

A. Veryga atvyko į teismo posėdį, tačiau eksviceministrei pareiškus nušalinimą Generalinės prokuratūros prokurorui Gintarui Pliopliui, liudytojo apklausa atidėta kitam posėdžiui, lapkričio 14 dienai.

„37 puslapių nušalinimas, šiandien posėdis tikrai neįvyks, vargu, ar šiandien nušalinimo klausimą išspręsime. Ačiū už dalyvavimą, ačiū už sugadintą laiką – netikėtas posūkis“, – į teismo salę pakviestam liudytojui A. Verygai sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Teisėjas leido A. Verygai išvykti.

A. Veryga 2016-2020 metais sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Kaltina neobjektyvumu

L. Jaruševičienė prokurorą G. Plioplį kaltina neobjektyvu tiriant bylą.

„Pareikštas kaltinimas neaiškus, melagingas, prieštaraujantis bylos medžiagai, prokuroras netinkamai ir tendencingai atliko savo pareigas, naikino mano teisinančius įrodymus“, – teismui sakė L. Jaruševičienė.

Ji teigė, kad buvo padaryta žala jos reputacijai, o siekiant objektyvaus bylos išnagrinėjimo, būtina pakeisti prokurorą.

L. Jaruševičienę palaikė ir jos advokatas Rolandas Mištautas. Jis priminė, kad byla, dėl kurios prasidėjo šis tyrimas, prokuratūros yra nutraukta, ji nebuvo atnaujinta ir po generalinės prokurorės inicijuoto patikrinimo.

Rugsėjį Generalinė prokuratūra patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo palikti galioti kaip teisėti.

Šį pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jos darbuotojai L. Jaruševičienės byloje apklausti kaip liudytojai.

„Politinė iniciatyva pirkti testus yra teisėta, operacijų vadovas, ministras priėmė teisėtą sprendimą, perkančios organizacijos priėmė teisėtą sprendimą. Šališkumas yra kaltinimo formavimas. Bausmė yra ir procesas, kuriame dalyvauja Lina Jaruševičienė, teismas turi galimybę sustabdyti neteisėtus veiksmus“, – teismui sakė advokatas.

Jis mano, kad dabar iškilusi aplinkybių visuma verčia abejoti, kad šis prokuroras užtikrins teisingumą, nes jis, advokato manymu, yra šališkas.

Prokuroras: vertinu kaip baigiamąją kalbą

Prokuroras G. Plioplys, kuriam pareikštas nušalinimas, sakė, kad L. Jaruševičienės pasisakymą vertina kaip baigiamąją kalbą.

„Įdomu buvo išklausyti pasisakymą, buvau vienu metu išsigandęs, ką – prokuroras pridirbo. Išgirdau baigiamąją kalbą, antrą kartą jau, be čia ne ta stadija. Nebuvo įvardinta nušalinimo pagrindų, prašau prašymo netenkinti“, – per posėdį sakė prokuroras G. Plioplys.

Nutartį dėl nušalinimo teismas skelbs lapkričio 14 dieną.

Politinė iniciatyva pirkti testus yra teisėta, operacijų vadovas, ministras priėmė teisėtą sprendimą, perkančios organizacijos priėmė teisėtą sprendimą.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros prokuroro G. Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Kaltinama veikusi bendrovės interesais

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.

Pernai bylą perdavus teismui, L. Jaruševičienė prašė grąžinti jos bylą prokuratūrai ar nutraukti, tačiau teismas prašymą atmetė.

Tada teismas paskelbė, kad kaltinamajame akte suformuluotas konkretus laikas, vieta, išdėstytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Bylos grąžinimas į prokuratūrą užtęstų procesą ir teisingumas nebūtų įgyvendintas per trumpiausią laiką, o kaltinamasis aktas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, esminių pažeidimų, susijusių su kaltinamosios teise žinoti, kuo ji kaltinama, nėra nustatyta.

Byloje iš viso yra 54 liudytojai.