A. VERYGA: ĮSIGYJANT COVID-19 TESTUS L. JARUŠEVIČIENĖ VYKDĖ MANO NURODYMUS

Dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė ministro nurodymus, sako tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga.

„Tai visiškai be reikalo teisiamas žmogus, žmogus vykdė pavedimus, nurodymus, viceministrė turėjo vykdyti mano nurodymus, už tai (jei būtų nevykdžiusi – BNS) jai grėsė darbinė atsakomybė“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį sakė A. Veryga.

„Mes dirbome vienoje komandoje, kada aš buvau ministras, kai buvo pandemija teko priimti sudėtingus sprendimus. Kaip pastebėjimą pasakysiu kaip politikas – man kelia nerimą, kad visa ši istorija idealiai sutampa su politiniais ciklais. Ši istorija padarė žalos valstybės tarnautojams, tai padarė įtakos ir rinkimams. Dabar vėl rinkimai, vėl aš stoviu, salėje yra žiniasklaida, tai vėl turės įtakos žmonių pasirinkimui, bus galima spekuliuoti dalykais, kurių nebuvo,“  – sakė dabartinis Seimo narys „valstietis“.

Politikas teisme apklausiamas kaip liudytojas.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda.

„Sveikatos apsaugos ministerija viena nebūtų galėjusi to padaryti“, – sakė A. Veryga.

Jis priminė, kad kilus pandemijai, medikai pradėjo bijoti eiti į darbą ir „numirti“, kad tuo metu itin trūkstant apsaugos priemonių, buvo ieškoma jų, taip pat ir testų.

„Mes tikrai padarėme gerą darbą, tai įvertino užsienio valstybės“, – teigė liudytojas A. Veryga.

Tai visiškai be reikalo teisiamas žmogus, žmogus vykdė pavedimus, nurodymus, viceministrė turėjo vykdyti mano nurodymus, už tai jai grėsė darbinė atsakomybė.

A. Veryga 2016-2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Numatyti kiekį buvo sunku

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis A. Verygos teiravosi, kodėl testus buvo nuspręsta įsigyti būtent iš „Profarmos“.

„Nei aš, nei viceministrė nebuvome pirmasis kontaktas, kurie gavo žinių apie tai. Jie atkeliavo iš premjero komandos, mes kalbėjome su visais, su kuo įmanoma. Visi ieškojo visko, tuo metu rinkoje daug prekių nebuvo. Matyt, kad buvo tikima, kad „Profarma“ pristatys ir testai bus patikimi“,  – į teisėjo klausimą atsakė A. Veryga.

Jis sakė, kad tuo metu buvo sunku prognozuoti, koks būtų optimalus testų ir kitų priemonių kiekis pandemijos valdyme.

„Buvo norėta nuraminti kritines grupes, kad jos eitų į darbą. (...). Buvo priimtas sprendimas nupirkti testų, kokie yra įmanomi. Mes norėjome, kad visuomenė jaustų ir suprastų, kad Vyriausybė prisiima atsakomybę“, – sakė A. Veryga.

Jis pripažino, kad bandydami suvaldyti pandemiją, politikai padarė daug klaidų.

„Aš manau, kad daug klaidų padarėm, nereikėjo išvaryti vaikų į nuotolinį mokymą. Padarėm žalą, bet tuo metu nežinojom, kaip turi būti. Paskui užgimė Lietuvoje „duomenų ekspertai“. Vyriausybėje buvo Oksfordo universitete matematiką baigęs asmuo. Jis atėjęs pasakė, kad pagal matematinį modelį mirsim. Žiūrint į Italiją, kur šaldė lavonus ledo arenose ir kokiu greičiu plinta virusas, tai buvo labai realus modelis“, – to meto įvykius prisiminė A. Veryga.

Aš manau, kad daug klaidų padarėm.

Generalinės prokuratūros prokuroro G. Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Kaltinama veikusi bendrovės interesais

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.