Šia priemone medikai pasinaudoti galės iki lapkričio 30 dienos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Norėdami padėkoti medikams, kurie karantino metu dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, iškėlėme medikų poilsio idėją Lietuvoje. Jų poilsiui skirtos lėšos pasieks turizmo sektorių“, – pranešime sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Turizmo paslaugomis nemokamai galės pasinaudoti ir licencijuoti medikai, ir licencijų neturintys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Jie galės pasirinkti atostogų Lietuvoje pasiūlymus ir vieną kartą įsigyti turizmo paslaugas iš pasirinkto turizmo paslaugų teikėjo.

Licencijuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai į paslaugų teikėjus galės kreiptis su savo licencijos numeriu, o nelicencijuotiems bus suteikti turizmo paslaugų kuponai.

Įsigijus turizmo paslaugas, kurių kaina mažesnė nei 200 eurų, nepanaudota dalis nebus kompensuojama, o norintys įsigyti paslaugų už daugiau nei 200 eurų, skirtumą turės padengti savo lėšomis.

Šiuo metu valstybės kompensuojamas turizmo paslaugas jau yra rezervavę daugiau nei 5 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, o paslaugas teikia 655 paslaugų teikėjai.

Priemonės „Atostogos medikams“ biudžetas siekia 10 mln. eurų.

Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.  

„Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis. Didžioji dalis pensijų gavėjų išmokų į sąskaitas sulauks anksčiau nei įprastai, nuo rugpjūčio 6-osios, dalis įprastą mokėjimo dieną. Maža dalis gavėjų išmokas gaus viena diena vėliau negu įprastai“, – BNS nurodė ji. 

Jei žmogus gauna pensiją į banko sąskaitą, pervedimo laikas priklausys nuo konkretaus banko ir regiono. Pensijas gaunantiems į namus pinigai bus atnešti nuo rugpjūčio 10 iki 26 dienos, šiuo laiku jas bus galima atsiimti ir pašte.

„Vienkartinės išmokos pasieks gavėjų sąskaitas tą pačią dieną, kaip ir periodiniai mokėjimai, tačiau kitu pervedimu, kadangi tai atskira išmokų rūšis“, – sakė M. Kozič.

Vienkartinės išmokos pasieks gavėjų sąskaitas tą pačią dieną, kaip ir periodiniai mokėjimai, tačiau kitu pervedimu, kadangi tai atskira išmokų rūšis.

M. Kozič sakė, kad „Sodrai” nereikėjo papildomų žmogiškųjų ar techninių resursų 200 eurų išmokų mokėjimui, tačiau reikėjo laiko.

Pasak M. Kozič, išmokėti išmokas birželį nebuvo galimybių, nes valdžiai apsisprendus dėl vienkartinės išmokos „Sodra” jau turėjo sąrašą užsakymų – ir iš anksto suplanuotų, ir naujų. 

Anot jos, sutartis su rangovais buvo pasirašyta birželio 26-ąją, o programinė įranga buvo sukurta, testuojama ir paruošta per mažiau nei penkias savaites – keliomis savaitėmis greičiau nei įprastai.

Vyriausybės siūlymui išmokėti 200 eurų vienkartines išmokas socialiai pažeidžiamoms grupėms Seimas pritarė gegužės pradžioje. Valdantieji teigė, kad tai paskatins vartojimą bei iš dalies kompensuos rizikos grupės žmonių per karantiną patirtus finansinius praradimus.

Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad rizikos grupės žmonės dėl apribojimų negalėjo gyventi įprasto gyvenimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė paramą išmokėti anksčiau nei vasaros pabaigoje. Prezidentas taip pat pripažino, kad valdančiųjų numatyta išmokų skyrimo data „praktiškai visiškai papuola prie rinkimų slenksčio“.

„Jeigu „Sodros“ vadovei politikai pasakys, kurių darbų nereikia daryti – pavyzdžiui, nereikia perskaičiuoti pensijų, kad nereikia perskaičiuoti stažo, nereikia anuiteto sutvarkyti – tada tegul priima tokį sprendimą (paankstina išmokėjimą – ELTA). Šiandien kol kas „Sodra“ labai aiškiai komunikuoja. Jeigu kažkas pagal savo sugedimo laipsnį galvoja, kad čia kažkas susiję su rinkimais – tai jie, matyt, taip ir darytų, bandytų papirkinėti“, – Seime žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.

„Tai yra ciniškas požiūris“, – opozicijos ir Prezidentūros išsakytas nuomones įvertino S. Skvernelis.

Jeigu kažkas pagal savo sugedimo laipsnį galvoja, kad čia kažkas susiję su rinkimais – tai jie, matyt, taip ir darytų, bandytų papirkinėti.

Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta ketvirtadienį teigė, kad, skyrus pakankamai išteklių, vienkartinę 200 eurų išmoką būtų galima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį.

„Dėl paties išmokėjimo viskas priklauso nuo resursų. Be abejo, nėra paprasta greitai padaryti viešuosius pirkimus, bet karantino sąlygomis, ekstremalios situacijos sąlygomis ir viešieji pirkimai yra šiek tiek supaprastinti. Čia turbūt pasiryžimo reikalas ir skiriamų techninių resursų reikalas dėl išmokėjimo. Mūsų galva, būtų įmanoma susitelkus ir skyrus IT resursų per mėnesį ar pusantro tas lėšas išmokėti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Ketvirtadienį Seimas turėtų priimti sprendimą dėl vienkartinės 200 eurų išmokos skyrimo daliai asmenų. Ji būtų skiriama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija ir panašiai.

Ši priemonė nukreipta beveik 910 tūkst. asmenų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau sakė, kad ši išmoka gavėjus galėtų pasiekti tik rugpjūtį. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė patvirtino, kad anksčiau išmokėti paramą trukdo technologinės priežastys.

Jei prezidentas pasirašys įstatymą, pinigus gaus apie 910 tūkst. tūkst. gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta 182 mln. eurų.

Už tokį Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš  – 8, o 6 susilaikė. Kai kurie parlamentarai teigė. be algos gaunantys ir senatvės pensijas ar negalios išmokas, todėl nuo balsavimo nusišalino.

Kelių socialinių išmokų gavėjai galės gauti tik vieną subsidiją, ji nebus paveldima. Jokių prašymų ją gauti nereikės rašyti, o išmoka neturės įtakos skaičiuojant kitas žmogaus gaunamas socialines išmokas. Išmoką gaus tik Lietuvoje gyvenantys žmonės.

Vienkartines išmokas pirmiausia gaus pensijų ir socialinių išmokų gavėjai, kuriems jos būtų paskirtos iki birželio, o jeigu vėliau, 200 eurų jie gautų su pirma išmoka. 

200 eurų išmokas gaus senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai. 

Seimo opozicija siūlė šias išmokas didinti iki 300-375 eurų, ir pinigus išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio, bet valdančiųjų atstovai patikino, kad anksčiau išmokėti pinigų negalima dėl techninių apribojimų.   

Taip pat nepritarta siūlymams išmokas skirti tik tiems, kurių pajamos per mėnesį neviršija 600 eurų.

Pasak liberalo Kęstučio Glavecko, dabar, pavyzdžiui, 600 eurų ir didesnes pensijas gauna 27,7 tūkst. (5 proc.) pensininkų. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad iš vienkartinių išmokų bus tik trumpalaikė nauda. Pasak jo, 182 mln. eurų daug geriau pasitarnautų dirbantiesiems.

o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė mano, kad pensininkai šiuos pinigus atiduos vaikams, kuriems sunkiau dėl per koronaviruso krizę netektų pajamų. Ji priminė, kad pusė Seimo narių yra pensinio amžiaus ir gauna pensijas, todėl išmoką taip pat gaus

Konservatorius Jurgis Razma pasigedo griežto premjero nurodymo „Sodrai“ greičiau, bent liepą, išdalinti išmokas žmonėms.  

Vienkartinę 200 eurų išmoką, kurią žadama išmokėti rugpjūtį, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pavadino trylikta pensija.  

Valdantieji teigia, kad vienkartinės išmokos paskatins vartojimą ir sumažins skurdą. Kritikai sako, kad taip valdžia siekia įsiteikti rinkėjams prieš spalio mėnesio Seimo rinkimus.

Opozicijos politikai pasirinktą išmokėjimo terminą sieja su spalio mėnesio rinkimais.

„Tai techninis sprendimas ir anksčiau „Sodra“ šio sprendimo įgyvendinti negali dėl programavimo. Mes visi norime, kad būtų kuo anksčiau, bet rugpjūtis yra anksčiausia data. Šioje vietoje mes nieko negalime padaryti. Tikrai nėra jokių bandymų vėliau mokėti šiuos pinigus. Yra pasirinktas optimaliausias, greičiausias variantas. Aš vakar mačiau „Sodros“ pažymą, kad anksčiau jie to įgyvendinti negalėtų“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį Seimui teiks pataisas dėl vienkartinės 200 eurų išmokos skyrimo senyvo amžiaus ir neįgaliems gyventojams.

Kaip pranešė Vyriausybė, išmoka būtų skiriama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija ir panašiai.

Aš vakar mačiau „Sodros“ pažymą, kad anksčiau jie to įgyvendinti negalėtų.

Ši išmoka nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų. 

Kaip anksčiau sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, dėl šiuo metu „Sodros” patiriamų didelių apkrovimų išmoka gavėjus pasiektų tik rugpjūtį.

Kritikai sako, kad ši priemonė yra populistinė ir sieja ją su artėjančiais Seimo rinkimais.

Prezidentūra: išmoka gavėjus turėtų pasiekti anksčiau nei rugpjūtį

Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Vyriausybės pasiūlyta 200 eurų išmoka gavėjams turėtų būti išmokėta per trumpesnį laikotarpį, siekiant, kad ši priemonė būtų veiksminga.

Kaip antradienį „Žinių radijui” sakė S. Krėpšta, panašias paklausos skatinimo priemones yra taikiusi ne viena valstybė.

„Bendrai paėmus, iš makroekonomikos pusės įvairios paklausos skatinimo priemonės yra reikalingos, matant bene 10 proc. ekonomikos kritimo prognozes, ir ši priemonė – 200 eurų – nėra kažkokia inovacija, čia yra vadinamieji helikopterio pinigai”, – „Žinių radijui” sakė S. Krėpšta.

„Jei mes norime įlieti šiuo metu į ekonomiką papildomų lėšų, helikopteris turi greitai atskristi, nes paskui bus per vėlu ir tas poveikis tikrai neduos tiek naudos, kiek galėtų duoti, jei ta priemonė būtų panaudota šiuo metu“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Jo teigimu, matant, kaip dirba tam tikros valstybės institucijos, „galima rasti inovatyvių būdų šiuo laikotarpiu išspręsti biurokratinius trikdžius ir įgyvendinti priemonę per trumpesnį laikotarpį.”

Pasak S. Krėpštos, viena iš priemonių, siekiant sušvelninti ekonomikos nuosmukį, galėtų būti laikinas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas (GPM).

„Šiais metais planuojamas apie 8–10 proc. ekonomikos susitraukimas. Kitais metais matomas atšokimas – ekonomika turėtų augti bene 8 proc., tai labai svarbu amortizuoti ekonomikos nuosmukį šiais metais, ir viena iš netradicinių priemonių – laikinas GPM sumažinimas, kuris paskatintų vartojimą, padidintų žmonių pajamas, pagerintų verslo būklę ir galėtų sušvelninti ekonomikos kritimą“, – sakė S. Krėpšta.

 Pristato siūlymą Seimui

Seimui antradienį pristatomas Vyriausybės siūlymas rugpjūčio mėnesį išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms.

Jei Seimas priims Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą, išmoką gaus 910 tūkst. tūkst. gyventojų: senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai. 

Kelių socialinių išmokų gavėjai galės gauti tik vieną subsidiją. Jokių prašymų ją gauti nereikės rašyti.

Vienkartines išmokas Vyriausybė siūlo išmokėti rugpjūtį: pirmiausia pinigus gautų pensijų ir socialinių išmokų gavėjai, kuriems jos būtų paskirtos iki birželio, o jeigu vėliau, 200 eurų jie gautų su pirma išmoka.

Seimo opozicija siūlo pinigus išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio. Opozicijos politikai pasirinktą išmokėjimo terminą sieja su spalio mėnesio rinkimais. Valdžia tikina, kad anksčiau išmokėti pinigus nėra techninių galimybių. 

Iš viso tokia išmokai numatyta 182 mln. eurų. 

Seimas įstatymą turėtų priimti šią savaitę.

„Pasiruošimas vyko 9 mėnesius. Ir bankai, ir mes, ir prekybos įmonės rengėsi naujų banknotų įvedimui, todėl tikimės, kad šiandien pradėjus cirkuliuoti šiems banknotams apyvartoje nebus jokių nesklandumų atsiskaitant jais prekybos vietose“, – teigė LB Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Naujuose banknotuose patobulintas smaragdo spalvos skaičius. Jis yra visuose kituose serijos „Europa“ banknotuose, o šioje patobulintoje jo versijoje dar matyti euro simboliai.

Taip pat, kreipiant banknotą, dešinėje esančios sidabro spalvos juostelės viršuje esančioje hologramoje su erdviniais elementais matyti aplink skaičių judantys euro simboliai, tiesioginėje šviesoje jie tampa ryškesni. Sidabro spalvos juostelėje dar matyti Europos portretas, architektūros objekto motyvas ir didelis euro simbolis.

100 ir 200 eurų banknotai dabar bus tokio paties pločio kaip ir 50 eurų banknotas, todėl juos tvarkyti ir apdoroti, LB teigimu, bus lengviau. Taip pat jie lėčiau dėvėsis, todėl ilgiau bus tinkami naudoti.

Pasak D. Stankevičiaus, atsiskaitant šie banknotai nėra labai populiarūs.

LB duomenimis, 100 eurų banknotas yra ketvirtas pagal populiarumą Lietuvoje. Jis sudaro 12 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų banknotų, o 200 eurų banknotas – 2 proc. Dažniausiai Lietuvoje naudojami 50 ir 20 eurų banknotai.

ELTA primena, kad Lietuva eurą įsivedė 2015 metais.

„Naujieji serijos „Europa“ banknotai pasižymi naujoviškomis vis didesnį saugumą užtikrinančiomis apsaugos priemonėmis – jas, kaip įprasta, atskleidžiame likus daugiau nei pusei metų iki jų išleidimo į apyvartą tam, kad verslas turėtų pakankamai laiko pritaikyti banknotų tvarkymo įrangą, įdiegti visus reikiamus atnaujinimus ir vartotojai nepatirtų nesklandumų atsiskaitydami“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pasak centrinio banko, kitų metų gegužės 28 dieną išleidžiamuose banknotuose panaudotos naujos apsaugos priemonės.

Pasak LB grynųjų pinigų ekspertės Ramunės Juzėnienės, vienas pagrindinių naujų apsaugos požymių – judantys elementai, atsirandantys banknoto holograminėje juostelėje. Be to, palyginti su pirmosios serijos šio nominalo banknotais, nauji banknotai bus tokio pat pločio, kaip ir 50 eurų banknotas. Tačiau jų ilgis nesikeis – kuo ilgesnis banknotas, tuo didesnis jo nominalas.

R. Juzėnienės teigimu, pagrindinė banknotų atnaujinimo priežastis – apsauga nuo pinigų padirbinėjimo.

„Tai yra visiškai normali veikla, Europos centrinis bankas, nenorėdamas atsilikti technologijomis, atnaujina inovatyvias apsaugos priemones ir apsaugo banknotus nuo padirbinėjimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Juzėnienė.

100 ir 200 eurų nominalai bus paskutiniai naujosios serijos „Europa“ banknotai: 2013 metais į apyvartą išleisti 5 eurų, po metų – 10 eurų, 2015 metais – 20 eurų, 2017 metais – 50 eurų banknotai. 

Senosios serijos banknotai ir toliau liks legalia atsiskaitymo priemone.

Šiuo metu eurų banknotai yra septynių nominalų – 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų, juose pavaizduoti skirtingų Europos istorijos laikotarpių architektūriniai stiliai.

Lietuva eurą įsivedė 2015-ųjų sausį.

Apie 10.45 val. Šilutės pl. 1976 m. gimęs automobilio „VW Golf“ keleivis siekdamas, kad transporto priemonės vairuotojas, taip pat Rumunijos pilietis, gimęs 1986 m., išvengtų administracinės nuobaudos, nes neturėjo teisės vairuoti automobilį, patruliui davė 200 eurų kyšį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo papirkti policijos pareigūną.