Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

Apie tai Lietuvos prezidentę telefonu informavo EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Tai – nuoseklių Lietuvos pastangų įvertinimas, kuris atvers daugiau galimybių ginti mūsų valstybės interesus. Narystė EBPO sustiprins Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, leis glaudžiau bendradarbiauti su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis ir prisidės prie mūsų šalies augimo bei ekonominės gerovės skatinimo“, – pranešime spaudai sakė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad derybų pradžia taip pat yra ir įpareigojimas Lietuvai toliau stiprinti ekonomikos konkurencingumą ir diegti inovacijas, didinti jaunimo užimtumą, gerinti valstybės įmonių valdymą bei įgyvendinti kitas reformas.

Vasario pabaigoje buvo sudaryta Lietuvos narystės EBPO koordinavimo komisija, kuriai pirmininkauja Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, į ją taip pat įeina viceministrai, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Statistikos departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai.

A.Mačiulis tuomet teigė, kad Lietuvos narystė EBPO yra svarbi, atsižvelgiant į pastaruosius Rusijos veiksmus.

Lietuva dabar aktyviai dalyvauja EBPO komitetuose ir darbo grupėse. Lietuvos atstovai bendradarbiauja su EBPO ekspertais konkurencijos stiprinimo, ekonomikos liberalizavimo ir kovos su korupcija srityse. Šalis taip pat prisideda teikiant EBPO paramą Ukrainai.

Oficialų prašymą tapti EBPO nare Lietuva įteikė 2002 metais.

Narystė pagerintų investicinę aplinką

Lietuvos įstojimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) padėtų pagerinti šalies investicinę aplinką, sako šalies prezidentės patarėja. Premjeras sako, kad kvietimas derėtis yra didelis žingsnis į priekį - Lietuva turės ilgalaikės naudos ir sustiprins savo ekonomiką.

„Manau, kad tai (narystė EBPO -BNS) labai svarbi užtikrinant investicinę aplinką, narystė organizacijoje taip pat vertinama kaip pliusas vertinant verslo aplinką“, - BNS teigė vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija) Lietuvos vadovę ketvirtadienį telefonu informavo, jog šalis pakviesta pradėti derybas dėl narystės organizacijoje.

„Aš manau, kad tai iš tikrųjų yra kelių metų Lietuvos darbo rezultato įvertinimas. Pradėti derybas dėl narystės siekėme jau kelis metus. Manyčiau, kad tai yra geras signalas, nes valstybės vertinamos pagal jų pasirengimą ir siekius“, - teigė J.Neliupšienė.

Anot jos, pačios derybos dėl narystės gali užtrukti, tačiau turint omenyje, kad Lietuva aktyviai dalyvavo EBPO veikloje, tikimasi, jog jos bus trumpesnės nei įprastai.

Algirdas Butkevičius sako, kad nuolatiniai susitikimai su EBPO atstovais, šalių narių vadovais, pokalbiai ir derybos bei Lietuvos ekonominė pažanga davė teigiamų rezultatų.

„Tai didelis žingsnis į priekį. Priklausydami šiam solidžiam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui, turėsime ilgalaikės naudos ir dar labiau sustiprinsime šalies ekonomiką“, - pranešime spaudai sakė premjeras.

Planuojama, kad organizacijos nare Lietuva galėtų tapti kitais metais.

Šį sekmadienį LRT televizijos laida „Mūsų laisvės metai“ apžvelgs 2002-uosius. Kuo išsiskiria šie metai nepriklausomos Lietuvos kelyje?

Tai ir istorinis JAV prezidento vizitas Lietuvoje, ir šalies viltys įsilieti į ES bei NATO. Tais metais Vilniuje pradėtas tvarkyti Gedimino prospektas – išrausta ir uždaryta centrinė miesto gatvė sukėlė didžiulį miestiečių nepasitenkinimą, o patys rekonstrukcijos darbai sulaukė dviprasmiškų vertinimų. 2002-uosius puikiai atsimena ir muziejininkai, nes iš Palangos gintaro muziejaus pavogtas bene vertingiausias eksponatas – „Saulės akmuo“. Apie jo grąžinimą laidoje prisiminimais dalinsis žurnalistas Edmundas Jakilaitis. 2002-ieji išsiskyrė ir pramoginėmis televizijos laidomis. Projekte „Mis Nelaisvė“ pirmą kartą viso pasaulio istorijoje buvo išrinkta gražiausia nusikaltėlė. O prie Vilnius „Akropolio“ išdygo stiklinis kubas, kuriame apsigyveno Lietuvoje pirmojo televizijos realybės šou „Akvariumas“ dalyviai.

2002-ųjų lapkritį Vilniuje viešėjęs JAV prezidentas George W. Bushas, susitikęs su Lietuvos ir Baltijos šalių aukščiausiais politikais bei Lietuvos visuomene, ištarė  garsiąją frazę: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Jo apsilankymas Vilniuje atvertė naują Lietuvos istorijos puslapį.

Kai 2002 metų lapkričio 22-ąją kelios minutės po 19-tos valandos ant Lietuvos žemės saugiai nusileido JAV prezidentą G.W. Bushą ir jo žmoną Laurą atskraidinęs lėktuvas, aukšto svečio vizito saugumą užtikrinančios tarnybos atsiduso šiek tiek lengviau. Likus 15 minučių iki prezidentinio lėktuvo nusileidimo, buvo visiškai uždaryta Lietuvos oro erdvė ir šalyje įsigaliojo pirmojo laipsnio saugumo reikalavimai – taip būna visur, kur lankosi galingiausios pasaulio valstybės galva. Nors gana ilgai nebuvo aišku, ar vienas įtakingiausių pasaulio politikų atvyks į Lietuvą, Vadovybės apsaugos departamentas šiam vizitui intensyviai ruošėsi daugiau nei metus. Pasak tuomečio Vadovybės apsaugos departamento (VAD) vadovo Raimundo Kairio, ant kojų buvo sukeltos bene visos Lietuvos tarnybos.

„Siekiant užtikrinti G.W. Busho saugumą vizito metu, buvo pasitelkta daugybė tarnybų. Saugos procesuose dalyvavo Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), visos Vilniaus miesto policijos pamainos, Sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos tarnyba, kariuomenės padaliniai. Visos smulkmenos buvo derinamos su JAV Slaptosios tarnybos agentais“, – laidoje pasakos tuometinis VAD direktorius R. Kairys.

Tada daug kam atrodė keistas nurodymas užvirinti visus kanalizacijos šulinius gatvėse, kuriomis važiuos G.W. Busho kortežas. Senamiestyje, aplink Rotušę gyvenantys miestelėnai dieną prieš vizitą ir vizito metu namus automobiliu galėjo pasiekti tik turėdami pasus.

„Visą šią situaciją galima traktuoti kaip nepaprastosios padėties įvedimą. Tačiau nemanau, kad JAV prezidento atvykimas į Lietuvą buvo stichinė nelaimė, dėl kurios reikėtų Lietuvoje skelbti nepaprastąją padėtį“, – pasakos politikas Andrius Kubilius.

Pasak R. Kairio, ruošiantis vizitui būta ir nesusipratimų. Netrūko gandų, gąsdinimų, kad Vilnius G.W. Bušo vizito metu pavirs savotišku getu.

Kaip buvo rūpinamasi saugumu, kaip aukščiausio rango politiko vizitui ruošėsi sostinės viešbutis, kiek Lietuva investavo ir kiek grąžos gavo? Apie tai – LRT televizijos laida „Mūsų laisvės metai“ šį sekmadienį 21.15 val. Vedėjai Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius.