Šimtmečio laidotuvės

Šie metai visoje šalyje buvo paskelbti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečio metais.

Juos vainikavo sukilimo organizatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimas Klaipėdoje.

Kažkada turėjusių vilties atgulti būtent čia šių nusipelniusių žmonių palaikai galiausiai palaidoti greta jų kovos draugų Klaipėdos skulptūrų parke, buvusiose Senosiose miesto kapinėse.

Į perlaidojimo ceremoniją specialiai tam iš JAV atskrido ir velionių artimieji – J. ir R. Budrių anūkai bei proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios.

Į Lietuvą buvo atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, Amerikoje palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji palaidoti ankstesnėje kapavietėje Čikagoje, Tautinėse lietuvių kapinėse.

Tokia buvo J. ir R. Budrių artimųjų valia.

Įvykis: Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetį vainikavo sukilimo organizatoriaus, diplomato J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikų perlaidojimas Klaipėdoje. / Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Savivaldos rinkimų staigmenos

Politiniame Klaipėdos gyvenime po pavasario savivaldos rinkimų įvyko kardinalios permainos.

Po vienuolikos metų Klaipėdos mero poste ilgametis uostamiesčio vadovas, liberalių pažiūrų Vytautas Grubliauskas, kuris netikėtai tapo Socialdemokratų partijos nariu, rinkėjų valia mero rinkimuose liko penktas.

O dėl mero posto antrajame ture varžėsi konservatorius, Seimo narys Audrius Petrošius ir politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis Arvydas Vaitkus, kuris antrame ture nugalėjo savo konkurentą.

Daugiausia mandatų naujojoje uostamiesčio taryboje gavo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ – net aštuonis.

Septynis mandatus į Klaipėdos tarybą laimėjo partija „Laisvė ir teisingumas“, kurio lyderis Remigijus Žemaitaitis, išrinktas pirmuoju sąrašo numeriu, nusprendė parlamentaro kėdės nekeisti į miesto tarybos nario vietą.

Septynis mandatus naujojoje taryboje laimėjo ir Klaipėdos konservatoriai, uostamiesčio liberalai iškovojo tris mandatus.

Po tris mandatus atiteko „valstiečiams“ ir socialdemokratams.

Į valdančiąją koaliciją susivienijo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai, „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Po ilgų metų dominavimo Klaipėdos savivaldoje konservatoriai ir liberalai susitelkė į opoziciją.

Arvydas Vaitkus / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Darbus vainikavo pabaigtuvės

Didžiausias pastarųjų metų savivaldybės įgyvendinamas susisiekimo infrastruktūros projektas tebėra Baltijos pr. žiedinės sankryžos su Šilutės ir Vilniaus pl. rekonstrukcija ir estakados statyba, kuria eismas paleistas šių metų spalį.

Įvertinus technologines pertraukas bei suplanuotą II darbų etapą, numatoma, kad visi darbai turėtų būti baigti 2024 m. pirmą pusmetį.

Klaipėdos mero A. Vaitkaus teigimu, šiemet mieste įrengta 500 vietų automobiliams.

Dangėje pradėjo kursuoti vadinamasis vandens autobusas, o miesto gatvėmis – nauji elektriniai autobusai.

Perreguliuoti šviesoforų ciklai, atlikta analizė ir inicijuotas procesas dėl žaliųjų rodyklių grąžinimo, planuojamas išmaniųjų sistemų diegimas.

Imtasi iniciatyvos senamiesčio atgaivinimui – paskirtas finansavimas pastatų fasadams remontuoti.

Klaipėdiečiai pirmieji iš visų didmiesčių sukūrė sveikatos centrą, kuris, tikimasi, turėtų padidinti paslaugų prieinamumą ir atverti kelius gauti ES finansavimą Klaipėdos miesto poliklinikos renovacijai.

Baigtas Malūno parko sutvarkymas, Sakurų parko įrengimas, Skulptūrų parko rekonstrukcija, apgyvendintas naujai pastatytas socialinis būstas Rambyno gatvėje, naujuose namuose įsikūrė 40 šeimų.

Pokyčiai: politiniame Klaipėdos gyvenime po pavasario savivaldos rinkimų įvyko kardinalios permainos – į miesto tarybą išrinkta daug naujokų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gruodžio pradžioje Debreceno gatvės daugiabučių namų kvartale pašventinta Švento Brunono Kverfurtiečio bažnyčia.

„2023 metams einant į pabaigą, būsiu atviras – paskutiniai aštuoni mėnesiai buvo nelengvi, bet visa tai, ką dariau, nuoširdžiai buvo skirta kiekvienam klaipėdiečiui. Per trumpą laikotarpį įgyvendinti visų planų nepavyksta, tačiau suplanuotų projektų peržiūra jau duoda rezultatus“, – priešpaskutinę metų dieną savo feisbuko paskyroje įrašė Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Būsiu atviras – paskutiniai aštuoni mėnesiai buvo nelengvi, bet visa tai, ką dariau, nuoširdžiai buvo skirta kiekvienam klaipėdiečiui.

Dėmesio verti įvykiai

Ši vasara Klaipėdoje buvo gausi išskirtinių renginių. Prieš Jūros šventę keturias dienas miestą budino tarptautinis gatvės teatro festivalis „Šermukšnis“, vykstantis kas dvejus metus.

Vien vėjo siūbuojamų pusnuogių lėlių instaliacija Atgimimo aikštėje, sukėlusi nemenką ažiotažą, išviliojo į miestą žiūrovus, kurie ir neplanavo apsilankyti gatvės spektakliuose.

Renginio organizatoriai drąsiai konstatavo – meninė provokacija pavyko.

Žiūrovai galėjo pamatyti per 30 įvairiausių pasirodymų, kuriuose ir jie patys tapdavo tų spektaklių dalimi.

Reginys: po Jūros šventės per miestą gabentas lig šiol neregėto dydžio Lietuvos istorijoje krovinys – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai skirtas beveik 100 m ilgio reaktorius. / G. Butkienės nuotr.

Po to trankiai atšvęsta 89-oji Jūros šventė, kurioje žmonės galėjo gėrėtis Lietuvos oro balionų čempionato dalyvių skrydžiais ir dar beveik 100 nemokamų renginių, šį kartą švęsti kvietusių šūkiu – „Vakarų potyriams“.

Praėjus kelioms savaitėms, Klaipėdos uosto laivybos kanale vyko „F2“ vandens formulių pasaulio čempionato finalas.

Tai išskirtinis sporto renginys, kurio uostamiestyje lig tol dar nebuvo.

Lenktynės: šiais metais pirmąkart Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje surengtos pasaulinės greitaeigių katerių lenktynės „F2“. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir istorinio krovinio gabenimas miesto gatvėmis iš Klaipėdos uosto.

Beveik Jūros šventė – taip juokavo daugybė klaipėdiečių, rugpjūčio naktį susirinkusių paspoksoti, kaip per miestą gabenamas lig šiol neregėto dydžio krovinys – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai skirtas beveik 100 m ilgio reaktorius, kurį vežė 88 ašių tralas su šimtais ratų.

Skaudžios miesto netektys

2023-ieji Klaipėdai atnešė ir skaudžių praradimų.

Mirtis pasiglemžė ne tik garbaus amžiaus nusipelniusių asmenų, bet ir jaunų, visų darbų nespėjusių nuveikti žmonių.

Vasario 26-ąją, eidamas 87 m., po sunkios ligos mirė ekonomistas, prozininkas ir eseistas, vadintas Mažosios Lietuvos metraštininku, Rokas Flick.

Projektas: didžiausias pastarųjų metų savivaldybės įgyvendinamas susisiekimo infrastruktūros projektas – Baltijos pr. žiedinės sankryžos su Šilutės ir Vilniaus pl. rekonstrukcija ir estakados statyba, kuria eismas paleistas dar šį rudenį. / Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Kovo 22 d. amžinybėn iškeliavo 87-uosius gyvenimo metus ėjusi skulptorė Violeta Skirgailaitė, viena iš A. Brako vaikų dailės mokyklos įkūrėjų.

Balandžio 18 d., eidamas 82-uosius savo gyvenimo metus, žemiškąją kelionę baigė Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos rezidentas kanauninkas Petras Merliūnas.

Balandžio 27 d. miesto sporto bendruomenę sukrėtė netikėta žinia apie 47-erių Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro trenerio, Lietuvos plaukimo sporto meistro, ilgamečio nacionalinės rinktinės nario, daugkartinio Lietuvos rekordininko ir čempiono Artiomo Zaicevo mirtį.

Gegužės 11-ąją mirė legendinis dienraščio „Klaipėda“ žurnalistas, buvęs redaktoriaus pavaduotojas, Klaipėdos futbolo komandos „Granitas“ žaidėjas bei treneris 75 metų Aldas Vabuolas.

Gegužės 19 d. staigi mirtis darbe pakirto 61-erių ilgametį E. Balsio menų gimnazijos, A. Brako dailės mokyklos ir Vydūno gimnazijos dailės mokytoją Evaldą Bernotą.

Gegužės 28 d., eidamas 76-uosius, mirė buvęs ilgametis bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovas Vytautas Valutis.

Liepos 11 d. netikėtai šį pasaulį paliko biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovavęs 59 metų jūrų kapitonas Olegas Mariničius – buvęs politikas ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas.

Liepos 19-ąją anapilin iškeliavo buvusi Klaipėdos tarybos bei ilgametė Seimo narė 65-erių Irina Rozova.

Stichija: išskirtinis įvykis mieste buvo vasarą, kai po stiprios liūties Klaipėda tapo ne tik jūriniu, bet ir upių miestu tikrąja to žodžio prasme. / R. Sutkaus vaizdo įrašo stop kadras

Rugsėjo 4 d. mirė 71 m. dailininkas-dizaineris, tapytojas, tapybos kompozicijos pedagogas, vadintas lietuviškų mandalų kūrėju, Danas Andriulionis.

Rugsėjo 8 d. Klaipėdos universiteto ligoninė pasidalino liūdna žinia – mirė ilgametė ligoninės vyriausioji slaugytoja 83 metų Ona Mitalienė. Ji buvo viena ligoninės kūrėjų.

Rugsėjo 13 d., eidamas 85-uosius, šį pasaulį paliko teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimavičius.

Rugsėjo 18 d. kovą su sunkia liga pralaimėjo ilgametis laikraščio „Vakarų ekspresas“ fotografas Kęstutis Maskolaitis. Jam buvo 64-eri.

Lapkričio 30 d. anapilin iškeliavo buvęs žinomas imtynininkas, treneris, sporto teisėjas ir sporto renginių organizatorius 91 metų Julius Malelė.

Gruodžio 23 d. mirė 89-erių gydytojas Romualdas Jurgutis, ilgą laiką dirbęs Respublikinėje Klaipėdos bei Klaipėdos jūrininkų ligoninėse, vadovavo Vidaus ligų ir Hematologijos skyriams, dirbo Terapinės klinikos vadovu.

Fiesta: šiemet gausiais renginiais pasižymėjo 89-oji Jūros šventė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trumpa statistika:

Šiemet Klaipėdoje registruoti 1 570 gimę vaikai. 2022 m. mieste gimė 1 691 vaikas.

Šiemet iki gruodžio 29 d. mieste mirė 2 086 žmonės, 2022 m. per tą patį laiką mieste mirė 2 312 žmonės.

Šiemet mieste įregistruotos 1 094 santuokos, 2022 m. buvo įregistruota 1 241 santuoka.

Šiais metais Klaipėdoje santuoką nutraukė 497 poros, pernai išsiskyrė 502 poros.

Sausis

2 d. Registrų centre įregistruoti nauji Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatai, baigtas jos pertvarkymas iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.

12 d. pradėtos rekonstruoti 64, 65 ir 65A krantinės su 14,5 metrų gyliu, kuriomis naudosis „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

25 d. Klaipėdoje atidaryta islandų kompanijos „Smyril Line“ krovininių keltų linija.

Vasaris

8 d. keltų bendrovė „TT-Line“ iš Klaipėdos uosto atidarė naują laivybos liniją į Švedijos Karlshamno uostą.

Kovas

4 d. Klaipėdos konteinerių terminalas paskelbė įsigijęs keturis naujus uosto vilkikus už 800 tūkst. eurų.

15 d. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu antrai kadencijai perrinktas Vaidotas Šileika.

Balandis

25 d. oficialiai pristatytas baigtas gilinti iki 15,5–16 metrų uosto laivybos įplaukos kanalas, kur buvo iškasta 1,8 mln. kubinių metrų grunto.

Gegužė

30 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirta 4,8 mln. eurų Europos Sąjungos parama uoste vystyti vandenilio gamybą.

Birželis

2 d. pasaulinė konteinerių gabenimo bendrovė „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) nusprendė įtraukti „Klaipėdos Smeltę“ į atnaujinamą laivybos maršrutą „Swan“, pasiūlius pirmąjį tiesioginį susisiekimą tarp Kinijos Čingdao bei Klaipėdos uosto, o pakeliui laivų užsukimas į Singapūro, Malaizijos, Saudo Arabijos, Belgijos ir Lenkijos uostus.

8 d. Klaipėdos jūrinių ir pramonės asociacijų vadovai parengė kreipimąsi šalies valdžiai dėl Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir siūlė jungimą vykdyti su Klaipėdos universitetu.

20 d. pristatyta, kad šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje pastatyti vedlinių bokštai, kurie būtini saugiai laivybai išgilinus bei pasukus uosto įplaukos kanalą.

27 d. pažymėtas 100-metis, kai Lietuvai 1923 m. atgavus Klaipėdą birželio 27-ąją jai buvo perduotas Klaipėdos uostas.

Liepa

13 d. pristatyta, kad Smiltynės pusėje pradėtas statyti radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas, kuris taps svarbiausiu saugios laivybos statiniu Klaipėdos uoste.

Rugpjūtis

3 d. per Klaipėdos jūrų uostą atgabentas didelis reaktorius, skirtas AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamyklai. Krovinys iškrautas iš laivo ant specialios platformos ir pradėjo kelionę į Mažeikių rajoną.

10 d. pristatyti būsimi pokyčiai buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, kuri bus pritaikyta jūrų jėgainių statybos jūroje terminalo veiklai.

24 d. paskelbta, kad Malkų įlankos terminale sukurtos naujos galimybės krauti ir talpyklose saugoti cemento krovinį.

Rugsėjis

8 d. paskelbta, kad „Klaipėdos naftai“ perėmus laivą-saugyklą jo technine operatore 5 metus bus Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG Klaipėda“, kuri nuo 2014 m. rūpinosi laivo valdymu bei technine priežiūra.

15 d. atidarytas modernizuotas laivybos kelias Nemunu 200 km ilgio ruože nuo Kauno iki Kuršių marių ir Klaipėdos uosto. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos.

19 d. pristatyta apie 500 mln. eurų vertės uosto pietinės dalies plėtros vizija su planuojama formuoti nauja maždaug 100 ha teritorija.

Spalis

6 d. baigta tris mėnesius Klaipėdos uoste trukusi drono misija stebėti Lietuvos priekrantę, Klaipėdos uosto akvatoriją, per kurią ištirta 140 laivų dėl išmetamųjų dujų kokybės.

Lapkritis

11 d. pranešta, kad „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ bus statomas 45 m ilgio lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo laivas, kurio vertė 10,9 mln. eurų.

Gruodis

13 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą įvertinta „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu.

Tie, kurie naiviai tikėjo, kad padedant besąlygiškai gėrį remiantiems sąjungininkams ir kazokų dvasios įkvėptiems pavyks greitai atkurti taiką Ukrainoje ir dar 2023-iųjų vasarą mėgautis Krymo paplūdimiais, liko nusivylę. Nepaisant technologinių skirtumų, mūšiai Ukrainoje primena Ericho Marios Remarque’o legendinį kūrinį „Vakarų fronte nieko naujo“, kurį aktualizavęs filmas labai jau simboliškai triumfavo šiųmečiuose „Oskaruose“.

Gėrio stovykla naują smūgį patyrė spalį, kai į Izraelį įsiveržę smogikai iš Gazos Ruožo žudė ne tik žydų kūdikius, bet ir pacifistus, šventai tikėjusius, kad terorizmą įmanoma nugalėti humanizmu. Šių dviejų karų akivaizdoje visi kiti 2023-iaisiais vykę įvykiai nublanksta arba atvirkščiai – pasirodo esą vienaip ar kitaip susiję su abiem konfliktais.

Stichija: liepos 17-ąją Graikijoje įsiplieskę iki pat rugsėjo pabaigos siautėję miškų ir krūmynų gaisrai nusiaubė 174 tūkst. teritoriją – Atikos regioną, Rodo, Korfu salas, nusinešė dešimtis gyvybių, privertė evakuotis tūkstančius gyventojų. / Petro Giannakourio / AP / „Scanpix“ nuotr.

Sausį po keturiolikos nesėkmingų balsavimų naujuoju JAV Atstovų rūmų pirmininku išrinktas Kevinas McCarthy. Tačiau jau spalį jis buvo priverstas postą užleisti Mike’ui Johnsonui, vadinamųjų trampistų atstovui, vadovavusiam teisinėms pastangoms panaikinti 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus.

Net ir būdami mažuma tarp respublikonų aktyviausi Donaldo Trumpo rėmėjai trikdė sklandų JAV parlamento darbą. Klampiais debatais pavirto ne tik derybos dėl paramos Ukrainai ir Izraeliui paketo, bet ir pačių JAV valstybės biudžeto. Į 2024-uosius galingiausia planetos valstybė įžengė eikvodama laikiną biudžetą. Lapkritį priimtame biudžeto projekte numatytas finansavimas iki vasario 2 d., tačiau kai kurioms sritims skirtų pinigų pakaks tik iki sausio 19 d.

Smūgis: sausio 14 d. Rusijos raketa „X-22“ sunaikino daugiaaukštį pastatą Dnipro mieste, žuvo beveik 50 žmonių, o daugiau nei 80 buvo sunkiai sužeisti. Nuotraukoje – dėl klausos negalios į gelbėtojų kvietimus atsiliepti negalėjusi, beveik parą po griuvėsiais praleidusi Jekaterina Zelenskaja. 27 metų moteris per stebuklą išgyveno, tačiau neteko vyro ir vienų metų sūnaus. / Clodagh Kilcoyne / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Kovą Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto orderio dėl karo nusikaltimų prieš Ukrainos vaikus, birželį „Wagner" maišto akivaizdžiai išgąsdintas Vladimiras Putinas metus baigia demonstruodamas jam būdingą pasitikėjimą savo nepažeidžiama galybe. Jevgenijus Prigožinas žuvo aviakatastrofoje, bent kiek labiau žinomi opozicijos politikai – užsienyje, kalėjimuose arba pradanginti iš viešumos – kaip kad bene garsiausias iš jų Aleksejus Navalnas. Garsiausias Rusijos kalinys buvo apkaltintas ekstremizmu ir rugpjūtį nuteistas devyniolikai metų kalėjimo. Apie jį, laikomą griežčiausio režimo kalinimo vietose, nuo pat gruodžio pradžios apskritai nebėra žinių.

Tokiomis dirbtinos ramybės sąlygomis Kremlius toliau skleidžia su realybe disonuojančias žinias. Šalies biudžete – akivaizdi deficito pergalė prieš pajamas, BVP augina karo pramonė, vartojimą – išmokos kare dalyvaujantiems ar jame žuvusiųjų šeimoms. Civilinė aviacija laikosi tik dėl to, kad užsiima hanibalizmu – vienus lėktuvus aukoja taisydami kitus. Tai, kad per pastaruosius 20 mėnesių neįvyko jokia rimta katastrofa, galima vadinti stebuklu.

Terorizmas: spalio 7-osios rytą „Hamas“ surengė ilgus metus ruoštą operaciją. Suniokoję apsauginės sienos stebėjimo sistemas, iš Gazos Ruožo į Izraelį įsiveržė, artimiausius kibucus ir netoli vykusio muzikos festivalio teritoriją nusiaubė keli tūkstančiai teroristų ir civilių. Per masines žudynes nužudyta daugiau nei 1 200 izraeliečių ir užsienio piliečių. Apie 200 žmonių teroristai paėmė įkaitais ir išsigabeno į Gazos Ruožą. Atsakydamas į žiaurumu tik su Holokaustu lyginamą išpuolį Izraelis paskelbė karą „Hamas“ ir pradėjo sausumos operaciją Gazos Ruože. Žudikų nuotraukoje – nusiaubtas namas Beeri kibuce. / Kobi Gideono / „Government Press Office of Israel“ / „Wikipedia“ nuotr.

Kad kompensuotų prarastas pajamas už energijos žaliavas, gautų Vakaruose gaminamų komponentų ar technologijų, privatus ir valstybei priklausantis verslas kuria sudėtingas šešėlines schemas. Gruodį jau 12-ąjį sankcijų paketą patvirtinusiai ES senka ekonominės kovos su agresoriumi priemonių atsargos, todėl kartu su kitais Vakarų partneriais blokas ima vis aktyviau medžioti sankcijų pažeidėjus. Naujausias „The Insider“ žurnalistų tyrimas atskleidė, kad įmonės iš JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Austrijos, Serbijos, Baltijos šalių, nepaisydamos sankcijų, toliau parduoda Rusijai ar dalyvauja tiekdamos stakles ir komponentus tankams „Proryv“ ir „Armata“ gaminti.

Permąstyti Europai tenka ir savo santykį su migrantais. Tačiau, skirtingai nei prognozavo Kremliaus propagandininkai, nepasitenkinimą sukėlė ne nuo karo pabėgę ukrainiečiai, šimtatūkstantinėmis bendruomenėmis pasiskirstę ES šalyse, bet prieglobsčio prašytojai iš pačios Rusijos ir vadinamųjų globaliųjų pietų. Priežastis – ne kultūriniai skirtumai, bet grėsmė saugumui.

Gamta: vasario 6-ąją galingi požeminiai smūgiai supurtė Turkiją ir Siriją. Pirmasis žemės drebėjimas įvyko netoli Gaziantepo miesto, antrasis – netoli Ekineziu. 7,8 balo pagal Richterio skalę drebėjimai nusinešė daugiau nei 59 200 gyvybių, antra tiek buvo sužeista. / Hilmi Hacaloğlu / „Voice of America“ / „Wikipedia“ nuotr.

Šiais sumetimais arčiausiai Rusijos esančios valstybės praktiškai uždarė savo sienas bėgantiems iš Rusijos, palikdamos tik vadinamąsias humanitarines galimybes. Keisti migracijos politiką valdančiąsias partijas skatina ir kylanti nacionalistinių partijų populiarumo banga, į valdžios koridorius atnešanti paribiuose buvusius dešiniuosius populistus.

Tačiau teroro išpuoliai prieš Izraelį ir po jų per pasaulį nuvilnijusios antisemitinės demonstracijos, išpuoliai prieš Vakarų universitetuose studijuojančius žydus, elitinių aukštųjų mokyklų vadovybės šališkumas paskatino nuogąstavimus, kad islamiškasis radikalizmas šaknis į Vakarų visuomenę yra įleidęs gerokai giliau nei manyta. Dar neseniai ramiu užutėkiu buvusi Švedija pagal žmogžudysčių naudojant šaunamąjį ginklą skaičių atsidūrė tarp pirmaujančių Europoje ir kol kas beviltiškai ieško priemonių, kaip sustabdyti į tarpusavio karus įsivėlusias imigrantų gaujas.

Monarchas: gegužės 6-ąją Vestminsterio abatijoje įvyko naujojo Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III inauguracija. Nors buvo laikomasi senų tradicijų, oficiali ceremonija buvo gerokai kuklesnė nei pirmtakų, akcentuotas tvarumas – naujasis karalius dėvėjo savo senelio pirštines ir diržą. / Paulo Childso / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Neišvengiamų permainų poreikis pasiekė net Holivudą. Po nesėkmingų derybų su kino studijomis ir transliavimo platformomis dėl darbo užmokesčio ir dirbtinio intelekto invazijos gegužę streiką paskelbė tūkstančiai scenaristų ir aktorių. Nors vėlyvą rudenį susitarimą pavyko pasiekti, streiko aidai bus girdėti ir kitais metais: daugelis planuotų kino filmų ir serialų ekranus išvys gerokai vėliau nei planuota.

Pasaulio žiniasklaidos dėmesį vėl susigrąžino Pietų Amerika. Lapkritį Argentinos prezidento rinkimus laimėjo anarchokapitalistu save vadinantis Javieras Milei, pažadėjęs ne tik dramatiškai sumažinti valstybės išlaidas, bet ir uždaryti Centrinį banką ir pusę ministerijų.

Debiutas: kovo 9-ąją prisaikdintas naujasis Čekijos prezidentas. Juo tapo rinkimus laimėjęs politikos naujokas, kariuomenės atsargos generolas, buvęs Čekijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas, buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas Petras Pavelas. / Piko Bosso / „Wikipedia“ nuotr.

95 proc. gruodžio 3-iąją Venesueloje vykusio referendumo dalyvių pritarė pretenzijoms į Gajanai priklausantį Esekibo regioną, kuriame atrasta milijardais barelių matuojamų naftos telkinių, trilijonai kub. m dujų. Po balsavimo Venesuelos valdžios priimti sprendimai sukėlė rimtų nuogąstavimų dėl pasauliui gresiančio dar vieno karinio konflikto.

Naujos karinės operacijos nuojauta gyvena ir Artimieji Rytai. Jemeno hučių sukilėliai nuo Gazos karo pradžios intensyviau atakuoja prekybos laivus Bab al Mandebo sąsiauryje ir Raudonojoje jūroje. Dėl to didžiosios laivybos bendrovės ėmė vengti šio maršruto, tačiau plaukiant iš Azijos į Europą aplink Afriką, kelionė pailgėja savaite, išauga degalų sąnaudos. Kad geriau apsaugotų svarbius laivybos maršrutus, vedančius į Sueco kanalą, JAV skelbia naują saugumo iniciatyvą, kurioje dalyvauja ne tik Kanada, kelios Europos šalys (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija), bet ir Bahreinas, Seišeliai.

Proveržis: gruodžio 14 d. ES lyderiai pritarė siūlymui su Moldova ir Ukraina pradėti derybas dėl narystės, o Sakartvelui suteiktas šalies kandidatės statusas. Nuotraukoje – gruodžio 17 d. Kišiniove surengto mitingo dalyvis, kartu su šimtais tėvynainių švenčiantis Moldovai palankų ES lyderių sprendimą. / Elenos Covalenco / AFP / „Scanpix“ nuotr.

2024-uosius pasaulis pasitinka slegiamas nerimo dėl Kinijos pretenzijų į Taivaną. Apie tai, kad nekeičia planų dėl šios šalies prijungimo prie žemyninės Kinijos, lapkritį vykusiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu atvirai pareiškė Kinijos lyderis Xi Jinpingas.