Klaipėda jau sulaukia kruizinių laivų, kurių keleiviai į senamiestį ateina per perėją po Pilies tiltu. Vaizdas, kurį mato svečiai ir miestiečiai žvalgydamiesi po Karlskronos aikštę, verčia prieiti artyn ir paskaityti, kas rašoma ant ryškiai geltonų lapų. Pasirodo, prie tilto prisišliejusią metalinę elektros skydinę margina rinkimų agitacijos plakatai.

Pirmieji šias pilkas skydines „atrado“ grafitininkai ir išmargino jas savo parašais. Vėliau lygus skydinių paviršius patraukė ir Laisvės partijos gerbėjų bei talkininkų žvilgsnį.

Ant pilko fono greta gausių keverzonių vakar vis dar kabojo trijų „laisviečių“ reklaminiai plakatai. Ryškiai geltoni, skirtingų dydžių jie buvo pakabinti prieš šį pavasarį vykusius rinkimus.

Mūsų talkininkai buvo įpareigoti nuimti tuos plakatus, kuriuos patys pakabino.

Ryškūs plakatai Karoliui Daktarui, Birutei Andruškaitei ir Modestui Skersiui nepadėjo patekti į miesto valdžią. Jų pavardžių naujosios miesto tarybos narių sąraše nėra.

Kas ir kodėl tokioje keistoje vietoje pakabino agitacinius plakatus, žino tik Laisvės partijos Klaipėdos skyriaus vadovas Jevgenijus Sokolovas.

Jis teigė, kad rinkimų agitacijos skelbimus padėjo kabinti savanoriai. Jų buvo paprašyta pasibaigus rinkimams ir nukabinti.

Sužinojęs, kad partijos vardas linksniuojamas dėl nepanaikintos rinkimų agitacijos, J. Sokolovas patikino, kad ryškiai geltonų plakatų tuojau pat neliks.

„Mūsų talkininkai buvo įpareigoti nuimti tuos plakatus, kuriuos patys pakabino. Nežinau, kaip čia atsitiko, kad dalis jų liko. Ačiū už žinią, tuoj pat juos nuimsime. Tikiu, kad po to nebus matoma nė pėdsako, nes plakatai buvo priklijuoti lipnia juosta, ją nulupus paprastai nelieka jokių žymių“, – tikino partijos padalinio vadovas.

N.Hoferio Laisvės partijos (FPÖ) praėjusią savaitę pasirodžiusiuose plakatuose yra užrašas „Tepadeda man Dievas“, taip pat žodžiai: „Norbertas Hoferis. Už Austriją širdimi ir siela“.

Partija sakė pasirinkusi šias religines užuominas, nes esą jos atspindi „krikščioniškų ir vakarietiškų vertybių tvirtą pagrindą“.

Tačiau trys pagrindinės šalies protestantų bažnyčios apkaltino N.Hoferį, neva siekdamas prastumti savo ksenofobinę programą jis „piktnaudžiauja“ Dievo vardu.

„Dievas negali būti naudojamas kaip asmeninių ketinimų arba politinių tikslų pasiekimo priemonė“, – sakoma vyskupo Michaelio Buenkerio (Michaelio Biunkerio) ir kitų protestantų lyderių bendrame pareiškime.

„Mūsų nuomone, Dievo (vardo) minėjimas..., netiesiogiai puolant kitas religijas ir kultūras, prilygsta piktnaudžiavimui jo vardu ir religija apskritai“, – nurodoma jame.

Pasak protestantų lyderių, Biblijoje minimas Dievas yra visuotinis, jis gina silpnuosius, varginguosius ir pažeidžiamuosius, „tarp kurių šiandien konkrečiai atsidūrė pabėgėliai ir užsieniečiai“.

Tačiau Laisvės partija atmetė šią kritiką pareiškusi, kad šios frazės atėjo „tiesiai iš širdies“ N.Hoferiui, protestantų tikėjimą perėmusiam buvusiam katalikui.

FPÖ, kaip ir kitos Europos populistinės partijos, šiuo metu pirmauja dėl augančios imigracijos ir didėjančio nedarbo nerimaujančios visuomenės apklausose.

N.Hoferis, kuris dažnai apibūdinamas kaip „draugiškas veidas“ kraštutinių dešiniųjų gretose, gruodžio 4 dieną įvyksiančiuose pakartotiniuose prezidento rinkimuose tikisi tapti pirmuoju krašutinių dešiniųjų pažiūrų vadovu Europos Sąjungoje.

Gegužę vykusiuose rinkimuose 45 metų N.Hoferis tik 30 863 balsų skirtumu pralaimėjo žaliųjų palaikomam 72 metų ekonomikos profesoriui Alexanderui van der Bellenui (Aleksandrui van der Belenui).

Liepą šalies Konstitucinis Teismas dėl procedūrinių pažeidimų anuliavo gegužę vykusio antrojo prezidento rinkimų turo rezultatus, kai patenkino nedideliu balsų skirtumu pralaimėjusios kraštutinių dešiniųjų stovyklos apeliaciją dėl „didelio masto pažeidimų“ rinkimuose.

Praėjusį mėnesį vyriausybei teko atidėti spalį planuotus pakartotinius rinkimus, kai paaiškėjo, kad balsavimui paštu skirti vokai tinkamai neužsiklijuoja dėl prastų klijų ir gali būti nesunkiai atidaryti.

Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad abu kandidatus remia apylygis skaičius rinkėjų.

Austrija be prezidento gyvena nuo liepos 8 dienos, kai savo kadenciją baigė socialdemokratas Heinzas Fischeris (Heincas Fišeris). Prezidento pareigas laikinai perėmė parlamento pirmininkas ir du jo pavaduotojai.