-
Seime registruotas siūlymas atleisti M. Majauską dėl nepasitikėjimo 10
Tokį nutarimo projektą teikia opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė su dar 32 opozicijos parlamentarais.
Valdantieji teigia, jog taip opozicija siekia išsaugoti prieš Vyriausybės politiką ėjusį ir iš konservatorių partijos pašalintą M. Majauską komiteto pirmininko poste.
Seimo statutas numato, kad pareiškimas dėl nepasitikėjimo turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje, tačiau svarstymo data konkrečiai nenurodyta.
Norint iš pareigų atstatydinti Seimo paskirtą pareigūną dėl nepasitikėjimo, reikia, kad už tai per slaptą balsavimą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Tai apsunkintų konservatorių galimybes atstatydinti M. Majauską iš BFK pirmininkų, palyginti su kitomis Seimo statute numatytomis alternatyvomis priimti tokiam sprendimui. Statutas taip pat numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo kitais pagrindais priimamas atviru balsavimu paprasta dauguma.
Jei M. Majauskas atlaikytų slaptą balsavimą dėl nepasitikėjimo, Seimo nariai negalėtų tos pačios sesijos metu reikalauti jį atleisti pakartotinai.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali ne mažiau kai 29 parlamentarai.
Nepasitikėjimo M. Majausku procedūrą inicijavusi A. Širinskienė laikosi pozicijos, kad parlamentaras į BFK pirmininkus paskirtas Seimo valia, todėl visas Seimas ir turėtų pasisakyti, ar jis gali toliau tęsti darbą.
M. Majauskas šią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.
Šios partijos frakcija Seime dėl M. Majausko ateities planuoja apsispręsti vėliau.
-
Skandalo tęsinys: A. Širinskienė gali nurimti – dingę parašai dėl M. Majausko atkurti 28
„Seimo kanceliarija informuoja, kad incidentas dėl ištrintų parašų po Seimo narės Agnės Širinskienės registruojamu projektu išspręstas. Parašai atkurti, o Seimo narei pateiktas dokumentas su visais Seimo narių parašais ir jų tikrumą patvirtinančiais metaduomenimis, kad šiandien parašai galėtų būti įteikti Seimo pirmininkei“, – pranešė Seimo Spaudos tarnyba.
Parašus elektroniniu būdu rinkusi Seimo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė BNS sakė iš viso surinkusi 34 parašus.
Seimo kanceliarija informuoja, kad incidentas dėl ištrintų parašų po Seimo narės Agnės Širinskienės registruojamu projektu išspręstas.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali ne mažiau kai 29 parlamentarai.
Tarp pasirašiusiųjų A. Širinskienės parengtą projektą yra ir konservatorės Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės parašas.
Su šia Seimo nare BNS susisiekti kol kas nepavyko.
Konservatorė BNS ketvirtadienį sakė per klaidą pasirašiusi opozicijos atstovės iniciatyvą ir tuoj pat atšaukusi savo parašą.
„Pasirašinėjau komiteto išvadas ir tiesiog tarp išvadų įkrito Agnės Širinskienės paruoštas nepasitikėjimo procedūros dokumentas. Aš jį pasirašiau, iš karto pamačiau, kad jį pasirašiau, ir atšaukiau parašą. Ir dėl to buvau visiškai rami. Todėl šiandien šitas visas atgautų parašų, tarp jų ir mano parašo atsiradimas, yra tokia pati staigmena, kad jis ten yra. Tikrai neturiu valios niekaip palaikyti pozicijos dėl nepasitikėjimo procedūros“, – tvirtino A. Gedvilienė.
Ji sakė nežinanti, ar jai atšaukiant savo parašą, galėjo būti atšaukti visų nepasitikėjimo iniciatyvą pasirašiusių Seimo narių parašai, bet konservatorė pabrėžė to nedariusi sąmoningai.
„Oi, tikrai, ne, nejuokaukite, tikrai netryniau jokių kolegų parašų“, – BNS teigė E. Gedvilienė.
Oi, tikrai, ne, nejuokaukite, tikrai netryniau jokių kolegų parašų.
Ji sakė ne kartą susidūrusi su Seimo dokumentų valdymo sistemos nesklandumais.
„Ne pirmą kartą susiduriu su tuo, kad ji veikia prastai. Yra momentų, kai negali pasirašyti, momentų, kada negali atšaukti, momentų, kai ji išvis užstringa ir tenka kompiuterininką kviestis. Aš, tiesą sakant, pasipiktinus tokia prasta mūsų dokumentų valdymo sistema, vis dėlto tai yra gana svarbūs dalykai pasirašinėjami, ir jeigu gali dingti visi parašai va taip tiesiog, tai kelia nepasitikėjimą pačia dokumentų valdymo sistema“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
Apie dingusius surinktus parlamentarų parašus trečiadienį popiet pranešė A. Širinskienė.
„Panašu, kad buvo toks sistemos netobulumas, kuris leido Seimo nariams tiesiog ištrinti kitų kolegų parašus. Bet tą Seimo narys tikrai daro sąmoningai. Kiek išsiaiškinau, jam iššoka langas, kur klausiama, ar jis tikrai nori ištrinti visus parašus“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentarė.
Seimo kanceliarija pranešė, jog ėmėsi visų priemonių, kad tokių techninių klaidų būtų išvengta ateityje.
„Bendradarbiaujant su paslaugos tiekėju, panaikinta techninė galimybė atšaukti parašus“, – teigiama jos pranešime.
A. Širinskienė sakė baigusi rinkti parašus po nepasitikėjimo iniciatyva.
„Dabar renkame frakcijų seniūnų parašus ant Seimo nutarimo projekto, vos tik jie pasirašys, atsiras registruotas Seimo nutarimo projektas“, – tvirtino ji.
BNS primena, kad nepasitikėjimo M. Majausku procedūrą inicijavusi A. Širinskienė teigia, kad parlamentaras į BFK pirmininkus paskirtas Seimo valia, todėl visas Seimas ir turėtų pasisakyti, ar jis gali toliau tęsti darbą.
Norint iš pareigų atstatydinti Seimo paskirtą pareigūną dėl nepasitikėjimo, reikia, kad už tai per slaptą balsavimą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Tokia procedūra apsunkintų konservatorių galimybes atstatydinti M. Majauską iš BFK pirmininkų.
M. Majauskas šią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.
Šios partijos frakcija Seime dėl M. Majausko ateities joje turėtų apsispręsti vėliau.
-
A. Širinskienė: tikiuosi, kad konservatoriai apskųs D. Kreivį ir išsiaiškins 9
Kitas opozicijos atstovas „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar to reikalauja įstatymas.
„Kai deklaruoji išskirtinį skaidrumą, kaip deklaravo Šimonytės (premjerės Ingridos Šimonytės – BNS) Vyriausybė, manau, tokias akcijas tikrai reikia deklaruoti, juolab energetikos ministras priima sprendimus dėl energetikos srities ir tame tarpe buvo priiminėjami sprendimai dėl „Ignitis“. Manyčiau čia buvo prievolė deklaruoti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Širinskienė.
„Kai valdantieji buvo opozicija, sėkmingai skųsdavo ministrus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. (...) Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins“, – kalbėjo ji.
Dabar labai tikiuosi, kad konservatoriai apskųs taip pat ir Kreivį ir išsiaiškins.
„Kai esi energetikos ministras, tikrai didžiulė atsakomybė, kad dėl tavo veiklos nekiltų ne tik kad tiesioginio interesų konflikto, bet kaip šiuo atveju nesiginčijame, matyt, kad yra interesų konflikto regimybė“, – pridūrė politikė.
A. Širinskienės vertinimu, nepaisant to, kiek akcijų įsigyta, ekonominis interesas atsiranda nuo neapibrėžtos sumos, todėl svarbus pats jų turėjimo faktas, kurį reikėtų deklaruoti.
Kelias „Ignitis grupės“ akcijas turintis V. Gapšys sako, kad ministrai ir viceministrai turėtų tokius sandorius deklaruoti, nepriklausomai nuo to, ar iš jų to reikalauja įstatymas.
„Tie asmenys, kurie priima sprendimus ir jautrius sprendimu vien dėl to skaidrumo bendro turėtų tai padaryti nepaisant to, ar įstatymas numato jiems tą prievolę konkrečiai, ar jie patys turėtų tai susivokti. Tai yra jautri sritis, ypač matant, kaip ta energetikos situacija dabar vystosi ir kad dabar vieni ar kiti sprendimai su tomis įmonėmis susiję, tai aš manau, kad tikrai tai praverstų padaryti tas deklaracijas“, – žurnalistams Seime sakė jis.
V. Gapšio teigimu, aiškios deklaracijos politikams būtų padėjusios išvengti papildomų klausimų.
„Sistema tikrai yra nesudėtinga, man atrodo, netgi automatiškai daugumą tų sandorių išmeta, parodo, kad galima juos deklaruoti. Man nekilo problemų, tai buvo kelių minučių klausimas tos deklaracijos užpildymas, ar aš būtinai privalėjau tai daryti – tai aš manau, kad neprivalėjau, bet, matot, tas apsidraudimas pasiteisino, būčiau, matyt, atsakinėjęs į kitus klausimus šiandien, jeigu būčiau to nepadaręs“, – kalbėjo V. Gapšys.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „valstietis“ Valys Ąžuolas sako, kad jam įdomu, kaip reaguos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidentas priimdamas (skirdamas energetikos ministru – BNS) Kreivį sakė, kad tikisi, jog nesikartos senos istorijos, kai buvo išlindę dalykai su mamos ir „Moki-veži“ akcijomis. Dabar išlindo su „Igničio“ akcijomis. Tai ar bus principingas prezidentas ir pasakys, kad nepasitiki šiuo ministru, ar tai bus nurašyta kaip nieko tokio“, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Ąžuolas.
Būdą kaip D. Kreivys deklaravo turimas akcijas, jis pavadino „gudravimu“. V. Ąžuolas teigė abejojantis, ar politikai tikrai nežino, kaip ir kada reikia deklaruoti įsigijimus.
„Tai atsakymas visiems, kodėl energetikos ministras yra suinteresuotas kuo didesniu „Igničio“ pelnu. Tai todėl ir suinteresuotas – kuo didesnis pelnas, tuo daugiau už akcijas gaus dividendų“, – tvirtino V. Ąžuolas.
LRT antradienį paskelbė, jog „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia šią sąsają deklaruoti.
Be to, pasak LRT, finansų viceministras Gediminas Norkūnas nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.
Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.