Visgi, panašu, demokratų frakcijoje nuomonės dėl galimybės į komandą priimti A. Širinskienę – išsiskiria.

Buvusi ilgametė „valstietė“ Rima Baškienė tikina, kad apskritai frakcijoje niekas nedega noru matyti į komandą įsiliejančią A. Širinskienę. Praėjusioje Seimo kadencijoje su ja dirbusios politikės teigimu, neformaliai šis klausimas jau buvo svarstytas frakcijoje.

„Buvo užduotas klausimas, kas pageidautų, kad Agnė ateitų į mūsų frakciją. Niekam nepakilo ranka“, – Eltai teigė parlamentarė, pažymėdama, kad tokį norą neformaliai buvo išsakiusi pati Mišrios grupės narė.

Tačiau tarsi su kartėliu prisimindama bendrą darbą su A. Širinskiene, politikė abejojo, ar buvusios kolegės prisijungimas išeis į naudą demokratų frakcijai.

„Aš labai vertinu jos darbštumą, vertinu jos išmintį, tačiau nemanau, kad tai Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ tai suteiktų didelį pliusą. Ką reiškia žmogaus atėjimas prieš pat rinkimus? Tai reiškia tiesiog ieškojimą šiltesnės vietos sau. Ji dabar yra Mišrioje Seimo narių grupėje... Jos reikalas, kaip ji veiks toliau, bet tas faktas, kad frakcija nepanoro jos kviesti į savo frakciją, šį tą rodo“, – sakė politikė.

S. Skvernelis: kalbame apie bendrą dalyvavimą Seimo rinkimuose

Savo ruožtu Demokratų sąjungos pirmininkas S. Skvernelis Eltai patvirtino, jog „Vardan Lietuvos“ diskutuoja apie politinius planus su A. Širinskiene. Visgi, jis akcentuoja, jog su buvusia „valstiete“ kalbama ne apie frakcijos pokyčius, bet apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Matyt, ne viena partija ir frakcija kalbasi. Mes irgi turime tokį dialogą“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Koks sprendimas bus – priklausys nuo jos pačios. Bet mes kalbame apie dalyvavimą Seimo rinkimuose – tai ne šios kadencijos klausimas, kas ir kokioje frakcijoje bus“, – patikino jis.

Seimo koridoriuose buvo kalbama, jog „Vardan Lietuvos“ ir buvusios „valstietės“ A. Širinskienės suartėjimui prieštarauja dalis partiečių. Klausiamas, ar dėl tokių demokratų planų ketvirtadienį politinę jėgą paliko ir Laima Mogenienė, S. Skvernelis teigė priešingai.

„Ji jau prieš tris mėnesius pareiškė, kad nedalyvaus daugiau politikoje, rinkimuose. Galbūt kai tokį pareiškimą pasakai, tai gal kitas tikisi, kad bus daug įkalbinėjimų. Mes kiekvienas turime pasirinkti ir toks pasirinkimas yra gerbtinas. (...) Požiūrių skirtumas yra normalus dalykas, jis egzistavo, bet dabar kuriasi naujos partijos, nauji judėjimai, nauji lyderiai – gal tiesiog yra noras arčiau jų pabūti“, – užuominomis kalbėjo jis.

Ar A. Širinskienės klausimas partijos gretose išties įžiebė karštus ginčus, S. Skvernelis tiksliai neatsakė. Jis nepatvirtino ir to, ar daugiausiai aistrų šiuo klausimu kėlė bendrapartietė Rima Baškienė.

„Kiekvienas mes laisvas pasirinkti, kaip ir kas norėtų ateityje gyventi. Bet turi pirmiausiai žiūrėti savęs. Aš tikiuosi, kad ponia Rima aktyviai dalyvaus mūsų rinkiminėje kampanijoje, ji turėtų laimėti vienmandatėje apygardoje. Taip pat bus geroje pozicijoje ir sąraše. Reikėtų į tai koncentruotis, o nežiūrėti, ar kažkas kitas kitoje apygardoje dėl partijos interesų kovos. Bet matysime, kaip bus“, – kalbėjo ekspremjeras.

A. Širinskienė: gavau kolegų kvietimą

A. Širinskienė taip pat Eltai patvirtino svarstanti apie galimą ateitį su ekspremjero partija. Visgi, ji nurodė, jog kvietimą bendradarbiauti gavo iš „Vardan Lietuvos“ – pati demokratų priimama nesiprašė.

„Galiu patvirtinti, kad kalbamės. Jeigu kalbame apie procesą, galiu pasakyti, kad tikrai svarstau. Gavau kolegų pasiūlymą“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

„Yra tam tikras bendras darbas, kuris trunka kurį laiką. Manau, tai gana sėkmingas bendradarbiavimas“, – sakė ji.

Klausiama apie kalbas, esą politikė turėjo prisijungti prie demokratu frakcijos dar šį pavasarį, A. Širinskienė pažymėjo, kad jokių konkrečių susitarimų su S. Skvernelio vedama „Vardan Lietuvos“ dar nėra.

„Kol kas svarstau. O kas gandus leidžia dėl prisijungimo, dėl konkrečių datų – tai tikrai nežinau, nes konkretumų nėra, nėra bendro sutarimo“, – patikino ji, pridurdama, jog yra gavusi pasiūlymų bendradarbiauti ir iš kitų opozicinių jėgų.

ELTA primena, kad A. Širinskienė anksčiau priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), su kuria į Seimą 2016 m. bei 2020 m. buvo išrinktas ir S. Skvernelis.

Ekspremjeras paliko „valstiečių“ gretas 2021 m. rugsėjį ir netrukus įkūrė partiją „Vardan Lietuvos“. Tuo metu A. Širinskienė LVŽS paliko 2021 m. pabaigoje ir šiuo metu dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Jeigu Seimo nariai norėtų įrangą pasilikti sau, jie turėtų susimokėti už šiuos daiktus asmeninėmis lėšomis grąžindami dalį jiems įsigyti panaudotų parlamentinių lėšų.

„Ši tvarka būtų taikoma ir šios kadencijos Seimui. Ir labai tikiuosi, kad nei teisės departamentas, nei kolegos nekurs pasakaičių apie tai, kad buvo kažkoks teisėtas lūkestis tuos DJ pultus ar turbo kompiuterius pasilikti, kai parlamentinė veikla baigėsi. Gal su tokia logika einant, ir foteliukus iš savo kabinetų į namus po kadencijos temps, nes gi tie taip pat už biudžeto lėšas buvo įgyti parlamentinei veiklai, o įstatyme neparašyta aiškiai, kad foteliukus reikia Seime palikt?“ – savo feisbukoje paskyroje rašė A. Širinskienė.

„Vos tik teisės departamentas pateiks išvadą, sieksiu projekto įtraukimo į darbotvarkę (7 d. pagal Statutą išvadai, tai pateikimas jau po Velykų) ir priėmimo“, – pažymėjo ji.

A. Širinskienė akcentavo, kad pritarus jos siūlymui būtų pasiektas trumpesnis ir sąžiningesnis rinkėjo ir valstybės atžvilgiu kelias pasiekti rezultato, nei „vaidinti susirūpinusius ir nepatenkintus Seimo valdybos vakarykščiu sprendimu ir žadėti kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai valdybos sprendimo negali jam apskųsti“.

O įstatyme neparašyta aiškiai, kad foteliukus reikia Seime palikt?

„O ir sugalvojus, ką kito apskųsti (legislatyvinė omisija, dėl kurių kreipimaisi į KT retai būna sėkmingi), teismo atsakymas pareitų jau gerokai po to, kai pasibaigs „skundikų“ kadencija. O juk dar ir po Konstitucinio Teismo atsakymo reikėtų įstatymą priimti. Tuo tarpu, kol vyks procesai teismuose, pasibaigus kadencijai visa įranga nusės Seimo DJ narių muzikos ir žaidimų kampeliuose“, – rašė parlamentarė.

„Taigi, tikiuosi Seimo narių paramos projektui, ypač tų, kurių partijos vakar garsiai pareiškė, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą, nes yra pasipiktinusios, jog vakar Seimo valdyba ir toliau leido visus DJ pultus ir mikrofonus su turbo kompiuteriais išsinešt su savimi kadencijai pasibaigus“, – tikino politikė.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.

Seimo vadyba penktadienį sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Ji nutarė, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat nustatytas draudimas įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ir susijusių juridinių asmenų.

Seimo valdyboje apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų. Apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.

„Man apmaudu, kad taip yra. Todėl registruosiu pataisas, kad valstybės dotacija nebūtų paversta nusikalstamų partijų įkaitu“, – Eltai teigė A. Širinskienė, pabrėždama, kad pataisas registruos dar šią savaitę.

„Mokant baudas iš valstybės dotacijų, įkaitais paverčiami visi be išimties Lietuvos gyventojai. Iš jų pinigų yra sumokėtos dotacijos partijoms. Taigi išeina taip, kad mokesčių mokėtojų pinigais yra apmokamos partijų nusikalstamos veikos“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, partijos gautas baudas sumokėti galėtų iš narių suneštų lėšų.

„Kai visi mokesčių mokėtojai yra priversti sumokėti, tai yra nesąžininga, nes galbūt yra žmonių, kurie nesutinka, kad jų pinigai nueitų tokiam dalykui“, – aiškino A. Širinskienė.

Taigi išeina taip, kad mokesčių mokėtojų pinigais yra apmokamos partijų nusikalstamos veikos.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas LAT.

„Prašau įvertinti Seimo nario M. Lingės veiksmų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms viešai skelbti darbotvarkes, bei politikų etikos kodekse įtvirtintiems principams, inter alia, skaidrumui, viešumui, pavyzdingumui, o taip pat nustatyti kieno iniciatyva vyko aukščiau nurodytas viešai nedeklaruotas M. Lingės susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą“, – teigiama A. Širinskienės kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.

Politikė akcentuoja, kad šis tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) inicijavusio Seimo nario ir VTEK pirmininko susitikimas vyko „antikorupcijos komisijai nežinant ir jai M. Lingės neįpareigojus tokiam susitikimui“.

M. Lingė: šie pramanai – dūmų uždanga

Savo ruožtu, M. Lingė savo feisbuko paskyroje patikino turįs įrodymų, kad susitikimą inicijavo pats VTEK pirmininkas.

Visi šie pramanai apie spaudimą, nervingos reakcijos – klasikinė dūmų uždanga bandanti nukreipti dėmesį.

„Tam, kad A. Širinskienė negyventų nuojautose: mano telefone – vienintelis VTEK vadovo skambučio pėdsakas – lapkričio 8 d. nepraėjus valandai po Antikorupcijos komisijos posėdžio, kuriame VTEK pranešė, kad nepradėjo tyrimo dėl galimai neteisėto advokato G. Kaminsko lobizmo. Ir tas skambutis – įeinantis, kas rodo, kad skambino vadovas man, o ne aš jam. Tą patį patvirtintų ir skambučių išklotinė“, – rašo M. Lingė.

„Tą patį, manau, patvirtintų ir VTEK vadovas, jei ponia Širinskienė jo paklaustų. Pokalbio trukmė – vos minutė, per kurią VTEK pirmininkas išreiškė norą susitikti. Susitikome lapkričio 13 d. Seime“, – teigia konservatorių frakcijos narys.

Pasak politiko, susitikimo metu VTEK pirmininkas pasidalino, kokias sistemines Lobistinės veiklos įstatymo spragas jis mato, kurios varžo komisiją ir neretai lobizmo įstatymą padaro neveiksniu.

M. Lingė teigia manąs, kad A. Širinskienės viešoje erdvėje pradėti kelti klausimai dėl galimo spaudimo VTEK pirmininkui, yra bandymas nukreipti dėmesį nuo tyrimo dėl mįslingo kreipimosi į KT.

„Visi šie pramanai apie spaudimą, nervingos reakcijos – klasikinė dūmų uždanga bandanti nukreipti dėmesį, ir užsipulti nepatogius klausimus keliančius. Tai detalės. Daug rimčiau – gauti atsakymą, kieno privačių interesų tenkinimui buvo pasitelkti Seimo nariai, slapta kreipęsi į Konstitucinį Teismą ir siekę sustabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą, kuriuo į nepatikimų programinės įrangos gamintojų, tiekėjų sąrašą įtrauktos Kinijos įmonės“, – pabrėžė jis.

M. Lingė praėjusią savaitę vykusios Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu patvirtino, kad jo ir VTEK vadovo susitikimas įvyko. Visgi, pasak konservatoriaus, šį susitikimą inicijavo VTEK pirmininkas.

ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.

Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.

Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.

Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.

Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.

„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.

Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.

Taip ji teigia anksčiau šią savaitę antrosios instancijos teismui nuteisus liberalų partiją vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

„Vertiname kartu ir užsienio kontekstą“, – sekmadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė A. Širinskienė, atkreipdama dėmesį, jog Seimo pirmininkė aktyviai reprezentuoja Lietuvą užsienyje.

Pavyzdžiui, spalį parlamento vadovė viešėjo Taivane, šią savaitę dalyvavo Baltijos asamblėjos susitikimuose Taline.

„Vyksta tarptautiniai susitikimai, kuriuose vadovai, susitikdami, manau, kad puikiai savo šalių ambasadorių informuojami apie tai, su kuo susitinka“, – akcentavo A. Širinskienė.

Šiuo atveju tikrai dėl pasitikėjimo Lietuva kyla daug klausimų.

„Be abejo, ta aplinkybė, kad yra nuteista partija, kuri moka didžiules baudas, ir kad Seimo pirmininkė yra ir tos partijos pirmininkė, diplomatiniais kanalais yra perduodama. Šiuo atveju tikrai dėl pasitikėjimo Lietuva kyla daug klausimų“, – savąją poziciją dėstė ji.

Politikės teigimu, opozicinės parlamento jėgos diskutuoja ar inicijuoti nepasitikėjimo Seimo pirmininke procedūrą, tai esą bus aptarta ateinančią savaitę.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas Lietuvos ryto televizijai pažymėjo, kad V. Čmilytė-Nielsen į aktyvią politinę veiklą įsiliejo vėliau, nei kad kilo šis politinės korupcijos skandalas.

„Viktorija yra teistos partijos pirmininkė, kuriai nebuvo inkriminuojami jokie pastebėjimai“, – sakė E. Gentvilas, dar pateikęs užsienio šalių pavyzdžių, esą anksčiau dar eidamas pareigas buvo teistas Italijos premjeras Džulijus Andreottis, dabar teisiamas Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu.

„Manau, kad yra buvę žymiai didesnių reputacinių krizių kitose šalyse“, – pažymėjo liberalas.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šią savaitę pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Visgi, ne visi komiteto nariai dalyvavo šiame susitikime – siūlymą vykti pas sostinės pareigūnus kritikavusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė boikotavo posėdį. Pasak politikės, TTK derėtų ne lankytis muziejuose ir užsiimti, anot jos, parodomaisiais vizitais, bet vykti į mažesnes savivaldybes, kurias labiausiai palies Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūloma pertvarka.

Tuo metu komiteto narys ir išvadų dėl policijos reformos rengėjas, konservatorius Andrius Vyšniauskas atkerta – TTK atstovai lankėsi Vilniaus AVPK, kur susipažino su visos šalies kriminogenine situacija ir apžvelgė policijos darbą su organizuotu nusikalstamumu. Be to, jis pabrėžia – komitetas vyks ir į regionus, kur gilinsis į mažesnių savivaldybių pareigūnų darbo problematiką. Todėl A. Širinskienės pasisakymus A. Vyšniauskas vadinami manipuliacijomis.

A. Širinskienė: nematau prasmės dalyvauti parodomuosiuose vizituose

Komitetui dar tik planuojant išvažiuojamuosius posėdžius, TTK pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė tikina raginusi kolegas orientuotis į regionus ir vykti į tas savivaldybes, kurias policijos ir VST reforma paveiks labiausiai. Visgi, pasak jos, pirmąjį posėdį nutarta surengti Vilniaus AVPK ir policijos muziejuje.

Nematau prasmės dalyvauti tokiuose parodomuosiuose vizituose.

„Aš kėliau klausimą – ar yra prasmė lankytis Vilniuje, kai reforma palies iš esmės regionus. Ir kai kurie regionai – kaip Alytaus, tarkime – labai nerimauja. Kai kurie regionai Lietuvos šiaurėje jau yra išbandę tą reformos modelį kaip pilotinį. Tikrai būtų tiksliau, mano manymu, vykti ten. Bet komitetas apsisprendė vykti į Vilnių“, – Eltai šią savaitę teigė A. Širinskienė.

Todėl politikė nutarė pirmadienį vykusiame išvažiuojamame posėdyje išvis nedalyvauti.

„Aš nei muziejuje, nei Vilniaus komisariate nedalyvavau. Nematau prasmės dalyvauti tokiuose parodomuosiuose vizituose“, – aiškino politikė.

„Darbo imitacijai nėra nei laiko, nei kažkokio didelio noro – bent jau man. (...) Daug tikslingiau važiuoti ten, kur yra probleminės vietos“, – savo poziciją argumentavo ji.

Visgi, parlamentarė tikina dalyvausianti kitą pirmadienį planuojame posėdyje – TTK nariai ketina aplankyti Marijampolę ir Alytų, mat, pasak jos, tai yra savivaldybės, kuriose policijos reformos poveikis dėl komisariatų stambinimo bus didžiausias.

A. Širinskienei antrino ir vienas aršiausių reformos kritikų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors pats nėra TTK narys, politikui atrodo nesuvokiama, kodėl pagrindinis VST pertvarką svarstantis komitetas pasirinko vykti į Vilniaus AVPK ir policijos muziejų. Pasak S. Skvernelio – siekiant išsiaiškinti realias pareigūnų darbo sąlygų problemas, parlamentarai turėtų vykti į komisariatus iš anksto nepranešę jų vadovybei.

„Kad Seimo nariai galėtų sužinoti realią situaciją, turi paimti, neskelbti Policijos departamentui ir nuvažiuoti į pasirinktą policijos įstaigą – pakalbėti su pareigūnais be viršininkų ir suprasti realią situaciją“, – kalbėjo jis, referuodamas į apsilankyme Vilniaus AVPK dalyvavusius Policijos departamento vadovus.

Daromas parodomasis šou, su generaliniu komisaru priešakyje.

„Daromas parodomasis šou, su generaliniu komisaru priešakyje, parodant, kokiomis žydromis spalvomis situacija yra dabar, o kada bus priimta reforma – nebus žydra, bus skaisčiai žydra. Tai makaronų kabinimas“, –  nurodė S. Skvernelis.

A. Vyšniauskas: tai eilinės A. Širinskienės manipuliacijos

Išgirdęs A. Širinskienės pasisakymus dėl komiteto išvykos, konservatorius A. Vyšniauskas konstatavo – TTK pirmininko pavaduotoja užsiima manipuliacijomis. Politikas nurodė, kad komitetas vyko į Vilniaus AVPK susipažinti su šalies kriminogenine situacija – sostinės komisariatas pasirinktas kaip tinkama vieta būti supažindintiems su šia informacija.

Čia yra eilinė Agnės Širinskienės manipuliacija.

„Čia yra eilinė Agnės Širinskienės manipuliacija. Mes į Vilniaus policijos komisariatą važiavome ne su komisariato muziejumi susipažinti, bet turėjome kriminogeninės situacijos visoje Lietuvoje pristatymą. Tą pristatymą mums darė Kriminalinės policijos biuro ekspertai, diskusija vyko apie nusikalstamumą, jo tendencijas“, – Eltai komentavo A. Vyšniauskas.

„Tie žmonės, kurie dalyvavo – su jais turėjome labai gerą diskusiją apie mažas savivaldybes, kaip atrodys policija artimiausiu metu seniūnijų lygmeniu ir pan. Gaila, kad Agnė Širinskienė eilinį kartą specialiai manipuliuodama faktais“, – komiteto kolegės elgesį kritikavo jis.

A. Vyšniauskas taip pat pabrėžė, kad TTK vyks susipažinti su situacija ir mažesniuose miestuose bei miesteliuose.

„Esame nusprendę važiuoti į mažesnius komisariatus. Taip, visų apskričių komisariatų neapvažiuosime, nes tam reikėtų tikrai pakankamai daug laiko“, – pripažino jis, nurodydamas, kad artimiausios TTK išvažiuojamųjų posėdžių kryptys – Alytus ir Marijampolė.

„Tai pakankamai dideli mažieji komisariatai, kurie būtų jungiami prie Kauno. Atitinkamai Kaunas būtų pats didžiausias jungimas. Vyksime ten ir apie tai diskutuosime“, – apibendrino jis.

Kaip skelbta anksčiau, VRM teikiamais įstatymo projektais siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.

Taip pat siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.

Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.

Visgi, reformai kritikos negaili ne tik Seimo opozicija, bet ir pareigūnų profesinės sąjungos, Prezidentūra.

Grąžinti reformą iniciatoriams paragino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Laisvalaikiu Seimo narys Robertas Šarknickas mėgsta ne kostiumus dėvėti, o siūti jiems įvaizdžio detales: „Pomėgis atsirado atsitiktinai, vienas kitas dygsnis ir žiūriu, kad kažkas įdomaus gaunasi. Iš kaklaraiščių pagaminau peteliškes. Po vienos iš laidų, kurioje pasakojau apie gaminamas peteliškes, skambučiai ir užsakymai pradėjo augti, bet pardavinėti negaliu, nes tai būtų interesų konfliktas, todėl padovanoju“, – apie savo pomėgį pasakojo Seimo narys.

Robertas Šarknickas. LNK nuotr. 

Seimo narė Agnė Širinskienė sakė išsiuvinėjusi ne vieną paveikslą – jie jau nebetelpa namuose: „Mielai atsineščiau ir į Seimą, ypač, kai svarstomas biudžetas ir kolegos prašo paremti savo lopšelį-darželį. Tada pagalvoju, kad geriau būtų siuvinėti arba megzti, bet siuvinėju namuose, savaitgaliais, ypač žiemą, kai visi darbai lauke, prie rožių, užsidaro“. Atgaivai ir pabuvimui su gamta A. Širinskienė su vyru kūdroje augina japoniškus, prijaukintus karpius.

Agnė Širinskienė. LNK nuotr. 

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sakė, kad jo pomėgiai – sportas, avys ir virtuvė – glaudžiai susiję: „Pasportuoji, pavalgai ir vėl eini į virtuvę kažką gaminti“. Pagaminti jam šimtą koldūnų – juokų darbas: „Penkios valandos ir viskas“. Mero mankšta dėl laiko stygiaus turi tilpti į 10-15 minučių, tai 100 prisitraukimų, 100 atsispaudimų ir 100 pritūpimų.

Mantas Varaška. LNK nuotr. 

Parlamentaro Pauliaus Saudargo aistra – motociklai. „ Motociklą įsigijau prieš gerus 17 metų, jis buvo skirtas ne vakare su draugais lenktyniauti, o keliauti po Lietuvą, nes tai yra ne tik hobis ir sportas, bet ir keliavimo priemonė“, – apie ekstremalų pomėgį pasakojo Seimo narys. Po daugelio metų P. Saudargas vėl įsigijo motociklą ir praeitais metais su kolegomis leidosi į kelionę po Ukrainą: „Tai buvo žygis, o ne lengvas pasivažinėjimas.“

Paulius Saudargas. LNK nuotr. 

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pažintį su žmona vadina dalykiniu romanu: „Partijos renginiui reikėjo atlikėjos, o politinės partijos, kaip žinome, daug pinigų neturi. Rekomendavo mažai žinomą atlikėją, kuri buvo ekonomiškai įkandama ir galėjo šventę papuošti. Taip ir susipažinome“. Tarp V. Benkunsko pomėgių – ir  virtuvė, kurioje išmoko suktis studijų metais atvažiavęs į Vilnių, kai tėvų skiriami pinigai buvo riboti: ,,Jeigu man patiki virtuvę, šeima lieka pavalgiusi. Mėgstu žuvį gaminti, jūros gėrybes, turiu pojūtį, ko ir kiek reikia įdėti, kad gautųsi“, – dalinosi V.Benkunskas, tačiau jo žmona, operos solistė Vismantė Benkunskienė abejojo, ar šie vyro sugebėjimai tokie jau geri.

Vismantė ir Valdas Benkunskai. LN nuotr. 

Apie dvigubo ir nepagražinto politikų gyvenimo užkulisius, pomėgius ir nuodėmes – „KK2 penktadienyje“, jau šį vakarą, 19:30val., per LNK.

„Auginam aštuonias bulves ir tris morkas. Su morkom nelabai kažką, tiesiog pasėjau visą lysvę, bet išdygo tik trys. Tai teko sodinti greitai augančius kopūstus į tas vietas. Bet vasarą  daržovių mes neperkame“, – pasakojo A. Širinskienė.

Kadangi A Širinskienės darže daržovių šiemet vis tiek užderėjo, Seimo narė pradėjo marinavimo maratoną. Agnės firminių konservuotų daržovių prikimštas ir Seimo virtuvėlės šaldytuvas. Šiemet Seimo narė primarinavo apie 60 stiklainiukų.

„Firminiai greičiausiai šitie du, tai mano troškinukas iš pomidorų ir cukinijų ir kitų įvairių daržovių bei traškūs agurkėliai savo sultyse“, – kulinarinius pasiekimus pristatė Seimo narė.

LNK nuotr. 

A. Širinskienė receptų neužsirašinėja ir ingredientų nematuoja gramais. Viską deda iš širdies ir iš akies. Ji šiemet priruošė ir ypatingų agurkų, kurių receptą nusižiūrėjo iš šviesaus atminimo kaimynės.

Esmė ta, kad čia nepilamas vanduo, o agurkas pats turi išleisti savo skystį.

„Peraugę agurkai yra nuskutami, reikia šiek tiek morkytės, pomidoriuko. Kai visa šita masė supjaustoma, ji šešias valandas su druskyte su actuku su cukraus žiupsneliu turi būti laikoma. Esmė ta, kad čia nepilamas vanduo, o agurkas pats turi išleisti savo skystį ir paskui tas skystis turi būti pakaitinamas. Traškumas dėl to, kad tik 15 minučių yra pagarinta, nes jeigu ilgiau laikysit, to traškumo nebeliks“, – paslaptimis dalinsis A. Širinskienė.

Beje, Seimo narė užsiima ne tik daržovininkyste. Agnės namų tvenkinyje Dūkšte plaukioja įvairiaspalviai karpiai, kurie šokinėja iš vandens ir džiugina parlamentarę. Tame pačiame tvenkinyje Agnė augina gėles – turi net aštuonias rūšis vandens lelijų. Tačiau tikros Agnės sodo karalienės – rožės, kurių yra net septynios dešimtys krūmų.

LNK nuotr. 

Visos A. Širinskienės konservavimo paslaptys ir ūkio pomėgių apžvalga –  ketvirtadienio vakarą, 19.30 val. laidoje KK2 per LNK. 

Šešiais balsais buvo patvirtinta Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono parengta išvada, kad Seimo nariai A. Širinskienė, Dainius Kepenis ir Remigijus Žemaitaitis nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekso, kai feisbuko įrašuose paskleidė „nepragrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie O. Šurajevo einamas pareigas“.

Taip pat šiems parlamentarams siūloma savo pasisakymuose remtis patikrintais faktais ir atsiprašyti premjerės bei jos patarėjų dėl „viešai paskelbtų visuomenę klaidinančių teiginių“.

Už „valstietės“ Guodos Burokienės parengtą išvadą, kuria buvo siūloma konstatuoti, kad pažeidimas nenustatytas, balsavo trys komisijos nariai.

A. Bagdonas sako, kad O. Šurajevui dėl jo elgesio Seime skirta ir administracinė nuobauda, todėl bet kurio politiko paminėjimas šiame kontekste jį pažemintų.

„O. Šurajevo elgesį vertino policija, jam skirta administracinė nuobauda, ir bet kurio Seimo nario susiejimas su tą dieną ne visiškai tinkamai besielgiančiu asmeniu nesuderinamas su politiko elgesio normomis“, – BNS sakė A. Bagdonas.

Seimo EPK posėdyje dalyvavusi A. Širinskienė teigė, kad ji nepripažįsta sakiusi netiesą, nes O. Šurajevą premjerės patarėju pavadino bendrine prasme, o ne įvardijo kaip einantį pareigas Vyriausybėje.

Aš tikrai nepripažįstu, kad sakiau netiesą, lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad šis žodis gali būti naudojamas bendrine prasme.

„Aš tikrai nepripažįstu, kad sakiau netiesą, lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad šis žodis gali būti naudojamas bendrine prasme, pvz., „Pyktis – blogas patarėjas“, ta bendrine prasme iš tikrųjų aš ir naudojau juokaudama. Aš tikrai juokaudama nemaniau, dar pačiai pasakius premjerei, kad ji gauna (O. Šurajevo – BNS) patarimus, kad galima staiga sugalvoti, kad patarėjas yra oficiali pareigybė“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat sakė, kad ir leidinys „Ūkininko patarėjas“ nei yra įdarbintas valstybės tarnyboje, nei susijęs darbo sutartimi su kiekvienu ūkininku. Parlamentarė teigė nematanti savo elgesyje nieko, dėl ko turėtų atsiprašyti.

Konservatorius Sergejus Jovaiša teigė, kad kiekvienam gali išsprūsti frazė, kuri kitam žmogui gali nepatikti, o šiuo atveju A. Širinskienės pasisakyme buvo „tarsi pagiežingas prielipas pridėtas“. Jis sakė, kad ir krepšininkui Arvydui Saboniui teko sovietmečiu Kremliuje gerti šampaną, bet jis tikrai nenorėtų dėl to būti pavadintas „L. Brežnevo sugėrovu“.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė negalinti balsuoti nei už vieną išvadą, nes jos atrodo netinkamos, ir teigė, kad parlamentarai nuklysta į per daug detaliu bandydami nustatyti ribą, kiek Seimo narys gali juokauti.

Daug atgarsių sulaukęs humoristo O. Šurajevo apsilankymas Seime vyko kovo viduryje, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei atsakant į Seimo narių klausimus dėl per Vilniaus knygų mugę pašalintos Sveikatos teisės instituto COVID-19 pandemijos valdymą kritikuojančios knygos reklaminės instaliacijos. Ji pašalinta, kai į „Litexpo“ vadovybę dėl šios instaliacijos bei knygos kreipėsi O. Šurajevas.

Po A. Armonaitės kalbos visuomenininkas O. Šurajevas Seime filmavo kai kuriuos parlamentarus, uždavinėjo jiems klausimus ir komentavo jų veiksmus ar žodžius, atsistojęs šalia žurnalistų filmuojamo Petro Gražulio laikė telefoną su LGBTQ+ vėliava, bandė perduoti šokoladą parlamentarei A. Širinskienei.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija dėl šio incidento vertino ir A. Armonaitės elgesį. Etikos sargai konstatavo, kad Laisvės partijos lyderė pažeidė Seimo vidaus taisykles, išrašydama O. Šurajevui vienkartinį leidimą patekti į parlamentą, bet jo nelydėdama Seimo rūmuose.

A. Armonaitė teigė teigė, kad visuomenininkas su ja nederino savo veiksmų parlamente, o už juos yra atsakingas pats.

Po šio incidento humoristui neterminuotai apribota galimybė patekti į Seimą.

Vilniaus policija savo ruožtu pripažino O. Šurajevą Seime pažeidus viešąją tvarką, įžeidinėjus kai kuriuos politikus. Administracinio nusižengimo protokolu nukentėjusiaisiais įvardyti Seimo nariai Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, R. Žemaitaitis, D. Kepenis, A. Širinskienė, Petras Gražulis.