Nesantaikos šaršalas tarp politikių kilo po to, kai antradienį I. Šimonytė kreipėsi į Seimo etikos komisiją prašydama paaiškinti A. Širinskienės žodžius, kad ši į skandalą Seime įsivėlusį komiką Olegą Šurajevą pavadino I. Šimonytės patarėju.

Ketvirtadienį feisbuke A. Širinskienė svarstė, kad į Seimo etikos sargus I. Šimonytė kreipsis ir dėl to, kad ji lankosi „OpTV“ laidose.

Diskusijoje, kurioje akcentuotas skundų rašymas A. Širinskienės atžvilgiu, tokiu būdu esą rodant Seimo narei „dėmesį“, iššaukė ir I. Šimonytės reakciją.

A. Širinskienės feisbuko inf.

„Šūde maudytis yra Jūsų asmeninis pasirinkimas, nors ir kas vakar tą darykit, jeigu Jums malonu. Skundo nesitikėkit, nes dar nebuvo, kad žinočiau, ką tuose tyruose savo lakštingalos balsu suokiat. Bet patarėjų mano malonėkit nebūtais dalykais nekaltint“, – rėžė ministrė pirmininkė.

„Gerą vakarą, Gerbiama Premjere. Tikrai ačiū, kad surandat laiko mano kukliam asmeniui ir dar naktimis. Kaip ne kaip 21 val. 11 min. Bet Jūs pailsėkit, žinokit, nes pervargimas tikrai negerai. O to simptomas – kad jau kartais susigalvotų dalykų ir realybės neatskiriat. Suprantu, juolab, kad savaitė buvo sunki ir Šurajevas šitaip dar susimovė visą reikalą pagadindamas“, – atsaką pateikė A. Širinskienė.

Užuot atskleidę, kas politikui pranešė apie jam keliamus įtarimus, konservatoriai tiesos vis dar kratosi. Kai kuriems atrodo, kad jie išsisukinėja, o politologai tikina, kad valdantieji tokiu elgesiu tiesiog rodo nepagarbą žmonėms ir savo rinkėjams. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar politikams meluoti jau tapo norma?

Apie tai šį vakarą laidoje diskutuos konservatorių partijos narys ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei opozicijos atstovė, Seimo narė Agnė Širinskienė.

Visi iki šiol spėlioja – kaip egzotiškoje Čilėje už mokesčių mokėtojų lėšas laiką leidęs K. Bartoševičius sužinojo, kad jam bus mesti įtarimai pedofilija? Kas iš valdančiųjų nuslėpė tiesą?

Opozicija dėl informacijos nutekinimo skandalo Seime netgi siekė sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų, kas melavo. Tačiau valdantieji to padaryti neleido – konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako partijos kaltės čia nematantis, o ir už skandalą atsakingu laiko Saulių Skvernelį.

Kokiu stebuklingu būdu K. Bartosevičius, būdamas Čilėje, galėjo sužinoti, kad jam staiga reikia pasitraukti? Nepykite, bet tokiais konservatorių dvasios apreiškimais aš tikrai netikiu.

Kaip laidoje teigs P. Saudargas, valdantieji atmetė prašymą sudaryti šią komisiją dėl paprasto motyvo: „Yra rinkiminis laikotarpis, kuriame vienos partijos arba politiniai lyderiai dabar sau bando susikurti politinių taškų tikrai bjaurioje ir baisioje istorijoje. Galbūt toks yra jų kelias. Tad kodėl valdantieji turėtų tam padėti?“

Savo ruožtu A. Širinskienė tikins, kad taip tik bandoma atsakomybę permesti kitiems, nors už K. Bartoševičių atsakingi tik patys konservatoriai.

„Kokiu stebuklingu būdu K. Bartosevičius, būdamas Čilėje, galėjo sužinoti, kad jam staiga reikia pasitraukti? Nepykite, bet tokiais konservatorių dvasios apreiškimais aš tikrai netikiu. Manau, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui yra akivaizdu, kad K. Bartoševičius aiškiai sužinojo informaciją, ir sužino ją po to, kai pas Seimo pirmininkę apsilankė generalinė prokurorė. Jam akivaizdžiai tapo žinoma, kad netrukus bus inicijuota imuniteto nuėmimo procedūra. Nes kam antraip tada skubėti ir Lietuvos laiku 20 valandą penktadienį įteikinėti savo atsistatydinimo dokumentus? Manau, kad tokiu skubėjimu atsistatydinti būtent penktadienio vakarą, buvo stengtasi užbėgti už akių procedūroms, ir pasitraukti anksčiau, nei ateitų prokuratūros raštas“, – tikins politikė.

P. Saudargas šioje vietoje primins, kad svarbiausia pasikliauti viešai patvirtintais faktais, o ne spėlionėmis, mat jų gali būti nors ir milijonas.

„Jei vadovautumėmės teorija, kurią pateikė A. Širinskienė ar S. Skvernelis, tada turėtume galvoti, kad meluoja visi – ir generalinė prokurorė, ir Seimo pirmininkė, ir premjerė, ir frakcijos seniūnė ir partijos pirmininkas. Tokios sąmokslo teorijos, kurioje visi melavo, tikimybė yra labai maža, nes tai gal išlįsti bet kurioje vietoje, ir visas kortų namelis sugriūtų. Tačiau sutinku su tuo, kad labai tikėtina, kad Kristijonas apie vykstančią bylą greičiausiai sužinojo, ir dėl to padėjo mandatą. Tai, kaip ir visiems, atrodytų daugmaž suprantama versija. Bet šioje vietoje, kada ir iš ko jis sužinojo, manau, tašką galėtų padėti tik tyrimą atlikę prokurorai“, – nuomone dalinsis P. Saudargas.

Tad kas meluoja? Visi atsakymai – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

– Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepavyko susitarti dėl klausimų ekspertams. Kokios to priežastys?

– Komitetui nepavyko sutarti, ar reikia ekspertinio vertinimo. Kol Etikos ir procedūrų komisija nekonstatavo, kad komitetas pažeidžia statutą, tol ekspertinis vertinimas buvo neužsakomas. Dabar jau užsakymo stadija ir formulavome labai aiškius klausimus ekspertams. Iš pradžių buvo norima juos daryti uždarus, negaunant daugiau žinių iš ekspertų, o tik atsakymą „taip“ arba „ne“. Dabar klausimai tapo platesni, atsirado ir medicininio poveikio vertinimas. Šiuo atveju, matyt, turės teisę pasisakyti ne tik teisininkai, bet ir medikai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas komiteto nariams neaiškiausia kalbant apie dekriminalizavimą?

– Pagrindinis klausimas – socialiniai padariniai mūsų visuomenei ir ar mūsų sveikatos priežiūros paslaugos priklausomiems žmonėms yra pakankamos. Jei, ekspertų manymu, nepakankamos, uždavėme trečią klausimą – ar narkotikų dekriminalizavimas, esant nepakankamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, paskatins didesnį narkotikų vartojimą. Šie trys klausimai iškeliavo į ekspertų rankas. Mane tikrai nustebino Laisvės partijos balsavimas prieš tai, kad įvertintų ir medikai. Jei patys kalba apie platesnes gydymo galimybes, labai nenuoseklu buvo sakyti, kad medikų įvertinimo nereikia.

– Ar gydymo prieinamumas jums asmeniškai daugiausia klausimų keliantis aspektas? Ar turite daugiau abejonių dėl šio projekto?

– Klausimų labai daug. Visų pirma – teisiniai klausimai. Dekriminalizavus kanapes ir dalį veikų perkėlus į Administracinių nusižengimų kodeksą, iškart silpninama kriminalinė žvalgyba. T. y. mūsų kriminalinės žvalgybos institucijos negalės vykdyti savo veiklos ir bandyti išsiaiškinti, kas vyksta nusikalstamame pasaulyje, nes dėl mažų kiekių narkotinių medžiagų kriminalinė žvalgyba bus neįmanoma. Praktika praeityje rodo, kad narkotikų pardavėjai labai lengvai prisitaiko prie reguliavimo ir pradeda nešiotis mažus narkotinių medžiagų kiekius pardavimui, sako, kad nešiojasi asmeniniam vartojimui. Tai nuogąstavimas, kad narkotikų prekyba bus palengvinta. Kitas dalykas, į ką atkreipia dėmesį ir Generalinė prokuratūra, gydymo galimybės labai menkos, didžiulės eilės reabilitacijos bendruomenėse. Kai narkotikų prieinamumas lengvesnis, kyla daug grėsmių, kad didės narkotikų vartojimas. Juolab kad Estija, kuri žengia dekriminalizavimo keliu, pirmuose etapuose matė protrūkių.

Kai narkotikų prieinamumas lengvesnis, kyla daug grėsmių, kad didės narkotikų vartojimas.

– Kodėl tik dabar kreiptasi į ekspertus?

– Visą laiką būna lūkestis, kad komitetas, klausimų metu išklausęs ekspertus, institucijas, priims sprendimą kitokį. Norėjosi sulaukti komiteto galutinio varianto. Tačiau, kaip matėme Generalinės prokuratūros pastabas, komitetas visiškai neatsižvelgė. Norisi išgirsti trečią nuomonę.

– Kada šis klausimas grįš į posėdžių salę ir ar lengva bus šį įstatymą priimti?

– Primenu, kad dalis įstatymų projektų yra įstrigusi ir atmesta Seimo svarstymo metu. Projektai turės pakartoti pirmąsias stadijas – turės būti registruotas Baudžiamojo kodekso pakeitimas, pateiktas, vėl svarstomas komitetuose. Procedūra užsivėlusi, nes posėdžių salėje balsų beveik nėra, tik vieno balso persvara. Tai rodo, kad priėmimas bus sunkus ir, tikiuosi, galbūt neįmanomas.

– Kokios tos išvados?

– Išvadų labai daug. Paaiškėjo, atlikus tyrimą, kad pats galimybių paso modeliavimas, jo infekcijos eigos prognozavimas buvo pagrįsti 1927 m. sukurtu modeliu, kuris nevisiškai įvertina visas aplinkybes, yra daugiau mechaninis infekcijos plitimo modelis, o pvz., socialiniai veiksniai, kad žmonės krizės akimirkoje mokosi, saugosi, riboja savaime bendravimą ir daug kitų dalykų, buvo tiesiog neįvertinti.

Lietuva iš viso yra mirštamumo rekordininkė.

Kita vertus, įvedant galimybių pasą ir dabar dažnai teigiama, kad buvo remiamasi infekcijų skaičiumi. Jo panaikinimas neva buvo taip pat susijęs su infekcijų skaičiaus sumažėjimu. Tačiau mokslininkų tyrimas parodė, kad tai netiesa, nes galimybių paso panaikinimo metu infekcijų skaičius buvo daug didesnis nei įvedimo metu. Probleminių aspektų yra, kurie leidžia klausti apie galimybių paso pagrįstumą moksline prasme, nors ir anksčiau kai kurie galimybių paso iniciatoriai išsitarė, kad galimybių pasas buvo ne tiek mokslinis, kiek politinis sprendimas. Tyrimas atskleidė dar vieną aspektą – negalime užtikrintai tvirtinti, kad galimybių pasas mažino mirčių skaičius, nes mirtingumas Baltijos regione, kuris buvo tirtas, kur buvo galimybių pasai, buvo didesnis. Lietuva iš viso yra mirštamumo rekordininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikrai kyla labai daug abejonių dėl padarinių, į tai įstatymo leidėjas tikrai turėtų reaguoti, jei ateityje tektų valdyti pandemijas. Kita vertus, duomenys iš tiesų labai reikšmingi, kai kalbame apie konstitucines justicijos bylas. Konstituciniame Teisme yra šešios bylos, susisijusios su pandeminiais ribojimais. Dvi bylos yra galimybių paso, viena – verslo laisvės ribojimai, kitos susijusios su asmenų judėjimo suvaržymais.

Kai kalbame apie Konstitucinį Teismą, vertindamas žmogaus teisių suvaržymus, jis vertina, be teisėtumo aspekto, ar proporcinga intervencija, ar ji pagrįsta. Šiuo atveju mokslinės abejonės rodo, kad galimybių pasas pagrįstumo stokoja. Tikrai džiaugiuosi, kad mokslininkai galės duomenis pateikti Konstituciniam Teismui.

Politikei teigiant, kad memorialu tinkamai nesirūpinama, kanceliarija tikina, jog viskas, kas numatyta pagal memorialo projektą, yra saugoma, kitoms dalims apsauga netaikoma.

Be to, Seimo narės nuogąstavimus sukėlę buvę barikadų blokai toje pačioje vietoje stovi nuo 2007-ųjų.

A. Širinskienė ketvirtadienį pranešė kreipusis į Seimo valdybą prašydama pasirūpinti adekvačia Sausio 13-osios memorialo prie Seimo apsauga, nes, jos teigimu, atskiri barikados fragmentai vykstant remonto darbams jau kurį laiką yra palikti neapsaugoti.

„Dalis saugotinų memorialą sudarančių blokų yra sukrauti nuo kritulių neapsaugotoje vietoje, ne stoginėje, o šalia Seimo sienų, – pranešime teigė parlamentarė. – Kaip šiandien matyti, blokai yra permirkę, pakeitę savo spalvą, o ant jų Sausio 13-osios Seimo gynėjų palikti užrašai trupa. Toks blokų nesaugojimas sukelia pavojų, kad žiemos metu, kai atodrėkį keičia šąlantys orai ir formuojasi ledas, dar labiau paspartės blokų irimas ir bus pažeisti ne tik užrašai, bet ir pačios betoninės konstrukcijos.“

Seimo kanceliarija savo ruožtu pateikė nuotraukas, kuriose matyti, jog blokai toje pačioje vietoje guli dar 2007-aisiais.

„Memorialą prieš porą dešimtmečių sukūrė „Vilniaus architektūros studija“, laimėjusi Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Architektų sąjungos surengtą konkursą. Architektai išsaugojo autentišką 1991 metų parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios architektūros elementus. Jie yra apsaugoti. Kitiems išardytų barikadų fragmentams apsaugos reikalavimai nėra taikomi“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme.

Seimo ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, Sausio 13-osios memorialas baigtas remontuoti ir lankytojams bus atvertas sausio 12 dieną. Memorialo remontas pradėtas 2021 metų rugsėjį.

„Vis dėlto ne partija, o Seimas deleguoja į konkrečius postus, ir tai, kad partijos organai išreiškė nepasitikėjimą, tikrai nereiškia, kad nepasitikint vienai valdančiajai partijai turėtų nepasitikėti ir kiti, ir reikalauti atsistatydinimo“, – antradienį Seime pristatydama savo iniciatyvą teigė Seimo narė.

Ji surinko per 30 Seimo narių parašų po šia iniciatyva. Seimo narė tvirtino, kad rinkdama juos apie M. Majauską išklausiusi daug gerų atsiliepimų tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos atstovų.

A. Širinskienė neslėpė, kad tikrasis jos iniciatyvos tikslas yra ne atstatydinti BFK vadovą, o per slaptą balsavimą atskleisti, kiek parlamentarų palaiko M. Majauską.

„Nepasitikėjimo procedūra, matyt, yra objektyviausias rodiklis, kuris parodys, ar Seime pakanka balsų Seimo narių, kurie mano, kad Mykolas Majauskas negali dirbti, o galbūt daugiau yra tų, kurie mano, kad nutarimas nėra priimtas“, – kalbėjo ji.

Šiuo atveju, kada turime slaptą balsavimą, Seimo narių nuomonės iškreipti neįmanoma.

Valdantieji konservatoriai deklaravo, kad sieks jį atleisti iš BFK pirmininko pareigų, nes šis nepakluso partinei drausmei ir teikė su Vyriausybe nesuderintas iniciatyvas, susijusias su kitų metų biudžetu.

„Šiuo atveju, kada turime slaptą balsavimą, Seimo narių nuomonės iškreipti neįmanoma“, – teigė A. Širinskienė.

Anot jos, matyt, dėl to kai kurios valdančiosios frakcijos ir priėmė sprendimą nedalyvauti balsavime.

M. Majauskas: komitetas dirba sklandžiai

Pats BFK pirmininkas teigė, kad komitetas dirbo ir tebedirba sklandžiai, per dvejus metus jis apsvarstė apie 500 teisės aktų projektų, anot M. Majausko, tai yra vidutiniškai tris kartus daugiau nei bet kuriame kitame komitete, taip pat nagrinėjo per 100 parlamentinės kontrolės klausimų, o dauguma sprendimų priimti bendru sutarimu.

„Kėlėme nepatogius klausimus, ministerijoms nebuvo lengva dalyvauti komiteto posėdžiuose, bet parlamentinės kontrolės klausimas ir neturi būti pasivaikščiojimas parke“, – antradienį Seime teigė M. Majauskas.

Jis tvirtino suprantąs partinės drausmės svarbą, tačiau nesutiko, kad ją pažeidė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Suprantu, kad iššūkių, su kuriais susiduria Vyriausybė yra daug, mes turime migracijos krizę, energetikos krizę, ekonominę krizę, turime infliaciją, kuri muša rekordus, ir tokiame kontekste tvarkytis yra labai sunku. Todėl drausmė priimant sprendimus yra labai reikalinga“, – teigė M. Majauskas.

Priimant biudžetą pasirodo, ar Vyriausybė turi palaikymą, ir aš balsavau už šį biudžetą ir visus kitus šios Vyriausybės biudžetus ir savo rankomis prisidėjau juos sulipdyti taip, kad jie būtų priimti šiame Seime sklandžiai.

„Suprantu, kodėl partija kėlė reikalavimą dėl drausmės, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad drausmė ypač svarbi priimant biudžetą, balsuojant dėl biudžeto. Priimant biudžetą pasirodo, ar Vyriausybė turi palaikymą, ir aš balsavau už šį biudžetą ir visus kitus šios Vyriausybės biudžetus ir savo rankomis prisidėjau juos sulipdyti taip, kad jie būtų priimti šiame Seime sklandžiai“, – tvirtino jis.

Nepritartų naujiems mokesčiams

Ne vienas opozicijos atstovas M. Majausko klausė, kokia tikroji partijos nepasitenkinimo priežastis juo. Pasak „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo paslaugoms, dėl kurio kilo konfliktas tarp M. Majausko ir Vyriausybės, tėra „figos lapelis“ pridengti kitą priežastį.

Jo kolegė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teiravosi, ar tai nesusiję su Vyriausybės planuojama mokesčių reforma, kuri iki šiol nepateikta Seimui.

„Esamos sudėties BFK tikrai nepritars jokiems naujiems mokesčiams – nepritars nekilnojamojo turto mokesčio didinimui, nepritars automobilių mokesčio įvedimui, nepritars jokiems naujiems visuotiniams mokesčiams, tačiau tai nereiškia, kad nereikia tam tikrų mokestinių pakeitimų (...)“, – antradienį kalbėjo M. Majauskas.

„Valstietis“ Dainius Kepenis teigė, kad M. Majausko persekiojimas yra antikonstitucinis.

„Seimo Konstitucija sako, kad Seimo narys negali būti persekiojimas už savo veiką. Tai, kas vyksta su jumis yra gryniausias persekiojimas už jūsų veiklą“, – sakė jis.

M. Majauskas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui. Partijos prezidiumas taip pat yra pasiūlęs frakcijai deleguoti kitą BFK vadovą.

Norint atleisti M. Majauską iš pareigų dėl nepasitikėjimo, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Parlamentarė parengė nutarimo projektą pagal Seimo statute numatytą nepasitikėjimo procedūrą, kad savo poziciją dėl M. Majausko galimybės eiti pareigas slaptu balsavimu išsakytų visas Seimas.

„Siekdami, kad, patyrus jį delegavusios partijos nepasitikėjimą, BFK pirmininkui M. Majauskui būtų sukurtos prielaidos pasitikrinti pasitikėjimą juo Seime, pareiškiame, kad siūlome Seimui atleisti BKF pirmininką M. Majauską dėl nepasitikėjimo“, – sakoma projekte.

Procedūrai dėl nepasitikėjimo inicijuoti reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašų. Pirmasis apie A. Širinskienės iniciatyvą antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“.

A. Širinskienė tikisi juos surinkti per šią savaitę, kad balsavimas dėl nepasitikėjimo būtų surengtas kitą antradienį. Norint iš pareigų atstatydinti Seimo paskirtą pareigūną reikia, kad už nepasitikėjimą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

„Ne posėdžių savaitė, todėl parašus rinksime ir elektroniniu būdu, aš taip tikiuosi, kad mes per šią savaitę surinksim, o kitą antradienį turėsim pasitikrinimo procedūrą ir sudėsime galutinius taškus“, – antradienį BNS sakė A. Širinskienė.

Iš esmės į tas pareigas jį paskyrė ne konservatorių partijos prezidiumas, bet visas Seimas balsavo, aš tame tarpe, dėl jo paskyrimo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas partijos valiai palaikyti tik su Vyriausybe suderintus biudžeto siūlymus nepaklususį BFK pirmininką M. Majauską pirmadienį pašalino iš partijos. Taip pat konservatorių prezidiumas frakcijai rekomendavo išrinkti naują BFK vadovą.

A. Širinskienė teigia, kad M. Majauskas į Seimo BFK pirmininkus paskirtas Seimo valia, todėl visas Seimas turėtų pasisakyti, ar jis gali toliau tęsti darbą.

„Yra konservatorių partijos prezidiumo sprendimas, kuris buvo priimtas iš esmės už uždarų durų, nedalyvaujant Seimui, kuris nurodo M. Majauskui trauktis iš užimamų pareigų, bet iš esmės į tas pareigas jį paskyrė ne konservatorių partijos prezidiumas, bet visas Seimas balsavo, aš tame tarpe, dėl jo paskyrimo“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Ji sakė savo iniciatyva siekianti dėl nepasitikėjimo sudaryti sąlygas M. Majauskui pasitikrinti pasitikėjimą visame Seime, „o ne kažkur uždarame partijos posėdyje“, ir dėl to galėtų pasisakyti kiekvienas parlamentaras.

„Komitetas, vadovaujamas Majausko, labai sėkmingai dirba, aš jau nekalbu apie tai, kad su peržiūrėtais projektais jie pralenkia net Teisės komitetą, parlamentinė kontrolė puikiai vyksta, ir konsensusas yra, kiek būna pristatytų Seimo tribūnoje klausimų, paprastai jie eina komitete bendru sutarimu. Tai rodo, kad komitetas dirba puikiai, komiteto pirmininkas turi dėti didžiules pastangas tam, kad komitetas vieningai dirbtų“, – kalbėjo parlamentarė.

TS-LKD seniūnė: siekiama įkalti pleištą

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad balsavimą dėl nepasitikėjimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovu Mykolu Majausku inicijuojanti opozicija „siekia įkalti pleištą“.

„Aš manau, kad siekiama ir pleištą įkalti, parodyti paramą M. Majauskui. Turbūt jo vietoj aš irgi suklusčiau, ar tikrai malonu būti ginamam dalies opozicijos, kuri tikrai nėra nusiteikusi konstruktyviai Vyriausybės atžvilgiu“, – BNS antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma savo ruožtu teigia, jog opozicija neturėtų nepasitikėjimo procedūros naudoti politiniams žaidimams, o tai savo ruožtu gali paspartinti frakcijos sprendimą dėl M. Majausko narystės joje.

„Politikai turėtų veikti sąžiningai. Jei opozicijos atstovai iš vienos pusės maldauja M. Majauską palikti komiteto pirmininko pareigose atitinkamu pareiškimu, iš kitos pusės renka prašus dėl nepasitikėjimo, aš klausčiau, kokia tuomet iš tiesų opozicijos pozicija?“ – BNS sakė J. Razma.

Taip konservatoriai sureagavo į Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymą iš konservatorių partijos Seime pašalintam ir iš pareigų BFK stumiamam M. Majauskui pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

Jei opozicija dėl politinių žaidimų vadovaujasi tam tikra procedūra, tai nepriimtina, o mūsų planai dėl to nesikeičia.

Parlamentarė parengė nutarimo projektą pagal Seimo statute numatytą nepasitikėjimo procedūrą, kad savo poziciją dėl M. Majausko galimybės eiti pareigas slaptu balsavimu išsakytų visas Seimas.

Norint iš pareigų atstatydinti Seimo paskirtą pareigūną dėl nepasitikėjimo, reikia, kad už tai per slaptą balsavimą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Tai apsunkintų konservatorių galimybes atstatydinti M. Majauską iš BFK pirmininkų, lyginant su kitomis Seimo statute numatytomis alternatyvomis priimti tokiam sprendimui. Statutas taip pat numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo kitais pagrindais priimamas atviru balsavimu paprasta dauguma.

Pasak J. Razmos, opozicijos iniciatyva gali paspartinti konservatorių frakcijos sprendimą dėl M. Majausko ateities joje. Frakcijoje M. Majauską planuota svarstyti kitą savaitę, šią parlamente nevykstant posėdžiams.

„Jei opozicija dėl politinių žaidimų vadovaujasi tam tikra procedūra, tai nepriimtina, o mūsų planai dėl to nesikeičia, frakcija svarstys prezidiumo rekomendacijas ir priims tam tikrus sprendimus. Buvo ketinimai rinktis tik kitą savaitę, bet gali būt, kad opozicijos veiksmai gali paskatinti ir anksčiau susirinkti, aš tokios galimybės neatmesčiau“, – kalbėjo konservatorius.

TS-LKD seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kad iš partijos pašalintas Seimo BFK vadovas M. Majauskas galėtų likti frakcijoje.

Pasak konservatorių seniūnės, frakcija aptars M. Majausko situaciją, tačiau, jos vertinimu, į partijos institucijų nurodymus nereaguojantis politikas pats save yra „pasiliuosavęs iš frakcijos“.

„Neabejotinai svarstysime, aš manau, kad frakcija, kuri deleguoja savo narį į BFK vadovo poziciją, jeigu tas žmogus niekaip nereaguoja nei į partijos institutų, nei į frakcijos raginimus trauktis, manau, kad savaime suprantama, kad pats save yra paliuosavęs iš šitos frakcijos“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas pirmadienį nusprendė pašalinti M. Majauską iš partijos dėl to, kad jis nepaisė prezidiumo nurodymo palaikyti tik su Vyriausybe suderintus siūlymus kitų metų biudžetui.

Taip pat konservatorių prezidiumas frakcijai rekomendavo išrinkti naują BFK vadovą.

Priimant kitų metų valstybės biudžetą, M. Majauskas ir kitas konservatorius Mindaugas Skritulskas drauge su Laisvės partijos parlamentarais balsavo už siūlymą, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui būtų taikomas visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Ministrų kabinetas.

Partijos prezidiumas anksčiau buvo įpareigojęs konservatorius neteikti ir nebalsuoti dėl biudžeto iniciatyvų, nesuderintų su Vyriausybe.