Laiptai nebekels pavojaus

Darbininkai šiuo metu pluša Taikos prospekte prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, taip pat Debreceno ir Žardininkų mikrorajonuose.

Nors gyventojams tai sukelia laikinų nepatogumų, rezultatai turėtų nudžiuginti.

Žmonės nuolat piktindavosi dėl laiptų, vedančių į Sveikatos priežiūros centrą, nes jie buvo nepritaikyti neįgaliesiems ar mamoms su vežimėliais.

"Tai vietos, kuriomis kasdien keliauja šimtai ir tūkstančiai klaipėdiečių. Pietinėje dalyje gyvena turbūt du trečdaliai miestiečių. Todėl šių erdvių patogumas ir estetinis vaizdas išskirtinai svarbus. Smagu, kad kai kurie darbai planuojami baigti dar šiemet ir vyksta pagal grafikus", – įvertino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Dabar vaizdas prie Sveikatos priežiūros centro akivaizdžiai pasikeitęs – buvo sutvarkyti prastos būklės laiptai, neįgaliesiems paklotos specialios reljefinės plytelės, įrengtos patogios nuovažos.

Prie centrinių durų įrengiama įvaža greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Remontuojamos pėsčiųjų ir dviratininkų takų dangos.

Darbus, kuriems iš miesto kišenės prireiks kiek daugiau nei 260 tūkst. eurų, atlieka bendrovė "Šilutės automobilių keliai".

Pasak mero, panašu, kad jau lapkričio pabaigoje ši erdvė taps šiuolaikiška ir civilizuota.

Takui – 940 tūkst. eurų

Šviesiau ir saugiau bus ne tik prie Sveikatos priežiūros centro.

Šiuo metu tvarkomas ir Debreceno aikštę su Gedminų gatve jungiantis pėsčiųjų takas.

Čia bus suremontuota danga, įrengtas apšvietimas, dviračių stovai, sutvarkyti želdiniai, pėsčiųjų alėjoje atsiras vaikų žaidimo ir treniruoklių aikštelės, lauko treniruokliai, vaizdo stebėjimo kameros.

Greta tako numatoma papildomų vietų automobiliams statyti.

Tai tęstinis projektas. Jau atnaujinta Debreceno aikštė, tad takas bus integruotas nuo pat jos ir tęsis iki Gedminų gatvės.

Dviratininkų takas prisijungs prie magistralinio dviračių tako nuo pietinės miesto dalies iki šiaurinės.

Paskaičiuota, jog pakloti jį kainuos maždaug 940 tūkst. eurų iš miesto biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų.

Jei orai bus palankūs, darbus rangovai žadėjo užbaigti iki kitų metų vasaros pradžios, birželį arba liepą.

Turkai nepraleido progos

Atgims ir Žardininkų prekybos centro aikštė.

Čia bus paklotos naujos, šviesiai rudos spalvos trinkelės, įrengta daugiau šviestuvų, taip pat pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai.

"Regima situacija nuteikia gana viltingai. Rangovai atsakingi ir, panašu, lapkričio pabaigoje užbaigs darbus", – tikino meras.

Ši, iš pagrindų tvarkoma, viešoji erdvė svarbi ne tik gyventojams, bet ir vietos verslininkams.

Žardininkų mikrorajone apsilankę valdžios atstovai čia buvo sutikti kaip niekad svetingai. Vienos kavinės savininkas vaišino juos stipria turkiška arbata, tarsi atsidėkodamas už dėmesį.

Tvarkant Žardininkų aikštę bus iš naujo išasfaltuota ir greta Taikos prospekto esanti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Aikštėje ir jos prieigose darbuojasi dvi įmonės – už apšvietimo įrengimą atsakinga bendrovė "Gatvių apšvietimas", dangą keičia ir kitus darbus atlieka "Kauno keliai".

Bendra su šiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių vertė siekia beveik 180 tūkst. eurų.

Čia bus išklotos naujos, šviesiai rudos spalvos trinkelės, įrengta daugiau šviestuvų, esami šviestuvai bus pakeisti naujais, taip pat bus pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, gėlinės. Šiuo metu tvarkoma arčiau Taikos prospekto 115 ir 115A adresais pažymėto pastato esanti aikštės dalis, ją sutvarkius, į šią vietą bus perkelti prekybininkai, o priešingoje pusėje prasidės žemės kasimo darbai – čia, prieš klojant dangą, bus tiesiami nauji apšvietimo tinklai.

„Žardininkų aikštė tvarkoma iš pagrindų, darbų nemažai, tačiau rangovai stengiasi dirbti maksimaliai greitai, tad klaipėdiečiai rezultatą galės įvertinti jau po kelių mėnesių. Kitąmet atgims ir dar viena pietinės miesto dalies viešoji erdvė – darbai suplanuoti Vingio mikrorajone, na, o užbaigus šį objektą, manyčiau, turėtumėme planuoti  vadinamojo ,,Sodžiaus“ gyvenamųjų namų kvartalo centro atnaujinimą“, – sakė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Tvarkant Žardininkų aikštę bus iš naujo išasfaltuota ir greta Taikos prospekto 119 A, B, C, D adresais pažymėto pastato esanti 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkytas tarp aikštelės ir Taikos prospekto esantis šaligatvis, greta bus nutiestas dviračių takas, aikštelėje bei greta dviračių tako bus įrengtas grindinis apšvietimas.

Aikštėje ir jos prieigose darbuojasi dvi įmonės – už apšvietimo įrengimą atsakinga bendrovė „Gatvių apšvietimas“, dangą keičia ir kitus darbus atlieka „Kauno keliai“. Bendra su šiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių vertė siekia beveik 180 tūkst. eurų.

Žardininkų aikštė – bus trečioji per pastaruosius kelerius metus iš pagrindų sutvarkyta aikštė pietinėje Klaipėdos dalyje. 2016 m. buvo baigtos tvarkyti Debreceno ir Pempininkų aikštės, vėl ėmė veikti jose esantys fontanai.

Pietinėje miesto dalyje šiemet dar tvarkomas tarp Debreceno aikštės ir Gedminų gatvės esantis pėsčiųjų takas. Čia bus suremontuota danga, įrengtas apšvietimas, dviračių stovai, sutvarkyti želdiniai, atsiras vaikų žaidimo ir treniruoklių aikštelės, greta tako numatoma papildomų vietų automobiliams statyti. Taip pat prasidėjo antras Sąjūdžio parko sutvarkymo etapas, kurį pabaigus miestiečiai turės dar vieną aktyvaus laisvalaikio mėgėjams skirtą zoną, o pagrindinis jos akcentas - BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių parkas.

Apie Vingio gyvenamojo rajono aikštės ir aplinkinių teritorijų atnaujinimą diskutavo miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Politikai nepraleido pro ausis, kad šiemet atnaujinamos trys aikštės – Pempininkų, Debreceno ir Karlskronos.

"Ką darysime kitais metais?" – klausė politikai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtino, kad kitais metais yra numatyta atlikti Žardės gyvenamojo rajono rekonstrukciją.

Taip pat numatyta parengti Vingio aikštės tvarkybos projektą. Tačiau, politikų nuomone, pastarąjį reikėtų parengti dar šiemet.

"Būtų viskas paruošta, kitais metais galėtume vykdyti darbus", – teigė politikai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pažymėjo, kad galvojama Vingio aikštės dalį, kur prekiauja prekeiviai, perduoti turgui. Šis ją ir sutvarkytų.

Tačiau politikai atkreipė dėmesį, kad šalia yra skverelis, kurį ir reikia atnaujinti, požeminė pėsčiųjų perėja.

"Skverą šiek tiek esame aptvarkę. Manau, kad tvarkybos projektu reikėtų apimti didesnę teritoriją, kaip buvo su Debreceno ir Pempininkų aikšte", – komentavo vedėja.

Be to, I.Šakalienė priminė, kad tvarkybos planus turėtų rengti urbanistai ir perduoti Miesto tvarkymo skyriui. Taip pat tvirtino, kad yra aikščių, kurių tvarkybos projektai jau parengti. Viena tokių Ferdinando.

"Gal imkime ir vieną kartą sutvarkykime?" – siūlė vedėja.

Anot L.Dūdos, dabar jau pradedama numatyti, kokių darbų bus imamasi kitais metais. Rudenį reikės pateikti planus: "Aš suprantu, kad norisi šiemet padaryti tai, ką sugalvojau prieš mėnesį. Į kitų metų planus galėtume įtraukti ir minėtos aikštės tvarkybos plano parengimą, ir remontą".

Tačiau tarybos nariai laikėsi savo siūlymo: "Jei neturėsime projekto, kitais metais negalėsime vykdyti darbų". Savivaldybės administracijai jie nurodė, kad dar šiemet būtų rengiamas Vingio gyvenamojo rajono aikštės tvarkybos projektas.

Dar visai neseniai senamiestyje esančios Karlskronos aikštės būklė buvo apverktina: danga visiškai susidėvėjusi, suoliukai – suklypę. Dabar ji atrodo kur kas patraukliau. Buvo uždėta nauja asfalto danga, įrengti suolai, atnaujintos šiukšliadėžės, dviračių stovas.

Miesto savivaldybei aikštės sutvarkymo darbai, neįskaitant fontano atnaujinimo, atsiėjo daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Lankomą vietą šiuo metu puošia čiurlenantis fontanas. Kaip pabrėžė uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, ankstesnė jo būklė buvo tragiška. Statinį eksploatuojanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ suremontavo vamzdyną, perdažė ir pakeitė jį neatpažįstamai.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas sakė, kad įmonė fontanu rūpinasi jau daug metų, tačiau prikelti jį naujam gyvenimui paprasta nebuvo.

„Paaiškėjo, kad objekto pamatai supuvę, sugriuvę, nebuvo net brėžinių, pagal kuriuos būtų galima atlikti darbus. Todėl inžinieriams teko suprojektuoti fontaną iš naujo. Dabar belieka tikėtis, kad miestiečiai liks patenkinti rezultatu“, – šypsojosi L. Makūnas.

Kaip teigė aikštėje apsilankęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, net ir susidūrus su nenumatytomis kliūtimis, nebuvo nueita lengvesniu keliu, esą darbai atlikti kruopščiai.

„Su pasididžiavimu galima sakyti, kad ši aikštė klaipėdiečiams tampa jaukia, gyva ir, neabejoju, bus vertinama“, – kalbėjo jis.

Kaip paaiškėjo, Karlskronos aikštė – ne tik Klaipėdos senamiesčio pasididžiavimas. Ši vieta turi ypatingą reikšmę švedams.

„Švedijoje esančiame Karlskronos mieste yra Klaipėdos aikštė, kur 1989-1990 m. vyko mitingai už laisvę. Kiekvieną pirmadienį į demonstracijas susirinkdavo po kelis šimtus švedų. Atsidėkodami už tai – 1990-ųjų pradžioje – įkūrėme Karlskronos aikštę Klaipėdoje. Be galo džiaugiuosi, kad galėsiu pranešti miesto merei, mokyklų direktoriams ir vaikystės draugams, kad turime vietą, kuri brangi kiekvienam švedui“, – pasakojo uostamiesčio tarybos narys Simonas Gentvilas.

Šiuo metu Klaipėdoje atnaujinama ir daugiau poilsio objektų – baigiama tvarkyti Žardės aikštė, dar šiemet žadama atnaujinti Neringos skvero prieigas bei užbaigti Pempininkų aikštės remontą. Kitąmet, anot I. Šakalienės, bus imtasi Vingio ir Vyturio gatvių teritorijos, Danės skvero bei „Laivelio“ fontano.

Vakar Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, vicemeras Artūras Šulcas bei savivaldybės administracijos darbuotojai aplankė naujinamas Pempininkų ir Debreceno aikštes.

Pastarojoje šiuo metu vykdomi antrojo rekonstrukcijos etapo darbai.

"Vaizdas tikrai nudžiugino ir įkvėpė. Darbai vyksta gana sparčiai ir, norisi tikėti, kokybiškai. Jau dabar matoma ne tik tai, kas yra šiandien, bet ir galutinis vaizdas", – apibendrino V.Grubliauskas.

Nors Debreceno aikštėje planuota dirbti iki rugsėjo, tačiau dabar prognozuojama, kad rekonstrukcija gali finišuoti prieš pat Jūros šventę.

Anot V.Grubliausko, dar nesibaigus Debreceno aikštės remontui, jau galvojama, kaip bus gražinamos jos prieigos. Taip pat jau sutarta, kad vieni iš šioje teritorijoje dirbančių verslininkų imsis globoti ir tvarkyti arčiau Taikos prospekto esančią pavėsinę.

Apžiūrėjusi Debreceno aikštę, uostamiesčio valdžios delegacija įvertino ir Gedminų taką iki pat Gedminų gatvės.

Šiuo metu rengiamasi šio tako atnaujinimo darbams. Planuojama, kad jie prasidės kitais metais. Skaičiuojama, kad tako sutvarkymas atsieis daugiau nei milijoną eurų.

Pastebėta, kad Pempininkų aikštėje darbų likę kur kas daugiau nei Debreceno. Tačiau jie nestovi vietoje ir sparčiai juda į priekį.

Šiuo metu jau prijungtos fontanui reikalingos komunikacijos, beliko sutvarkyti jo baseiną. Šie darbai užtrukti neturėtų.

Aikštės atnaujinimo darbus tikimasi pabaigti iki vasaros pabaigos arba rudens pradžios.

Vertinant išgražėsiančią Pempininkų aikštę, į akis krinta ir ne itin gerai greta jos atrodanti dabar jau miestui priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė.

"Šalia esančią stovėjimo aikštelę, kuri yra jau ne aikštelė, o duobė duobėje, taip pat neišvengiamai teks tvarkyti", – neabejojo meras.

Planuojama, kad ne vėliau kaip spalio mėnesį turėtų būti rastas sprendimas dėl ištisinės dangos paklojimo šioje teritorijoje.

Kai kuriems gyventojams kelia nerimą tai, kad po kelių savaičių pėsčiųjų taku tapęs plotas daugiau nesužaliuos.

Įsibėgėjęs vienos uostamiesčio aikščių remontas ne visiems klaipėdiečiams kelia džiaugsmą.

Praėjusią savaitę Pempininkų aikštę naujinantys darbininkai kiek išplėtė savo darbo vietos ribas ir, sustatę atitvarus, pasiglemžė dalį šaligatvio.

Todėl šioje vietoje kurį laiką gyventojams teko vaikščioti žole.

"Žmonių kasdien ten praeina nemažai. Po kiek laiko šioje vietoje jokia veja jau nebesužaliuos", – nuogąstavo klaipėdietė Asta.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda taip pat nustebo dėl taip išsiplėtusios aikštės remonto teritorijos.

"Jie turėtų palikti žmonėms takelį, kad šiems nereikėtų eiti per purvą", – pastebėjo L.Dūda.

Pašnekovas patikino, kad apie gyventojus papiktinusią situaciją informuos darbininkus ir šie tvorą patrauks.

Pempininkų aikštės remontas startavo kovo pradžioje. Darbai čia atsieis kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų. Rekonstrukcijos sulauks ne tik pati aikštė, bet ir joje esantis fontanas.

Darbų metu bus atnaujinta aikštės danga, želdynai, įrengti mažosios architektūros akcentai, atliktas kapitalinis jau daug metų neveikiančio aikštės fontano įrenginių remontas bei įrengtas jo apšvietimas.

Taip pat bus sutvarkyta aikštės prieigose esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

Įsibėgėjus pavasariui, klaipėdiečiai sunerimo, kodėl Karlskronos aikštės remontas, kuris buvo pradėtas dar pernai, nebaigtas. Miesto valdžios atstovai ramino, kad darbai netrukus pasieks finišo tiesę. Esą tereikia sulaukti šilumos.

"Pavasaris įsibėgėjo, darbai vyksta visur. Remontuojamos Pempininkų, Debreceno aikštės, o čia niekas nevyksta. Gal miesto valdžia pamiršo, kad Karlskronos aikštėje remontas dar nesibaigė?" – svarstė vienas klaipėdietis.

Pasak vyro, labai negražu, kai miesto širdyje tokia netvarka: supiltos krūvos žvyro, kyšo kažkokie strypai.

"Tuoj Klaipėdą pradės lankyti turistai. Reikėtų kuo greičiau sutvarkyti šią miesto aikštę", – dėstė vyras.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pabrėžė, kad Karlskronos aikštės niekas nepamiršo. Pasak vadovo, čia tereikia pasodinti žolę.

"Tai sezoninis darbas. Žiemą juk žolės nesėsi. Laukiame, kol iš žemės pasišalins drėgmė, įsivyraus tinkami orai. Tada ir pasėsime. Atsakingi asmenys žino, kad darbai dar neužbaigti ir stebi situaciją, kada bus galima tai padaryti", – pabrėžė vadovas.

Karlskronos aikštėje buvo pakeista danga, permontuotas fontanas. Senoji aikštės danga buvo visiškai susidėvėjusi.

Karlskronos aikštė netrukus akivaizdžiai pasikeis. Visu greičiu pirmyn judančius darbus planuojama baigti šį mėnesį. Kartu su finišuosiančiu aikštės remontu pagražėti turėtų ir vasaromis gyventojų akis džiuginantis fontanas.

Be rekonstruoto Pilies tilto, jo prieigų, požeminės perėjos, atgimusio Klaipėdos dramos teatro pastato, atnaujinimo iki šiol laukė tik Karlskronos aikštė.

Miesto centre esančioje erdvėje rekonstrukcijos darbai prasidėjo dar spalio pabaigoje. Šiuo metu procesas sparčiai juda pabaigos link.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Vedeikienės teigimu, dabar aikštėje nuimta ir nauja keičiama danga.

Vyriausioji specialistė pasakojo, kad kiek ilgiau teko laukti naujos dangos, tačiau jau porą savaičių darbai vyksta sparčiau. Iki šio mėnesio pabaigos tai, kas suplanuota, turėtų būti atlikta.

„Reikia tik iškloti granitines plokštes ir atstatyti šaligatvių bortelius“, – teigė N.Vedeikienė.

Netrukus finišuosiantis aikštės atnaujinimas atsieis apie 148 tūkst. eurų.

Keičiant Karlskronos aikštės dangą teko pakelti ir ten stovinčio fontano konstrukcijas, tačiau vos tik pasibaigs šie darbai, fontanas grįš į savo vietą.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Enciutės teigimu, didesnio atnaujinimo fontanas nesulauks, mat prieš kurį laiką jį eksploatuojanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ suremontavo fontano vamzdyną.

„Fontaną tik perdažys, ir viskas. Objektas dar yra gana geros būklės“, – patikino M.Enciutė. Numatoma, kad fontano perdažymas miestui nekainuos.

Debreceno aikštės atnaujinimas įgauna pagreitį. Specialistų teigimu, žadama sutvarkyti ne tik jos dangas, bet ir planuojama nugriauti čia esančią mūrinę autobusų stotelę. Tokių statinių uostamiestyje yra likę vos keli.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad Debreceno aikštės atnaujinimo darbai vyks pagal numatytą planą.

Dabar ruošiami pagrindai naujai dangai, remontuojamas fontano baseinas. Pastarojo vamzdynai buvo pakeisti praėjusių metų pabaigoje. Jie buvo visiškai susidėvėję.

Debreceno aikštės atnaujinimo pirmojo etapo darbus yra numatyta baigti rugsėjį. Jie atsieis šiek tiek per 270 tūkst. eurų. Bus ne tik atnaujinta aikštės danga ir fontanas, bet ir sumontuoti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai.

Išasfaltuoti numatyta ir šalia aikštės esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Dabartinė danga ten jau yra susidėvėjusi. Šie darbai atsieis apie 60 tūkst. eurų.

Pasak L.Dūdos, planuojama nugriauti ir čia esančią mūrinę autobusų stotelę, šalia kurios yra žinoma uostamiesčio kavinė. Vadovo teigimu, minėta stotelė yra avarinės būklės. Vietoje jos ketinama pastatyti stiklinį paviljoną arčiau gatvės.

L.Dūda pasakojo, kad mūrine stotele yra susidomėję ir šalia įsikūrusios kavinės savininkai. Šie norėtų ją įsigyti, nugriauti ir praplėsti savo patalpas. Galutinio sprendimo šiuo klausimu savivaldybė dar nėra gavusi.

Panašių stotelių uostamiestyje yra likusios tik kelios. Be minėtos, panašūs objektai yra Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Tačiau pastarasis taip pat jau griaunamas.

Debreceno aikštės atnaujinimo darbai dar tęsis ir kitais metais. Bus sutvarkytos ir jos prieigos.

Atnaujinus Debreceno aikštę, ketinama imtis Pempininkų aikštės.

Atnaujinti planuojamoje Pempininkų aikštėje projektuotojai siūlo įrengti daugiau žaliųjų plotų, o fontaną iš trijų pusių apsupti gėlėmis. Miesto valdžia baiminasi, kad ateityje vejos gali būti išvagotos „nelegalių“ takelių.

Paliktų plačius takus

Pempininkų aikštės projektas antradienį buvo pristatytas Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu. Jį rengė konkursą laimėjusi bendrovė „Želdynai“.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad rangovų buvo prašyta įvertinti dangų, įvažiavimo, automobilių stovėjimo aikštelės, apšvietimo atramų, šulinių dangčių atnaujinimą. Numatyti, kur turi stovėti suoliukai, šiukšliadėžės, kokie ir kur turi būti pasodinti želdiniai.

Pabrėžta, kad šiame projekte nėra numatytas aikštėje esančio fontano atnaujinimas. Šių darbų projektą žadama pirkti kitais metais.

Pempininkų aikštės plotas siekia 7 tūkst. 500 kvadratinius metrus. Pasak bendrovės „Želdynai“ direktoriaus Regimanto Pilkausko, įvertinus situaciją siūloma sumažinti kietųjų dangų plotus – nuimti betoną ir pasodinti žolę.

„Užtenka žmonėms palikti plačius takus. Žolynais galėtų tapti apie 1 tūkst. 500 kvadratinių metrų ploto aikštės“, – pasakojo direktorius.

Iškirstų dalį medžių

Žvelgiant į ateitį, projektuotojai, atnaujinant aikštę, siūloma iškirsti tris tuopas. Pasak R. Pilkausko, jos yra senos, aplūžinėjusios. Vietoje šių medžių būtų pasodinti nauji. Aikštėje siūloma pasodinti vidutinio aukščio krūmų. Fontaną iš trijų pusių apsodinti daugiamečiais augalais. Daugiausia – miestuose sparčiai populiarėjančiais snapučiais. Prie paties fontano būtų galima prieiti tik iš vienos pusės.

„Reikia atsisakyti vazų ir piramidžių. Tai yra neskoninga ir brangu“, – tvirtino vadovas.

R. Pilkausko teigimu, gėlių ir krūmų pasodinti reikėtų ir prie aikštėje esančio prekybos centro. Keletas senų medžių būtų iškirsta ir prie gatvės.

Pagal parengtą projektą Pempininkų aikštės atnaujinimas atsieitų apie 440 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad sumažinus dangų kiekį būtų sutaupyta per 120 tūkst. litų. Tiek pinigų užtektų želdinių pasodinimui.

Susirūpino ir vaikais

Posėdyje dalyvavusiems miesto valdžios atstovams užkliuvo pateikta medelių kaina. Nurodyta, kad jie kainuos 80 litų. Domėtasi, iš kur taip pigiai bus galima nupirkti, ar medeliai bus tinkamos skersmens.

„Medžius galvojama pirkti iš Lietuvos medelyno. Juk nebūtina jų įsigyti iš užsieniečių. Medžiai būtų nupirkti reikiamo skersmens“, – tvirtino direktorius.

Klausimų kilo ir dėl apšvietimo atramų. Jas siūlyta derinti prie fontano.

Miesto valdžios atstovai atkreipė dėmesį, kad dalis numatytų įrengti žaliųjų plotų ateityje gali būti ištrypti. Atsiras „nelegalūs“ takeliai.

„Žmonės trumpina kelią į prekybos centrą. Manau, kad tikrai eis per žolyną. Būna, kad net naujai atsiradusiuose vejose numinami kampai. Gal derėtų erdvę perskirti takeliu“, – dėstė valdžios atstovai.

„Geriau jau išmintas žolynas nei jokio. Nereikėtų galvoti, kad taip bus“, – teigė R. Pilkauskas.

Pasigesta ir pramogų vaikams: „Pridarysime takų šunims, o ką veiks vaikai? Reikėtų pastatyti įrenginius ir mažiesiems klaipėdiečiams“, – tvirtino Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybė įrenginės aikštelę prekybos centrui. Siūlyta į antrą tvarkyto projekto pristatymą pakviesti ir šio pastato savininkus, išsiaiškinti, ar jie prisidėtų prie darbų.

Fontano keisti neketina

I.Šakalienės nuomone, nereikėtų daryti taip, kad prie fontano žmonės galėtų prieiti tik iš vienos pusės.

„Kad ir kaip myliu gėles, tačiau nemanau, kad jas reikėtų sodinti aplink fontaną. Prie jo turėtų atsirasti poilsio zona – pastatyti suoliukai, dviračių stovai“, – tvirtino vedėja.

Posėdžio metu kilo diskusijos ir kaip turėtų atrodyti aikštės fontanas. Ar jį reikėtų perdaryti, ar atnaujinti tokį, koks dabar yra. Vieningai sutarta, kad fontanas turėtų išlikti toks pat, nes jis yra viena iš miesto vizitinių kortelių.

Projektuotojai pasakojo, kad aikštėje bus paklotos pilkos trinkelės. Jų nuomone nereikėtų žaisti su spalvotu grindiniu.

„Dėl to siūlome įrengti gėlynus. Tada atsirastų daugiau spalvų“, – pabrėžė R. Pilkauskas.

Uostamiesčio valdžios atstovai paprašė projektuotojų atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pateikti pakoreguotą tvarkyto projekto variantą.

Planuojama, kad Pempininkų aikštėje darbai galėtų prasidėti 2016 metais, kai bus užbaigtas Debreceno aikštės remontas, ir tęstųsi 2017-aisiais.