Lietuvoje ši akcija buvo minima Vilniaus Rotušės aikštėje. Akcijos metu aikštė buvo nuklota nebenaudojamomis padangomis, o miesto svečiai ir vilniečiai galėjo gauti daugiau informacijos apie ekologiją ir taršą.

Renginio metu “Let’s Do It Lietuva” ir “JCI Lietuva” savanoriai vykdė aplinkosauginę demonstraciją, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvoje ir pasaulyje aktualias aplinkosaugines problemas. Šio renginio tikslas buvo parodyti, kad taršos problemos yra sprendžiamos šviečiant visuomenę, vykdant prevenciją, o ne šalinant problemų padarinius, kaip pavyzdžiui atliekų rinkimas.

Vilniečius ir miesto svečius viliojo meninė - aplinkosauginė instaliacija šalia veikiančio Rotušės aikštės fontano. Instaliacijai buvo panaudotos padangos (sunkvežimių, traktoriaus, sunkvežinių, atomobilių ir motociklų), jos buvo sudėliotos krūvomis, kurios simbolizuos vieno žmogaus pagaminamą atliekų kiekį per vieną dieną ar mėnėsį. Fontano vanduo simbolizavo švarų vandenį. Europoje vos kelios valstybės galėtų pasigirti tokios geros kokybės vandens ištekliais, kokius turi Lietuva. Taip pat prie instaliacijos smalsuolius intrigavo viduryje miesto širdies atsiradęs aitrus ir nemalonus kvapas su klausimu, iš kur jis. Nosį riečiantis sąvartyno kvapas instaliacijai sukėlė stiprų emocinį poveikį, kokie yra žmonijos besaikio nuolatinio vartojimo padariniai. Renginys praėjo sklandžiai. Padangų ir vandens instaliaciją aplankė apie 1000 vilniečių ir miesto svečių.

Egzistuoja energijos tvermės dėsnis – atliekos, patekusios į vandens telkinį niekur nedingsta. Dalis nusėda į dugną, dalis srovės išnešama į didesnius vandens telkinius, smulkesnes praryja vandens gyvūnija, kurie dažnai patenka ant mūsų pietų stalo. Vandens terpėje atliekos suyra, tačiau procesai vyksta labai letai – šimtmečiais. Nors ir lėtai, bet procesai vyksta. Pvz.: metalas vandenyje rūdija, šio proceso metu į vandenį išsiskiria metalų dalelės. Labai svarbu suprati, kad tai ką išmetame į gamtą, nesvarbu kokio pavidalo, grįžta mums atgal per maistą, orą, vandenį, nors vizualiai to ir nematome.

Žmogaus kūną sudaro 70% vandens, o smegenis – 90% vandens. Todėl labai svarbu gerti švarų ir kokybišką vandenį. Pasaulyje 1 žmogus iš 9 neturi švaraus vandens šaltinio arti namų. Europoje vos kelios valstybės galėtų pasigirti tokios geros kokybės vandens ištekliais, kokius turi Lietuva.

Per metus Lietuvoje susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Vidutiniškai vienas gyventojas per metus išmeta 450 kg komunalinių atliekų į sąvartyną.

“Let’s Do It Lietuva” (pasaulinės Let’s Do It Foundation organizacijos dalis) yra atviri, veiklūs, kompetetingi, matomi ir pripažįstami aplinkosaugos ekspertai, o ne atliekų rinkėjai. Jų tikslas - sukurti pilietišką, sąmoningą, atsakingą ir švarią visuomenę. Daugiau info: www.letsdoit.lt.

“JCI Lietuva” (Junior Chamber International) – pasaulinė jaunų aktyvių piliečių, nuo 18 iki 40 m. organizacija, vienijanti per 150 000 narių visame pasaulyje. Oficialus JT partneris, vykdantis lyderystės, verslumo, asmenybės tobulėjimo projektus visame pasaulyje.  Daugiau info: www.jci.lt.

Anot vieno iš akcijos organizatorių Igno Brazausko, šia saugomų teritorijų tvarkymo akcija Lietuva prisijungė prie dar 150 valstybių, o pats sumanymas gimė Esttijoje, kuri tokiu būdu nusprendė paminėti valstybės šimtmetį.

Akcijos rengėjai - tie patys, kasmet organizuojantys pavasarines aplinkos tvarkymo akcijas „Darom“.

„Ši akcija kiek kitokia. „Darom“ skirta labiau žmonėms paprastiems, kurie tvarkosi prie namų. Čia akcentuojamos buvo labiau saugomos teritojos ir, suprasdami, kad atvažiuoti organizuotai toliau į parkus lengviau įmonių kolektyvams, mes kvietėme labiau jas dalyvauti. Ir, pavyzdžiui, iš dvidešimties kviestų didžiausių įmonių atsiliepė pusė jų. Buvo ir „Maximos“, „Telios, „Mažeikių naftos“, Swedbank“ ir daugelio kitų įmonių savanorių komandos“, - BNS šeštadienį sakė I. Brazauskas.

Pasak jo, akcijoje dalyvavo ir mokyklų komandos.

Saugomose teritorijose buvo sužymėta daugiau nei šimtas taškų - vienuose buvo renkamos šiukšlės, kituose - kertami krūmai, valomi miškai, trečiuose - tvarkomi aplūžę suolai, takai.

Pasak I. Brazausko, tokia akcija vyksta pirmą kartą, tačiau neatmetama, kad ji, kaip ir „Darom“ gali tapti kasmetine.

Organizatorių teigimu, „World Cleanup Day“ yra didžiausia pilietinė akcija istorijoje, per ją 5 proc. planetos gyventojų susitelkia spręsti aplinkosaugines problemas.