„Mano nuomonė šiuo klausimu nepasikeis ir aš ginsiu Serbijos poziciją kiek galėsiu. Mes tai darome jau dvejus metus“, – sakė valstybės vadovas.

Nors Belgradas yra kandidatas į Europos Sąjungą, Serbija neprisijungė prie Bendrijos sankcijų Rusijai, prasidėjus Kremliaus plataus masto agresijai prieš Ukrainą 2022 metų vasarį.

Vykstant karui Ukrainoje, Belgradas taip pat išsiuntė iš šalies arba neleido įvažiuoti rusams, kurie priešinosi karui arba neslėpė, kad nepritaria Vladimiro Putino valdžiai.

Interviu Serbijos lyderis palinkėjo „broliškai rusų tautai“ sėkmės kovo mėnesį įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. Jis pažymėjo, jog „tikisi, kad galės susitikti (su rusais) dažniau ir lengviau nei per pastaruosius dvejus metus“.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad tai buvo iš užsienio organizuotas bandymas nuversti vyriausybę. Jis sakė, kad buvo suimti daugiau kaip 35 žmonės ir kad jų bus suimta dar daugiau.

„Tai buvo bandymas smurtu užgrobti Serbijos Respublikos valstybines institucijas“, – sakė A. Vučičius provyriausybinei televizijai „Pink TV“.

Šalies valdžia, vadinama populistine, neigė, kad balsavimas, vykęs gruodžio 17 dieną, buvo klastojamas, ir rinkimus į parlamentą ir vietos valdžią vadina sąžiningais. Sekmadienį A. Vučičius pareiškė, kad teiginiai apie balsavimo pažeidimus yra akivaizdus melas, kurį skleidžia politinė opozicija.

A. Vučičius teigė, kad neramumai buvo kurstomi iš užsienio, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kreipdamasis į tautą per valstybinę žiniasklaidą, kai protestas vyko prie Belgrado rotušės, jis pavadino demonstrantus banditais, kuriems nepavyks destabilizuoti valstybės, ir sakė: „Tai ne revoliucija.“

„Jiems nepavyks. Mes stengiamės ramiai ir švelniai reaguoti, kad nesužeistume demonstrantų“, kurie atėjo į renginį taikiai protestuoti, kalbėjo A. Vučičius.

Apsaugota riaušių policija pirmiausia užsibarikadavo miesto vyriausybės pastate, purškė ašarines ir pipirines dujas, kai šimtai opozicijos protestuotojų daužė langus prie įėjimo. Vėliau policija išstūmė minią iš miesto centro rajono ir suėmė kelis asmenis.

Protestuotojai šaukė „Atidarykite duris“ ir „Vagys“, apmėtė pastatą kiaušiniais ir akmenimis. Kai kurie skandavo „Vučičius yra Putinas“, lygindami Serbijos prezidentą su Rusijos vadovu.

Vienas iš opozicinio aljanso „Serbija prieš smurtą“ lyderių Nebojša Zelenovičius (Neboiša Zelenovičius) sakė, kad policijos pareigūnai apsupo visą Belgrado centrą, įskaitant pastatų stogus. Šiame rajone įsikūręs šalies parlamentas, prezidento būstinė ir miesto valdžia.

Pranešimų apie sužeistuosius iš karto negauta.

Gruodžio 17 dienos rinkimų rezultatai parodė, kad A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) laimėjo tiek parlamento, tiek Belgrado miesto rinkimuose. Pagrindinė partijos oponentė „Serbija prieš smurtą“ teigė, kad iš jos buvo atimta pergalė, ypač Belgrade.

„Toliau tęsime savo kovą“, – sakė N. Zelenovičius.

Stebėtojų misija, sudaryta iš tarptautinių teisių rinkimų stebėjimo organizacijų atstovų, pranešė apie daugybę pažeidimų, tarp jų – apie nupirktus balsus ir žmones, balsavusius daugiau nei vieną kartą.

Stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į neteisingas sąlygas opozicijos kandidatams dėl žiniasklaidos šališkumo, piktnaudžiavimo viešaisiais ištekliais ir prezidento dominavimo kampanijos metu.

„Policija yra visur, taip pat ir ant stogų. Akivaizdu, kad jie nenori pripažinti (rinkimų) rezultatų. Toliau tęsime savo kovą“, – sakė vienas iš aljanso lyderių N. Zelenovičius.

Balsavimas sukėlė politinę įtampą Serbijoje, neramumų kamuojamoje Balkanų šalyje, kuri siekia ne tik glaudžių ryšių su Rusija, bet ir narystės Europos Sąjungoje.

Ketvirtadienį ES institucijoms, pareigūnams ir valstybėms narėms išsiųstame laiške „Serbija prieš smurtą“ pareiškė, kad nepripažins rinkimų rezultatų.

Aljansas paragino ES padaryti tą patį ir pradėti tyrimą.

„Kolektyviniai Vakarų bandymai destabilizuoti padėtį šalyje yra akivaizdūs“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Serbijoje riaušių policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas, kad neleistų šimtams opozicijos šalininkų patekti į sostinės miesto tarybos pastatą, protestuodama prieš, rinkimų stebėtojų teigimu, per pastaruosius visuotinius rinkimus vykusius balsavimo pažeidimus.

Serbų prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad tai buvo iš užsienio organizuotas bandymas nuversti vyriausybę.

Šalies valdžia neigia, kad balsavimas buvo klastojamas, ir rinkimus į parlamentą ir vietos valdžią vadina sąžiningais. Sekmadienį A. Vučičius pareiškė, kad teiginiai apie balsavimo pažeidimus yra akivaizdus melas, kurį skleidžia politinė opozicija.

Gruodžio 17 dienos rinkimų rezultatai parodė, kad A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) laimėjo tiek parlamento, tiek Belgrado miesto rinkimuose. Pagrindinė partijos oponentė „Serbija prieš smurtą“ tvirtino, kad iš jos buvo atimta pergalė, ypač Belgrade.

Stebėtojų misija, sudaryta iš tarptautinių teisių rinkimų stebėjimo organizacijų atstovų, pranešė apie daugybę pažeidimų, tarp jų – apie nupirktus balsus ir žmones, balsavusius daugiau nei vieną kartą.

Balsavimas sukėlė politinę įtampą Serbijoje, neramumų kamuojamoje Balkanų šalyje, kuri siekia ne tik glaudžių ryšių su Rusija, bet ir narystės Europos Sąjungoje.

„Mes sveikiname šį pono A. Vučičiaus laimėjimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, jog Maskva tikisi, kad balsavimo rezultatai paskatins „dar stipresnę abiejų šalių draugystę“.

Serbiją ir Rusiją sieja glaudūs istoriniai ryšiai, Belgradas nepalaiko tarptautinių sankcijų Maskvai, įvestų dėl jos puolimo Ukrainoje. A. Vučičius sekmadienį sakė, kad jo vadovaujama Serbijos pažangos partija (SNS) laimėjo rinkimus, bet oficialių rezultatų tikimasi tik vėlai pirmadienį.

D. Peskovas vadino Serbiją „broliška“ šalimi.

Nemažai Serbijos gyventojų palaiko plataus masto Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje ir laikosi tokio paties kaip Rusijos priešiško požiūrio į Kyjivą remiantį JAV vadovaujamą NATO karinį aljansą. Kartu Belgradas tapo ir Maskvos puolimą kritikuojančių rusų prieglobsčiu, nes tarp abiejų šalių vis dar skraido lėktuvai, kai tuo metu skrydžiai iš Rusijos į beveik visą Europą yra nutraukti.

Vis dėlto Serbija pasmerkė Rusijos agresiją Jungtinėse Tautose, o jos parama vertinama prieštaringai. 

Lapkritį atsistatydino Serbijos žvalgybos vadovas Aleksandaras Vulinas, lankęsis Rusijoje po invazijos pradžios ir tvirtinęs, jog Belgradui daromas tarptautinis spaudimas.

Serbija beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų. Opozicija skundėsi nesąžiningu žaidimu per parlamento rinkimus.

Nors oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti vėlų pirmadienį, valstybės vadovas neabejojo savo Serbijos pažangos partijos (SNS) pasiekimais praėjus vos kelioms valandoms po rinkimų apylinkių uždarymo. „Turėsime absoliučią daugumą parlamente su 127 mandatais“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Vučičius, nurodydamas, kad buvo suskaičiuota apie 76 proc. balsų.

A. Vučičius asmeniškai nedalyvavo sekmadienį vykusiuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, tačiau šis balsavimas iš esmės buvo vertinamas kaip referendumas dėl jo vyriausybės.

Dešiniojo sparno SNS nusiteikusi išplėsti savo buvimą 250 vietų turinčiame parlamente. Per ankstesnius rinkimus 2022 m. partija užsitikrino tik 120 mandatų, tad buvo formuojama koalicinė vyriausybė.

SNS vis dar laukia galimai sunkios kovos savivaldybių rinkimuose sostinėje Belgrade, iššūkį metant opozicijos partijų koalicijai ir kandidatams iš aljanso „Serbija prieš smurtą“. Šis judėjimas buvo sukurtas po anksčiau šiais metais įvykusių masinių šaudynių, kurios paskatino šimtus tūkstančių žmonių išeiti į gatves ir surengti mitingus, peraugusius į kelis mėnesius trukusius antivyriausybinius protestus.

Rinkimuose neišvengta nesutarimų, o opozicija prakalbo apie galimus pažeidimus.

„Raginame visus Serbijos ir tarptautinės bendruomenės politinius veikėjus netylėti šio brutalaus apiplėšimo akivaizdoje“, – pareiškė su judėjimu „Serbija prieš smurtą“ susijęs kandidatas Djordje Miketičius.

Sekmadienį opozicijos lyderis Radomiras Lazovičius taip pat skundėsi dėl „pažeidimų“ ir kalbėjo apie tariamą „balsų pirkimą“ bei „parašų klastojimą“.

„Tai galimai buvo nešvariausias rinkimų procesas“, – pridūrė jis.

Socialiniuose tinkluose paskelbti įrašai taip pat pakurstė gandus, kad vyriausybė leido neregistruotiems rinkėjams iš kaimyninės Bosnijos ir Hercegovinos neteisėtai atiduoti balsą rinkimuose.

Ministrė pirmininkė Ana Brnabič atmetė šiuos tvirtinimus ir savo ruožtu kalbėjo apie chaoso sėjimą.

„Triuškinimas“

Prasidėjus balsavimui, A. Vučičius tryško pasitikėjimu ir jau tada prognozavo triuškinamą pergalę.

Opozicija dėjo viltis į didelį rinkėjų aktyvumą.

„Tikiuosi, kad iki šios dienos pabaigos bus užfiksuotas didelis rinkėjų aktyvumas... o rinkėjai galės laisvai pareikšti savo valią“, – sakė vienas iš judėjimo „Serbija prieš smurtą“ lyderių Dobrica Veselinovičius.

Tai galimai buvo nešvariausias rinkimų procesas.

Prieš rinkimus A. Vučičiaus atvaizdą galima buvo pamatyti visur – ant reklaminių stendų ir dangoraižių, o naujienų kanaluose jis nuolat būdavo dėmesio centre.

7 val. ryto vietos laiku prasidėjus balsavimui, Belgrade jau buvo susidariusios eilės žmonių, laukiančių, kada galės atiduoti savo balsą.

„Atėjau anksčiau, kad palaikyčiau mūsų prezidentą, jis turi tęsti savo darbus“, – sakė 67 m. pensininkas Stojanas Milenkovičius.

Kiti tikėjosi, kad rinkimai į šalies politinę areną atpūs naujų vėjų.

Nutildyta žiniasklaida

Serbiją, kaip ir daugelį kitų pasaulio šalių, alina dviženklė infliacija.

Siekdamas prieš rinkimus sušvelninti kylančių kainų poveikį, A. Vučičius padidino valstybės išlaidas ir, pavyzdžiui, pakėlė pensijas bei skyrė pinigines išmokas pagyvenusiems žmonėms.

Jis taip pat pažadėjo ateinančiais metais padvigubinti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

A.Vučičius daugiau nei dešimt valdžioje praleistų metų išnaudojo tam, kad sustiprintų valdžios svertų kontrolę, įskaitant de facto žiniasklaidos kontrolę.

Naujausi rinkimai įvyko praėjus mažiau nei dvejiems metams po paskutiniojo prezidento ir parlamento rinkimų turo, per kurį A. Vučičius ir SNS dar labiau sustiprino savo valdžią.

Jis tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, praneša portalas „eurointegration“,  remdamasis RTS.

„Kaip vyriausiasis vadas aš pasiūlysiu Serbijos Respublikos vyriausybei apsvarstyti sprendimą artimiausiu metu atnaujinti bendras pratybas su NATO, kurias rengėme anksčiau, ir su kitais mūsų partneriais“, – sakė A. Vučičius.

Serbija, tradiciškai susijusi su Rusija, nėra NATO narė, tačiau dalyvauja Partnerystės taikos labui programoje nuo 2006 metų. Bendrų pratybų su NATO perspektyvą galima laikyti žingsniu glaudesnio bendradarbiavimo link.

Bet oficiali Serbijos pozicija dėl visateisės narystės NATO lieka nepakitusi, o neutralumas yra svarbiausias jos karinės politikos aspektas.

„Serbija kariniu požiūriu yra neutrali šalis ir tokia išliks“, – pabrėžė A. Vučičius.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neatmetė galimybės padidinti Aljanso karių skaičių Vakarų Balkanuose siekiant užkirsti kelią regiono destabilizacijai.

NATO jau padidino savo pajėgas Kosove, kai rugsėjo pabaigoje padidėjo įtampa tarp Prištinos ir Belgrado.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti (Albinas Kurtis) atvyko į Briuselį tęsti dialogo tarp Belgrado ir Prištinos. Serbijos ir Kosovo deryboms tarpininkauja ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Vėliausias dialogo etapas birželį baigėsi be akivaizdžių rezultatų. A. Vučičius ir A. Kurti atsisakė susitikti asmeniškai, o J. Borrellis, kuris su abiem politikais kalbėjosi atskirai, pripažino, kad jie „skirtingai aiškina priežastis, taip pat faktus, pasekmes ir sprendimus“.

J. Borrellis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad atėjo laikas pradėti rimtai taikyti susitarimą dėl santykių normalizavimo. „Šiandien pamatysime, ar jie pasirengę prisiimti atsakomybę“, – sakė jis ir paskelbė nuotrauką, kurioje abu vyrai su juo yra vienoje patalpoje.

Serbija ir jos buvusi provincija Kosovas nesutaria jau kelis dešimtmečius. Per 1998–1999 metais vykusį karą žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų. 2008 metais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę, tačiau Belgradas atsisakė pripažinti šį žingsnį.

Gegužę kilus ginčui dėl vietos rinkimų teisėtumo Serbijai priklausančioje šiaurinėje Kosovo dalyje, serbai susirėmė su saugumo pajėgomis, įskaitant ten dirbančias NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Kosove (KFOR), ir sužeidė 93 karius.

Buvęs ultranacionalistas A. Vučičius, kuris dabar sako, kad pritaria Europos Sąjungai ir reformoms, palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsisakė įvesti sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.

Vakaruose nuogąstaujama, kad Maskva, norėdama nukreipti pasaulio dėmesį nuo karo, gali pasinaudoti Belgradu, siekdama kurstyti etninius konfliktus Balkanų šalyse, vis dar neatsigaunančiose po niokojamų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio karų.

Tačiau tuo pačiu metu A. Kurti nuo tada, kai 2021-aisiais tapo ministru pirmininku, sukėlė europiečių nepasitenkinimą ir pasirodė esąs nepalenkiamas derybose.

A. Kurti yra ilgametis Kosovo nepriklausomybės aktyvistas, sėdėjęs Serbijos ir Kosovo kalėjimuose.

Vis dėlto manoma, kad jis ir toliau liks įtakingiausia politine figūra šioje Balkanų šalyje.

A. Vučičiaus Serbijos pažangos partija (SNS) pernai triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus, tačiau ji reguliariai sulaukia kaltinimų korupcija, o pastaruoju metu patiria didesnį spaudimą dėl masinių protestų, susijusių su dvejomis šaudynėmis.

53-ejų A. Vučičius, kuris SNS vadovavo nuo 2012 metų, o nuo 2014 metų stovi prie Serbijos vairo – prezidento ar ministro pirmininko poste, – sakė, kad nors ir traukiasi iš partijos vadovo kėdės, jis nepaliks politinės jėgos, kurią padėjo įkurti.

„Kad ir ką darytumėte, aš visada būsiu su jumis ir šalia jūsų“, – sakė A. Vučičius partijos nariams per televizijos transliuotą suvažiavimą.

„Tiesiog manau, kad reikia šiek tiek kitokio požiūrio, kad suvienytume daugiau jėgų tų, kurie nori kovoti už patriotinės, sėkmingos Serbijos pergalę“, – kalbėjo jis.

A. Vučičius jau paskelbė apie planus kurti nacionalinį judėjimą, į kurį planuojama įtraukti žymius intelektualus, menininkus ir kitus visuomenės veikėjus ir kuris, kaip tikimasi, palaipsniui susijungs su SNS.

Kad ir ką darytumėte, aš visada būsiu su jumis ir šalia jūsų.

Analitikų teigimu, A. Vučičius yra daug populiaresnis už savo vadovautą politinę jėgą, o nauja koalicija padėtų pakeisti partijos įvaizdį ir ateityje išvengti prastų rinkimų rezultatų.

„Tai būdas įveikti krizę, kuri gali kilti Serbijos pažangos partijos viduje“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomos rinkimų stebėsenos organizacijos CESID vadovas Bojanas Klačaras.

Tačiau tai, kad A. Vučičius nebėra partijos lyderis, nereiškia, kad jis trauksis iš politikos, pridūrė B. Klačaras.

„Kurdamas naują judėjimą, jis nori užsitikrinti sau dar vieną mandatą“, – teigė jis.

Naujuoju SNS pirmininku buvo išrinktas gynybos ministras Milošas Vučevičius, buvęs antro pagal dydį Serbijos miesto Novi Sado meras.

„Žinau, kad jis ištikimas ne tik partijai, bet ir nepriklausomos ir klestinčios Serbijos idėjai“, – sakė A. Vučičius.

A. Vučičiaus oponentai kaltina jį vis dažniau pasikliaujant autokratinėmis priemonėmis, kad opozicija būtų išsklaidyta, o žiniasklaidos priemonės ir valstybinės institucijos būtų jo žinioje.

Jo valdančioji partija pastarąjį mėnesį taip pat patiria vis didesnį spaudimą po to, kai vienos po kitų įvykusios šaudynės sukėlė masinį judėjimą prieš vyriausybę, į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

„Rusija labai atidžiai stebi, kas vyksta ir kaip užtikrinamos serbų teisės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Remiame Belgradą visuose veiksmuose, kurių imamasi“, – teigė jis.

Tačiau D. Peskovas pridūrė, kad „Serbija yra suvereni šalis, ir iš esmės neteisinga čia ieškoti kokios nors destruktyvios Rusijos įtakos“.

Anot Kremliaus atstovo, „Serbija gina netoliese sunkiomis sąlygomis gyvenančių serbų teises. Natūralu, kad jie griežtai reaguoja, kai šios teisės pažeidžiamos“.

Remiame Belgradą visuose veiksmuose, kurių imamasi.

2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė ją pripažinti ir skatino 120 000 etninių Kosovo serbų nepaklusti Prištinos valdžiai, ypač šiaurėje, kur jie sudaro daugumą.

Prezidentas Aleksandaras Vučičius pirmadienį paskelbė aukščiausią karių parengtį ir įsakė sustiprinti specialiąsias ginkluotąsias pajėgas.

A. Vučičius įsakymą davė po to, kai sekmadienį į pasienį su Kosovu buvo išsiųstas kariuomenės vadas generolas Milanas Mojsilovičius.

Pastaraisiais metais Serbijos kariuomenė ne kartą buvo paskelbusi padidintą parengtį dėl įtampos su Kosovu – pastarąjį kartą lapkričio mėnesį, kai buvo pareikšta, kad į Serbijos oro erdvę iš Kosovo įskrido keli dronai.

Gruodžio 10 dieną Kosovo šiaurėje serbai pastatė barikadas, protestuodami prieš buvusio policininko, įtariamo dalyvavus išpuoliuose prieš etninių albanų policijos pareigūnus, suėmimą.

Antradienį serbai šiaurinėje Kosovo dalyje, nepaisydami tarptautinės bendruomenės reikalavimų pašalinti anksčiau pastatytas kelių blokadas, pastatė daugiau užkardų.

Naujosios užtvaros iš pakrautų sunkvežimių per naktį buvo pastatytos Mitrovicoje – šiauriniame Kosovo mieste, padalytame tarp Kosovo serbų ir etninių albanų, kurie sudaro daugumą visame Kosove.

Tai pirmas kartas nuo pastarosios krizės pradžios, kai serbai užblokavo gatves viename iš pagrindinių miestų. Iki šiol barikados buvo statomos keliuose, vedančiuose link Kosovo ir Serbijos pasienio.

Antradienį A. Vučičius kreipėsi į žurnalistus kartu su Serbijos patriarchu Porfirije, kuriam Kosovo valdžia pirmadienį uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją ir aplankyti ten esančią viduramžių laikų serbų bažnyčią prieš serbų stačiatikių Kalėdas, švenčiamas sausio 7-ąją.

Serbijos prezidentas, kaip įprastai, apkaltino Vakarus ir Kosovo etninių albanų valdžios institucijas kartu rengiant sąmokslą „sukelti neramumus ir nužudyti serbus“, saugančius barikadas.

Kosovo pareigūnai kaltina A. Vučičių naudojantis valstybine žiniasklaida siekiant sukelti neramumus ir išprovokuoti incidentus, kurie taptų pretekstu ginkluotai intervencijai buvusioje Serbijos provincijoje.

Apie tai pranešta praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai A. Vučičiaus vadovaujama valdančioji „Progresyvi partija“ laimėjo visuotinius rinkimus. Nors A. Vučičiaus einamos pareigos yra simbolinės, teisių gynimo grupės jau kurį laiką kaltina valstybės vadovą autoritarinėmis tendencijomis, o kritikai teigia, kad šalies premjerai visuomet lieka jo šešėlyje ir tarnauja jo interesams.

„Labai svarbu, kad (A. Brnabic) liktų vyriausybės vadove, jog ir toliau galėtume spręsti problemas“, – spaudos konferencijoje teigė A. Vučičius. Tačiau, pasak prezidento, A. Brnabic kadencijos trukmė nesieks įprastų ketverių metų, „nes 2024 m. numatomi vyriausybės pokyčiai“.

Nepaisant to, A. Brnabic vis vien tapo pirmąja premjere nuo daugiapartinių rinkimų grąžinimo dešimtajame dešimtmetyje, paskirta eiti šias pareigas tris kadencijas iš eilės. Manoma, kad A. Brnabic taip pat taps daugiausiai laiko valdžioje praleidusia Serbijos premjere.

Savo homoseksualumo neslepianti A. Brnabic sulaukia kritikos, kad nepakankamai garsiai pasisako už LGBTQ teisių išplėtimą Serbijoje.

Premjerė kartu su savo partnere 2019 m. susilaukė vaikelio. Po kelių mėnesių Serbijoje įsigaliojo draudimas, pagal kurį poros, „pastaruoju metu turėjusios homoseksualių lytinių santykių“, negali naudotis dirbtinio apvaisinimo paslaugomis.

A. Brnabic yra pabrėžusi, kad jos tikslas yra tapti ne „homoseksualia premjere“, o Serbijos lydere.