Mūsų šalies baidarininkai ir kanojininkai Paryžiuje jau užsitikrino mažiausiai penkias vietas.

Praėjusių metų pasaulio čempionate kelialapius į olimpines žaidynes iškovojo Lietuvos keturvietė baidarė 500 m distancijoje ir dvivietė baidarė 500 m distancijoje.

Pagal Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (ICF) taisykles, vietos olimpinėse žaidynėse skiriamos ne kelialapį iškovojusiems sportininkams, o valstybei. Todėl baidarininkai ir kanojininkai kovas dėl vietų olimpinėje Lietuvos rinktinėje pradės balandžio 26-28 d. Trakuose vyksiančiose Lietuvos taurės varžybose.

„Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija patvirtino taisykles, pagal kurias bus formuojama Lietuvos rinktinė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Teisę startuoti olimpinėse žaidynėse užsitikrins ta įgula, kuri iškovojo kelialapį Lietuvai praėjusių metų pasaulio čempionate ir taps nugalėtoja šių metų Lietuvos taurės varžybose Trakuose. Jeigu Trakuose laimės kita įgula, negu iškovojusi olimpinį kelialapį, kas vyks į olimpines žaidynes lems tai, kuri įgula bus stipresnė pirmame pasaulio taurės varžybų etape“, – olimpinę atrankos sistemą aiškino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) prezidentas Aleksandras Alekrinskis.

Praėjusių metų pasaulio čempionate olimpinius kelialapius Lietuvai iškovojo keturvietę baidarę irklavę Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja bei dvivietės baidarės įgula M. Maldonis ir Andrejus Olijnikas. Šios įgulos laikomos favoritėmis laimėti ir Lietuvos taurės varžybose bei užsitikrinti vietą Paryžiuje.

Baidarių ir kanojų irkluotojams dar lieka paskutinis šansas iškovoti daugiau bilietų į Paryžių. Gegužės 8-9 d. Vengrijoje vyksiančiose papildomose atrankos varžybose startuos Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas dviviečių kanojų 500 m rungtyje. Vykti į olimpinę atranką galimybę turės ir dar viena ar dvi Lietuvos įgulos, priklausomai nuo jų parodytų rezultatų Lietuvos taurės varžybose.

Pasiruošimo olimpiniam sezonui laikotarpiu Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė turėjo labai intensyvų tvarkaraštį ir nuo praėjusių metų lapkričio rengė treniruočių stovyklas Pietų Afrikos Respublikoje, Turkijoje, Italijoje ir Portugalijoje, o šiuo metu lieja prakaitą Kroatijoje.

„Treniruotis į Lietuvą grįšime prieš pat Lietuvos taurės varžybas, kai orai jau leis rengti pilnavertes treniruotes Trakuose. Treniruočių stovyklose šiltuose kraštuose dirbame pagal jau patikrintą metodiką, kad sportinės formos piką baidarininkai įgautų pačioms svarbiausioms varžyboms – olimpinėms žaidynėms. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių dar turėsime galimybę pasitikrinti savo jėgas ir tarptautinėse varžybose – pasaulio taurės varžybose bei Europos čempionate. Šiek tiek kitoks treniruočių procesas yra numatytas kanojininkams, kurių dar laukia olimpinės atrankos varžybos gegužės mėnesį“, – sakė LBKIF generalinis sekretorius ir treneris Romas Petrukanecas.

Daugiausia Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų yra dalyvavę 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, kur varžėsi šeši mūsų šalies atstovai. Rio de Žaneire lietuviams pavyko iškovoti ir vienintelį medalį per visą nepriklausomybės istoriją. Dviviečių baidarių 200 m distancijoje bronzą laimėjo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.

Praėjusioje 2020 m. Tokijo olimpiadoje dalyvavo vienintelis Lietuvos atstovas – M. Maldonis, startavęs vienviečių baidarių 200 m nuotolyje.

Lietuvos taurės – D. ir Z. Survutų memorialo varžybose dėl apdovanojimų kovos tituluočiausi Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai – olimpinių žaidynių prizininkai, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai. Kartu su lietuviais, taurės varžybose dalyvaus ir svečiai iš Ukrainos, Lenkijos ir Latvijos.

Šeštadienį apdovanojimai bus išdalinti 500 ir 1000 metrų distancijose, sekmadienį kovos vyks 200 m nuotolyje.

„Trakuose vyks ne tik Lietuvos taurės varžybos, bet ir prasidės atranka į Lietuvos rinktinę. Šiais metais laukia labai įtemptas sezonas. Jau gegužės mėnesį vyks du pasaulio taurės etapai Čekijoje ir Lenkijoje. Liepos 1-3 d. Trakuose vyks Lietuvos čempionatas, po kurio paaiškės galutinė rinktinės sudėtis, kuri atstovaus Lietuvai svarbiausiose šių metų tarptautinėse varžybose. Rugpjūčio 4-7 d. Lietuvos rinktinė Kanadoje kovos dėl medalių pasaulio čempionate, o rugpjūčio 18-21 d. Vokietijoje varžysis Europos čempionate“, – teigė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis.

Tai bus jau antras sezonas, kai baidarininkai ir kanojininkai varžysis po Tokijo olimpinių žaidynių pakeistose distancijose. Keisti nuotolius ir disciplinas buvo priversti ir dauguma tituluočiausių Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų.

Daugiausia klaustukų treneriams lieka dėl keturvietės baidarės sudėties. Sėsti į keturvietę olimpinėje 500 m distancijoje pretenduoja net šeši baidarininkai – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, Tokijo olimpinių žaidynių dalyvis Mindaugas Maldonis ir jo brolis Simonas Maldonis, pasaulio ir Europos vicečempionas Artūras Seja, Europos čempionatų prizininkas Ignas Navakauskas. Praėjusių metų pasaulio čempionate Lietuvos baidarininkų keturvietė pateko į finalą ir užėmė 5 vietą.

„Bandysime įvairius keturvietės sudėties variantus. Turime didelį pajėgių sprinterių pasirinkimą, todėl galutinę sudėtį lems ne tik rodomi rezultatai, bet ir tai, kaip pavyks susiirkluoti vienam ar kitam baidarininkui su kitais. Prieš sezoną turėjome intensyvias treniruočių stovyklas Pietų Afrikos Respublikoje, Turkijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Kroatijoje. Visi pretendentai nusiteikę labai ryžtingai, demonstruoja gerus rezultatus. Džiugina tai, kad vidinė konkurencija ir kova dėl vietos rinktinėje, skatina kiekvieno sportininko tobulėjimą. Tikimės suformuoti stiprią keturvietę, kuri bus pajėgi kovoti dėl aukštų vietų Europos ir pasaulio čempionatuose“, – sakė baidarininkų sprinterių treneris Romas Petrukanecas.

Intriguojanti kova Trakuose laukia ir vienviečių baidarių 1000 m distancijoje, kur tarpusavyje kovos net dešimtmetį dvivietėje kartu sėdėję ir Europos čempionato prizininkais tapę Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. Pastarasis buvo pranašesnis pernai ir pasaulio čempionate iškovojo 6 vietą.

Kanojų varžybose favoritais laikomi praėjusių metų pasaulio čempionato finalininkai, 5 vietą olimpinėje dviviečių 500 m distancijoje užėmę Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas.

Pasaulio ir Europos čempionatuose šaliai vienoje distancijoje gali atstovauti tik viena įgula, todėl atranka į svarbiausias tarptautines varžybas prasideda jau Lietuvos taurės varžybose ir tęsis Lietuvos čempionate.

Po ketverių metų vyksiančiose žaidynėse neliks 200 m baidarių sprinto distancijų, kur lietuviai yra tarp pasaulio lyderių.

Vietoje sprinto distancijų į olimpinių žaidynių programą įtrauktos dar tik pirmus žingsnius žengiančio ekstremalaus slalomo rungtys.

„Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) vos prieš daugiau negu savaitę pasiūlė TOK į olimpinių žaidynių programą įtraukti dvi naujas ekstremalaus slalomo rungtis. Tai nauja irklavimo atmaina, kuri nėra populiari ir iki šiol buvo surengti vos trys ekstremalaus slalomo pasaulio čempionatai. Toks ICF sprendimas sukėlė didelį nepasitenkinimą ir pasipriešinimą tiek nacionalinių federacijų, tiek ir pačių sportininkų, nes ekstremalus slalomas užims sprinto rungčių vietą olimpinėse žaidynėse. Buvo imtasi įvairių poveikio priemonių, tačiau ICF sportininkų ir federacijų prašymams ir reikalavimams liko kurčia ir akla“, – teigia Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (BKIF) prezidentas Aleksandras Alekrinskis.

Beveik šimtas tituluotų baidarininkų ir kanojininkų – olimpinių žaidynių bei pasaulio čempionatų nugalėtojai ir prizininkai kreipėsi į TOK Atletų komisiją su prašymu tarpininkauti su TOK dėl šių pakeitimų atšaukimo. Daugiau negu 20 didžiausią įtaką pasaulyje turinčių nacionalinių federacijų pateikė ICF oficialų prieštaravimą dėl tokių pakeitimų, kur buvo nurodyti ICF įstatų pažeidimai, susiję su olimpinių žaidynių programos keitimu. ICF Sportininkų komisija pateikė tarptautinei federacijai peticiją. Ją per kelias dienas internete pasirašė daugiau negu 7,5 tūkst. žmonių.

„Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams suduotas dar vienas skaudus smūgis. 200 m vienviečių baidarių nuotolyje Artūras Seja iškovojo sidabro medalius pasaulio ir Europos čempionatuose, Ignas Navakauskas dukart tapo Europos čempionato prizininku. Deja, po Tokijo olimpinių žaidynių jų rungties nebeliks. Mums labai skaudžiai atsiliepė ir pakeitimai po 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kai tarp olimpinių rungčių neliko 200 m dviviečių baidarių rungties, kur olimpinę bronzą iškovojo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei 200 m vienviečių kanojų distancijos, kur medalius pasaulio ir Europos čempionatuose skynė Henrikas Žustautas, o pasaulio rekordą pagerino Vadimas Korobovas“, – sako sprinterius treniruojantis BKIF generalinis sekretorius Romas Petrukanecas.

Pakeitimai Paryžiaus olimpinių žaidynių programoje palies ir kitus Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojus. 1000 m dviviečių baidarių distancijoje į Rio finalą patekęs Ričardo Nekriošiaus ir Andrejaus Olijniko duetas turės persiorientuoti į perpus trumpesnę 500 m rungtį. Tas pats laukia ir dvivietę kanoją irkluojančių H. Žustauto ir Ilja Dovidovskio, nes ir čia pakeista rungtis iš 1000 į 500 m.

„Turime greičiau pamiršti patirtą šoką ir toliau intensyviai ruoštis Tokijo olimpinių žaidynių atrankos varžyboms, kurios vyks gegužės mėnesį Vengrijoje ir Rusijoje. Privalome iškovoti olimpinius kelialapius ir tęsti tradiciją, nes Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Po Tokijo žaidynių rugsėjo mėnesį Danijoje vyks pasaulio čempionatas. Jame pagrindiniai akcentai jau bus naujos olimpinės rungtys“, – tvirtina R. Petrukanecas.

Kitais metais vyksiančiose Tokijo žaidynėse bus 12 baidarių ir kanojų sprinto rungčių bei 4 slalomo rungtys. 2024 m. Paryžiuje liks 10 sprinto ir 4 slalomo rungtys bei prisidės 2 ekstremalaus slalomo rungtys.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai baigė sezoną. Tačiau atostogos prieš olimpinį sezoną ilgai netruks. Dar spalio mėnesį baidarininkai ir kanojininkai pradės treniruotes Lietuvoje, o gruodžio pradžioje vyks į treniruočių stovyklą į šiltuosius kraštus, kur pradės treniruotes ir ant vandens.

„Pasibaigusį sezoną vertiname gerai. Iškovoti du kelialapiai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kanojininkas Henrikas Žustautas tapo Europos žaidynių čempionu, Europos čempionato bronzos medalius iškovojo baidarininkas Ignas Navakauskas ir baidarių dvivietė Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Iki įvertinimo „labai gerai“ trūko medalių pasaulio čempionate, o iki „puikiai“ – dar bent vieno olimpinio kelialapio“, - sezoną įvertino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis.

Šio sezono pabaigoje baidarių ir kanojų irkluotojai vieni pirmųjų iš Lietuvos sportininkų išbandė olimpinę Rio de Žaneiro trasą. Brazilijoje vykusioje testų regatoje dalyvavo penkios Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų įgulos – Londono olimpiados vicečempionas Jevgenijus Šuklinas, H. Žustautas, I. Navakauskas ir dvivietės A. Lankas ir E. Ramanauskas bei R. Nekriošius ir A. Olijnikas.

„Olimpinė trasa paliko dvejopus įspūdžius. Gerai tai, kad trasa yra miesto centre, tai patogiau žiūrovams ir patys sportininkai gali pajausti olimpinę dvasią, nes Baku vykusiose Europos žaidynėse irkluotojai gyveno ir varžėsi net 300 kilometrų nuo Azerbaidžano sostinės“, - pasakojo treneris Romas Petrukanecas.

Trenerio teigimu, nemažai kritikos dėl ekologijos sulaukę brazilai jau išvalė olimpinių varžybų vietą, tačiau daug darbų vėluoja, o pati trasa nėra paranki irkluotojams.

„Nuo vandenyno iki trasos atsirita nemažos bangos, be to vanduo yra sūrus, jame sunkiau irkluoti, prie to irgi reikia prisitaikyti. Kadangi vanduo labai šiltas, auga daug žolių, jų nespėjama nupjauti ir žolės kabinasi už valties. Kol kas organizatoriai dar nepagilino dugno iki reikalaujamų 2,5 metro gylio, galbūt tai padės išvengti minėtų nesklandumų. Tikimasi, kad vandens bangavimą sumažins ant vandens statoma tribūna, kuri talpins 4 tūkstančius žiūrovų. Tribūną žadėjo pastatyti iki testų regatos, tačiau jos dar nėra. Brazilai viską palieka paskutiniam momentui, tikimės spės atlikti visus darbus“, - vylėsi R. Petrukanecas.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams tai buvo pirmos varžybos Brazilijoje, todėl daug dėmesio buvo skirta sužinoti, kaip sportininkus veiks aklimatizacija ir prieš kiek dienų geriausia atvykti į Pietų Amerikos žemyną.

Olimpiečiai baiminasi ir dėl Rio de Žaneire klestinčio nusikalstamumo, tačiau augaloti irkluotojai grėsmės savo saugumui olimpiados sostinėje nejautė, nors lankėsi ne tik turistų gausiai lankomose vietose.

„Manau, kad brazilai užtikrins sportininkų saugumą, nes jau ir dabar mieste – daugybė policininkų. Laisvu laiku išmaišėm nemažą dalį miesto, jokių incidentų nebuvo. Organizatoriai perspėjo, kad yra kvartalų, kur geriau nesiartinti. Mes buvome priėję prie skurdžiai gyvenančių žmonių kvartalų, vadinamų favelų, bet grėsmės saugumui nekilo, nes ir ten patruliuoja daug policininkų“, - sakė R. Petrukanecas.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai jau užsitikrinę du kelialapius į kitų metų olimpiadą. Juos iškovojo kanojininkas H. Žustautas ir baidarininkas I. Navakauskas, tačiau vieta olimpiadoje skiriama ne konkrečiams sportininkui, o šaliai, todėl dėl vietos olimpiadoje dar teks pakovoti kitų metų Lietuvos čempionate.

Vos per žingsnį nuo olimpinių kelialapių šių metų pasaulio čempionate likusios baidarių dvivietės A. Lankas ir E. Ramanauskas bei R. Nekriošius ir A. Olijnikas dėl vietos olimpiadoje kovos kitais metais vyksiančiose atrankos varžybose.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose šešeriose vasaros olimpinėse žaidynėse.