NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau paskelbė, kad Suomija antradienį taps 31-ąja karinio aljanso nare.

„Mes stiprinsime savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi“, – Rusijos užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Gruško citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Jeigu Suomijos teritorijoje bus dislokuotos kitų NATO narių pajėgos ir ištekliai, imsimės papildomų priemonių, kad patikimai užtikrintume Rusijos karinį saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija ir Suomija turi bendrą 1 300 km ilgio sieną.

Suomija ir Švedija atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir praėjusių metų gegužę, Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, pateikė prašymą prisijungti prie Aljanso.

Kovo mėnesį Kremlius tvirtino, kad Rusija šioms Šiaurės šalims grėsmės nekelia ir neturi su jomis jokių ginčų.

Tačiau Rusija NATO plėtrą laiko egzistencine grėsme savo saugumui ir pasinaudojo Ukrainos noru prisijungti prie Aljanso siekdama pateisinti savo puolimą.

„Niekuo nepagrįsti destruktyvūs žingsniai, didinantys karinę įtampą ir mažinantys erdvę politiniams sprendimams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“

„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.

„Be abejo, mes į tai atsižvelgsime“, – pažymėjo A. Gruško, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, kaip reaguos Maskva į NATO ketinimą stiprinti savo gynybos pajėgumus.

„Esant reikalui, imsimės visų karinių ir techninių priemonių, kurios užtikrintų mūsų saugumą ir gynybą“, – pridūrė viceministras.

Jis pabrėžė, kad naujos NATO infrastruktūros statymas rytų flange „kelia grėsmę Europos saugumui“.

„Kaip vertiname Aljanso veiksmus rytų flange, gerai žinoma. Remiamės tuo, kad tai iš esmės blogina karinio saugumo padėtį Europoje“, – teigė A. Gruško.

Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljanso valstybių gynybos sekretoriai pritarė siūlymui didinti NATO pajėgų pasirengimą.

Remiantis vadinamąja „4 po 30“ iniciatyva, krizės atveju Europoje NATO kontingentas per 30 dienų būtų sustiprintas 30 pėstininkų batalionų, 30 aviacijos divizionų ir 30 karo laivų.

„JAV tęsia dvejopą liniją dėl Rytų sparno stiprinimo ir placdarmo jėgos projektavimui sukūrimo, o iš kitos (pusės) skatina sąjungininkus tiksliai vykdyti Vašingtono reikalavimus didinti karinius biudžetus iki 2 proc. (BVP)", – Maskvoje žurnalistams pareiškė A. Gruško, atsakydamas į prašymą pakomentuoti Baltųjų rūmų sprendimą suteikti Baltijos šalims karinės pagalbos už 170 mln. dolerių (138,5 mln. eurų).

„Čia matomas JAV suinteresuotumas, kad šie pinigai būtų leidžiami pirmiausia amerikiečių ginkluotės įsigijimui, nes pagal NATO normatyvus ne mažiau kaip 20 proc. karinių išlaidų turi būti skiriama technikai ir ginkluotei pirkti “, – pridūrė viceministras.

„Mūsų pozicija aiški: mes remiamės tuo, kad visos šios pastangos, kurias matome iš NATO pusės, negerina saugumo situacijos, tik ją blogina“, – pabrėžė A. Gruško.

„Anksčiau NATO nusprendė įšaldyti karinį-techninį bendradarbiavimą, ryšius su Rusija“, – sakė A.Gruško interviu Rusijos televizijai „Rossija-24“.

„Daugelis šalių, tarp jų JAV, nepaiso šio sprendimo. Vis dėlto bendradarbiaujame – žinoma, ne tokiu mastu, kaip mes tikėjomės – tiek dėl Sirijos, tiek dėl kovos su terorizmu“, – aiškino jis.

„Mes palaikome principingai svarbų karinį bendradarbiavimą Sirijos klausimu su Iranu ir Turkija“, – sakė A.Gruško. Jis pridūrė, jog šalys, suprantančios būtinybę kovoti su terorizmu, suvokia visus bendradarbiavimo su Rusija privalumus.

NATO įšaldė bet kokį praktinį bendradarbiavimą su Maskva dėl Krymo atplėšimo nuo Ukrainos 2014-ųjų kovą, bet paliko atvirus ryšių kanalus per vadinamąją NATO ir Rusijos tarybą.

„Nuo NATO viršūnių susitikimo Velse Aljanso ministrų susitikimai buvo praktiškai vienodi ir, deja, pozityvūs signalai dėl NATO ir Rusijos santykių nebuvo siunčiami. Tokia politika tampa ilgalaike. Pavyzdžiui, neva stiprinant vadinamąjį Aljanso rytinį flangą bataliono lygiu yra formuojami tarptautiniai kontingentai, o jie Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti 2017 metais“, – sakė A. Gruško rusų dienraščiui „Izvestija“.

„Į NATO priemones neliks neatsakyta“, – pridūrė diplomatas ir pabrėžė, kad Aljansas taip pat nusprendė didinti savo buvimą Juodosios jūros regione.

Taip A. Gruško kalbėjo, Aljanso gynybos ministrams praėjusią savaitę pranešus apie pažangą 2017 metų pradžioje ruošiantis dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkst. karių.

Remdamasi šaltiniais, „Izvestija“ pranešė, kad NATO sprendimą dislokuoti šiuos batalionus diplomatai aptars NATO ir Rusijos taryboje lapkričio mėnesį.

Rusija NATO dislokuojamus pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje vertina kaip grėsmingą Aljanso artėjimą prie jos sienų. Tačiau NATO tikina esanti priversta taip elgtis dėl rusų keliamos grėsmės.

Įtampa tarp Aljanso ir Maskvos pastarosiomis savaitėmis vėl išaugo, Rusijai Karaliaučiuje pratyboms dislokavus branduolinį užtaisą galinčių nešti trumpojo nuotolio raketų kompleksus „Iskander“. Rusija praėjusią savaitę taip pat sustiprino Baltijos laivyną dviem laivais, apginkluotais branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“.

Rusijos ir NATO ambasadoriai balandžio 20 dieną pirmą kartą susitiks oficialių derybų po maždaug dviejų metų pertraukos ir aptars saugumo problemas, tarp jų krizę Ukrainoje, kurioje Maskva yra įtariama remianti prorusiškus separatistus, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe.

„NATO nusprendė pasinaudodamas Ukrainos krize pakeisti modelį“ elgesio su Maskva, sakė nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško žurnalistams Briuselyje.

„Ir šiandien mes turime karinę santalką Baltijos jūroje, kas mūsų nuomone yra visiškai nepateisinama, – sakė A.Gruško. – NATO ir Rusijos santykių būklė yra labai bloga“.

Jis sakė, kad bendrauti tapo sunkiau, kai NATO įšaldė bet kokį bendradarbiavimą su Maskva dėl Krymo atplėšimo nuo Ukrainos 2014-ųjų kovą.

NATO ir jos partnerės Rusijos atstovai susitikdavo reguliariai iki Ukrainą ištikusios krizės, dėl kurios, daugelio nuomone, kilo grėsmė grįžti prie Šaltojo karo laikų priešpriešos.

„NATO nusprendė plėstis, persikėlė arčiau Rusijos sienų“, – sakė A.Gruško.

„Pradedant nuo 2014-ųjų NATO pradėjo dislokuoti papildomas pajėgas, didinti karinę veiklą rotaciniu pagrindu, papildydama įrangos, kurdama nuolatines ginkluotės ir karinės įrangos saugyklas“, – sakė jis.

Aljansas dar didina „pratybų skaičių ir mastą teritorijose greta Rusijos Federacijos“, – pažymėjo A.Gruško.

„Tad žinoma, visa tai keičia karinę situaciją regione“, nors Baltijos jūra daugel metų buvo saugiausias regionas, nurodė jis.

„Ten nebuvo užšaldytų konfliktų, jokių didelių problemų“, – kalbėjo jis.

„NATO turi pasirinkti, kokių santykių su Rusija ji nori ilgesniu laikotarpiu“, – pridūrė A.Gruško.

„Nematau jokios galimybės, kad kokybiškai pagerėtų santykiai, jeigu NATO ir toliau laikysis atgrasinimo ir atitinkamo karinio panavimo kurso“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius.

NATO teigia, kad pajėgumus Rytų Europoje stiprina reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Rusija imasi visų būtinų priemonių ir neleis pakirsti savo nacionalinio saugumo, kai NATO plečia savo buvimą Baltijos šalyse, pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško.

„Visi blaiviai mastantys žmonės, tuo labiau kariškiai, supranta, kad Rusija neleis niekaip pakirsti nacionalinio saugumo, neleis, kad mes kažkuria kryptimi būtume pažeidžiami“, – sakė A.Gruško per telekonferenciją su Briuseliu, kai buvo paklaustas apie Rusijos atsaką į NATO buvimo Baltijos šalyse plėtrą.

„Mes imamės visų būtinų priemonių“, – pridūrė jis.

A.Gruško paminėjo JAV karo laivyno admirolo Marko Fergusono (Marko Fergiusono) pastabą, kad „Rusija sukūrė plieninę arką“ palei sąlyčio su NATO šalimis liniją.

„Tačiau ši plieninė arka nėra Rusijos pastangų rezultatas, o pirmiausia tų NATO planų, kurie grindžiami mitais apie agresyvius Rusijos ketinimus, rezultatas“, – pažymėjo jis.

Rusija imasi visų būtinų priemonių ir neleis pakirsti savo nacionalinio saugumo, kai NATO plečia savo buvimą Baltijos šalyse, pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško.

„Visi blaiviai mastantys žmonės, tuo labiau kariškiai, supranta, kad Rusija neleis niekaip pakirsti nacionalinio saugumo, neleis, kad mes kažkuria kryptimi būtume pažeidžiami“, – sakė A.Gruško per telekonferenciją su Briuseliu, kai buvo paklaustas apie Rusijos atsaką į NATO buvimo Baltijos šalyse plėtrą.

„Mes imamės visų būtinų priemonių“, – pridūrė jis.

A.Gruško paminėjo JAV karo laivyno admirolo Marko Fergusono (Marko Fergiusono) pastabą, kad „Rusija sukūrė plieninę arką“ palei sąlyčio su NATO šalimis liniją.

„Tačiau ši plieninė arka nėra Rusijos pastangų rezultatas, o pirmiausia tų NATO planų, kurie grindžiami mitais apie agresyvius Rusijos ketinimus, rezultatas“, – pažymėjo jis.