Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, vakar Šilutės plente fiksuotas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršijo leistiną normą, o Liepų gatvėje siekė kritinę ribą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis nė neabejoja, jog tai – šildymo sezono pasekmė.

"Be abejo, tai yra patalpų šildymo įtaka, be transporto išmetamųjų dujų, dabar prisideda dar ir katilinių bei privačių namų šildymas. Todėl Šilutės plente tarša kietosiomis dalelėmis vakar padidėjo", – sakė R.Giedraitis.

Pavojingiausios žmonių sveikatai būtent ir yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Esant žemam oro slėgiui, dūmai iš kaminų paprastai slenka žemai, todėl kietųjų dalelių ore yra daugiau.

Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kurie neprijungti prie miesto centrinio šildymo sistemos, ten, kur šildymui naudojamas kietasis kuras, o neretai ir visa, kas dega ir skleidžia šilumą, t. y. įvairios atliekos, baldų plokščių gamybos liekanos.

Būtent todėl Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir šiemet akciją vykdys nuo sausio 6 iki vasario 15 d.

Pasirinktinai bus tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos.

"Į gyvenamuosius namus patekti negalėsime, nes teisės aktai gana griežtai reglamentuoja galimybę pakliūti į privačią valdą. Pagal skundus mes einame tikrinti, bet jeigu asmuo mūsų neįleidžia, neturime teisės brautis į jo namus. Tačiau kalbamės su žmonėmis, aiškiname jiems, kad jie kenkia pirmiausia patys sau. Mūsų akcijos "Kaminukas" prasmė yra prevencinė", – teigė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.

Įsibėgėjus žiemai ir šildymo sezonui aplinkosaugininkai tikrina kaminus. Aplinkos ministerijos surengtoje akcijoje „Kaminukas“ dalyvauja ir Klaipėdos regiono gamtosaugininkai. Jau nuo pirmųjų sausio dienų inspektoriai tikrina individualių namų bei įvairių ūkio objektų naudojamą kurą.

Spustelėjus didesniems šalčiams ir gyventojams aktyviau pradėjus kūrenti krosnis, oro taršos padidėjimas itin juntamas individualių namų kvartaluose.

Pavojingiausios yra nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.

Deginant netinkamą kurą į aplinką patenka didelė kenksmingų medžiagų koncentracija. Tai gali turėti įtakos gyventojų sveikatai.

Pastarosiomis dienomis jau užfiksuota, kad uostamiestyje buvo viršyta leistina oro taršos kietosiomis dalelėmis norma.

Uostamiesčio gamtosaugininkai per akciją "Kaminukas" jau patikrino 89 objektus, didžiąją jų dalį valdo juridiniai asmenys. Užfiksuoti penki pažeidimai, keturi jų – uostamiestyje.

„Vienam pažeidėjui šiuo metu jau yra paskirta administracinė bauda, o trims pradėtos administracinės bylos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus“, – teigė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.

Specialistų teigimu, itin pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, impregnuotą medieną, senus daiktus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes.

„Daugiausia dėmesio skiriame autotransporto remonto dirbtuvėms, garažų bendrijoms, baldų gamybos ir panašioms nedidelėms dirbtuvėms, kuriose ūkinės veiklos metu susidaro degios atliekos. Jos neretai neteisėtai ir sudeginamos krosnyse bei šildymo katiluose“, – aiškino pašnekovas.

Iki šiol atlikti tikrinimai parodė, kad dažniausiai naudojamos malkos, medžio pjuvenos ir akmens anglys. Mažiausiai orą teršia šildymas dujomis.

Akcija "Kaminukas" vyks iki kovo.