-
Ministras pristatė keturis kandidatus į ambasadorius: pavardžių neatskleidžia 5
G. Landsbergis teigė, kad kandidatūros suderintos su Prezidentūra, taip pat patvirtino, kad tarp keturių kandidatų nėra Vygando Jankūno, kuris buvo įvardijamas kaip prezidento Gitano Nausėdos siūlomas kandidatas į atstovus prie Europos Sąjungos.
„Dabar yra baigtas vienas etapas, baigtas tyliųjų derybų etapas, tai yra kandidatai, kurie šiandien pristatyti uždarame Užsienio reikalų komiteto posėdyje, tai žymi oficialiąją dalį. Dabar mes pradedame tvirtinimo procedūrą, ji susideda iš slapto balsavimo URK posėdyje, kuris yra įvykęs, tada prašoma valstybių pritarimo, t. y. vadinamojo agremano. Ir kol nėra gautas sutikimas iš valstybių, procesas yra slaptas“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Aš negaliu atskleisti nei pavardžių, nei valstybių, toks yra įstatymas, ir šiaip čia yra valstybės prestižo reikalas, mes paliekame teisę priimančioms valstybėms pasakyti „ne“, – pažymėjo G. Landsbergis.
BNS žiniomis, kandidatas į atstovybės ES vadovus URK penktadienį išvis nebuvo pateiktas. Komitete pristatyti kandidatai vadovauti atstovybėms JAV, Vokietijoje, Jungtinėse Tautose ir atstovybei prie Europos Tarybos Strasbūre.
Prezidento G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Seimo URK pateiktos kandidatūros suderintos su Prezidentūra, tikimasi artimiausiu metu sulaukti priimančių šalių pritarimo.
„Seimo Užsienio reikalų komitetui šiandien pateiktas keturias kandidatūras užsienio reikalų ministras suderino su prezidentu. Tai profesionalūs diplomatai, tikimės, kad artimiausiu metu jie gaus priimančiųjų šalių agremanus“, – A. Skaisgirytės komentarą BNS perdavė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Išsiskyrus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijoms dėl kandidatūrų į ambasadas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Europos Sąjungoje, kandidatūrų derinimas užtruko.
Aš negaliu atskleisti nei pavardžių, nei valstybių, toks yra įstatymas, ir šiaip čia yra valstybės prestižo reikalas, mes paliekame teisę priimančioms valstybėms pasakyti „ne“.
Diplomatinių šaltinių teigimu, į šias pareigas svarstytos buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūros.
Prezidentas G. Nausėda prieš porą savaičių pareiškė neketinantis skirti ambasadoriais buvusių ministrų L. Linkevičiaus ir R. Karoblio, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.
Prezidentas anksčiau taip pat buvo patvirtinęs, kad ambasadoriumi prie Europos Sąjungos nori matyti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, jam talkinusį per prezidento rinkimų kampaniją.
Klausiamas, ar užtrukęs ambasadorių derinimo procesas nekenkia valstybės prestižui, G. Landsbergis teigė taip nemanantis, nes derybos yra geriausio kandidato paieškos procesas.
„Jeigu mes neskelbiame, kur yra skiriami tie žmonės, tuomet kaip ir nedaro žalos, mes ieškome geriausio kandidato, išsiskiria požiūriai, čia kaip ir vidinė diskusija. Lietuvoje realiai diskusija vyksta apie tai, ar žmogus, 30 metų dirbęs valstybės tarnyboje, keturis metus buvęs ministru, gali grįžti į valstybės tarnybą ir dirbti toliau, apie tai diskusija“, – sakė G. Landsbergis.
„Mano supratimu, žmogus gali ir turėtų, dėl to, kad mes siunčiam negerą signalą visiems valstybės tarnautojams, kuriuos irgi bandom pritraukti į politinį lauką, nes jų ekspertizės reikia“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat teigė tikintis, jog ambasadorius į JAV bus paskirtas artimiausiu metu. Kuo greičiau paskirti Lietuvos ambasadorių Vašingtone yra paraginusi JAV verslo bendruomenė. Į Lietuvos prezidentą su tokiu raginimu praėjusią savaitę kreipėsi Amerikos verslo rūmai Vilniuje.
„Tikiuosi, kad (ambasadorius JAV bus paskirtas) labai greitai. Galiu pasakyti ir patikinti, kad Užsienio reikalų ministerija yra pasiruošusi ir laukia tiesiog šio balsavimo (komitete), parsivežu geras naujienas ir ruošiame dokumentus, siunčiame į priimančias valstybes ir procesas toliau tęsis“, – sakė G. Landsbergis.
Žygimantas Pavilionis, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis teigė negalintis atskleisti nei ambasadų, į kurias patektos kandidatūros, nei pavardžių, nes tai draudžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
„Šita vieta yra tokia, kur baudžiama atsakomybė yra pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą, tai labai nenorėčiau atsidurti už grotų ir nelinkėčiau komiteto nariams, kurie gali pasiduoti tokiems gundymams, ten atsidurt. Aš pusiau juokauju, bet gerbkime tų žmonių, kurie pradeda dalyvauti procese, orumą ir tų valstybių, kurių bus atsiklausta, sprendimą“, – žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.
Klausiamas, ar tarp pateiktų kandidatų nebuvo V. Jankūno pavardės, taip pat – ar ji negali būti pateikta komitetui vėliau, Ž. Pavilionis teigė, jog „Užsienio reikalų komitetas paprastai be jokių problemų pritaria profesionalams“.
„Labai svarbu, ir ką ministras nuolat akcentuoja, nuo šiol bus pradėta nauja procedūra, tai yra atgaivinta sena procedūra, atranka, kuri vykdoma tarp profesionalų .Aš manau, tai garantuotų labai gerus paskyrimus, dėl kurių niekam ginčų nekiltų ir tiek daug laiko šitiems klausimams mes neskirtume“, – pažymėjo komiteto vadovas.
Klausiamas, kada Lietuva turės diplomatinius atstovus Vašingtone ir Briuselyje, Ž. Pavilionis teigėsi, jog „labai tikisi, kad iki Velykų“.
-
Prezidentūra ragina Vyriausybę teikti ambasadorių kandidatūras kuo greičiau 4
„Būtų gerai kuo greičiau tai padaryti, kad būtų galima užpildyti šitas vakuojančias pozicijas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Tam, kad ambasadorių skyrimo procesas į JAV, ES ir kitas Lietuvai svarbias atstovybes užsitęsė kone pusmetį, svarsto A. Skaisgirytė, ko gero, įtakos turėjo valdžių pasikeitimas po spalį vykusių Seimo rinkimų.
„Ambasadoriai galėjo būti paskirti kur kas anksčiau. Čia, matyt, susidėjo ne viena aplinkybė. Tarp jų ir Vyriausybės kaita“, – sakė patarėja, dar kartą netiesiogiai paragindama Vyriausybę teikti ambasadorių kandidatūras.
„Nauja Vyriausybė pradėjo dirbti nuo gruodžio mėnesio – turime vasario pradžią ir pats laikas judėti su ambasadorių skyrimu“, – teigė ji.
Apie tai, kad ambasadorių paskyrimo procesą būtina spartinti, trečiadienį kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Aš dedu visas pastangas, kad, nepaisant visų „atšalimų“ ir „atšilimų“, mes galėtume turėti asmenis, kurie vadovaus svarbiausioms Lietuvos ambasadoms“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Ambasadoriaus postas nėra premija
G. Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais pakomentavo ir nemažai kritikos sulaukusius prezidento argumentus, esą dėl „politinio atšalimo“ būtinybės buvę ministrai Linas Linkevičius ir Raimundas Karoblis negali būti skiriami į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
A. Skaisgirytė pažymėjo, kad ambasadorių postas nėra premija, tad, pasak jos, buvę ministrai nebūtinai turi būti skiriami į šias pareigas.
„Ambasadoriaus postas nėra nei premija, nei privilegija, kodėl buvę ministrai turėtų būti skirti ambasadoriais. Tai nebūtų teisinga ir kitų kadrinių diplomatų atžvilgiu. Yra iš ko pasirinkti ir manoma, kad ministras suras pačius geriausius – tinkamus kandidatus“, – sakė patarėja.
Ambasadoriaus postas nėra nei premija, nei privilegija, kodėl buvę ministrai turėtų būti skirti ambasadoriais.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kritiškai įvertino G. Nausėdos išsakytus argumentus dėl „politinio atšalimo“.
„Aš nesu iki galo įtikintas, kas yra tas „atšalimas“ ir kaip jis turi veikti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Nekomentuos anoniminių šaltinių informacijos
Šalies vadovo vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuos anoniminių šaltinių skleidžiamos informacijos apie galimą jo dalyvavimą skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių. Visgi prezidento patarėja akcentuoja, kad naujasis AOTD direktorius Elegijus Paulavičius buvo paskirtas tuomečio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio.
„Žvalgybos paskyrimai yra jautri tema Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat prezidentas tikrai nekomentuos anoniminių šaltinių platinamos informacijos ar neva informacijos. Antrojo operatyvinių tarnybų direktorių, taip, pagal įstatymą skiria krašto apsaugos ministras, ir šiuo atveju naujasis direktorius buvo paskirtas būtent ministro“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
„Reikia pasakyti, kad prezidentas prieš skiriant buvo supažindintas su kandidatūra, kandidatūra jam paliko labai gerą įspūdį, ir jis patenkintas direktoriaus darbu, kai direktorius jau buvo paskirtas. Tai iš tikrųjų nėra tema tolesniam pokalbiui“, – pridūrė ji.
LNK žinios praėjusią savaitę skelbė, kad AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės gali būti susijusios su tuo, kodėl buvęs ministras R. Karoblis vis dar nėra paskirtas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone.
R. Karoblis buvo paklaustas, ar gali būti, kad jo kandidatas į AOTD vadovus buvo E. Paulavičius, o prezidento – VSD vadovo Dariaus Jauniškio bendražygis Saulius Guzevičius. Tačiau buvęs ministras to nei patvirtino, nei paneigė.
ELTA primena, kad naujasis AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius E. Paulavičius buvo paskirtas rugpjūtį.
-
Prezidentas tebelaukia siūlymų dėl ambasadoriaus skyrimo Vašingtone 4
„Lietuvoje ambasadorius skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, todėl prezidentas tebelaukia siūlymų dėl ambasadorių skyrimo į svarbias pozicijas, taip pat ir į ambasadoriaus postą Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Šį komentarą atstovas pateikė atsakydamas į BNS klausimus, kaip prezidentas vertina JAV verslo bendruomenės raginimą ir kada ambasadorius Vašingtone jau galėtų būti paskirtas.
Amerikos verslo rūmai praėjusią savaitę laišku kreipėsi į G. Nausėda ragindami kuo greičiau paskirti Lietuvos ambasadorių JAV.
Organizacijos valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda teigė, kad blogai ambasadoriaus su vienu svarbiausių šalies partnerių neturėti pusę metų, anot jo, būtina į šią poziciją apsvarstyti buvusių ministrų Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio kandidatūras.
Lietuvoje ambasadorius skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, todėl prezidentas tebelaukia siūlymų dėl ambasadorių skyrimo į svarbias pozicijas.
„Turime du puikius kandidatus, kurie dėl „politinio atšalimo“ buvo kaip ir net nesvarstomi. Kad nesvarstomi du labai patyrę kandidatai, ypač L. Linkevičius, manau, kad iš tikrųjų yra apgailėtina. Siūlyčiau abiejų jų kandidatūras svarstyti“, – BNS pirmadienį sakė T. Vizgirda.
Amerikos verslo rūmai atstovauja daugiau nei 150 JAV kompanijų ir verslininkų Lietuvoje, šiose įmonėse įdarbinta per 30 tūkst. lietuvių.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis BNS pirmadienį sakė, kad toks raginimas yra suprantamas, todėl dedamos visos pastangos, kad ambasadoriaus skyrimo procesas neužtruktų.
Vis dėlto, anot ministro, kalbėti apie kandidatus sudėtinga, nes nėra JAV sutikimo dėl konkretaus kandidato.
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos.
Diplomatinių šaltinių teigimu, pastaraisiais mėnesiais svarstyta, kad R. Karoblis ir L. Linkevičius galėtų tapti Lietuvos ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone.
Tačiau prezidentas G. Nausėda tokius pasiūlymus atmetė, pareikšdamas, kad jiems reikalingas „politinis atšalimas“.
