„Verta pažymėti, kad Užsienio reikalų ministerija norėjo atšaukti ambasadorių D. Matulionį dar 2023 metais, tačiau prezidentui nesutikus, inicijavo jam tarnybinį tyrimą“, – teigiama pirmadienį BNS atsiųstame Prezidentūros komunikacijos grupės komentare.

„Pačios ministerijos išviešintas vidinis inkriminuoto tarnybinio nusižengimo tyrimas baigėsi niekuo, vis dėlto sukeldamas ambasadoriui reputacinę žalą“, – pažymima jame.

Prezidentūra primena, kad diplomatinio atstovo kadencija dažniausiai yra ketveri metai, kai kuriais atvejais ji gali būti pratęsta iki penkerių metų.

„Kaip jau minėjome – jeigu nepavyktų susitarti dėl pamainos patyrusiam ir profesionaliam diplomatui, Lietuvos atstovybės prie NATO vadovui D. Matulioniui, prezidentas siūlytų pratęsti ambasadoriaus D. Matulionio kadenciją dar vieniems metams“, – nurodė Prezidentūra.

Anot jos, dabar vyksta neformalus kandidatūrų į šiemet atsilaisvinsiančias ambasadorių vietas derinimas.

„Prezidentūra pateikė savo pastabas 2024 metų rotacijai dar sausio 11 dieną. Kai kandidatūros bus suderintos, jas galėtų svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetas“, – teigiama komentare.

Kaip anksčiau pranešė LRT, D. Matulionis nuo šių metų vasaros atšaukiamas iš pareigų, nepaisant to, jog teisės aktai numato galimybę jo kadenciją pratęsti dar metams. URM nurodė, kad to padaryti nebuvo prielaidų.

Ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė Paulina Levickytė LRT teigė, kad D. Matulionio atšaukimas yra suderintas tarp ministro ir prezidento.

Dėl ambasadoriaus NATO elgesio ministerija praėjusiais metais atliko tarnybinį tyrimą. Tada konstatuota, kad D. Matulionis padarė tarnybinį nusižengimą, kai nesilaikė instrukcijų per liepą vykusį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje.

Nuobauda jam tuomet neskirta, nes buvo sudėtinga įvertinti padarytą žalą.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad pasitiki ambasadoriumi. Jis taip pat pabrėžė, kad derybos NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu buvo ypač sudėtingos.

Pastaruoju metu Prezidentūra su URM nesutarė dėl to, ką skirti Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje.

„Visiškai nesuprantamas toks konservatorių vadovaujamos URM spaudimas šiam ambasadoriui, kuris tikrai puikiai atlieka savo pareigas“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Tikrai nematau jokių priekaištų. Tai yra vienas iš profesionaliausių mūsų diplomatų visomis prasmėmis – dalykine, profesine, galiausiai, asmenine“, – aiškino jis.

S. Skvernelis pastebėjo, kad nusprendus atšaukti ambasadorių, institucijos privalo sutarti, kas jį pakeis. Antraip, tęsė jis, gali susiklostyti jau kadaise matytas scenarijus, kai Prezidentūra ir URM ilgą laiką ginčijosi dėl ambasadoriaus prie Europos Sąjungos.

Konfliktą gali išspręsti tik premjerės ir prezidento dialogas

Vertindamas neblėstantį konfliktą tarp prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, ekspremjeras pažymėjo – šiuos ginčus turėtų imtis spręsti premjerė Ingrida Šimonytė.

„Matau vienintelį kelią ir būdą, kas galėtų išspręsti – prezidento ir premjerės dialogas ieškant kompromiso“, – svarstė politikas.

„Nors prezidentas juo (ministru G. Landsbergiu – ELTA) pasitiki ir tą pasitikėjimą išreiškė viešai, to dialogo nepakanka“, – pažymėjo jis.

Be to, politikas užsiminė ir apie kitų Ministrų kabineto narių atsakomybę.

„Kiti ministrai taip pat neturėtų likti nuošalyje. Galiausiai, yra Vyriausybėje ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių ne tik atstovai, bet ir pirmininkai. Šioje vietoje būtina paieška tų racionalių sprendimų“, – apibendrino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO D. Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.

„Ministras pritarė URM tyrimo komisijos dėl Deivido Matulionio galimo tarnybinio nusižengimo išvadoms“, – BNS pirmadienį nurodė ministro atstovė Paulina Levickytė.

Komisija praėjusią savaitę konstatavo, kad ambasadorius padarė tarnybinį nusižengimą, kai nesilaikė instrukcijų per šiemet liepą vykusį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje. Tačiau jam nuobaudos skirti nepasiūlyta, nes, „atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikimo rezultatų kontekstą, sudėtinga įvertinti padarytą žalą valstybei“.

Pats ambasadorius BNS situacijos nekomentavo.

Tyrimo dėl D. Matulionio imtasi kilus abejonių, jog diplomatas galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dokumentų, rugpjūtį skelbė naujienų portalas „Delfi“.

Anot jo, tyrimas susijęs su D. Matulionio veiksmais derantis dėl NATO komunikato ir formuluotės apie vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad pasitiki ambasadoriumi. Jis pabrėžė, kad derybos NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu buvo ypač sudėtingos.

„Dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje jie bus tvirtinami, vyksta dar diskusija. Aš taip įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris įvyks birželio mėnesį, turėtų būti jau pilnai aišku“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė diplomatas.

„Bet pačioje Vilniaus viršūnių deklaracijoje arba komunikate bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų Aljanso teritorijos gynybai“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Aljansas yra parengęs naujus gynybos planus ir juos pristatė NATO narių atstovams. Jie iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.

Anksčiau laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

D. Matulionis teigė negalintis plačiai detalizuoti rengiamų planų, nes „klausimas nėra viešas“.

„Vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas gaus daugiau įgaliojimų tam atvejui, jei įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę“, – sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad nauji gynybos planai reiškia ne tik didesnes pajėgas rytiniame Aljanso pakraštyje, bet ir papildomus įsipareigojimus pačiai Lietuvai.

„Lietuva ir taip prisiima nemažus įsipareigojimus, kuriama divizija, modernizuojama kariuomenė. Lietuva atitinkamai turės dedikuoti savo pajėgas Aljanso gynybai – ne tik Lietuvos, bet ir Aljanso“, – sakė ambasadorius.

„Nuomonių yra įvairių“

Kalbėdamas liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, D. Matulionis teigė, kad kol kas nėra klausimų, dėl kurių Aljanso narės būtų galutinai sutarusios.

Vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas gaus daugiau įgaliojimų tam atvejui, jei įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę.

„Kol kas dėl nieko nėra sutarta. Matysime, kai pradėsime diskutuoti dėl deklaracijos. Tačiau tikrai judama teigiama linkme, kas liečia gynybą ir atgrasymą“, – teigė ambasadorius.

Lietuva taip pat tikisi, kad iki susitikimo pavyks sutarti ir dėl Aljanso narių įsipareigojimo nacionaliniu lygiu gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP.

„Dėl to yra diskutuojama. Tikiuosi, kad sprendimai tikrai bus priimti ir turėsime Vilniaus įsipareigojimą dėl gynybos finansavimo“, – kalbėjo D. Matulionis.

Anot jo, klausimas dėl glaudesnio NATO ir Ukrainos ryšio „yra sudėtingas“.

„Tikrai paketas bus parengtas, kuris, tikiuosi, bus palankus ukrainiečiams. Bet diskusija tik prasidėjusi, todėl būtų neatsakinga man dabar komentuoti, nes nuomonių yra įvairių, kaip toli turėtume eiti“, – sakė diplomatas.

„Turbūt šiai dienai tai sudėtingiausias klausimas NATO viduje“, – pridūrė jis.

Lietuva siekia, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti NATO nare.

Be kita ko, tikimasi, kad iki liepos NATO papildys Švedija, kurios narystę šiuo metu blokuoja Turkija.

J. Stoltenbergo vizitas Kyjive rodo, kad NATO rimtai nusiteikęs dėl Ukrainos

D. Matulionis sako, kad generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitas Kyjive rodo, kad Aljansas rimtai nusiteikęs dėl Ukrainos.

„Kuo toliau, tuo labiau matome, kad Aljansas yra pasirengęs rimtam paketui Ukrainai, kurį pasiūlys tiek politinėje, tiek praktinėje srityje“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė diplomatas.

Nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios J. Stoltenbergas pirmą kartą lankosi Ukrainoje.

Lietuva siekia, kad Ukraina Vilniaus viršūnių susitikime būtų pakviesta tapti NATO nare, tačiau dalis Aljanso narių laikosi pozicijos, jog toks sprendimas būtų per ankstyvas ir reikėtų sulaukti karo pabaigos.

J. Stoltenbergo vizitas vyksta praėjus 14 mėnesių po Rusijos invazijos pradžios ir prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą.

NATO yra pažadėjusi palaikyti Ukrainą kovoje su Rusija.

Anksčiau šį mėnesį J. Stoltenbergas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į liepą Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Tai yra ne viešas klausimas ir aš neketinu apie tai nieko šnekėti. Jokių čia sprendimų niekas nepriiminėja ir informacija yra, man atrodo, ne visai pagrįsta“, – kalbėjo D. Matulionis.

Komentuoti D. Matulionio kandidatūrą į ambasadoriaus prie NATO pareigas atsisako ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Aš nekomentuosiu ambasadorių skyrimo, tai nėra vieši klausimai“, – teigė L. Linkevičius.

LRT portalo teigimu, D. Matulionio kandidatūra į ambasadoriaus prie NATO pareigas prieš svarstymą turėjo būti pateikta prezidentui. Uždarame posėdyje buvo aptartos ir kitų ambasadorių kandidatūros.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva turi siekti didesnio Jungtinių Valstijų buvimo Lietuvoje ir glaudesnių NATO ryšių su Ukraina.

Tokią poziciją šalies vadovė išsakė trečiadienį įteikusi skiriamuosius raštus naujajam Lietuvos ambasadoriui prie NATO Vytautui Leškevičiui.

„Prezidentės teigimu, Lietuva turi siekti didesnio Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų NATO šalių buvimo Lietuvoje ir visame regione. Kalbėdama apie NATO ryšius su šalimis partnerėmis, prezidentė pabrėžė, jog būtina stiprinti NATO bendradarbiavimą su Ukraina, teikti kuo didesnę Aljanso paramą ir skatinti reformas šioje šalyje“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

1996 metais diplomatinę karjerą pradėjęs V.Leškevičius paskutiniu metu buvo Lietuvos ambasadorius Strasbūre prie Europos Tarybos, prieš tai ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas.

Jis pareigose keičia Kęstutį Jankauską, kuris paskirtas naujuoju Europos Sąjungos stebėjimo misijos Gruzijoje vadovu.

Lietuvos ambasadorius prie NATO Kęstutis Jankauskas paskirtas naujuoju Europos Sąjungos (ES) stebėjimo misijos Gruzijoje vadovu, penktadienį pranešė ES Taryba ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šį paskyrimą pavadino visos Lietuvos diplomatinės tarnybos įvertinimu.

„Džiaugiuosi, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai F.Mogherini pasirinko Kęstutį Jankauską, Lietuvos ambasadorių prie NATO ir puikų profesionalą, ES stebėjimo misijos Gruzijoje vadovu. Šis paskyrimas - kartu ir Lietuvos diplomatinės tarnybos įvertinimas", - pranešime spaudai teigė ministras.

ES stebėjimo misija Gruzijoje yra neginkluota civilinė stebėjimo misija, kuri padeda stabilizuoti situaciją, siekiant pilnai laikytis šešių punktų susitarimo tarp Gruzijos ir Rusijos, pasirašyto 2008 metų rugpjūtį po trumpo karo.

45 metų K.Jankauskas Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dirba nuo 1991 metų. Lietuvos atstovybei prie NATO jis vadovauja nuo 2011 metų rugpjūčio, prieš tai buvo URM kancleris, dirbo Lietuvos atstovybėse Švedijoje, JAV ir Briuselyje.

Sprendimą dėl jo paskyrimo priėmė ES Saugumo ir politikos komitetas. Iki šiol ES stebėjimo misijai Gruzijoje vadovavo Estijos diplomatas Toivo Klaaras (Toivas Klaras).