Parodydama pasipriešinimą, į šiaurę nuo Belgrado esančiame mieste nacionalistinė dešinioji Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija surengė kontrprotestą, kuriame dalyvavo tūkstančiai jo šalininkų.

Opozicijos protestuotojai Belgrade skandavo šūkius, nukreiptus prieš A. Vučičių, reikalavo dviejų aukšto rango ministrų atsistatydinimo ir panaikinti transliavimo licencijas dviem televizijos tinklams, kurie, anot jų, propaguoja smurtą ir šlovina nusikaltėlius.

Ministrė pirmininkė Ana Brnabič ir kiti vyriausybės pareigūnai penktadienį dalyvavo parlamento posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio skirta gegužės 3-iosios ir 4-osios šaudynėms ir opozicijos reikalavimams pakeisti vidaus reikalų ministrą bei žvalgybos vadovą po žudynių, pareikalavusių 18 žmonių – tarp jų daug vaikų – gyvybių.

Šios dvejos šaudynės pribloškė visą šalį, ypač dėl to, kad pirmoji įvyko Belgrado centre esančioje mokykloje, kai 13-metis berniukas pasiėmė tėvo ginklą ir pradėjo šaudyti į bendraklasius. Žuvo aštuoni mokiniai ir mokyklos sargas, dar septyni žmonės buvo sužeisti. Dar viena mergaitė vėliau mirė ligoninėje nuo galvos žaizdų.

Kitą dieną 20-metis iš automatinio ginklo atsitiktinai taikėsi į žmones, su kuriais susidūrė dviejuose į pietus nuo Belgrado esančiuose kaimuose, ir nužudė aštuonis žmones, o 14 sužeidė.

Kaltinimai opozicijai

A. Brnabič atmetė kaltinimus, kad valdžia yra kaip nors atsakinga už šaudynes. Vietoj to ji apkaltino opoziciją, kad ši kursto smurtą visuomenėje ir kelia grėsmę prezidentui A. Vučičiui. A. Brnabič opozicijos protestus pavadino politiniais ir teigė, kad jais siekiama jėga nuversti A. Vučičių ir vyriausybę.

„Jūs esate šios visuomenės smurto spiralės šerdis, – opozicijos įstatymų leidėjams sakė A. Brnabič. – Jūs skleidžiate neapykantą.“

Ji taip pat tvirtino, kad viskas, kas įvyko Serbijoje po masinių šaudynių, yra „tiesioginis užsienio žvalgybos tarnybų darbas“, ir pridūrė, kad jos vyriausybė gali būti pakeista tik žmonių valia rinkimuose, o ne gatvėse.

Penktadienio vakarą prie parlamento pastato Belgrade įvyko jau trečias opozicijos mitingas po šaudynių. Į du ankstesnius mitingus susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, kurie žygiavo taikiai, tik retkarčiais skanduodami šūkius prieš A. Vučičių.

Po šaudynių valdžia ėmėsi kovos su ginklais ir išsiuntė policijos pareigūnus į mokyklas, bandydama sustiprinti susvyravusį saugumo jausmą.

Susidūręs su visuomenės spaudimu, vis labiau autokratiškas A. Vučičius kitą savaitę sostinėje suplanavo savo mitingą ir pasiūlė, kad visa vyriausybė galėtų atsistatydinti, o rugsėjį būtų surengti pirmalaikiai rinkimai.

Penktadienį jis taip pat dalyvavo savo partijos mitinge Pančeve, kuris prasidėjo tuo pačiu metu kaip ir opozicijos protestas sostinėje.

Savo kalboje A. Vučičius atkartojo premjerės naratyvą, teigdamas, kad opozicijos protestai buvo organizuoti iš užsienio. Jis apkaltino savo politinius oponentus bandymu smurtu perimti valdžią ir sunaikinti Serbiją.

„Be rinkimų negalima ateiti į valdžią, – sakė A. Vučičius miniai. – Aš niekada netarnausiu užsieniečiams.“

Griežtesnės priemonės

Anksčiau parlamente vidaus reikalų ministras Bratislavas Gašičius, kurio atsistatydinimo reikalauja protestuotojai, gynė policijos priemones po šaudynių. Jis taip pat teigė parlamentui, kad nuo gegužės 8 dienos, kai buvo paskelbta vieno mėnesio amnestija, piliečiai iki šiol atidavė daugiau kaip 23 000 ginklų ir daugiau kaip 1 mln. šovinių.

„Policija negalėjo žinoti ar numatyti, kad įvyks kažkas panašaus“, – sakė jis apie pirmą kartą Serbijoje įvykusį šaudymą mokykloje.

B. Gašičius taip pat patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad neseniai iš psichiatrijos ligoninės paleistas vyras ketvirtadienį iš granatsvaidžio paleido prieštankinę raketą į tuščią namą Rumos mieste netoli Belgrado. Per šį incidentą niekas nebuvo sužeistas, o B. Gašičius teigė, kad du žmonės buvo sulaikyti.

Serbijoje yra daug ginklų, likusių nuo 10-o dešimtmečio karų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir rankines granatas. Po šaudynių paskelbta ir kitokių ginklų kontrolės priemonių, tokių kaip geresnė ginklų savininkų ir šaudyklų kontrolė, moratoriumas naujų licencijų išdavimui ir griežtos bausmės už nelegalių ginklų laikymą.

Apie tai pranešta praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai A. Vučičiaus vadovaujama valdančioji „Progresyvi partija“ laimėjo visuotinius rinkimus. Nors A. Vučičiaus einamos pareigos yra simbolinės, teisių gynimo grupės jau kurį laiką kaltina valstybės vadovą autoritarinėmis tendencijomis, o kritikai teigia, kad šalies premjerai visuomet lieka jo šešėlyje ir tarnauja jo interesams.

„Labai svarbu, kad (A. Brnabic) liktų vyriausybės vadove, jog ir toliau galėtume spręsti problemas“, – spaudos konferencijoje teigė A. Vučičius. Tačiau, pasak prezidento, A. Brnabic kadencijos trukmė nesieks įprastų ketverių metų, „nes 2024 m. numatomi vyriausybės pokyčiai“.

Nepaisant to, A. Brnabic vis vien tapo pirmąja premjere nuo daugiapartinių rinkimų grąžinimo dešimtajame dešimtmetyje, paskirta eiti šias pareigas tris kadencijas iš eilės. Manoma, kad A. Brnabic taip pat taps daugiausiai laiko valdžioje praleidusia Serbijos premjere.

Savo homoseksualumo neslepianti A. Brnabic sulaukia kritikos, kad nepakankamai garsiai pasisako už LGBTQ teisių išplėtimą Serbijoje.

Premjerė kartu su savo partnere 2019 m. susilaukė vaikelio. Po kelių mėnesių Serbijoje įsigaliojo draudimas, pagal kurį poros, „pastaruoju metu turėjusios homoseksualių lytinių santykių“, negali naudotis dirbtinio apvaisinimo paslaugomis.

A. Brnabic yra pabrėžusi, kad jos tikslas yra tapti ne „homoseksualia premjere“, o Serbijos lydere.

Kosovo užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paskelbė uždrausiantis į šalį atvykti Serbijos premjerei Anai Brnabič dėl jos išsakytų „rasistinių“ komentarų, dar labiau didinančių paaštrėjusią įtampą tarp kaimyninių šalių.

„Neleisiu Serbijos premjerei atvykti į Kosovą, kol ji laikysis rasistinės ir neteisėtos ideologijos prieš Kosovo žmones“, - per „Facebook“ parašė užsienio reikalų ministras Behgjetas Pacolli (Behdžetas Pacolis).

Ankstesnę dieną Serbijos vyriausybės vadovė pareiškė, kad Kosovo vadovybė yra „blogiausios rūšies populistai“ ir „žmonės, tiesiogine prasme išėję iš miško“.

Pastaroji replika buvo užuomina, kad daugelis Kosovo aukšto rango politikų 10-o dešimtmečio pradžioje dalyvavo partizaniniame kare prieš Serbiją.

„Šie žmonės yra nenuteisti teroristai“, – pridūrė A. Brnabič.

Serbijos ir jos buvusios provincijos, kurios gyventojų daugumą sudaro albanai, santykiai tebėra įtempti, praėjus dviem dešimtmečiams po Kosovo atsiskyrimo ir vėlesnio nepriklausomybės paskelbimo.

Ilgai vestos derybos dėl santykių normalizavimo pastaraisiais mėnesiais įstrigo dėl virtinės diplomatinių ginčų.

Serbijos pareigūnai beveik niekada nesilanko Kosovo sostinėje, bet neretai atvyksta į šiaurinę, serbų dominuojamą sritį. Priština tokius vizitus paprastai leidžia.

Šią savaitę įtampa vėl padidėjo, Kosovo policijos specialiosioms pajėgoms surengus didelį reidą serbiškame šiauriniame regione, kur daugelis gyventojų tebelaiko save lojaliais Belgradui.

Dešimtys asmenų buvo areštuoti įtariant, kad jie dalyvavo vieno pasienio kontrabandininkų tinklo veikloje. Kai kuriose vietose pareigūnams buvo „pasipriešinta ginklu“, o dėl šių neramumų Serbija paskelbė padidintą ginkluotųjų pajėgų parengtį.

Kosovo prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) irgi pasmerkė A. Brnabič komentarus. Jis sakė žiniasklaidai, kad tai yra „dar vienas įrodymas apie Serbijos dabartinio režimo patologinę neapykantą Kosovo piliečiams“.

Kaip ir Kosovo premjeras Ramushas Haradinajas (Ramušas Haradinadžas) ir parlamento pirmininkas Kadri Veseli (Kadris Veselis), H. Thaci buvo vienas iš Kosovo albanų partizanų vadų per 1998–1999 metų kovas su serbų pajėgomis.

Šis konfliktas nusinešė apie 13 tūkst. žmonių, daugiausiai albanų, gyvybių.

Ji yra pirmoji moteris, paskirta vadovauti šios konservatyvios Balkanų šalies vyriausybei, be to, pirmasis savo homoseksualumo neslepiantis asmuo Serbijos ministro pirmininko pareigose.

Per balsavimą parlamente už 41 metų A.Brnabič paskyrimą premjere pasisakė 157 įstatymų leidėjai, prieš balsavo 55 deputatai. Iš karto po balsavimo įvyko naujojo ministrų kabineto prisaikdinimas.

Įtakingas Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pasiūlė skirti Vakaruose išsilavinimą įgijusią A.Brnabič premjere prieš dvi savaites. Jos paskyrimui įnirtingai priešinosi ultranacionalistai.

Itin konservatyvioje Serbijoje homoseksualūs asmenys dažnai susiduria su persekiojimu ir tampa išpuolių taikiniais.

Prezidento sprendimas siūlyti A.Brnabič kandidatūrą buvo įvertintas kaip bandymas išsklaidyti Vakarų būgštavimus dėl narystės Europos Sąjungoje siekiančios Serbijos suartėjimo su Rusija, įskaitant intensyvesnį karinį bendradarbiavimą ir glaudesnius ryšius.

A.Brnabič sakė, kad Serbijos integracija į ES bus jos vyriausybės prioritetas, bet pridūrė, jog taip pat bus siekiama išlaikyti gerus ryšius su Rusija, Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau A.Brnabič kabinete yra antivakarietiškų pažiūrų neslepiančių ministrų, kurie griežtai pasisako prieš šalies narystę ES.

A.Vučičius turėtų išsaugoti pagrindinio šalies lyderio statusą. Jis ne kartą buvo kaltinamas autokratišku valdymu ir žodžio bei žiniasklaidos laisvių varžymu.

Verslo rinkodaros ekspertė A.Brnabič anksčiau yra dirbusi A.Vučičiaus vyriausybėje viešojo administravimo ir savivaldos reikalų ministre. Ji nepartinė ir turi darbo nevyriausybiniame sektoriuje patirties.

Per dvi dienas parlamente vykusius debatus nacionalistų sparno įstatymų leidėjai kaltino A.Brnabič, kad ji skiriama į šias pareigas dėl Vakarų spaudimo.

Jai teko neigti kaltinimus, kad yra „Vakarų šnipė“.

„Tai įžeidimas Serbijos Respublikai ir visiems jos piliečiams“, – sakė A.Brnabič ketvirtadienį.

„Nejau manote, kad Serbijos valstybė yra tokia kvaila ir saugumo tarnybos nereaguotų?“ – klausė ji įstatymų leidėjų.

A.Brnabič taip pat žadėjo, kad bus tęsiamas ankstesnės A.Vučičiaus vyriausybės, subtiliai balansavusios tarp Rusijos ir Vakarų, kursas.

Anksčiau šį mėnesį Airijos ministru pirmininku tapo Leo Varadkaras, kuris yra pirmasis homoseksualus šios šalies vyriausybės vadovas.

Toks prezidento Aleksandro Vučičiaus sprendimas gali supykdyti itin konservatyvios šalies krikščionių ortodoksų Bažnyčią ir ultranacionalistus.

Prezidentas pranešė, kad į premjero postą siūlo 41-erių metų A. Brnabič. Kitą savaitę jos kandidatūrai dar turės pritarti Serbijos parlamentas.

Tai buvo „sudėtingas sprendimas pasiektas Serbijos ir jos piliečių labui“, teigė buvęs ultranacionalistas, o dabar proeuropietišku reformų šalininku save vadinantis A.Vučičius. Jis pažadėjo išplėsti homoseksualių asmenų teises, kad padidintų savo šalies galimybes tapti Europos Sąjungos nare.

„Jei būsiu išrinkta parlamento, vadovausiu vyriausybei su atsidavimu ir atsakingai. Dirbsiu savo darbą nuoširdžiai ir su meile“, – valstybinei naujienų agentūrai „Tanjug“ sakė A. Brnabič.

Manoma, kad prezidentas, į premjero postą pasiūlęs A.Brnabič, demonstruoja Serbijos poslinkį Vakarų link, nors Rusija tebespaudžia šalį, kad išlaikytų regione savo įtaką.

„Manau, ji turi (reikalingų) profesinių įgūdžių ir asmeninių savybių, – sakė A. Vučičius. – Esu įsitikinęs, kad ji dės didžiules pastangas.“

Šiuo metu A. Brnabič eina viešojo administravimo ministrės pareigas. Ji nepriklauso A. Vučičiaus valdančiajai Serbijos pažangos partijai, bet manoma, kad politikė yra jam ištikima.

„Nebūsiu žinoma kaip lesbietė“

Pernai į vyriausybę ją pakvietė tada premjero pareigas ėjęs A. Vučičius. Tąkart jo sprendimą gyrė ir istoriniu vadino teisių gynėjų grupės. Homoseksualūs asmenys šioje Balkanų valstybėje nuolat patiria diskriminaciją, priekabiavimą ir smurtą.

„Tikiuosi, tai praeis per tris ar keturias dienas, ir jau nebebūsiu žinoma kaip lesbietė ministrė“, – naujienų agentūrai AP tada sakė A. Brnabič.

Ketvirtadienį prezidento sprendimą pasmerkė prorusiškų nacionalistų grupė. Serbijos ortodoksų Bažnyčiai artima kraštutinių dešiniųjų partija „Dveri“ sakė, kad A. Brnabič kandidatūra aiškiai buvo pasiūlyta dėl Vakarų spaudimo.

„Galbūt valdančioji dauguma neturi jokio kito kandidato į ministro pirmininko postą, tik visus šitos vyriausybės veiksmus diktuojančių Vakarų įsiūlytą kandidatę?“ – klausė partijos atstovai.

Didžiojoje Britanijoje studijas baigusi A. Brnabič yra rinkodaros specialistė. Prieš pasukdama į politiką ji dirbo įvairiose JAV kompanijose.

Iki šiol buvo manoma, kad balandį į prezidentus išrinktas ekspremjeras A. Vučičius vyriausybės vadovu paskirs kokį nors lojalistą, kad išlaikytų jos kontrolę pats eidamas labiau simbolines šalies lyderio pareigas.