Tačiau, akcentuoja profsąjungų lyderiai, prieš prisiimdamas atsakomybę ministras turi pabaigti pradėtus darbus.

„Tikrai turėtų pasitraukti, tik klausimas, ar atsirastų naujas žmogus, kuris sutiktų bandyti išspręsti situaciją kažkaip. Visi yra įkaitai šioje situacijoje“, – Eltai teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Visgi, jis pabrėžė, kad didelė dalis atsakomybės tenka ir reformos iniciatorei, buvusiai ministrei Jurgitai Šiugždinienei.

Pasak A. Navicko, LŠDPS palaiko tarpinių patikrinimų idėją, tačiau, jo vertinimu, jiems nespėta tinkamai pasiruošti. Profsąjungos nuomone, šiuo metu vykstančią patikrinimų sesiją reikia atšaukti.

„Politikai visad dengdavosi, kad nebegalima atšaukti, tačiau akivaizdu, kad ir mokiniai priešinasi patikrinimams. Kitą kartą bus pamoka, kad negalima taip lengvabūdiškai pradėti tokių reformų. Manau, kad reikia atsiprašyti, atšaukti, toliau tariantis kaip ateityje būtų geriausia daryti“, – tikino jis.

Visgi, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) laikosi priešingos nuomonės. Jos pirmininko Egidijaus Mileškino nuomone, ministro pasitraukimas vos įpusėjus tarpiniams patikrinimams padarytų dar daugiau žalos.

Kas iš to bus, jei dabar, kai tik įpusėjo tarpiniai patikrinimai, pasitrauktų ministras?

„Kas iš to bus, jei dabar, kai tik įpusėjo tarpiniai patikrinimai, pasitrauktų ministras? Kol suras naują ministrą, kol jis įsivažiuos, tai jokių rezultatų nebus“, – svarstė E. Mileškinas.

Anot jo, G. Jakštas iš pradžių turi pabaigti pradėtus darbus ir tik po to spręsti dėl savo politinės ateities.

E. Mileškinas taip pat pridūrė palaikantis ministerijos siūlymą pirmajai tarpinių patikrinimų kartai palikti galimybę jį perlaikyti kitais metais.

ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių. Reaguodamas į kritiką, G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinius vertinimus dėl matematikos ir fizikos žinių patikrinimų.

Visgi, ŠMSM vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, Seimo opozicijos atstovai ėmė svarstyti apie interpeliaciją G. Jakštui. Nepasitenkinimą ministro darbu išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog padarė klaidą, paskirdamas jį į šias pareigas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina penktadienį gavusi G. Jakšto atsistatydinimo raštą, tačiau jo netenkinusi.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.

„Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kviečia opozicines partijas susitikti ir ieškoti sutarimo dėl iškeltų LŠDPS reikalavimų“, – pranešime rašė LŠDPS.

Kaip nurodė profsąjunga, sprendimą kreiptis į Darbo partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketvirtadienį priėmė LŠDPS prezidiumas.

A. Navicko profsąjunga streiką pradėjo rugsėjo pabaigoje, nesusitarusi su Vyriausybe dėl to, kiek kitąmet turėtų augti mokytojų atlyginimai.

„Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja vieną pertvarką po kitos, o partijų, Vyriausybės programose deklaruojamas švietimo prioritetas, akivaizdu – pasirinktas kelias nepakankamas, kad padėtis gerėtų“, – teigė LŠDPS.

„Tam įtakos turi ir politinė valdančiosios daugumos pozicija, susijusi labiau su deklaratyviais nei realiais žingsniais tam, kad būtų sprendžiamos įsisenėjusios problemos“, – pridūrė ji.

Profsąjungos teigimu, opozicinės partijos streiko metu palaikė LŠDPS reikalavimus dėl algos didinimo, klasių dydžio mažinimo, mažesnio krūvio švietimo darbuotojams.

Gruodį priėmus valstybės biudžetą, nuo šių metų sausio mokytojams algos pakeltos 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad būtų pasiektas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklis.

Toks kėlimo tempas nuo sausio buvo kiek didesnis, nei iš pradžių siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet mažesnis nei siekė profsąjunga.

„Mes tikimės, kad prezidentas ir taip palaikys mus, nereikia ten vykti ir mitinguoti. Tikimės prezidento palaikymo“, – antradienį žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Seimui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda 2024 metų biudžetą patvirtinti arba atmesti turi per dešimt dienų. Seimui priėmus biudžetą, prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS nekomentavo, ar šalies vadovas pasirašys įstatymą, ar vetuos.

LŠDPS biudžete prašė numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – kompromisinį variantą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vis tik darbo užmokestį kitąmet numatoma didinti du kartus po maždaug 10 procentų.

Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas.

Šis rodiklis įvardijamas pagrindiniu Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikiu įsipareigojimu mokytojams. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

A. Navickas žurnalistams Seime taip pat teigė, kad profsąjunga laikinai vėl stabdys streiką, tačiau jo nenutrauks.

„Mes kaip tik turėsime dar tarybos posėdį, bet manau sprendimas bus kol kas stabdyti aktyvius veiksmus, nes tikrai nukenčia mokiniai, tėvai, mokytojai finansiškai“, – sakė mokytojų profesinės sąjungos vadovas.

„Tikrai neplanuojame nutraukti, gal grįšime ir kitais metais, streikų gali būti ir perskirstant biudžetą“, – pridūrė jis.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lapkričio pabaigoje streike dalyvavo apie 2 tūkst. pedagogų. Tuo metu antradienį į streiką įsitraukė apie 1,2 tūkst. mokytojų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Profesinės sąjungos lyderis A. Navickas primena, kad mokytojai prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. LŠDPS pedagogai tikisi, kad Seimo nariai pritars mokytojų reikalavimui, nes, anot jų, padidinus darbo užmokestį tik po 10 procentų nuo sausio ir tiek pat nuo rugsėjo, „geriausiu atveju bus kompensuota infliacija“. Taip pat profsąjungos atstovai įsitikinę, kad tokiu atlyginimų didinimu nebus pasiektas 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) tikslas, numatytas politinių partijų susitarime dėl švietimo.

A. Navickas primena, kad LŠDPS yra pareiškusi nepasitikėjimą Vyriausybės atliktais vidutinio mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimais.

LŠDPS pirmininko A. Navicko teigimu, pozicijoje ir opozicijoje esantys Seimo nariai balsuodami dar gali ištaisyti ydingą darbo užmokesčio skaičiavimą ir pritarti mokytojų siūlymams didinti atlyginimus labiau nei numatė Vyriausybė.

„Seimo narių balsavimas galėtų būti lemtingas tikintis pokyčių. Priešingu atveju biudžeto patvirtinimas, neatsižvelgiant į susidariusią situaciją, tik dar labiau pagilintų krizę švietimo sistemoje. <...> Su šita Vyriausybe toliau nebus prasmės derėtis, jeigu jie nepriims to sprendimo, kurio tikisi iš jų visuomenė“, – sako streiką atnaujinsiančių mokytojų lyderis.

LŠDPS primena, jog rugsėjo 29 d. pradėtas streikas buvo atnaujintas lapkričio 22 d., Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutarus dėl mokytojų keltų reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

„Švietimo susitarimas dėl mokytojų atlyginimų yra vykdomas. Aš dabar su streikuojančia profsąjunga turėjau pokalbių ir jiems įsipareigojau iki pat šaknų pratikrinti skaičiavimus. Ir aš tą atlikau, užkankinau Valstybės duomenų agentūrą“, – Eltai sakė A. Žukauskas.

„Tas, kas yra pateikiama, tikrai yra teisingai – dabar turime 114 proc. ir skirtas papildomas biudžetinis finansavimas du kartus po 10 proc. didinti, jis atves 2024 metų pabaigoje į 130 proc. vidutinio mokytojo atlyginimo santykio su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu“, – patikino „laisvietis“, akcentuodamas, kad nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo yra vykdomas.

Visgi, A. Žukauskas pastebėjo trūkumų mokytojų vidutinio atlyginimo skaičiavimo metodikoje. Anot parlamentaro, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas įtraukiant įvairias papildomas lėšas, tokias kaip priedai už projektus.

„Problema yra tame, kad mes įsipareigojome dėl vidutinio mokytojo atlyginimo, o profsąjunga dabar pakėlė klausimą, kad aukščiausios kategorijos mokytojas negauna vidutinio atlyginimo. Tai taip iš tikro gali nutikti, todėl, kad į atlyginimus dar įpilami pinigai ne vien valstybės ir jie pasiskirsto nevienodai“, – problemą įvardino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.

„Pavyzdžiui, valstybės skiriami 3 proc. už naujų ugdymo programų diegimą, sutaupytos lėšos mokyklose, kurias išsimoka per visokias priemokas ir priedus. Tai ir savivaldybių papildomi pinigai, skiriami atlyginimais, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė pradedantiems pedagogams skiria po 300 eurų. Taip pat skiriama 60 mln. eurų mokytojams, kurie su ukrainiečiais dirba, kai kurios mokyklos sugeba projektinę veiklą organizuotis ir iš projektų prisiduria“, – A. Žukauskas vardino, iš kur gaunamos papildomos lėšos, iškreipiančios vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.

Todėl, pažymi A. Žukauskas, tie mokytojai, kurie apsiima daugiau veiklų ir gauna už jas papildomų lėšų, laikomi kaip dirbantys vienu etatu. Anot jo, parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo į tai nebuvo atkreiptas dėmesys, todėl nustatyta lyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, o ne didinti pareiginį atlyginimą.

Jei jie nenori taisyti savo klaidų, tegu netaiso – tarsimės su kita Vyriausybe, kad taisytų.

„Gaunasi tokia situacija, kad mokytojas, kaip asmuo, jeigu jis dirba vienu ir daugiau etato, jis iš tikro gauna daugiau nei vidutinį atlyginimą, o tie, kurie neturi jokių priemokų, normalu, kad jie gauna mažiau negu vidurinis atlyginimas, net ir turėdami aukščiausią pareiginį atlyginimą“, – aiškino politikas.

„Problema yra tame – mes, kai rengėme partijų sutarimą, šiek tiek šito nežiūrėjome ir tą rodiklį taip nustatėme. Iš tikro partijų sutarime nesutarta, kad pareiginis atlyginimas sieks 130 proc. procentų, buvo sutarta dėl visų pajamų“, – teigė A. Žukauskas.

Mokytojų lyderio tai neįtikina: balsuodami gali ištaisyti klaidas

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis A. Navickas pabrėžė, kad toks atlyginimų skaičiavimas yra neteisingas. Todėl nebūtų sąžininga sutikti su Vyriausybės siūlomu darbo užmokesčio didinimu, sako jis.

„Galime kiekvienas interpretuoti savaip, bet akivaizdu, kad skaičiuojama neteisingai. Kaip galima taip skaičiuoti – žmogus dirba už du, bet sakome, kad tai yra vienas žmogus. Nežinau, kažkaip logika nesusiveda“, – Eltai kritikavo vidutinio atlyginimo skaičiavimą A. Navickas.

„Absoliuti nesąmonė, jeigu mes sakytume, kad tai tinka ir taip susitarėme. Kam tada mes kalbame, kad ta profesija turi būti prestižinė, turi būti darbo užmokestis didesnis už vidutinį, jei bandome kažkaip pateisinti partijų susitarimą, kurios pačios iki galo nesuprato, kaip sutarė“, – kalbėjo streikuojančių mokytojų lyderis.

A. Navicko teigimu, Seimo nariai dar gali ištaisyti ydingą darbo užmokesčio skaičiavimą. Pasak profsąjungos pirmininko, tiek valdantieji, tiek opozicijoje dirbantys politikai turėtų pritarti mokytojų siūlymams didinti atlyginimus labiau nei numatė Vyriausybė.

„Dabar stebėsime – jie balsavimu tai gali ištaisyti. Akivaizdu, kad Seimas yra ta institucija, kuri gali priimti sprendimus, nepaisant to, ką partijos susitarė, tai nėra netgi teisės aktai, tai yra tiesiog galbūt kryptis kažkokia. Jei ta kryptis buvo neteisingai įsivaizduojama, jie gali savo balsavimu ištaisyti“, – sakė A. Navickas.

Vis dėlto, jei Seimo nariai nepateisins streikuojančių mokytojų lūkesčių, A. Navickas nesiruošia toliau derėtis su šia Vyriausybe dėl didesnių atlygių.

„Jei jie nenori taisyti savo klaidų, tegu netaiso – tarsimės su kita Vyriausybe, kad taisytų. Bet tada tegu nebando teisintis ir bandyti aiškinti, kad jie čia kažką spręs. Jų sprendimas yra likęs vienas dėl šito biudžeto. Su šita Vyriausybe toliau nebus prasmės derėtis, jeigu jie nepriims to sprendimo, kurio tikisi iš jų visuomenė“, – akcentavo LŠDPS lyderis.

ELTA primena, kad švietimo darbuotojų profsąjunga, organizavusi mokytojų streiką spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje, prie aktyvių veiksmų žada grįžti gruodžio 5 dieną. Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

Profesinė sąjunga taip pat yra pareiškusi nepasitikėjimą Vyriausybės atliktais vidutinio mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimais.

„Čia lygiai tokia pati pertrauka kaip ir buvo po pirmos bangos. Dabar mokytojai grįžo į mokyklas, pamokas. Tą pertrauką išnaudosime diskusijoms tiek su mokytojais organizuojant ir kviečiant į sekančią bangą, tiek susitikinėjant su Seimo nariais, o paskui gruodžio 5 dieną vėl streikuosime“, – BNS pirmadienį sakė profsąjungos vadovas.

A. Navicko nuomone, netikslinga nuolat streikuoti iki gruodžio 5 dienos, nes nukentėtų ir vaikai, ir jų tėvai.

Gruodžio 5 dieną, Seime ketinant tvirtinti kitų metų biudžetą, pedagogų streikas bus atnaujinamas, mokytojai vėl nedirbs, neves pamokų. Tuo metu profsąjungos atstovai vyks į Seimą.

Pasak profsąjungos vadovo, gruodžio 5 dieną kol kas neplanuojama surengti mitingo.

LŠDPS spalio viduryje sustabdytą mokytojų streiką atnaujino praėjusį trečiadienį. Tą pačią dieną pedagogai surengė mitingą prie Seimo.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, streike dalyvauja daugiau nei 2 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų. 

Streikas buvo atnaujintas profsąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutariant dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Šis siūlymas LŠDPS netenkina. Profsąjunga prašo darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

„Gruodžio 5 d. kviesime visus mokytojus vėl aktyviai jungtis prie atnaujinamų aktyvių streiko veiksmų, kad būtų akivaizdžiai išreikšta švietimo bendruomenės nuomonė apie susidariusią situaciją. Taip pat mūsų atstovai stebės Seimo posėdį, kuriame tą dieną bus priimamas biudžetas. Kviečiame jungtis prie streiko ir dar nestreikavusias mokyklas – juk mums visiems rūpi vaikų ateitis“, – rašoma LŠDPS pranešime.

„Ieškokime sprendimų ir susitarimo. Jeigu mes rastumėme sutarimą su visomis politinėmis partijomis dėl švietimo ateities, tai visi galėtumėme pasakyti, kad valstybei iš tikrųjų rūpi jos ateitis, vaikai ir mokytojai“, – sako LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Vyriausybė mokytojams kitais metais žada atlyginimus didinti du kartus po 10 proc. – nuo sausio ir panašia proporcija nuo rugsėjo.

Tačiau šis pasiūlymas netenkina A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos, kuri trečiadienį atnaujino rugsėjo pabaigoje pradėtą ir spalio viduryje sustabdytą streiką.

Nacionalinė švietimo agentūra skelbė, kad trečiadienį atnaujintame pedagogų streike dalyvavo apie 2,4 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų.

Jie streikavo 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Švietimui 2024 metais bus skirta papildomai 496 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 352,6 mln. eurų – numatoma pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte švietimui, mokslui ir sportui numatoma beveik 2,9 mlrd. eurų.

„Aš manau, kad streike dalyvaus virš 200 ugdymo įstaigų, – žurnalistams pirmadienį sakė profsąjungos vadovas. – Virš 3 tūkst. mokytojų streikuos.“

Taip jis kalbėjo po susitikimo su švietimo ministru Gintautu Jakštu, Vyriausybei ir profesinei sąjungai toliau nesutariant dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo. Dėl to LŠDPS rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė, tačiau šią savaitę vėl atnaujina.

„Šis streikas bus didesnis, tačiau galbūt ne tiek, kiek tikėjomės“, – sakė A. Navickas.

„Ėjome su lūkesčiu, kad profesinė sąjunga pakeitė savo poziciją ir leisis į derybas. Kaip matome, pozicija nepasikeitė“, – pirmadienį sakė G. Jakštas.

Paklaustas iki kada pedagogai žada streikuoti, A. Navickas teigė, kad nėra numatęs, kada streikas galėtų pasibaigti.

Aš manau, kad streike dalyvaus virš 200 ugdymo įstaigų. Virš 3 tūkst. mokytojų streikuos.

„Mes galvojame, kad 22 dieną (lapkričio – BNS) pradėsime streiką, stebėsime Seimo sprendimus, balsavimus ir tada reaguosime į tai. Galbūt vėl darysime pertraukas, vėl streikuosime“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jis sakė, kad profsąjunga ir toliau ketina diskutuoti su atskiromis Seimo frakcijomis, nariais dėl geresnių galimybių pedagogams.

„Jeigu Seimas atras daugiau resursų, tvarių resursų didinti darbo užmokestį – tai yra Seimo teisė“, – teigė G. Jakštas.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Tuo metu LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

G. Jakštas kartojo, kad „iš finansinės pusės viskas padaryta maksimaliai.“

„Labai gaila kad būtent šita viena profesinė sąjunga pasirinko tokį ultimatyvų kelią – jeigu nėra tiek, tai tada nėra nieko“, – kalbėjo ministras.

G. Jakštas paragino pedagogus nestreikuoti, jo nuomone, streikas sutrikdė ugdymo procesą, nukentėjo mokiniai ir mokytojai, mokyklų administracijos bei savivaldybės.

Streiką pedagogai ketina atnaujinti trečiadienį, šią dieną taip pat rengiama protesto akcija prie Seimo.

„Man kyla klausimas: jeigu ministras nežino, kiek uždirba mokytojai, jeigu nežino, kiek uždirba jo tėtis, jeigu jis nežino, kad švietimo sistemoje 22 dieną vyks streikas, tai klausimas, ar ministras turėtų būti dar ministras. Tikrai stebina toks ciniškumas“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbėjo A. Navickas.

G. Jakštas ketvirtadienį Eltai teigė, jog švietimo darbuotojų profsąjunga nėra informavusi ministerijos apie ketinimus streikuoti. Jis sakė apie kitą savaitę atnaujinamą mokytojų streiką ir planuojamą mitingą sužinojęs tik iš žiniasklaidos. Vis dėlto A. Navickas tikina, kad apie tai buvo informuotos visos suinteresuotos pusės.

„Kaip numato teisės aktai, visur yra informuota, mokyklų vadovai yra gavę streikuojančių mokytojų sąrašą, viskas vyksta nustatyta teisės aktų tvarka“, – tvirtino jis.

„Jeigu ministras nežino, kuo aš tikrai labai abejoju... Aš įsitikinęs, kad mokyklų vadovai praneša švietimo skyriams, švietimo skyriai praneša ministerijai, visi viską žino, bet, aišku, ministras nuo pat pradžių prisiima tokią komunikaciją, kad jis nieko nežino ir yra naujas žmogus, ilgai nedirbs, yra neįsigilinęs“, – kritikavo išsakytą ministro poziciją A. Navickas.

Kaip numato teisės aktai, visur yra informuota, mokyklų vadovai yra gavę streikuojančių mokytojų sąrašą, viskas vyksta nustatyta teisės aktų tvarka.

Trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas teigė dar kartą išsiuntęs A. Navicko profsąjungai kvietimą pratęsti derybas ir atnaujinti kolektyvinę sutartį.

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė gavusi ir apsvarsčiusi tokį ministro pasiūlymą. Ji informavo, kad Švietimo, mokslo ir ministerijos (ŠMSM) pateikti siūlymai yra nepriimtini, tačiau pasiūlė susitikti ir dėl jų derėtis ateinantį pirmadienį.

ELTA primena, kad rugsėjo 29–spalio 12 d. vyko aktyvus pedagogų streikas, organizuotas švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Spalio 12 dieną streikui perėjus į pasyviąją fazę, mokytojai grįžo darbuotis į klases. Vis dėlto, grįžti į aktyvųjį streiką planuojama lapkričio 22 dieną.

Grįžimas prie streiko lapkričio pabaigoje yra grindžiamas tuo, jog tuo metu Seime bus pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas. Tikimasi, kad parlamentarai išgirs profesinės sąjungos prašymą kitais metais didinti mokytojų atlyginimus ne 21 proc., kaip yra numačiusi Švietimo ministerija, o 32 procentais.