Permainos įgyvendinamos labai svarbiose valstybinėse institucijose, sakė A. Duda.

Teisindamas šį žingsnį, D. Tuskas penktadienį tvirtino, kad pirmieji jo vyriausybės mėnesiai nuo gruodžio, kai ji pradėjo eiti pareigas, buvo skirti sugriauti struktūras, kurias sukūrė ankstesnė nacionalistinė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o dabar pats metas apsivalyti.

Kultūros ministro pareigose Bartłomiejų Sienkiewiczių keičia buvusi Varšuvos nacionalinės dailės galerijos direktorė Hanna Wróblewska. Vidaus reikalų ministrą Marciną Kierwińskį keičia žvalgybos tarnybų koordinatorius Tomaszas Simoniakas, kuris dabar eis abejas pareigas. Jakubas Jaworowskis tampa naujuoju valstybės įmonių ministru – jis šiame poste keičia Borysą Budką. Kultūros, vidaus ir valstybinių įmonių ministerijoms vadovauja D. Tusko Piliečių platformos nariai. Ketvirtąjį ministrą Krzysztofą Hetmaną, krikščionių-konservatorių partijos „Trečiasis kelias“ narį, Plėtros ir technologijų ministerijoje keičia Krzysztofas Paszykas, kuris iki šiol vadovavo partijos frakcijai parlamente.

EP rinkimai 27 narių bloke vyks birželio 6–9 dienomis. Lenkijoje bus balsuojama birželio 9 d.

Apie didžiausius Europos Sąjungos (ES) šiuo metu patiriamus iššūkius Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) penktadienį kalbėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune surengtame tarptautiniame forumas „Europos idėja“.

A. Duda: ES turi atverti duris Moldovai, Ukrainai

Lenkijos prezidento teigimu, ES patiria daug geopolitinių iššūkių, tačiau kiekvienai valstybei jie kitokie, priklausantys nuo skirtingos realybės, kurios šalys gyvena.

„Mūsų (Lenkijos – BNS) tikrovė šiuo metu, deja yra, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir potencialios Rusijos invazijos į kitas šalis grėsmė“, – kalbėjo A. Duda.

„Didelis iššūkis ES šiandien yra iš tikro atverti duris į Bendriją Ukrainai ir Moldovai. Nepaisant karo, Rusijos agresijos, galbūt siaubingos Ukrainos atstatymo kainos po šio karo“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Jo teigimu, tiek Lenkijos, tiek kitų Baltijos valstybių ir visos ES saugumui privalu prisiimti Ukrainos paramos naštą.

„Turime padėti Ukrainai, atstatyti Ukrainą, padėti ukrainiečiams ir daryti viską, ką galima, kad ateityje turėtume Ukrainą kaip lygiavertę ES narę. Tai didžiausias iššūkis Lenkijai, taip pat Lietuvai, Baltijos valstybėms, apskritai ES“, – teigė A. Duda.

G. Nausėda kvietė kliautis partneriais, saugumu rūpintis patiems

Lietuvos vadovas sakė negalintis įsivaizduoti savo šalies saugumo be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pėdsako šalyje.

Nepaisant karo, Rusijos agresijos, galbūt siaubingos Ukrainos atstatymo kainos po šio karo.

„Iš to veda, kad labai svarbu, nepaisant politinių ciklų ir rinkimų baigties abiejose Atlanto pusėse, turime išlaikyti transatlantinį ryšį stiprų, kadangi tai labai svarbu NATO ir ES“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis savo sveikinimo kalboje forume taip pat deklaravo, kad nepaisant saugumo garantijų, kurias teikia ryšys su JAV, „atėjo laikas patiems imtis daugiau atsakomybės dėl mūsų saugumo aplinkos“.

„Atėjo laikas mums pasipriešinti žalingų idėjų ir įtakų sklaidai mūsų galiniame kieme. Iššūkis mums dabar yra didinti sprendimų priėmimo spartą, kad atrakintume savo potencialą. Privalome pritaikyti savo ekonomikas, investuoti į savo saugumą ir atstatyti tvarią saugumo pramonę“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Jis su Lenkijos vadovu penktadienį taip pat stebėjo Suvalkų koridoriuje, Alytaus rajone, vykusias karines pratybas „Narsus Grifonas 24/II“ (angl. Brave Griffin 24/II). Pratybose dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, JAV pajėgos, iš viso – 1,5 tūkst. karių ir 200 karinės technikos vienetų.

Minint Lietuvos prisijungimo prie ES 20-metį, penktadienį vykusio tarptautinio VDU forumo pagrindinės temos buvo ES plėtra ir su tuo susiję iššūkiai, migracija bei Europos konkurencingumas pasaulyje.

Pirmasis „Europos idėjos“ forumas vyko 2022 metais, kaip „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

„Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas. Deja, šiandien tai yra realybė – tiek Kaliningrado srityje, tiek ir mūsų žiniomis Baltarusijos teritorijoje“, – penktadienį Dirmiškėse vyksiančių karinių pratybų metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Todėl branduolinių ginklų dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra vėlgi tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį ir jėgą“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda stebėjosi, kodėl Lenkijos pareiškimai apie branduolinį ginklą tarptautinėje erdvėje sulaukė tiek dėmesio. Anot prezidento, Varšuva šį klausimą yra kėlusi jau ir anksčiau.

„Mane šiek tiek nustebino, kad į šį Lenkijos Respublikos prezidento pareiškimą buvo sureaguota kaip į kažką pasakytą naujo“, – pripažino prezidentas.

„Ne tik kalbėjome apie šį aspektą, bet ir pasidalinome mintimis dėl galimų šio aspekto implikacijų arba padarinių. Bet kuriuo atveju, Rusijos propagandos malūnas sukasi ir natūralu, kad tokiais atvejais visada pasigirsta grasinimai iš jų pusės. Bet grasinimai tik ir rodo, kad ši idėja tikrai yra reikšmingas atgrasymo veiksnys ir natūraliai nervina Kremliaus politikus“, – apibendrino G. Nausėda.

Todėl branduolinių ginklų dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra vėlgi tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį ir jėgą.

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat patikino, jog apie galimybę Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą kalbėta ir anksčiau. Dabar šios diskusijos tapo dar aktualesnės dėl Rusijos veiksmų, teigė jis.

„Rusija laužo tarptautinius susitarimus, tarptautines sutartis dėl branduolinio ginklo. Ką besakytų Rusija – kad ši programa kelia grėsmę jiems – yra atvirkščiai. Tai propaganda iš jų pusės, nes tai adekvatus – koks ir turi būti – atsakas, kadangi visa NATO teritorija mūsų supratimu ir įsitikinimu privalo būti ginama atitinkamai, adekvačiai“, – spaudos konferencijos metu sakė A. Duda.

„Todėl labai logiška, kad į rytinį flangą būtų perkelta branduolinė sistema. Mes, kaip viena iš šių šalių, esame deklaravę pasirengimą priimti šį ginklą“, – pridūrė jis, akcentuodamas, jog tokia Varšuvos pozicija reiškia, jog šalis yra pasirengusi adekvačiai reaguoti į Kremliaus veiksmus.

ELTA primena, kad A. Duda interviu laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda.

Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.

JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

„Vargu, ar šiandien galima būtų pasakyti, kad Suvalkų koridorius gali pati nesaugiausia vieta Žemėje. Manau, kad pavojingesnės vietos yra Ukraina, taip pat Artimieji Rytai, Gazos Ruožas. Tačiau potenciali grėsmė išties yra, būtent dėl to čia buvo parengtos šios karinės pratybos“, – spaudos konferencijoje teigė Lenkijos prezidentas.

Anot jo, ypač svarbu Rusijai ar kitoms galimoms agresorėms parodyti, kad Lietuva, Lenkija ir kitos NATO šalys yra pasiruošusios atremti bet kokį puolimą.

„Labai svarbu, kad potencialus užpuolikas matytų, kad (...) turime pajėgumų, turime sutarimą, turime valią. Ir kad pagal penktąjį NATO sutarties straipsnį bet kuriai šaliai iškilus grėsmei (...) jie matytų, kad sąjungininkai yra apsirengę ginti tas šalis“, – akcentavo A. Duda.

Kartu su Lenkijos prezidentu pratybas stebėjęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė Suvalkų koridoriaus nelaikantis pavojingiausia vieta pasaulyje, tačiau, jo teigimu, dėl potencialių grėsmių vis tiek svarbu bendrai vystyti NATO šalių karinius pajėgumus.

Tačiau potenciali grėsmė išties yra, būtent dėl to čia buvo parengtos šios karinės pratybos.

„Strategiškai, geografiškai (Suvalkų koridorius – ELTA) yra vieta, į kurią turime kreipti padidintą dėmesį. Suvalkų koridoriaus veiksnys yra įtrauktas ir į NATO regioninius planus ir visi suprantame, kad ši sąsmauka tarp Baltarusijos (...) ir Rusijos federacijos anklavo Kaliningrado iš tikrųjų strategiškai gali suponuoti mėginimą prasiveržti ir atkirsti besiginančias NATO pajėgas čia, Baltijos šalyse, nuo likusių pajėgų“, – teigė jis.

„(Svarbu, kad Suvalkų koridorius – ELTA) iš nesaugaus aspekto taptų saugumo aspektu“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

Taip Lenkijos ir Lietuvos vadovai kalbėjo penktadienį po bendrų abiejų šalių karinių pratybų „Brave Griffin 24-II“.

„Kalbėjome apie galimą bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje. Žinome, kad mūsų pietinis kaimynas – Lenkijos Respublika, tikrai yra pavyzdys, kaip reikia atliepti toms geopolitinėms rizikoms, kurios kyla aplink mus. Ir jūsų pavyzdys – 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo – tikrai yra įkvepiantis mums visiems“, – penktadienį Dirmiškėse vyksiančių karinių pratybų metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

G. Nausėda pažymėjo, jog Lietuvoje šiuo metu daug diskutuojama apie didesnį finansavimą krašto apsaugai. Lenkiją įvardindamas kaip vieną pavyzdžių, prezidentas nurodė, jog Vilnius ir Varšuva šioje srityje gali bendradarbiauti dar glaudžiau.

„Konkrečiai kalbėjome apie HIMARS sistemas, kadangi tiek Lietuva, tiek Lenkija ketina įsigyti šių sistemų. Jau įsigijo, tačiau ketina ateityje įsigyti dar daugiau. Ypatingai turint omenyje, kad Lenkija turi planų gaminti amuniciją, mes norėtume bendradarbiauti. Ir mano pasiūlymas buvo būtent ta linkme – kuriant regioninį logistinį centrą“, – kalbėjo prezidentas.

Žinome, kad mūsų pietinis kaimynas – Lenkijos Respublika, tikrai yra pavyzdys, kaip reikia atliepti toms geopolitinėms rizikoms, kurios kyla aplink mus.

„Be jokios abejonės, jeigu būtų bendri raketų pirkimai, galėtume dalyvauti bendruose pirkimuose. Tai būtų tikrai labai konkretus pavyzdys, kaip galima mūsų tamprius karinio bendradarbiavimo saitus pernešti į naujas sritis“, – teigė jis.

Kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda stebėjęs Lietuvos ir Lenkijos karių tarptautinės brigados lygmens taktines pratybas „Brave Griffin 24-II“, G. Nausėda pasidžiaugė, anot jo, idealiais dvišaliais santykiais.

„Turbūt, tai yra tikrai pavyzdiniai kaimyninių valstybių santykiais, kuriais galime tik pasidžiaugti. Šiais laikais, kuomet yra priešų, strateginių priešų ir visokių kitokių varžovų, tokie puikūs, gal skambės iššaukiančiai, bet sakyčiau idealūs santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos demonstruoja tikrai mūsų tautų artumą“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad penktadienį Suvalkų koridoriaus prieigose prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos karių pratybos „Brave Griffin 24-II“.

Šalių vadovai dvišaliame susitikime taip pat aptars regiono gynybos ir saugumo, paramos Ukrainai ir dvišalių santykių stiprinimo klausimus, pranešė Lietuvos prezidentūra.

Mokymus prezidentai stebės paskutiniąją jų dieną. Pratybose „Narsus Grifonas 24/II“ dalyvauja ir sąjungininkai iš Jungtinių Valstijų bei Portugalijos.

Kariuomenės duomenimis, per mokymus 1,5 tūkst. brigados „Žemaitija“ ir sąjungininkų karių bei 200 karinės technikos vienetų Suvalkų koridoriuje išbando gynybos scenarijus pagal dvišalį Lietuvos ir Lenkijos „Oršos planą“.

Šį planą Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė 2022 metais, didžioji jo dalis įslaptinta.

Anot kariuomenės, pratybų pagrindinis tikslas – treniruoti brigados štabo ir pavaldžių vienetų gebėjimą planuoti bei vykdyti gynybines karines operacijas sąveikaujant su NATO sąjungininkais.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Kaliningrado kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Po pietų G. Nausėda ir A. Duda vyks į Kauną, kur dalyvaus tarptautiniame forume „Europos idėja“ Vytauto Didžiojo universitete, skirtame paminėti Lietuvos ir Lenkijos 20-metį Europos Sąjungoje.

Ši idėja labai rimta, turėčiau žinoti visas aplinkybes, kurios paskatino prezidentą paskelbti tokį pareiškimą, Varšuvoje sakė D. Tuskas.

Todėl jis norįs susitikti su A. Duda, kad suprastų jo ketinimus. „Taip pat norėčiau, kad galimos iniciatyvos būtų labai gerai parengtos atsakingų asmenų – ir kad visi būtume įsitikinę, jog to norime“.

A. Duda pirmadienį interviu bulvariniam laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina. „Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda. Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.

ES ir NATO šalis Lenkija yra viena artimiausių Rusijos užpultos Ukrainos karinių sąjungininkių. Ji taip pat ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Lenkijoje prezidentas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.

JAV daug dešimtmečių keliose Europos šalyse yra dislokavusios branduolinį ginklą. Tačiau oficialių duomenų apie tai nėra – manoma, kad šių ginklų yra Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręs dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, esame pasirengę tai padaryti“, – sakė prezidentas interviu dienraščiui „Fakt“.

Tuo metu Kremlius pareiškė, kad imsis „visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti“, jei Lenkijoje atsirastų branduolinių ginklų.

„Žinoma, kariuomenė išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų reikalingų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos prezidentas kalbėjosi su šalies žiniasklaida po praėjusią savaitę įvykusio vizito Niujorke, kur jis susitiko su Jungtinių Valstijų eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir aptarė Rusijos karą Ukrainoje. Kovo mėnesį A. Duda kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku lankėsi Vašingtone ir ten susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Pasak A. Dudos, Lenkija ir JAV jau kurį laiką diskutuoja apie bendradarbiavimą branduolinėje srityje.

„Jau kelis kartus apie tai kalbėjau. Turiu prisipažinti, kad kai manęs apie tai paklausė, pareiškiau, kad esame pasirengę“, – teigė prezidentas.

„Rusija vis labiau militarizuoja Kaliningradą. Pastaruoju metu ji perkelia savo branduolinius ginklus į Baltarusiją“, – pridūrė A. Duda.

Praėjusių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad Maskva nusiuntė Baltarusijai taktinių branduolinių ginklų.

Neseniai lankydamasis JAV A. Duda pareiškė, kad Lenkija yra pasiruošusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos.

NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis,

Pagal ją branduolinės kovinės galvutės tampa prieinamos valstybėms narėms, neturinčioms savo branduolinių ginklų.

Nuo 2009 metų JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.

Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pernai irgi sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.

2023-iųjų liepą vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu sąjungininkės įsipareigojo „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas branduolinio atgrasymo misijos patikimumas, veiksmingumas, saugumas ir sauga“.

A. Duda jau yra išsakęs panašius raginimus kovo mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose, ir anksčiau šį mėnesį minint karinio aljanso įkūrimo 75-ąsias metines.

Sakydamas kalbą A. Duda pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, daugiau nei prieš dvejus metus pasiuntęs karius į Ukrainą, sugriovė po Šaltojo karo sukurtą pasaulinę saugumo sistemą.

„Todėl šiandien turime būti drąsūs ir bekompromisiai. Lenkija, kaip ir nedaugelis pasaulio šalių, žino, kad saugumas kainuoja, todėl savo ginkluotųjų pajėgų išlaikymui ir modernizavimui skiria daugiau kaip 4 proc. [bendrojo vidaus produkto (BVP)]“, – sakė prezidentas.

„2014 metais Aljanso narės įsipareigojo padidinti savo karines išlaidas iki 2 procentų BVP. Prieš 10 metų to pakako, tačiau šiandien to nebepakanka“, – pridūrė A. Duda.

A. Dudos teigimu, XV amžiuje gimęs Maskvos imperializmas nuo to laiko nedaug tepasikeitė ir „jo esmė – nuolat plėsti savo teritoriją kaimyninių šalių sąskaita arba jas pavergti ir dominuoti“.

Anot Lenkijos prezidento, „Rusijos imperializmo esmė – nuolatinė teritorijos plėtra kaimynų sąskaita arba galimas jų pavertimas vergvaldžiais ir dominavimas“.

Ši politika vargu ar pasikeis net tada, kai V. Putinas nebebus valdžioje, svarstė A. Duda.

„Kito „imperatoriaus“ atsiradimas yra tik laiko klausimas“, – tęsė jis.

Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO nurodė narėms išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP, bet dauguma narių, įskaitant Vokietiją, šios ribos dar nepasiekė.

Pati Lenkija gynybai jau skiria 4 proc. BVP – dvigubai daugiau nei dabartinis 2 proc. tikslas, iškeltas 32 NATO valstybėms.

NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis, sudaranti sąlygas branduolinio ginklo neturinčioms šalims narėms dalyvauti Aljansui planuojant dėl jo panaudojimo.

Branduoliniai ginklai yra dislokuoti tam tikrose šalyse, bet juos kontroliuoja Jungtinės Valstijos.

Interviu svetainei Fakt.pl, kuris buvo paimtas per A. Dudos vizitą JAV, buvo paskelbtas penktadienį. Lenkų prezidentas sakė, kad branduolinio dalijimosi programa jau kuris laikas buvo Lenkijos ir JAV derybų darbotvarkėje.

„Jau kelis kartus kalbėjau šia tema. Turiu pripažinti, kad kai apie tai paklausiau, išreiškiau mūsų pasirengimą. Rusija vis labiau militarizuoja Karaliaučiaus [sritį]. Neseniai ji dislokavo savo branduolinių ginklų Baltarusijoje“, – sakė A. Duda.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinių ginklų [...] ir mūsų teritorijoje, kad būtų pastiprintas NATO rytinio sparno saugumas, mes tam pasirengę“, – teigė jis.

„Esame sąjungininkas Šiaurės Atlanto aljanse ir taip pat turime įsipareigojimų šiuo atžvilgiu; paprasčiausiai įgyvendiname bendrąją politiką“, – pridūrė A. Duda.

Nuo 2009 metų lapkričio JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.

Lenkija paraišką dėl prisijungimo prie šios programos pateikė 2023 metų birželio 30 dieną.

Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.