-
Nepasiskiepijusių žmonių antikūnai vertingesni už pasiskiepijusiųjų? 131
Tvarka vėl keisis
Nors GP išdavimo tvarka keitėsi visai neseniai – gruodžio 28 d., nuo sausio 10 d. ji vėl pasikeitė. Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė, kad dviem vakcinos dozėmis pasiskiepijusiems, bet sustiprinančiąja doze nepasiskiepijusiems asmenims GP nebus pratęsiamas atlikus antikūnų tyrimą ir gavus teigiamą atsakymą.
Atlikusieji antikūnų tyrimą iki sausio 10 d. ir gavusieji teigiamą atsakymą, dar gali prasitęsti GP galiojimą dviem mėnesiams.
Po sausio 10 d. tais atvejais, jei pasiskiepijęs žmogus nežinodamas bus persirgęs COVID-19 arba jautęs simptomus, bet PGR testas neparodys, kad žmogus šia liga serga, net ir atlikęs tyrimą, kuris parodys, jog antikūnų skaičius maksimalus, žmogus prasitęsti GP negalės.
Kodėl pasiskiepiję asmenys išbraukti iš sąrašo tų, kuriems GP išduodamas pagal antikūnų tyrimą? Politikai ir gydytojai pripažįsta: tai yra politinis sprendimas, taip siekiama paskatinti žmones skiepytis sustiprinančiąja doze.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo mokslinių tyrimų išvadomis. Pasak jos, tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad praėjus keturiems mėnesiams po vakcinacijos silpnėja vakcinos efektyvumas. „Plintant omikron atmainai, kuri yra plitri, asmuo turi galimybę užsikrėsti pakartotinai ir susirgti, vakcinuotiems asmenims turime labai aiškų atsakymą iš mokslinių tyrimų duomenų. Paliekame sustiprinančiąją dozę vakcinuotis po 3–6 mėnesių, tačiau 6–7 mėnesius vakcinuotam asmeniui nebepratęsti GP antikūnų tyrimo būdu. Todėl, kad turėdami minimalų antikūnų skaičių, jie rizikuoja užsikrėsti ir susirgti. Šis nutarimas koreguotas maža apimtimi. Visiems kitiems yra galimybė, atlikus antikūnų tyrimą, gauti GP, išskyrus vakcinuotus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.
Visiems kitiems yra galimybė, atlikus antikūnų tyrimą, gauti GP, išskyrus vakcinuotus.
Kodėl vieni vertingesni?
Kodėl, remiantis nuo sausio 10 d. įsigaliojusia tvarka, nepasiskiepijusių žmonių antikūnai pripažįstami geresniais nei pasiskiepijusiųjų? Kitaip tariant, kodėl priimtas toks vakcinuotus žmones prieš nevakcinuotus, bet COVID-19 persirgusius, diskriminuojantis sprendimas? Nuo tiesaus atsakymo į šiuos žurnalistų užduotus klausimus spaudos konferencijoje dalyvavusi SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė išsisuko. „Manau, kaip teigė ir profesorė Ligita Jančorienė, kiekvienas žmogus turėtų atlikti molekulinius tyrimus ligai nustatyti, PGR tyrimus, kurie atliekami valstybės lėšomis simptomus jaučiantiems bei sąlytį turėjusiems asmenims“, – sakė ji.
Neseniai dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano viešai piktinosi pakeitimais, įsigaliojusiais sausio 10 d. Jis yra pasiskiepijęs dviem vakcinos dozėmis, tačiau rudenį greičiausiai persirgo besimptome COVID-19 forma. Mat rugsėjo pabaigoje antikūnų testas rodė 600 pagal AU/mL, o spalio pabaigoje, kai COVID-19 persirgo jo vaikas, Stano antikūnų skaičius išaugo kelias dešimtis kartų. Gruodžio pabaigoje atliktas antikūnų tyrimas parodė, kad Stano dabar turi per 5 tūkst. antikūnų pagal BAU\mL ir per 40 tūkst. pagal AU/mL.
Tačiau ir jam, turinčiam didžiulį kiekį antikūnų, GP pagal antikūnų tyrimą nuo sausio 10 d. išduodamas nebus. „Ką jūs darote? Juk daugybė žmonių panašioje situacijoje. Daugybė turi itin didelius antikūnų rodiklius ir didžiulę apsaugą nuo COVID-19. Tai jie įgijo persirgę COVID-19. Persirgę be simptomų, todėl ir nėra įrašo e.sveikatoje, kad persirgęs“, – savo feisbuko paskyroje rašė garsus atlikėjas.
Priminus apie Stano atvejį ir pasiteiravus, kad galbūt reikėtų įvardyti tam tikrą antikūnų skaičių, kuriam esant GP būtų išduodamas visiems, G.Megelinskienė atsakė: „Įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nevertinami serologinio antikūnų tyrimo rezultatai. Ir vis dėlto visiems yra saugu skiepytis sustiprinančiąja doze. Tai akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tiek kitos.“
Manyti, kad šių serologinių tyrimų atlikimas kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt neteisinga.
Ką sako BAU vienetai
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė profesorė L.Jančorienė teigė, kad Lietuvoje naudojami antikūnų testai neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. „Tie antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją, neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Kai atliekami klinikiniai vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, – teigė ekspertų tarybos narė. – Galima sakyti, kad tą tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nekomercinis tyrimas, tai visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti žmogaus apsaugą. Todėl manyti, kad šie serologiniai tyrimai kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt neteisinga. Todėl visame pasaulyje nenaudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos. Lygiai tą patį teigia kolegos iš Izraelio, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV.“
Pasiteiravus, kodėl iki šiol serologiniai antikūnų tyrimai buvo tinkami žmogaus įgytai apsaugai nuo koronaviruso nustatyti, tačiau dabar jie tapo nebetinkami, nieko nebeparodantys, L.Jančorienė atsakė: „Nesivelsiu į diskusijas. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo politinis sprendimas. Ir iki šiol serologinis tyrimas niekada nebuvo kriterijus vakcinacijai.“
Ligita Jančorienė. Vidmanto Balkūno / BNS nuotr.
Profesorės teigimu, po kontakto arba jausdami simptomus gyventojai turėtų aktyviau atlikti molekulinius PGR tyrimus. „Mes dažnai matome, kad atvyksta pacientai, kurie savaitę ar dvi jautė simptomus, bet nesikreipė atlikti molekulinio tyrimo ir patvirtinti infekcijos dėl įvairių priežasčių. Dėl izoliacijos baimės ir pan. Tai ir visuomenė turi būti subrendusi, kad, jeigu jie turėjo simptomų arba kontaktą, jie pirmiausia turi kreiptis ir atlikti molekulinį tyrimą. Tam, kad užsikrėtimo arba ligos faktas būtų įrodytas“, – sakė L.Jančorienė.
Tikslingas tik vienu atveju?
Vis dėlto, jei serologinis antikūnų tyrimas iš esmės nieko neparodo, kodėl, remiantis teigiamu jo atsakymu, nevakcinuotiems asmenims ir toliau bus pratęsiamas GP? Kodėl, remiantis naująja tvarka, vienam žmogui su tuo pačiu serologinio antikūnų tyrimo atsakymu reikia trečios dozės, kitam – ne? „Iš esmės rekomendacija skiepytis yra visiems. Tiek persirgusiesiems, tiek vakcinuotiesiems rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko G.Megelinskienė.
Ji užsiminė, kad diskutuojama ir dėl GP pratęsimo panaikinimo pagal teigiamą antikūnų testą (persirgusiems COVID-19) nevakcinuotiems asmenims. „Diskusijų vyksta įvairių. Ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba diskutuoja dėl įvairių variantų, ne tik dėl serologinių testų išėmimo po vakcinacijos, bet ir po persirgimo“, – spaudos konferencijoje sakė SAM atstovė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai niekada nebuvo išduodami atsižvelgiant į antikūnų tyrimų rezultatus.
L.Jančorienės teigimu, serologinis antikūnų tyrimas tikslingas tik vienu atveju – kai žmogus įtaria, kad jam po vakcinacijos antikūnų visai nesusidarė. „Tai dažniausiai asmenys po transplantacijų, kuriems skiriamas didelių dozių imunosupresinis gydymas, taip pat onokologinis, bioterapija ir pan.“, – teigė profesorė.
Iš anksto informuojant visuomenę apie GP išdavimo pasikeitimus, kurie įsigaliojo gruodžio 28 d., buvo pabrėžiama, kad su teigiamu antikūnų testu GP bus galima prasitęsti visiems. Tačiau praėjus vos vienai dienai nuo gruodžio 28 d. pakeitimų, tokios galimybės pasiskiepijusiems žmonėms nebeliko. Pasiteiravus, ar nebuvo nuvilta dalis visuomenės, G.Megelinskienė teigė: „Man sunku atsakyti į šį klausimą. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad nustatytas pereinamasis laikotarpis iki sausio 10 d., kol šis pakeitimas įsigalios.“
Lieka vienas trūkumas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė antrino L.Jančorienei, kad po vakcinacijos nėra didelės prasmės tirtis antikūnų, jeigu žmogus vakcinuotas ir paskui nepersirgo. „Pritariu, kad po vakcinacijos antikūnų lygis neturėtų būti kriterijus vertinant, ar reikia revakcinuotis, ar ne. Toks žingsnis yra teisingas, kadangi anksčiau buvo daug sumaišties dėl to, ar jau skiepytis žmogui sustiprinančiąja doze, ar ne. Žmogus klausdavo šeimos gydytojo, kuris paprastai taip pat nežinodavo, ką pasakyti žmogui. Juk nenustatyta, ar, pavyzdžiui, 100 arba 500 BAU/ml yra pakankama apsauga, ar jau reikia revakcinuotis“, – pastebėjo imunologė.
Ir vakcinų gamintojai sako: jeigu skiepijama po persirgimo praėjus trumpam laikui, nepageidaujamos reakcijos būna dažnesnės. Tai yra problema.
Tačiau, pasak jos, išlieka problema, kad egzistuoja dalis žmonių, kurie po vakcinacijos persirgo, tačiau laiku nepasidarė PGR testo ir COVID-19 diagnozė jiems nebuvo oficialiai nustatyta. „Praėjus 6–7 mėnesiams po visos vakcinacijos, antikūnų lygis negali būti keli tūkstančiai ar keliolika tūkstančių BAU/ml. Jei serologinis antikūnų tyrimas tai rodo, žmogus po vakcinacijos persirgo. Kitas klausimas, ar organizmo apsauga nuo COVD-19 tokiu atveju išlieka. Čia nėra aiškaus atsakymo, kaip ir neaišku, koks antikūnų kiekis apsaugo“, – atkreipė dėmesį A.Žvirblienė.
Pasak jos, nuo sausio 10 d. įsigaliojanti tvarka turi trūkumą, kad po vakcinacijos COVID-19 persirgę, bet neturintys įrodymų, kad persirgo, žmonės, norėdami gauti GP, turės revakcinuotis. „Turės revakcinuotis, nors jie bus persirgę, pavyzdžiui, prieš porą mėnesių. Tai yra vienintelė problema. Galbūt SAM įvertino, kad tokių žmonių yra nedaug“, – svarstė A.Žvirblienė.
Aurelija Žvirblienė. Luko Balandžio / BNS nuotr.
Gali sukelti reakciją
Imunologė atkreipė dėmesį, kad vakcinacija tuo metu, kai organizme dar yra daug antikūnų, gali sukelti audringą organizmo reakciją. „Ir vakcinų gamintojai sako: jeigu skiepijama po persirgimo praėjus trumpam laikui, nepageidaujamos reakcijos būna dažnesnės. Tai yra problema“, – teigė A.Žvirblienė.
Tačiau, profesorės teigimu, yra šalių, kurios tą klausimą išsprendusios. Pavyzdžiui, Izraelis, besilaikantis labai griežtos vakcinacijos politikos. „Tačiau net Izraelis atskiria persirgusius po vakcinacijos ir nepersirgusius. Ir ten vakcinuotiems persirgusiems asmenims trečioji dozė atidedama. Jie šią grupę atskiria darydami kiek kitokį serologinį testą. Serologiniai antikūnų testai, kurie dažniausiai naudojami Lietuvoje, nustato antikūnus prieš S-baltymą ir pagal tai neįmanoma atskirti, ar žmogus yra persirgęs, ar vakcinuotas, nes tiek po vakcinos, tiek po persirgimo tie S antikūnai susidaro. Bet Izraelyje, jeigu žmogui randama antikūnų prieš viruso baltymą, kurio nėra vakcinos sudėtyje, tai yra prieš N (nukleokapsidės) baltymą, trečias skiepas tokiam žmogui atidedamas pusei metų“, – A.Žvirblienės žodžiais, taip išsprendžiama problema – atskiriami žmonės, kurie po vakcinacijos persirgo, ir jie yra neskiepijami.
Pasak jos, tai, kad naujojoje tvarkoje liko punktas, leidžiantis neskiepytiems, bet antikūnų turintiems žmonėms gauti GP, yra teigiamas dalykas. Profesorė pasidžiaugė, kad naujoje tvarkoje įteisinta, kad, jei žmogus yra paskiepytas ir paskui COVID-19 liga jam buvo oficialiai diagnozuota, GP jam išduodamas neribotai – jam nereikia revakcinacijos.
„Naujojoje tvarkoje iš principo yra teisinga viskas, išskyrus tai, kad nebus galima identifikuoti tų, kurie po vakcinacijos persirgo, neseniai persirgo, bet neturi įrodymų, neturi tai patvirtinančio PGR tyrimo“, – akcentavo profesorė.
-
SAM: antikūnų testo apribojimai galimybių pasui gauti yra susiję su siekiu skatinti skiepijimąsi 24
„Tų diskusijų vyksta įvairių ir Nepriklausomų ekspertų taryba diskutuoja dėl įvairių variantų, ne tik dėl serologinių testų išėmimo po vakcinacijos, bet ir po persirgimo. Tos diskusijos yra įvairios. Šiai minutei vienas iš pagrindinių tikslų yra, kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja doze“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze nepasiskiepiję asmenys nuo sausio 10-osios nebegaus galimybių paso, nepaisant to, kad turės antikūnų.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, taip siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.
Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.
„Politinis sprendimas“
Konferencijoje dalyvavusi Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė Ligita Jančorienė teigė, jog antikūnų testai „neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo“.
„Kada atliekami klinikiniai vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, (...) tą tyrimą atlikti praktiškai galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti žmogaus apsaugą“, – kalbėjo medikė.
SAM informacija.
„Manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt nėra teisingas. Visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.
L. Jančorienės teigimu, antikūnų testų įtraukimas į galimybių pasą buvo „politinis sprendimas“.
„Ekspertų taryboje ne kartą buvo išsakyta nuomonė, kad serologiniai tyrimai yra netinkami vertinti vienokią ar kitokią imuninę apsaugą“, – sakė Santaros klinikų medikė.
„Antikūnų tirtis visuomenei nėra tikslinga. (...) Šis tyrimas galėtų būti tikslingas tik vienu atveju, kai žmogus įtariama, kad jam antikūnų galėjo visai nesusidaryti. Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijų, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą“, – pridūrė ji.
Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.
Galimybių pasas asmeniui leidžia lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, maitinimo, laisvalaikio, pramogų vietose, renginiuose.
Vaizdo įrašas:
-
L. Jančorienė: COVID-19 serologiniai tyrimai neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo 9
„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo, nes, kai atlieka klinikinius tyrimus vakcinų efektyvumo, tai matuojami visai kiti antikūnai, kurių tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie gali parodyti apie žmogaus apsaugą“, – sakė L. Jančorienė.
„Todėl manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas. Todėl ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje praktiškai nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.
Profesorės teigimu, sprendimas įtraukti antikūnų tyrimą į galimybių pasą buvo politinis.
Savo ruožtu SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė atkreipė dėmesį, kad iš galimybių paso yra išbraukti tik tie serologiniai tyrimai, kurie yra atlikti po vakcinacijos.
Antikūnų tirtis visuomenei šiaip tikrai netikslinga ir tikrai nesiūlome.
„Asmenys, jeigu yra persirgę COVID-19 liga, galbūt net nežinojo, kad persirgo, bet tiesiog atlieka kiekybinį arba pusiau kiekybinį serologinį tyrimą, tai jie ir toliau galės gauti galimybių pasą. Čia vienintelis dalykas, kad po vakcinacijos nebebus atliekamas serologinis tyrimas, kad tiesiog žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė G. Megelinskienė.
Antikūnus tirtis gali būti tikslinga tik vienu atveju
L. Jančorienė pabrėžia, kad antikūnus tirtis gyventojams nėra prasminga. Jos teigimu, šis tyrimas yra tikslingas nebent tuomet, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų gali apskritai nesusidaryti.
„Antikūnų tirtis visuomenei šiaip tikrai netikslinga ir tikrai nesiūlome. Nes šis antikūnų tyrimas, kuris mums yra prieinamas ir atliekamas įvairiose Lietuvos laboratorijose, jis neatspindi vakcinos efektyvumo, ne tas tyrimas turėtų būti atliktas šiam tikslui įvertinti. Tačiau galbūt tikslingas tyrimas būtų tik vienu atveju, kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų gali visai nesusidaryti“, – sakė L. Jančorienė.
„Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijos, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą, onkologinį gydymą, biologinę terapiją ir t.t.“, – atkreipė dėmesį ji.
Pasak profesorės, šiai gyventojų grupei antikūnus tirtis gali būti sprendžiant dėl papildomos stiprinančiosios dozės.
Kaip keisis serologinių tyrimų finansavimo tvarka, kol kas neaišku
G. Megelinskienė taip pat pripažįsta kol kas negalinti atsakyti, kaip keisis serologinių tyrimų finansavimo tvarka.
„Tam tikroms grupėms yra sudaryta galimybė atlikti serologonius antikūnų tyrimus nemokamai. Kurios grupės tai bus toliau, dabar, šią minutę, patikslinti negaliu. Kas yra dabar, tai nemokamą antikūnų tyrimą gali padaryti pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję asmenys, ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo vakcinos dozės suleidimo. Ar tai bus pakeista ar ne, šią akimirką negaliu pakomentuoti“, – sakė G. Megelinskienė.
„Taip pat vaikams nuo 12 iki 16 metų galima atlikti nemokamą tyrimą, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo vakcinuoti, ar sirgo COVID-19 liga. Ne dažniau kaip kas 30 dienų šį tyrimą galima daryti. Na, ir persirgusiems asmenims, kurie yra pasiskiepiję viena „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos doze, ne anksčiau kaip po 90 dienų nuo vakcinos suleidimo“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį posėdyje apsisprendė pritarti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotiems galimybių paso tvarkos pakeitimams. Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio (antikūnų) tyrimo rezultatą. Pakeitimais numatoma, kad pasiskiepiję asmenys galimybių paso galiojimo su šiais testais pratęsti nebegalės.
Ši tvarka įsigalios sausio 10 dieną.
Vaizdo įrašas:
-
Stano nesupranta naujų sprendimų dėl „gpasų“: koks dar trečias skiepas, kai turiu tiek antikūnų? 99
„Eeeeee!!! Stop!!! Kas čia ką tik įvyko dėl antikūnų testų? Kalbu apie tai, kad pagal paskutinį Vyriausybės sprendimą jie nebegalios, – trečiadienį rašė du kartus nuo koronaviruso pasiskiepijęs atlikėjas. – Taip, būčiau pasiskiepijęs ir trečią kartą, bet turiu tiek antikūnų, kad galėčiau vien papūtęs ant sergančiojo jį išgydyti. Koks dar trečias skiepas su tiek antikūnų?“
Jis teigė, kad tyrimai rodo, kad šiuo metu jis turi antikūnų virš 5.000 pagal BAU\mL ir virš 40.000 pagal AU/mL.
„Tai reiškia, kad jei nebūčiau sirgęs kraujo vėžiu, galėčiau dalintis savo krauju ir jo komponentais su sunkiai sergančiais COVID-19. Mano kraujas juos gydytų. Kam man skiepas dabar? Kas nutiks su imunine sistema, kai prie dabartinio kiekio gaus dar ir trečią skiepą?“ – klausė žinomas vyras.
Stanislavo Stavickio-Stano įrašas feisbuke.
Jis teigė, kad to niekas nežino ir jam visai nejuokinga. Ir papasakojo, kaip organizme susiformavo tiek antikūnų. „Praėjus pusmečiui po antrojo skiepo, rugsėjo pabaigoje, pasidariau pirmą antikūnų testą. Testas parodė, kad turėjau 600 pagal AU/mL. Spalio pradžioje mano vyriausias vaikas susirgo COVID-19. Aš simptomų ryškių nejaučiau, testai nieko nerodė. Dėl viso pikto izoliavausi. Spalio pabaigoje pasidariau antikūnų testą ir žiauriai nustebau! Aš jau turėjau 26.532 pagal Au/mL. Didžiuliai skaičiai. Per mėnesį mano antikūnų kiekis padidėjo 43 kartus. Manau, kad ir asilui aišku – aš persirgau COVID-19 be simptomų. Na, ir paskutinį antikūnų testą pasidariau vakar. Mano antikūnų skaičius dar labiau padidėjo. Dabar turiu virš 5.000 pagal BAU\mL ir virš 40.000 pagal AU/mL. Ką jūs darote? Juk daugybė žmonių yra panašioje situacijoje. Daugybė turi itin didelius antikūnų rodiklius ir didžiulę apsaugą nuo COVID-19 – tai jie gavo persirgę COVID-19. Persirgę be simptomų, todėl ir nėra įrašo e.sveikatoje, kad persirgęs. STOP. Pamąstykite. Nedarykite nesąmonių“, – rašė atlikėjas.
Taip, būčiau pasiskiepijęs ir trečią kartą, bet turiu tiek antikūnų, kad galėčiau vien papūtęs ant sergančiojo jį išgydyti. Koks dar trečias skiepas su tiek antikūnų?
Kaip skelbia BNS, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, šiuo sprendimu siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.
Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.
Šį nutarimo pakeitimą pateikusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tvirtino, kad Lietuvos ekspertų atliktas tyrimas parodė, jog po keturių mėnesių skiepų efektyvumas ypač sumažėja.
„O turint galvoje omikron atmainą, kuri plinta greičiau, užkrečia daugiau, vadinasi, siūlymas būtų šiame nutarime patikslinti, kad išbraukiame asmenims, kurie yra vakcinuoti. (...) Tie, kurie yra vakcinuoti, turi galimybę, sudarytą mūsų šalyje, po trijų mėnesių revakcinuotis arba gauti sustiprinančiąją dozę. Tokiu atveju nėra tikslinga atlikinėti antikūnų tyrimus, dėl ko šiandien jie atliekami prasitęsiant galimybių pasą“, – sakė viceministrė.
Pagal Vyriausybės sprendimą, šis pakeitimas įsigalios sausio 10 dieną.
„Siūlome pereinamąjį laikotarpį, (...) jeigu vakar, šiandien yra atlikti tyrimai, dar palikti 60 dienų galimybių paso išdavimą, kaip numatyta“, – tvirtino A. Bilotienė Motiejūnienė.
Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė prof. Ligita Jančorienė teigia, kad pasiskiepijusiems asmenims iš galimybių paso panaikintas serologinis tyrimas neleidžia vertinti imuniteto nuo COVID-19 ligos kokybiškumo.
„Antikūnai, matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo, nes, kai atlieka klinikinius tyrimus vakcinų efektyvumo, tai matuojami visai kiti antikūnai, kurių tyrimą atlikti galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie gali parodyti apie žmogaus apsaugą“, – sakė L. Jančorienė.
„Todėl manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas. Todėl ir visame pasaulyje, taip pat ir Europoje praktiškai nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.
Profesorės teigimu, sprendimas įtraukti antikūnų tyrimą į galimybių pasą buvo politinis.
SAM teigia, kad antikūnų testo apribojimai galimybių pasui gauti yra susiję su siekiu skatinti skiepijimąsi. Daugiau apie tai skaitykite čia.
-
Antikūnų testą nemokamai gali atlikti daugiau žmonių 2
Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vieną kartą nemokamas kiekybinis ar pusiau kiekybinis serologinis tyrimas ir toliau bus atliekamas asmenims, vakcinuotiems pagal pilną vakcinacijos schemą, kurie dar nėra paskiepyti sustiprinančiąja „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos doze ar nėra sirgę COVID-19 (neturi diagnozės, patvirtintos teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu). Serologinis tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 120 dienų nuo vakcinos suleidimo.
Asmuo, pasiskiepijęs pagal pilną vakcinacijos schemą yra asmuo, pasiskiepiję dviem vakcinos dozėmis, jeigu skiepijosi „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinomis arba viena „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos doze.
SAM informacija.
Nemokami kiekybiniai ar pusiau kiekybiniai serologiniai tyrimai taip pat atliekami vaikams nuo 12 iki 16 metų. Jiems šis tyrimas atliekamas nepriklausomai nuo to, ar jie yra vakcinuoti ar sirgę COVID-19 liga. Atliekamų tyrimų skaičius vaikams yra neribojamas, tačiau tyrimą kartoti galima ne dažniau kaip kas 30 dienų.
Serologiniam tyrimui atlikti imamas kraujo mėginys. Tyrimo rezultatas parodo paciento kraujyje esančio imuninio atsako į virusą produktus – antikūnus, susidariusius žmogaus organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją. Rezultatai gali padėti apsispręsti dėl skiepijimosi nuo COVID-19 sustiprinančiąja doze.
SAM visiems asmenims, kuriems praėjo daugiau nei keturi mėnesiai po pilno pasiskiepijimo rekomenduoja neatidėlioti sprendimo ir pasiskiepyti sustiprinančiąja doze.
Gavus teigiamą kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio tyrimo rezultatą asmeniui bus formuojamas Galimybių pasas, kuris galioja 60 dienų.
Įstaigų, atliekančių nemokamus kiekybinius ar pusiau kiekybinius serologinius tyrimus, sąrašas skelbiamas čia.
