Antradienį vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje paskelbti trys 2020-ųjų laureatai: bendrovės „Argentavis“ ir „Genba Food“ bei tarptautinį projektą „Stebuklingi kilimai“ pristatę menininkai.

Kitoks požiūris į negalią

Skirtingai nei prieš metus, šįkart apdovanojimų „Kaunas visiems“ laureatai pasveikinti virtualiai, o jiems skirtos padėkos bus įteiktos karantinui pasibaigus.

„Šie apdovanojimai yra proga padėkoti tiems, kurių širdys ir veiklos buvo atviros visiems. Įvertintos iniciatyvos, verslo organizacijos yra gyvas įrodymas, kad negalios paliesto žmogaus integracija bendruomenėje, darbo rinkoje yra reikšminga ne tik jiems patiems, bet ir kuria pridėtinę vertę pačiam verslui. Tam tikra prasme tai praturtina visą įmonę ir tuo pačiu stiprina visuomenę“, – apie antrus metus rengiamą kampaniją „Kaunas visiems“ kalbėjo jos iniciatorius Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Donatas Večerskis.

Kauniečiai savo siūlomus kandidatus į tris nominacijas aktyviai teikė Kauno savivaldybės feisbuko paskyroje ir elektroniniu paštu. Šįkart ypatingo populiarumo sulaukė Metų verslo kategorija. Į ją patenka įmonės, sėkmingai vykdančios specialiųjų poreikių turinčių žmonių integraciją į darbo rinką be valstybės finansinės paramos ar kitaip prisidedančios gerinant jų kasdienybę bei socialinį aktyvumą.

Pretendentus vertinusi komisija priėmė sprendimą Metų verslo nominacijoje išskirti dvi Kaune veikiančias įmones.

Padeda jaustis pilnaverčiais

Bendrovei „Genba Food“ apdovanojimas skirtas už ypatingą dėmesį Kauno „Arkos“ bendruomenei, kurios kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su negalią turinčių asmenų integracija į visuomenę.

„Patikėjome ir susibičiuliavome su šia bendruomene. Kauno „Arka“ keičia supratimą į negalią. Ypatingas jausmas palaikyti tokią tvirtą organizaciją, gebančią šitaip rūpintis kitais. Savo veikla jie sugrąžino į visuomenę ne vieną žmogų, kuris iki tol dienas leisdavo tarp keturių sienų. Gyvenimo džiaugsmą atgaunančios akys ir yra didžiausia motyvacija prisidėti. Džiugu, kad ir miesto požiūris į socialinę atsakomybę vis labiau keičiasi“, – teigė bendrovės „Genba Food“ vadovas Nerijus Budreckis.

Antroji Metų verslo kategorijos laureatė – bendrovė „Argentavis“, per 2020-uosius be valstybės pagalbos įdarbinusi daugiausiai negalią turinčių asmenų Kaune.

Įmonės vadovas Donatas Plečkaitis tikisi, kad tai – tik pradžia: „Planuojame plėsti savo veiklą ir įtraukti neįgaliuosius į maisto gaminimo sektorių. Taip pat rengiamės sukurti darbo vietų protinę negalią turintiems asmenims. Ne kartą teko lankytis Vakarų Europos šalyse, matyti, kaip aptarnavimo srityje sėkmingai dirba visi.

Moksliškai įrodyta, kad fizinis darbas labai padeda protinę negalią turintiems asmenims jaustis pilnavertiškais visuomenės nariais, atitinkamai mažėja vartojamų medikamentų kiekiai, o gaudami pajamų jie gyvena savarankiškesnį gyvenimą.“

Šiuolaikinio šokio improvizacijos

Metų iniciatyvos kategorijoje šiais metais išrinkta tarptautinio projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) choreografų ir šokėjų Manto Stabačinsko bei Vasaros Visockaitės judesio laboratorija. Menininkai leidosi į kūrybiškumo paieškas su negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bendruomene.

„Laiminga ir produktyvi visuomenė susideda iš laimingų individų. Sunku įsivaizduoti gerai veikiantį mechanizmą, kai kelios detalės yra neprižiūrėtos ir pamirštos. Ir šiuo atveju šokis – ypatingai šiuolaikinis – yra puiki platforma kelti visuomenės sąmoningumą šiuo klausimu.

Šiuolaikinio šokio atlikėjai nuolatos ieško naujų judėjimo, išraiškos galimybių, tad išsivadavimas iš stereotipų gali tik praturtinti šią sritį. Gebėjimas judėti pagal muziką ar ritmą yra prigimtinis poreikis, kurį kartais prarandame augdami, tačiau tikiu, kad galima jį vėl atrasti. Galimybė bendradarbiauti yra pats svarbiausias privalumas dalyvaujant panašiuose projektuose, o tai labiausiai ir įkvepia tęsti darbus“, – pasakojo V. Visockaitė.

Antrus metus iš eilės surengti apdovanojimai „Kaunas visiems“ tampa gražia miesto tradicija pažymint Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Taip siekiama dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį į negalios paliestų žmonių kasdienybę bei poreikius.

Tuo pačiu tai yra būdas atkreipti kauniečių ir įvairių organizacijų dėmesį, kad negalios paliesti žmonės yra neatsiejama visuomenės dalis, su kiekviena diena pelnytai užimanti vis svarbesnę vietą joje.

„Sportas išmokė labai daug dalykų, įskaitant pagarbą varžovui. Kiekviena pergalė, kuri yra iškovota kilniu būdu, visuomet – svaresnė. Būtent dėl šios priežasties „Fair Play“ apdovanojimas yra vienas svarbiausių apdovanojimų sportininko karjeroje“, – akcentavo LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

26-ą kartą surengtuose Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimuose pagerbti šešių nominacijų laureatai – „Jaunojo sportininko kilnus poelgis“, „Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams“, „Fair Play projektas“, „Fair Play organizacija“ ir „Už viso gyvenimo nuopelnus“ bei „Metų kilnus poelgis“.

Kalbant atvirai, kilnumo idėją žodžiais nusakyti – labai sunku.

Į nominacijas pretenduoti galėjo tiek mėgėjai, tiek profesionalūs sportininkai, kilniu elgesiu pasižymėję aikštėje arba už jos ribų, taip pat sąžiningą sportą, olimpines vertybes, kilnų elgesį sporto varžybose ar bendruomenės gyvenime skatinančios organizacijos ar įvairiausių sporto šakų atstovus, komandas, judėjimus remiančios įmonės.

„Kalbant atvirai, kilnumo idėją žodžiais nusakyti – labai sunku. Tačiau pats sau paaiškinimą radau: tai jausmas, kai bėgioja šiurpuliukai, nutirpsta pakaušis, kai matai kažką išskirtinio, kuomet tavo vidus suskaičiuoja šio poelgio svarbą ir reikšmę. Šiandien, kalbėdamas su viena iš laureačių, patyriau šį jausmą“, – pabrėžė Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto vadovas Marius Paškevičius.

Laureatė, apie kurią kalbėjo dziudo kovotojas – Laura Samulionytė, laimėjusi statulėlę nominacijoje „Jaunasis sportininkas – pavyzdys bendraamžiams“. Nuo šešerių metų sportuojanti mergina dalyvauja ka­no­ji­nin­kų re­ga­to­se, do­mi­si po­li­ti­ka, va­di­na sa­ve pa­trio­te, da­ly­vau­ja įvai­rio­se so­cia­li­nė­se ak­ci­jo­se, ne­se­niai or­ga­ni­za­vo jau­ni­mo su­si­ti­ki­mą su se­ne­liais sen­jo­rų na­muo­se „San­ta­ra“.

Prieš metus ji, norėdama padėti vėžiu sergančiai mergaitei, kad po chemoterapijos jai būtų pagamintas perukas, paaukojo savo daugiau kaip metro ilgio kasas. Kaip sportininkė, ji visada padeda, motyvuoja mažesnius ir juos palaiko bei niekada neleidžia jiems pasiduoti.

Savo geraširdiškumą Laura pademonstravo ir viename pusmaratonio bėgime – pamačiusi sustojusią, krūtinės sritį spaudžiančią moterį ir supratusi, kad ši – negaluoja, laureatė bėgikę apsikabino, persisvėrė per pečius ir kelis šimtus metrų lydėjo iki artimiausio vandens punkto, kur buvo suteikta reikiama pagalba.

„Visas šias savybes manyje įdiegė mama ir būtent jos dėka aš esu tokia, – paaiškino L. Samulionytė. – Manau, kad jeigu savyje turime bent truputį gėrio, mes turime juo dalintis. Ir nesvarbu: tau 18 ar 25 metai – tu turi padėti kitiems.“

Jaunuoju kilniu sportininku pripažintas Rimvydas Aleksa iš Vilkaviškio dviračių sporto klubo „Aira“. Šią vasarą Lietuvos jaunių dviračių plento rinktinė dalyvavo atrankinėse varžybose į Europos čempionatą. Likus paskutiniam etapui, rinktinės treneris iškėlė užduotį komandai išlaikyti Aivaro Mikučio antrą vietą bendroje įskaitoje.

Tačiau Aivaras pateko į griūtį, sulaužė dviračio vairą ir ratą. A. Mikutis dar bandė tęsti lenktynes, tačiau su sprogusia padanga tai padaryti sekėsi labai sunkiai. Visą laiką kartu su komandos draugu važiavęs R. Aleksa atidavė savo dviratį – pats laureatas prarado galimybę patekti į Europos čempionatą, tačiau padėjo kolegai bendroje įskaitoje užimti 4-ą vietą.

„Iki šiol jaučiu, kad pasielgiau gerai. Man tokį poelgį įkvėpė treneris, nes anksčiau turėjome didelę komandą ir jis yra pasakęs, jog turime vienas kitam padėti, mat toks poelgis padeda žingsniu priartėti prie pergalės“, – prisiminė jaunasis dviratininkas.

„Fair Play projektu“ pripažinta vienos garsiausių Lietuvos dviratininkių Modestos Vžesniauskaitės sugalvota labdaros akcija „Auginam Lietuvai čempionus“, sutelkusi tiek mūsų šalies, tiek užsienio verslininkus. Iš dalyvių registracijos mokesčio bei vakarinio renginio metu surinkta daugiau nei 30 tūkst. eurų – visos lėšos skirtos talentingiems mažiesiems dviratininkams remti.

„Plojimai ne man, – šypsojosi už Modestą prizą atsiėmęs verslininkas Danielius Bunkus, solidžiai prisidėjęs prie šios akcijos. – Idėja mums kilo svečiuojantis JAV, nes norėjosi prisidėti prie Lietuvos sporto skatinimo. Modesta labai išgyveno, svarstydama, kaip mums seksis, tačiau galiu pasakyti, kad pirmas blynas neprisvilo.“

Tai yra labai jautri ceremonija. Negalėjau tramdyti jaudulio klausydama, kaip šie jauni žmonės kalba, kaip aukojasi, ir kokie yra dėkingi savo tėvams ir aplinkiniams.

Nominacijoje „Fair Play organizacija“ laurai atiteko Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijai (RIUKKPA), kuri negailėdama savo laiko ir jėgų aktyviai užsiima ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniu aktyvumu darželiuose ir už jų ribų.

RIUKKPA vienija narius visoje Lietuvoje, aktyviai organizuoja įvairius projektus, renginius ir akcijas, į kurias įtraukia Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Asociacija taip pat teikia metodines rekomendacijas, organizuoja kvalifikacijos tobulinimo seminarus visoje Lietuvoje, įgyvendina Lietuvos mažųjų žaidynių, „Futboliuko“ ir kitus projektus bei buria šeimas sportuoti kartu.

„Tai yra labai jautri ceremonija. Negalėjau tramdyti jaudulio klausydama, kaip šie jauni žmonės kalba, kaip aukojasi, ir kokie yra dėkingi savo tėvams ir aplinkiniams, – atsiėmusį prizą atviravo RIUKKPA prezidentė Audronė Vizbarienė. – Tikimės, kad jie bent šiek tiek yra dėkingi ir savo pedagogams. Būtent dėl šio dėkingo, dėl mažų vaikų šypsenų, dėl mažų bei gražių akimirkų mes ir aukojame savo laiką.“

Savo gyvenimą sportininkams paskyręs treneris Zigmas Živatkauskas buvo apdovanotas statulėle „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Savo pasišventimą specialistas dar kartą pademonstravo paaiškindamas, kodėl negalėjo atvykti į apdovanojimų ceremoniją. „Kaip ir visą gyvenimą, taip ir šiandien – savo laiką skiriu sportininkams“.

Nors Z. Živatkauskas siejamas daugiausiai su Virgilijaus Aleknos pasiekimais, tačiau šis žmogus iki šiol neatlygintinai padeda daugeliui žymiausių Lietuvos sportininkų – po sunkios traumos padėjo grįžti į didįjį sportą Laurai Asadauskaitei, dirbo su Airine Palšyte, Modesta Morauskaite, Liveta Jasiūnaite ir daugeliu kitų Lietuvos sportininkų.

„Jau pernai su kolegomis kalbėjome, kad šį žmogų reikėtų nominuoti. Jis nėra matomas, tačiau visiems padeda net ir pasitraukęs iš aktyvaus sporto. Kai ir pati susitraumavau, Zigmas buvo paskutinis šiaudas, kurio griebiausi. Kasdien einu pas jį į salę ir esu maloniai priimama. Dirbant su juo matosi, kad žmogus atiduoda visą save, o tas atsidavimas neleidžia ir patiems sportininkams nuleisti rankų“, – specialistui gražių žodžių negailėjo prizą už trenerį atsiėmusi sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė. Būtent olimpietė ir nominavo šį specialistą.

Paskutinės nominacijos – už kilnų metų poelgį – laureatu pirmą kartą tapo ne lietuvis. Juo išrinktas estas Erkis Noolas. Sidnėjaus olimpinių žaidynių dešimtkovės čempionas šiuo metu treniruoja Estijos sportininkus.

Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionate 2019-aisiais Švedijoje Lietuvos rinktinės narys Edgaras Benkunskas dalyvavo dešimtkovės varžybose. Estijos komanda iš pradžių paskolino lietuviui kartį šuolių su kartimi rungčiai, o vėliau E. Noolas teikė rekomendacijas ir pasiūlymus Edgarui ir jo trenerei Indrei Jakubaitytei. Erikas pasiūlė Lietuvos sportininkui naudoti kitą kartį ir patarinėjo Edgarui net varžybų metu. To rezultatas – 8 vieta čempionate ir 20 cm pagerintas asmeninis karjeros rekordas (4,50 m).