Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.

„Priešas apšaudė mažiausiai aštuonias gyvenvietes“, – sakė jis.

Kaip teigiama, prieš Huliaipolę, Levadnę, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką, Novoandrijivką, Červonodniprovką ir Novoselivką buvo panaudoti įvairių modifikacijų dronai, daugkartinio paleidimo raketų sistemos ir artilerija. Gauta 17 pranešimų apie žalą gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūrai. Informacijos apie nukentėjusius žmones nėra.

Rusijos Federacijos Tarybos vadovė Valentina Matvijenko Maskvoje pareiškė, kad bus duotas „deramas atsakas“ į atakas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išpuoliai tikslingai nukreipti prieš civilinius objektus ir miestus, kalbėjo Vladimiro Putino patikėtinė, tačiau to įrodymų nepateikė. Ji kaltino JAV , Didžiąją Britaniją ir NATO koordinuojant Ukrainos kariuomenės veiksmus. Ir to įrodymų ji nepateikė. Atsakomybę už atakas prisiėmė proukrainietiški kovotojai, kurie nepriklauso Kyjivo reguliariosioms pajėgoms.

Belgorodo srities institucijos paskelbė, kad dėl vis prastėjančios aprūpinimo padėties regione bus dalijami maisto produktai, panešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Antradienį V. Gladkovas taip pat paskelbė, kad į saugią vietą bus evakuota iš viso 9 tūkst. vaikų. Jau ir pernai po regiono apšaudymo būta evakuacijos.

Kontrolės postuose ginkluoti Vidaus reikalų ministerijos, nacionalinės gvardijos, pasienio apsaugos ir Gynybos ministerijos pareigūnai reguliuos patekimą į vietoves. „Mes užtikrinsime saugų patekimą iki gyvenamojo adreso tuo metu, kai nevyks apšaudymas“, – kalbėjo V. Gladkovas. Kartu gyventojai bus įtikinėjami dėl savo pačių saugumo palikti savo namus ir butus.

Armėnija ir Azerbaidžanas praeityje yra du kartus kariavę dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 m. Pernai Azerbaidžanas per žaibišką puolimą perėmė šios teritorijos kontrolę.

„Azerbaidžano kariams apšaudžius Armėnijos pozicijas, keturi žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas“, – pranešime nurodė Armėnijos gynybos ministerija.

Susirėmimai įvyko netoli Nerkin Hand kaimo.

Azerbaidžano pasieniečiai savo ruožtu teigė, kad tai buvo „atsakas“ į „provokaciją“, kurią pirmadienį surengė Armėnijos kariai. Pasak Baku, per ją buvo sužeistas vienas Azerbaidžano kariškis.

Azerbaidžano gynybos ministerija sakė, kad vėlų pirmadienį Armėnijos kariai du kartus paleido ugnį į Kochanabio kaimą Tovuzo regione.

Armėnija tai paneigė ir pažymėjo, kad teiginiai, jog jos kariai du kartus „paleido ugnį link Azerbaidžano pozicijų, esančių prie šiaurės rytinės sienos dalies, neatitinka realybės“.

Praėjusiais metais surengtas žaibiškas Azerbaidžano puolimas davė pradžią pabėgėlių krizei, nes iš Kalnų Karabacho į Armėniją pasitraukė beveik visi ten iki tol gyvenę etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Apie naujausius įvykius pasienyje pranešta neilgai trukus po to, kai Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas buvo perrinktas penktajai kadencijai. Jo triumfo buvo tikimasi, nes rinkimai buvo surengti po praėjusiais metais iškovotos istorinės pergalės prieš armėnų separatistus.

Įtariama, kad I. Alijevas bando perimti Armėnijos Siuniko regiono kontrolę, jog galėtų sujungti Azerbaidžaną su Nachičevanės eksklavu.

Pasak jo, smogta Orichivo gyvenamajam rajonui.

Iš pradžių jis nurodė, kad žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras.

Vėliau tą pačią dieną per televiziją J. Malaško sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių.

„Iš po griuvėsių ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas“, – jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukraine".

Orichivas, kuriame prieš karą gyveno apie 14 000 žmonių, yra Zaporižios regione, kurį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs praėjusiais metais, nors rusai niekada neturėjo visiškos jo kontrolės.

Ukrainos generalinis prokuroras savo pareiškime nurodė, kad smūgis buvo suduotas sekmadienį 13 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) ir kad dar buvo sužeista 13 žmonių.

Prokuratūra paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš dalies sugriuvęs raudonų plytų dviejų aukštų pastatas, apsuptas nuolaužų ir nulūžusių stogo sijų.

Orichivas yra netoli fronto linijos, kur Ukrainos pajėgos stengiasi atkovoti stipriai įtvirtintas pozicijas iš Rusijos pajėgų.

J. Malaško platformoje „Telegram“ sakė, kad rusai surengė 36 tikslinius smūgius 10 gyvenviečių, nukentėjo 10 civilinių objektų.

Novodanylivkos kaime sužalotas 65-erių vyras.

Apie apšaudymus pranešama regione vykdant gelbėjimo operacijas ir siekiant evakuoti žmones, nukentėjusius nuo potvynių, kuriuos sukėlė Kachovkos užtvankos griūtis.

Netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Chersono mieste, Kyjivas pranešė, kad per Maskvos pajėgų smūgius Chersono regionui buvo sužeisti devyni žmonės.

Tuo tarpu Maskvos paskirta valdžia rusų okupuotoje Chersono srities dalyje pareiškė, kad per Ukrainos pajėgų apšaudymą žuvo du evakuojami asmenys.

Dėl Kachovkos užtvankos griūties pakilo Dnipro upės vandens lygis, todėl tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus. Įvykis taip pat sukėlė rimtų nuogąstavimų dėl humanitarinės krizės.

Rusijos paskirta Naujosios Kachovkos, kurioje yra užtvanka, administracija pranešė, kad dėl potvynio žuvo penki žmonės, o dar 41 buvo paguldytas į ligoninę.

Ukrainos policija pranešė, kad vienas žmogus žuvo kaimyniniame Mykolajivo regione esančiame kaime prie upės.

V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip jis susitinka su pareigūnais Chersono ir Mykolajivo regionuose, stebi evakuacijos pastangas Chersone ir aplanko nukentėjusiuosius ligoninėje.

„Dėkoju gelbėtojams ir savanoriams! Dėkoju visiems, dalyvaujantiems šiame darbe!“ – rašė V. Zelenskis.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai ketvirtadienį Chersone girdėjo artilerijos šūvius. Pranešama, kad apšaudytas rajonas, kur gelbėtojų valtimis atplukdomi žmonės iš užlietų rajonų.

„Dėl apšaudymo Chersono regione, kur vykdoma evakuacija, buvo sužeisti devyni žmonės“, – pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. Ji nurodė, kad niekas nežuvo ir kad tarp sužeistųjų yra šeši civiliai. Taip pat sužeistas vienas policininkas ir du gelbėjimo tarnybų žmonės.

Regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas sakė, kad tarp sužeistųjų yra gydytojas ir vienas vokiečių savanoris.

Srities prokuratūra anksčiau skelbė, kad žuvo vienas žmogus.

Tuo metu Rusijos primesta valdžia apkaltino Ukrainą apšaudžius vieną civilių evakuacijos punktą Chersono regione ir sakė, kad žuvo du žmonės.

Ukraina ir Rusija, kaltinančios viena kitą dėl užtvankos susprogdinimo, paskelbė dėl kilusio potvynio evakavusios daugiau kaip 6 000 žmonių. Daug daugiau gyventojų išvyksta savarankiškai.

Iš viso Chersono srityje užlieta 600 kv. km, 68 proc. – rusų kontroliuojamoje teritorijoje, sakė O. Prokudinas.

Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad kitą dieną po kelių dešimčių smūgių jo regionui buvo surengta naujų Šebekino rajone.

„Vienas žmogus žuvo. Jis buvo apsaugos darbuotojas... apšaudymo metu jis buvo lauke“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.

Jis sakė, kad buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant 15 ir 17 metų paauglius.

Šią savaitę Maskva paskelbė apie į pietinę sritį esą iš Ukrainos įsiveržusią ginkluotą grupuotę. Dvi dienas trukusioms kovoms su šia grupe Maskva buvo pasiuntusi karo lėktuvų ir artilerijos. Tai buvo kol kas rimčiausia ataka Rusijos teritorijoje nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusio Kremliaus puolimo Ukrainoje.

Vėliau Maskva pareiškė, kad jos pajėgos nukovė daugiau kaip 70 ukrainiečių, pavadindama juos teroristais, tačiau naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Pati Ukraina atsakomybę neigia.

Atsakomybę už išpuolį Belgorodo srityje prisiėmė Rusijos ultradešiniųjų grupuotės „Russkij dobrovolčeskij korpus“ („Rusijos savanorių korpusas“, RDK), drauge su antikremlišku Rusijos judėjimu „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“).

Kitoje su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje per minosvaidžio apšaudymą žuvo statybininkas, socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.

Rusijos valdžios institucijos taip pat pranešė apie keletą incidentų, susijusių su dronais Rusijos teritorijoje.

Pskovo srityje dėl dviejų dronų atakos buvo apgadintas naftotiekio administracinis pastatas, pranešė gubernatorius Michailas Vedernikovas.

Sprogimas įvyko Litvinovo kaime, maždaug už 10 km nuo Baltarusijos sienos.

Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pradėtas tyrimas.

Remiantis nepatvirtintais Rusijos „Telegram“ kanalo „Baza“, turinčio šaltinių slaptosiose tarnybose, pranešimais, bepiločiai taikėsi į „Transneft“ naftos siurblinę Pskove.

„Baza“ taip pat pranešė apie išpuolį prieš naftos perdirbimo gamyklą netoli Erochino, vakarinėje Tverės srityje.

Tverės srities spaudos tarnyba pranešė, kad netoli Erochino nukrito dronas ir niekas nenukentėjo, tačiau nepateikė jokių detalių.

Per pastarąsias kelias savaites padaugėjo pranešimų apie dronų atakas Rusijoje, dažniausiai su Ukraina besiribojančiuose regionuose.

Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.

Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.

Vladimiras Putinas konkrečiai liepė „Donecko sritis turi būti užgrobta“. Būtent čia Kremliaus režimas nusprendė panaudoti oligarcho Jevgenijaus Prigožino kalėjimuose iš recidyvistų surinktus samdinius. Per aštuonis mėnesius „Wagner“ kariai savo kūnais nuklojo visą šešių kilometrų pločio ir tokio paties ilgio miestą.

Ukrainiečiai tebekontroliuoja apie pusės kilometro ruožą miesto vakaruose. Tokia karyba parodo, kokioje padėtyje atsidūrė V. Putino režimas.

Garsus JAV žurnalistas Tomas Friedmanas „New York Times“ parašė straipsnį, kurį pavadino „Vladimiras Putinas yra pavojingiausias pasaulyje kvailys“. Triskart Pulicerio premijos laureato T. Friedmano nuomone, Ukrainoje V. Putinas kariauja tik todėl, kad jis negali pripažinti savo klaidos, kai 2022-ųjų žiemą nusprendė, jog Ukraina jam lengvai pasiduos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kita vertus, Ukraina toli gražu dar nelaimėjo karo ir nesusigrąžino didelių rusų užgrobtų plotų šalies rytuose ir pietuose. Tam prireiks daug ginklų, o jų gali duoti tik Ukrainą remiančios šalys.

„Mes turime savo tikslą, pateikti 1 mln. sviedinių, kurie būtų 155 mm skersmens. Nuo vasario devintosios, kai pradėjome tiekti šaudmenis per tris kanalus, pateikėme daugiau nei 1 tūkst. raketų. Suprantu, to nepakanka. Po Europos kariuomenių štabų viršininkų susitikimo, paprašiau jų išskirti daugiau šaudmenų iš savo atsargų“, – teigė Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis.

Rusų kariai itin nervingai reagavo į amerikiečių žiniasklaidos pranešimus, kad rusai jau davė ukrainiečiams sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, kurios gali nuskrieti 300 km. Tai reiškia, jog šios raketos gali pasiekti bet kokį objektą rusų okupuotame Kryme.

Iš esmės jų puolimas trunka apie 20 minučių ir jie pabėga, palieka savo įrangą degti.

Bet ginklų reikia dar daugiau.

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis ką tik pasakė, kad ketina atidėti kontrpuolimą. Be abejo, jiems reikia daugiau pasirengimo, ginklų, sukaupti dar pajėgumų. Mes turime tuo pasirūpinti“, – tikino J. Borrell.

Karo frontuose ukrainiečiai sprendžia ginkluotes problemas pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui apšaudo rusų pozicijas jų pačių haubicomis.

„Šios patrankos pagamintos Rusijoje, jas gamina patys kacapai, o mes atsivežėme ir dabar su jomis dirbame. Lygiai taip pat, kaip prie Chersono buvo paimta jų Msta-B haubica“, – sakė Ukrainos kariškis.

Ukrainiečiai sugeba pasigaminti ar buvusio sovietų bloko šalyse įsigyti ganėtinai daug sviedinių šioms 152 mm patrankoms.

„Galima sakyti, kad ji yra tikras snaiperis. Pakanka vieno, dviejų sviedinių. Pirma būna prisitaikomasis šūvis, o antras šūvis būna tiesiai į taikinį. Tai gera haubica“, – dalijosi ukrainietis.

Faktiškai iki šiol Rusija yra pagrindinė ginkluotės tiekėja Ukrainai, nes frontuose „pribarstė“ neįsivaizduojamą galybę šovinių ir karinės technikos, pavyzdžiui salvinę raketų sistemą Grad.

Rusiško Grad ekipažas šaudo taip puikiai, kad rusų kariai ėmė medžioti konkrečiai juos.

„Ši milžiniška duobe yra naujausia mūsų Grados efektyvumo pavyzdys. Rusai paleido vieną S-300 raketą, kad sunaikintų mūsų Gradą. Jie nepataikė“, – pasakojo „1+1“ reporteris Antonas Kotsukonas.

Net ir sena zenitinė S-300 raketa yra gerokai brangesnė už seną Gradą, bet logikos V. Putino režimo karybos metoduose rasti gana sunku.

„Iš esmės jų puolimas trunka apie 20 minučių ir jie pabėga, palieka savo įrangą degti. Nesuprantu, kodėl jie čia eina“, – svarstė Ukrainos karys.

Rusų generolams, matyt, geriau taikytis į Ukrainos miestus. Eilinį kartą buvo apšaudyta Zaporižios, Slovensko miestai Donecko srityje.

„Deja, mūsų miestą vėl apšaudė. Pataikytą į privatų namą, sužeistas vienas žmogus. Laikomės kartu, saugokite save“, – iš įvykio vietos komentavo ukrainietis.

Per tokius apšaudymus faktinėje fronto linijoje atsiduria Ukrainos ugniagesiai ir medikai, bet V. Putino generolams tai nerūpi.

Gaisrai kilo keliuose namuose. Ugniagesiai gesina net per apšaudymus. „Pataikė kasetinis įtaisas. Ėmė degti, iškvietėme ugniagesius“, – pasakojo gyventoja.

Šaudmuo iš reaktyvinės salvinės sistemos išsprogdino asfaltą, skeveldros suvarpė produktus vežusį vairuotoją. Okupantai antradienio rytą raketomis atakavo ir Kramatorską. Vienas žmogus žuvo, keli sužeisti. Smūgis apgadino šešis daugiaaukščius. 

Pasak Ukrainos prezidento, tai – eilinis įrodymas, kad blogio valstybė toliau kovoja su civiliais. „Nėra ramių ar daugmaž ramių vietų. Prieš artileriją minosvaidžiai kala visur palei frontą“, – kalbėjo karys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet ir rusams ne saldu – okupuotame Kryme ugnis apėmė sandėlį Sinferopolyje. Dėl ko kilo gaisras – vėl neaišku. Antradienį ir Rusijos Belgorodo srityje dirbo rusų oro gynyba. Esą numušė bepilotę skraidyklę – nuolaužos krito ant garažo.

Bet vakarai dėl Ukrainos stengtis nepailsta. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje priėmė aikštingąjį Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Per darbo vakarienę pabrėžė Europos vienybės poreikį. Juk V. Orbanas iki šiol ištikimai palaiko ryšius su Maskva. Ne tik atsisakė tiekti ginklus Kyjivui, bet ir priešindavosi Europos Sąjungos sankcijoms.

Kremliui griaunant pasaulinę tvarką ir Kinijai auginant karinę galią Australija įsigis iš Amerikos iki penkių atominių povandeninių laivų. Be to, britai padės statyti naujo modelio laivą, kuriam bus panaudotos amerikiečių technologijos. Apie tai paskelbta per trišalį Aljanso susitikimą Kalifornijos karinio jūrų laivyno bazėje.

„Stebime, kaip pasaulinė taisyklėmis grindžiama tvarka patiria didžiulį spaudimą ne tik Rytų Europoje, bet ir Indijos Ramiajame regione. Matome didžiausią karinių pajėgų telkimą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir visa tai vyksta mūsų regione, ir tą dar ne Australija. Todėl turime reaguoti, jei to nepadarysime, istorija  mus pasmerks“, – kalbėjo Australijos gynybos ministras Richard Marles.

Tai, anot lyderio, svarbiausia daugiašalė partnerystė per kelias kartas ir vandenynus – Atlanto ir Ramųjį. „Žinau, draugai girdi, bet ar laivas „Misuris“ girdi. O, matau ten – lygiuoja. Ar galiu jiems įsakyti stovėti ramiai? Juk esu vyriausiasis pajėgų vadas. Bet kokiu atveju ačiū, ačiū, ačiū. Jūs – geriausi ir trise būsime geriausi pasaulyje“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Ir Rusija, ir komunistinė Kinija jau užsipuolė trejetą neva kurstant ginklavimosi varžybas. „Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Australija sudarė trišalę partnerystę, kuria siekiama skatinti bendradarbiavimą branduolinių povandeninių laivų ir kitų pažangiausių karinių technologijų srityje. Tai – Tipiškas Šaltojo karo laikų mentalitetas, kuris tik paskatins ginklavimosi varžybas“, – teigė Kinijos URM atstovas Wang Wenbin.

Tuo metu Rusija vaidina, kad kurs daugiau raketų. Ministras Sergejus Šoigu įsakė dvigubinti apimtis inspektuodamas raketų gamyklą Maskvos regione.

„Mano namuose viskas taip sudrebėjo. Iškart supratau, kad tai kažkur šalia. O iki stotelės – gal 50 žingsnių. Alionuškos taip gaila. Tokia buvo gera mergaitė. Ir dar žmonių žuvo“, – kalbėjo gyventoja.

Dar viena moteris žuvo nuo skeveldrų, kurios pataikė į gretimą parduotuvę. Rusų raketos pataikė ir į Kyjivą. Kaip įprasta, Ukrainos valdžia nekomentuoja tokių pataikymų ir neleidžia jų filmuoti, bet buvo pasakyta, kad nukentėjo infrastruktūros objektas, greičiausiai susijęs su elektros gamyba ir tiekimu.

Kyjivo gyventojai pirmieji puolė padėti nukentėjusiems nuo antskrydžio. „Mes jau nebemiegojome. Buvome namuose ir apie 6.40-6.45 val. – kaip trenkė. Išėjome į kiemą. Buvo sužeistų žmonių, padėjome jiems. Panaudojome automobilių pirmosios pagalbos vaistinėles. Tada mašinos užsidegė, bandėme jas gesinti automobiliniais gesintuvais ir aš šiek tiek apdegiau“, – pasakojo Kyjivo gyventojas Viktor Buchta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sostinės gaisrininkai užgesino automobilius ir kitus objektus. Dėl antskrydžio sutriko šilumos tiekimas Kyjive. Laimė, Ukrainos sostinėje diena jau apie +12 laipsnių šilumos, bet naktys – dar šaltos.

„Pabudome nuo labai stipraus sprogimo. Netgi atrodė, kad pataikė į gretimą namą, kažkur netoliese“, – sakė Kyjive gyvenanti Anna.

Kadangi rusų kariai paleido daugiau nei 80 raketų ir dar kelis iranietiškus bepiločius, sugriovimų užfiksuota daugelyje Ukrainos miestų. Prie Lvivo sunaikinti mažiausiai trys privatūs namai, žuvo keturi žmonės. Donecko srityje, netoli fronto linijos, rusų kariai vėl apšaudė Kostiantynivką.

„Jie griauna mūsų miestą, jį naikina. Mus apšaudo kasdien – vakare, ryte – visą laiką. Ir štai apšaudymo rezultatai. Visi šokiruoti, visi bijo. Trūksta žodžių tai apibūdinti. Eini miegoti ir nežinai, ar atsikelsi gyvas, ar ne“, – kalbėjo Kostiantynivkos gyventoja Olha Babaškina.

„Per penktąjį antskrydį iškart išsijungė penktoji alektrinė. Suveikė automatika. Priėjau prie lango pažiūrėti, kas vyksta, ir tada pasipylė ugninės kibirkštys. Visi langai išdužo. Nėra daugiau ką šnekėti“, – pasakojo kalbintas vyras.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad masinis raketų antskrydis – kerštas už diversantų reidą į Briansko sritį, kurį surengė Ukrainos pajėgose tarnaujantys savanoriai ir rusai. Rusų generolai aiškiai taikėsi į svarbiausius Ukrainos ūkio objektus, bet ukrainiečiai išmoko juos ginti ir šalies elektros sistema nebuvo paralyžiuota. Nors, pavyzdžiui, Charkivas liko visai be elektros ir šildymo. Dėl tokių elektros tinklo sutrikimų vėl liko be išorinio maitinimo rusų karių okupuota Zaporižios atominė jėgainė ir ten vėl teko įjungti avarinius dyzelinius generatorius.

Vienoje tarptautinės atominės agentūros vadovas pasipiktino, kad okupantai taip pasielgia jau šeštą kartą. „Kiekvieną kartą mes metame kauliuką ir jei leisime, kad taip tęstųsi, vieną dieną sėkmė nuo mūsų nusisuks“, – teigė TATENA generalinis direktorius Rafael Grossi.

Kita vertus, Vladimiro Putino generolai, matyt, skuba, nes Ukrainoje jau greitai pradės veikti amerikietitiškos priešraketinės „Patriot“, kurios sugeba numušti ir balistines raketas. Tuo metu, įprastiniuose frontuose rusų generolai niekuo pasigirti negali. Bachmuto mėsmalė toliau naikina Donbase šimtus rusų karių per dieną, o jokių aiškesnių rusų pajėgų rezultatų nėra.

Ukrainos pareigūnai primygtinai ragina gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalų, nes rusai raketas leidžia pasitelkdami strateginę aviaciją.

„Atskrieja pirmosios raketos. Neignoruokime pavojaus“, – įspėjo Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Vėliau jis pridūrė, kad tikimasi maždaug 60 rusų raketų, ir pridūrė: „Šiaurėje dalis [jų] jau virš Ukrainos teritorijos. Taip pat galvoju, kad mūsų oro gynyba numuš mažiausiai per 50.“

Žytomyro administracijos vadovas Vitalijus Bunečka įspėjo dėl didelio masto raketų smūgio grėsmės.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad 6 val. 15 min. buvo atakuojama energetikos infrastruktūra keliose Ukrainos srityse.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sprogimai buvo girdėti sostinės centre, ir paragino gyventojus trauktis į slėptuves.

Kyjivo srities ir pačios sostinės gyventojai girdėjo sprogimus. Kaip rodo preliminari informacija, ir Kyjive, ir Kyjivo srityje veikia oro gynybos sistemos.

Pasak mero, visuose sostinės rajonuose sutriko vandens tiekimas.

„Dėl energetikos infrastruktūrai padarytos žalos visuose sostinės rajonuose yra vandens tiekimo sutrikimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė V. Klyčko, informavęs gyventojus, kad „metro eismas laikinai sustabdytas visose linijose“.

Vis dėlto metropoliteno stotys veikia kaip slėptuvės, nurodė jis.

Charkive maždaug 8 val. 40 min. nugriaudėjo sprogimų virtinė, pranešė meras Ihoris Terechovas. Pasak jo, Rusija apšaudo infrastruktūros objektus.

„Prašau visų elgtis maksimaliai atsargiai ir esant galimybei būti slėptuvėse“, – sakė jis.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad rusų kariuomenė ypatingos svarbos infrastruktūrai šiame regione sudavė mažiausiai tris smūgius.

Vėliau jis paskelbė, kad pataikyta į infrastruktūros objektus Čuhujivo rajone.

Visame Charkive dingo elektra, pranešė elektros tiekimo kompanija „Charkivoblenerho“.

Kryvyj Rihe Dnipropetrovsko srityje, taip pat Zaporižioje ir Vinycioje girdimi sprogimai, pranešė televizijos „Suspilne“ korespondentai.

Kirovohrado srityje sunaikintos dvi raketos, rašė karo korespondentas Andrijus Caplienka.

„Poltavos srityje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse! Tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis!“ – sakė regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Dėl raketų atakos Poltavos srities Kremenčuko miestas liko be šildymo. Apie tai per „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Maleckis.

Tuo metu Poltavos miestas liko be elektros energijos. Vietos gyventojai pranešė, kad ir kitose regiono gyvenvietėse nutrūko elektros tiekimas.