Kaltinamajam prokurorė siūlo skirti 60 parų areštą, tačiau jo vykdymą atidėti devyniems mėnesiams. Pavežėjui taip pat siūloma skirti 500 eurų baudą.

Su bausme siūloma skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 3 metams, bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 450 eurų konfiskavimą, pranešė prokuratūra.

Šiaulių apylinkės prokuratūra kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje. Joje buvo tiriamas eismo įvykis, kai prieš praėjusių metų Šv. Kalėdas buvo sužalotos pėsčiosios.

Prokuratūra prašo 33-ejų kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė, o tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2023-ųjų gruodžio 23-osios vakarą Šiauliuose, Tilžės ir Vilniaus gatvių sankirtoje, kaltinamojo, teikusio pavežėjimo paslaugas, vairuojamas automobilis partrenkė per šviesoforo reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusias merginas.

Nustatyta, kad degant raudonam šviesoforo signalui vairuotojas nesustojo prie STOP linijos ir įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kurioje kliudė tris pėsčiąsias. Nukentėjusioms nustatytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Surinkta duomenų, kad kaltinamojo, vairavusio nuomotą automobilį, padarytas nusikaltimas nesustabdė. Jis važiavo toliau gatve, kol iš priekio atvažiuojantis policijos automobilis užstojo jam kelią ir vairuotojas sustojo tik atsitrenkęs į pareigūnų automobilį. Kaltinamajam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Vyras kaltę pripažino visiškai, gailėjosi padarytu nusikaltimu, todėl prokuratūra, įvertinusi aplinkybių visumą priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Prieš uždedant apykoję jis buvo atvežtas į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

„Su Šarūnu Stepukoniu šiandien tarnyboje buvo atlikti būtini veiksmai. Šiuo metu jis pristatytas pareigūnams dėl tolimesnės kardomosios priemonės organizavimo“, – žurnalistams sakė FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja.

Iš FNTT Š. Stepukonis buvo pervežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur ir buvo uždėta apykojė. Iš ten jis paleistas namo.

Kiek anksčiau penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui skyrė trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, jis išleistas iš Vilniaus kalėjimo.

Š. Stepukonis išleistas po beveik šešias savaites trukusio suėmimo. Elektrinę apykoję jis turės dėvėti iki birželio pabaigos, jam taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris sulaikytas vasario 12-iąją, teismas jį tuomet leido suimti dviem savaitėm, suėmimas vėliau buvo pratęstas dar mėnesiui, iki kovo 24 dienos.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurorų, ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Vyro atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.

Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Ikiteisminį tyrimą kuruoja Europos prokuroras D. Karčinskas. Jis žurnalistams anksčiau sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.

Tai Eltai pranešė teismo atstovė Ieva Stumbrienė.

Ją jis turės segėti mažiausiai iki birželio 20 dienos.

Po šio teismo sprendimo po beveik pusantro mėnesio kalinimo Š. Stepukonis bus paleistas į laisvę.

Eltos žiniomis, penktadienį jis buvo atvežtas į jo bylą tiriančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę Vilniuje.

Kardomąją priemonę – prievolę segėti apykoję – gali paskirti tik teismas, prokuroras pats savarankiškai paskirti šios kardomosios priemonės negali. Tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Gavęs prašymą dėl šios kardomosios priemonės, teismas paprastai aiškinasi, ar ją paskyrus, bus užtikrintas elektros energijos tiekimas, tinkamas ryšys.

Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.

Eltos žiniomis, nuolat vyksta įtariamojo apklausos, jis bendradarbiauja su teisėsauga, vyras neskundė jam skirto suėmimo, nei jo pratęsimo.

Advokato manymu, kardomasis suėmimas buvo skirtas nepagrįstai.

„Prokuroras galvoja, kad jis bėgs ir slėpsis, tačiau jis, gavęs pirmą skambutį, atvyko iš Ukrainos“, – Eltai yra sakęs jo buvęs advokatas Šarūnas Vadeikis.

Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją, nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.

Š. Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10 dieną, po dviejų parų teismas jį leido suimti 14 dienų, paskui suėmimas buvo pratęstas dar mėnesiui – nuo vasario 24 iki kovo 24 dienos. Nė vienos suėmimo sankcijos jis neginčijo ir aukštesnės instancijos teismui neskundė.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas.

Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Iki tol jam taikytas namų areštas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas per posėdį antradienį sakė, kad nuo 22 val. iki 6 val. A. Misiūnas turės būti namuose, jam taip pat draudžiama dalyvauti mitinguose, masiniuose renginiuose, išskyrus sporto varžybas. Ši kardomoji priemonė galios pusę metų.

Paskelbus, kad A. Misiūnui griežtinama kardomoji priemonė, paaiškėjo, jog teismo salėje paties kaltinamojo nėra, jis ne kartą praleidžia teismo posėdį, už tai jam buvo  skirta 300 eurų baudų.

„A. Misiūnas neatvyko, jis aiškina, kad atvažiuoja, kaip jam patogu, kitas žingsnis bus – suėmimas“, – sakė teisėjas M. Striaukas.

Iki pernai lapkričio A. Misiūnui taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvyti ir registravimasis policijos įstaigoje. Prokurorai prašė suimti kaltinamąjį, nes jis praleido daug posėdžių.

Teisėjas taip pat pranešė, kad 300 eurų bauda skirta kaltinamajam Žydrūnui Kamarovui, jis neatvyko į prieš tai vykusį posėdį.

Teismas pranešė surinkęs medžiagą, jog kaltinamasis Žydrūnas Ravinis anksčiau be leidimo filmavo ir fotografavo per posėdį, medžiaga paskelbta internete, įstatymas tai daryti draudžia.

„Pažeistas įstatymas, teismas surinko medžiagą, kas padarė, mes tai žinome, bus kreiptasi į įstaigą, (..), pažeidėjui gresia iki 500 eurų bauda“, – sakė teisėjas.

Antradienį į teismo posėdį iš Vilniaus kalėjimo atvežtas kaltinamasis, Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Jis buvo įspėtas už replikas teismui nesuteikus žodžio – vyras skundėsi, kad jam rankas spaudžia antrankiai.

„V. Gapšys po Seimą be antrankių vaikščiojo“, – skundėsi kaltinamasis.

„A. Kandrotas įspėtas, kad gali būti pašalintas iš teismo salės“, – sakė teisėjas M. Striaukas.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje teismas toliau apklausia liudytojus.

Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

Kaip pranešė Policijos departamentas, vasario 1-osios vakarą, apie 20.36 val., Kauno apskrities policija gavo pranešimą, kad Kaišiadorių rajone, Pravieniškių kaime, į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajį kalėjimą negrįžo1985 metais gimęs nuteistasis Česlav Brazevič. Buvo pastebėta ir tai, kad į trumpalaikę išvyką išvykęs nuteistasis gadina apykoję.

Vyras į kalėjimą turėjo grįžti iki 20 val., tačiau to nepadarė. Su nuteistuoju nesėkmingai bandyta susisiekti telefonu, paskelbta jo paieška.

Įvykio aplinkybes aiškinasi Lietuvos kalėjimų tarnyba.

A. Kandrotas siekė nušalinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Remigijų Matevičių.

„Prokuroras yra mane išsirinkęs kaip taikinį. Jis yra šališkas, negali būti šioje byloje“, – per posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį sakė A. Kandrotas.

Jis piktinosi, kad prieš tai vykusiame posėdyje, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl apykojės užsegimo, prokuroras į jį kreipėsi nepagarbiai, tujino.

„Kiti praleido daugybę posėdžių, juos prašo įspėti, o man dėl vienos dienos išvykos, kai vykau į Londoną susitikti su rinkėjais, prašė pusei metų apykojės“, – stebėjosi A. Kandrotas. Kaltinamasis yra paskelbęs, kad kels savo kandidatūrą kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prokuroras yra mane išsirinkęs kaip taikinį. Jis yra šališkas, negali būti šioje byloje.

Prokuroras R. Matevičius sakė, kad jam pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas ir  turi būti atmestas, nes prokuroras turi teisę siūlyti griežtinti kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegija netenkino pareikšto nušalinimo nurodžiusi, kad prokuroro pareikšti prašymai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo yra tik pasiūlymai, šiuos klausimus išsprendžia teismas.

„Tokie pasiūlymai negali būti vertinami kaip šališkumas“, – sakė teisėja Zina Vilnienė.

Ji sutiko su pastebėjimu dėl prokuroro bendravimo, tačiau profesinę etiką, pasak teisėjos, vertina ne teismas.

Praeitą savaitę teismas nesutiko A. Kandrotui užsegti apykoję, kaip siūlė prokuratūra, kad jis neišvyktų iš Lietuvos, nes pirmiausia reikia vertinti kardomosios priemonės tikslus – tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Buvo atsižvelgta, kad A. Kandrotas nepraleido nė vieno teismo posėdžio.

Sugriežtinti kardomąją priemonę teisiamajam prokuratūra prašė po to, kai jis be teismo leidimo buvo išvykęs į Londoną ir taip pažeidė kardomąją priemonę.

Apie išvyką A. Kandrotas buvo pranešęs feisbuke.

A. Kandrotui yra paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis dėl leidimo išvykti į Londoną į teismą nesikreipė.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims, į posėdžius, kaip įprasta, visi jie nesusirenka. Už tai jie baudžiami piniginėmis baudomis, atvesdinami policijos. Trečiadienį paskelbta, kad dar trys kaltinamieji riaušių prie Seimo byloje nubausti baudomis po 300 eurų už neatvykimą į teismo posėdį lapkričio pabaigoje.

Kaip paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. Vilnienė, už neatvykimą į lapkričio 29 dienos posėdį piniginės baudos paskirtos Almantui Bimbai, Edmundui Strukovskiui ir Artūrui Točilovui.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Teisėjas Mindaugas Striukas per posėdį sakė, kad pirmiausia reikia vertinti kardomosios priemonės tikslus – tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Teisėjas pastebėjo, kad A. Kandrotas nepraleido nė vieno teismo posėdžio.

Sugriežtinti kardomąją priemonę teisiamajam prokuratūra prašė po to, kai jis be teismo leidimo buvo išvykęs į Londoną ir taip pažeidė kardomąją priemonę.

Apie tai A. Kandrotas buvo pranešęs feisbuke.

„Akivaizdžiai matyti, kad šiurkščiai pažeistos sąlygos. (...) Pakankamai sudėtinga byla, pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę – intensyvią priežiūrą, kad nebūtų taip, kad važinėtų bet kur.  Esant intensyviai priežiūrai, pareigūnai matys, kur jis yra“, – per posėdį sakė prokuroras Remigijus Matevičius.

A. Kandrotui yra paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis dėl leidimo išvykti į Londoną į teismą nesikreipė.

„Mano išvykimas grynai politinis, vykau susitikti su Londono lietuviais“, – teismui sakė A. Kandrotas.

Jis teigė besidžiaugiąs, kad teismas seka jo ir jo kuriamos partijos „Mes, Lietuva“ kanalą internete ir pabrėžė, kad sąžiningai lanko teismo posėdžius, nė vieno jų nepraleido.

Mano išvykimas grynai politinis, vykau susitikti su Londono lietuviais.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims, į posėdžius, kaip įprasta, visi jie nesusirenka. Už tai jie baudžiami piniginėmis baudomis, atvesdinami policijos.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.