JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija siekia grąžinti žmones į Mėnulį pirmąkart nuo 1972 metais įvykusios paskutinės „Apollo“ misijos, o vėliau – nuskraidinti astronautų į Marsą.

Didžiulė 98 metrų aukščio raketa „Space Launch System“ (SLS) turi pakilti rugpjūčio 29 dieną, 8 val. 33 min. vietos (15 val. 33 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy kosminio centro Floridoje.

Pirmasis dešimtmetį planuotos „Artemis“ programos skrydis bus be įgulos, bet jis labai svarbus NASA, patiriančiai spaudimą iš Kinijos ir privačių varžovių, tokių kaip „SpaceX“.

Visi viešbučių kambariai aplink Kanaveralo kyšulį buvo išpirkti. Raketos startą turėtų stebėti 100–200 tūkst. žiūrovų.

Oranžinės ir baltos spalvų raketa jau savaitę stovi ant starto aikštelės 39B.

Per pirmąjį skrydį, pavadintą „Artemis 1“, ketinama išbandyti SLS ir pilotuojamą kapsulę „Orion“, pritvirtintą raketos viršuje.

Vietoje astronautų kapsulėje bus manekenai, kuriuos sumontuoti jutikliai rodys perkrovų, vibracijos ir spinduliuotės lygį.

Vaizdo kameros fiksuos kiekvieną akimirką per 42 dienų kelionę. Be kita ko, ruošiamasi padaryti „asmenukę“, kurioje erdvėlaivis matysis Mėnulio ir Žemės fone.

Nusileidimas Ramiajame vandenyne

„Orion“ apskries aplink Mėnulį ir vienu metu bus už 100 km nuo jo paviršiaus. Paskui kapsulė įjungs variklius, kad atitoltų 64 tūkst. kilometrų. Tuomet erdvėlaivis bus nuskriejęs toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones galintis skraidinti kosminis aparatas.

Viena pagrindinių šios misijos užduočių – patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Jis yra 5 metrų skersmens – didžiausias kada nors pagamintas.

Skydas turės atlaikyti apie 2 670 Celsijaus laipsnių karštį, kai grįždama į Žemę kapsulė į atmosferą įskries daugiau kaip 40 tūkst. km per valandą greičiu.

Vėliau „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis ant vandens Ramiajame vandenyne netoli San Diego.

Ar pirmadienį raketa galės startuoti pirmadienį – priklausys nuo orų, kurie Floridoje šiuo metų laiku gali būti sunkiai prognozuojami. NASA nurodė, kad SLS turės dviejų valandų „starto langą“.

Jeigu raketos nepavyktų paleisti pirmadienį, buvo parinktos alternatyvios datos – rugsėjo 2-oji ir 5-oji.

Visais kitais atžvilgiais skrydžiui visiškai pasirengta.

NASA šiaip misijai žalią šviesą uždegė antradienį, atlikus nuodugnius raketos ir erdvėlaivio sistemų patikrinimus.

Tačiau tai nereiškia, kad pirmąkart pakilsianti raketa ir erdvėlaivis negali pateikti kokių nors netikėtumų.

Neatsiejama rizika

„Darome tai, ką yra neįtikėtinai sunku atlikti ir kas yra neatsiejama nuo rizikos“, – sakė „Artemis 1“ misijos vadovas Mike'as Sarafinas (Maikas Sarafinas).

Kadangi per šį skrydį įgulos nebus, M. Sarafinas sakė, kad misija bus tęsiama net ir esant sąlygoms, kurios būtų laikomos nepriimtinomis astronautų skrydžiui.

„Jeigu neišsiskleistų saulės elementai – mes tęstume, bet to tikriausiai nedarytume per pilotuojamą skrydį“, – aiškino jis.

Visiška nesėkmė būtų pragaištinga programai, kurios kiekvienos raketos paleidimas kainuoja 4,1 mlrd. dolerių ir kuri jau ne vienais metais atsilieka nuo pirminio tvarkaraščio.

Per kitą misiją – „Artemis 2“ – astronautai apskries Mėnulį, bet nenusileis ant jo paviršiaus. „Artemis 3“ įgula turėtų išsilaipinti Mėnulyje, bet tai nutiks ne anksčiau kaip 2025 metais.

Visi Mėnulyje pabuvoję „Apollo“ astronautai buvo baltieji vyrai, per „Artemis“ programą planuojamą, kad į mūsų planetos palydovą nukeliaus pirmoji moteris ir tamsiaodis.

Kadangi žmonės jau yra lankęsi Mėnulyje, „Artemis“ tikslai bus ambicingesni – pasiruošti planuojamam vėlesniam skrydžiui į Marsą.

Per šią programą ketinama įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje ir aplink jį skriejančią kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“).

„Gateway“ turėtų tapti parengiamąja baze ir degalų papildymo stotimi kelionei Marsą, truksiančiai ne mažiau kaip kelis mėnesius.

„Manau, tai mus įkvėps netgi labiau negu įkvėpė „Apollo“, – apie „Artemis“ programą kalbėjo NASA asocijuotasis administratorius Bobas Cabana (Bobas Kabana), buvęs astronautas.

„Tai bus absoliučiai nepaprasta“, – pridūrė jis.

Raketa iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro Aparatų surinkimo pastato pajudėjo apie 17.47 val. JAV Rytų pakrantės (23.47 val. Lietuvos) laiku ir pradėjo 11 valandų kelionę ant specialios vikšrinės platformos į starto aikštelę 39B, esančią už 6,5 kilometro.

Šio įvykio pasižiūrėti susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Milžiniška raketa, didžiulė kaina

„Block 1“ modifikacijos raketa „Space Launch System“ (SLS) kartu su erdvėlaiviu „Orion“ yra 98 metrų aukščio, aukštesnė už Laisvės statulą Niujorke, bet šiek tiek mažesnė už 110,6 metro aukščio raketas „Saturn V“, skraidinusias į Mėnulį programos „Apollo“ misijas.

Tačiau jos variklių didžiausia trauka siekia 39,1 meganiutono ir yra 15 proc. didesnė negu „Saturn V“. Tai reiškia, kad SLS bus galingiausios pasaulyje raketos, kai jos bus pradėtos naudoti.

„Ponios ir ponai, štai visų laikų galingiausia raketa pasaulyje! – žiūrovams paskelbė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas). – Mes įsivaizdavome, mes statėme, mes niekada nesiliovėme veržtis už to, kas įmanoma, ribų.“

Vis dėlto naujo JAV kosminių ambicijų simbolio kaina taip pat verčianti iš koto: kiekviena iš pirmųjų keturių skrydžių į Mėnulį programos „Artemis“ misijų kainuos 4,1 mlrd. JAV dolerių (3,7 mlrd. eurų), Kongresui šį mėnesį sakė NASA generalinis inspektorius Paulas Martinas (Polas Martinas).

Kai raketa bus užkelta ant starto aukštelės, maždaug dvi savaites bus atliekami tikrinimai, kol paaiškės, ar galima išbandyti raketos pripildymo degalais procedūrą.

Jeigu būtų uždegta žalia šviesa, į SLS būtų pripilta daugiau kaip 3,2 mln. litrų kriogeninių degalų ir būtų patikrintos visos pasiruošimo startui procedūros, išskyrus atliekamas per paskutines 10 sekundžių iki pakilimo.

Iki Mėnulio ir dar toliau

NASA tikisi, kad ankstyviausia galimybė paleisti nepilotuojamą misiją „Artemis 1“ atsivers gegužę. Tai būtų pirmasis su „Orion“ sujungtos SLS skrydis.

SLS pirmiausiai iškeltų „Orion“ į žemąją orbitą aplink Žemę. Paskui būtų įjungti jos viršutinės pakopos varikliai, ir raketa nuskrietų Mėnulio link.

Šis manevras būtinas, kad erdvėlaivis nuskristų daugiau kaip 450 tūkst. kilometrų nuo Žemės, 64 tūkst. km toliau nei Mėnulio orbita. „Orion“ turėtų nuskrieti toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones skraidinti galintis kosminis aparatas.

Per trijų savaičių misiją „Orion“ paleis 10 mikropalydovų „CubeSats“, rinksiančių informaciją apie sąlygas tolimajame kosmose.

Erdvėlaivio „įgulą“ sudarys trys manekenai, skirti spinduliuotės poveikio duomenims rinkti, taip pat pliušinis šunelis Snupis, seniai tapęs NASA talismanu.

„Orion“ apskries iš Žemės nematomą Mėnulio pusę, naudodamas Europos kosmoso agentūros (EKA) sukonstruotą greitintuvą, ir galiausiai sugrįš į Žemę. Tuomet bus išbandyta, kaip erdvėlaivio karščio skydas atlaikys įskriejimą į atmosferą.

Erdvėlaivis nusileis Ramiajame vandenyne, netoli Kalifornijos krantų.

„Artemis 2“ bus pirmoji pilotuojama misija, apskriesianti Mėnulį, bet nenusileisianti jo paviršiuje. 2025 metais planuojama surengti „Artemis 3“ misiją, per kurią Mėnulio pietų ašigalio srityje turėtų išsilaipinti pirmoji moteris ir pirmasis tamsiaodis.

NASA nori įkurti Mėnulyje nuolatinę bazę ir bandyti joje naujas technologijas, reikalingas pilotuojamam skrydžiui į Marsą, kuris galėtų būti surengtas kažkuriuo metu 4-ajame dešimtmetyje, naudojant SLS modifikaciją „Block 2“.

SLS ir „Starship“

NASA vadina SLS „supersunkiuoju tyrimų klasės nešančiuoju aparatu“. Vienintelė kita šios klasės raketa yra bendrovės „SpaceX“ naudojama „Falcon Heavy“, bet ji daug mažesnė už SLS.

Milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) kompanija taip pat kuria tolimiems kosminiams skrydžiams pritaikytą raketą – daugkartinio naudojimo „Starship“. Planuojama, kad vėliau šiais metais „Starship“ atliks pirmąjį orbitinį skrydį.

„SpaceX“ raketa bus didesnė ir galingesnė už SLS: 120 metrų aukščio ir išvystanti 75,3 giganiutono trauką. Be to, ji gali būti reikšmingai pigesnė.

E. Muskas prognozavo, kad po kelerių metų vieno raketos paleidimo kaina gali sumažėti iki 10 mln. dolerių.

Tiesiogiai lyginti keblu, nes SLS pritaikyta skristi tiesiai į kelionės tikslą, o „SpaceX“ planuoja, kad „Starship“ bus pirmiausiai iškelta į orbitą, vėl pripildyta degalų iš kitos raketos ir tęs kelionę. Tokiu būdu būtų galima padidinti raketos nuskriejamą atstumą ir naudingo krovinio kiekį.

NASA taip pat yra užsakiusi sukonstruoti specializuotą „Starship“ modifikaciją, kuri būtų naudojama kaip „Artemis“ misijų nusileidimo Mėnulyje modulis.

Kitas sunkiąsias nešančiąsias raketas šiuo metu taip pat kuria bendrovė „Blue Origin“ („New Glenn“), Kinija („Long March 9“) ir Rusija („Jenissej“).