„Pirmą kartą per 133 karo dienas nebuvo jokių paskelbtų ar įvertintų Rusijos teritorinių pasiekimų, o tai patvirtina ISW vertinimą, kad Rusijos kariai iš esmės padarė operatyvinę pauzę“, – skelbiama ataskaitoje.
Kaip skelbiama, kad Rusijos gynybos ministerija kasdien paskelbė teritorinius pasiekimus nuo karo pradžios, tačiau nepranešė apie jokią naują teritoriją ar sausumos pajėgų judėjimą po Lystčansko užėmimo liepos 3-iąją.
Apžvalgoje karo ekspertai teigė, kad liepos 6 dieną Rusijos kariai vis dar vykdė ribotus ir nesėkmingus antžeminius puolimus visomis kryptimis. Tokie bandymai derinami su Rusijos „operatyvine pauze“, kuri nenumato ir nereikalauja visiško aktyvių karo veiksmų nutraukimo.
„Tai reiškia, kad Rusijos pajėgos greičiausiai apsiribos palyginti nedideliais puolamaisiais veiksmais, bandydamos sudaryti sąlygas reikšmingesnėms puolamosioms operacijoms ir atkurti kovinę galią, reikalingą šioms ambicingesnėms užduotims atlikti“, – nurodoma ataskaitoje.
V. Zelenksis pasiuntė žinią dėl Vakarų artilerijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius, jei įmanoma, skleisti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę okupuotose teritorijose, praneša Unian.
„Šiandien plačioji visuomenė sužinojo, kad mūsų šalies pietuose, okupuotose teritorijose, prieiga prie socialinių tinklų ir „YouTube“ buvo uždaryta. Rusijos pajėgos užblokavo bet kokią galimybę žmonėms sužinoti tiesą apie tai, kas vyksta, ir mūsų potencialą, kurį mes pamažu didiname“, – sakė ukrainiečių prezidentas tradicinėje savo vaizdo žinutėje.
Pasak jo, Ukrainos pajėgos dabar žengia į priekį keliose taktinėse srityse, įskaitant pietus – Chersono ir Zaporožės regionuose.
„Mes neatsisakysime savo žemės – visa suvereni Ukrainos teritorija bus ukrainietiška. Žmonės turi tai žinoti. Todėl, jei turite galimybę kalbėtis su žmonėmis mūsų valstybės pietuose – su Chersonu, Geničeku, Berdyansku, Melitopoliu ir kitais miestais bei kaimais – prašome skleisti tiesą ten. Pasinaudokite kiekviena proga pasakyti žmonėms okupuotose teritorijose, kad mes juos prisimename ir kovojame už juos“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina kovoja už visus savo pietus ir už visą Ukrainos Donbasą.
Pasinaudokite kiekviena proga pasakyti žmonėms okupuotose teritorijose, kad mes juos prisimename ir kovojame už juos.
„Dabar yra žiauriausia konfrontacija netoli Slaviansko ir Bachmuto. Mes kovojame už Charkovo regioną. Tegul okupantai negalvoja, kad jų laikas šioje žemėje yra ilgas, o jų artilerijos pranašumas yra amžinas“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad padedant Vakarų artilerijai, Ukrainos kariuomenė suduoda reikšmingus smūgius okupantų sandėliams ir svarbiems logistikos taškams.
J. Ardern: JT Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, o Maskvą pavadino „moraliai bankrutavusia“.
J. Ardern, kuri jau seniai pasisako prieš penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – veto teisę, pakartojo raginimą reformuoti šią instituciją.
JT „nesėkmę“ dėl Ukrainos lėmė Rusijos, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje, pozicija, pareiškė ji, kalbėdama Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy (Louvio) institute vizito Australijoje metu.
J. Ardern teigimu, Rusija pasinaudojo savo vieta Taryboje, kad užimtų „moraliai bankrutavusią poziciją moraliai bankrutavusio ir neteisėto karo akivaizdoje“.
Naujoji Zelandija sieks JT Saugumo Tarybos reformų, kad būtų užtikrinta, jog jos vertė ir svarba nesumažėtų, sakė ji.
„Privalome reformuoti Jungtines Tautas, kad nereikėtų pasikliauti atskiromis šalimis, kurios pačios nustato sankcijas“, – sakė J. Ardern.
Pasak jos, Rusija turi atsakyti už savo invaziją.
J. Ardern paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Hagoje aprūpinti ištekliais, reikalingais karo nusikaltimams tirti ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Ji pridūrė, kad Naujoji Zelandija įstos kaip trečioji šalis į Ukrainos bylą prieš Rusiją TBT.
Kinijos vaidmuo
Tačiau ministrė pirmininkė perspėjo, kad negalima į pasaulį žvelgti „juodai-baltai“, invaziją į Ukrainą vertinti kaip karą tarp Vakarų ir Rusijos arba demokratijos ir autokratijos, o svarbius veikėjus, tokius kaip Kinija, nustumti į šalį.
Neišskirkime nieko ir nemanykime, kad tokio požiūrio laikosi tik demokratinės valstybės.
„Nemanykime, kad Kinija, kaip Saugumo Tarybos narė, neatlieka tam tikro vaidmens darant spaudimą reaguojant į teritorinio vientisumo praradimą, už kurį atsakinga Rusija“, – sakė Naujosios Zelandijos lyderė.
„Neišskirkime nieko ir nemanykime, kad tokio požiūrio laikosi tik demokratinės valstybės“, – kalbėjo ji.
Augant Kinijos diplomatinei ir saugumo įtakai Ramiojo vandenyno regione, ypač turint galvoje balandį pasirašytą slaptą saugumo paktą su Saliamono Salomis, kai kurios Vakarų valstybės yra vis labiau susirūpinusios dėl Pekino ketinimų.
Tačiau J. Ardern teigė, kad Kinija jau seniai yra regiono veikėja ir būtų neteisinga tikėtis, kad suverenios Ramiojo vandenyno salų valstybės „pasirinks puses“.
Didėjant įtampai Ramiojo vandenyno regione, diplomatija turėtų būti „stipriausia priemonė“, sakė ji ir perspėjo, kad, užuot izoliavus didžiąsias veikėjas, reikia su jomis kalbėtis.
Net ir Kinijai tampant „atkaklesnei“, vis dar yra sričių, kuriose galima bendradarbiauti su Pekinu, pavyzdžiui, prekybos srityje, sakė J. Ardern.
Vis dėlto Naujoji Zelandija, be kita ko, per daugiašales institucijas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje, Honkonge ir elgesio su uigūrais Sindziange.
Ukraina pasiprašė į EBPO
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis valstybės vardu įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormannui (Matiasui Kormanui) paraišką dėl narystės EBPO.
Ukrainos vyriausybė pareiškė, jog jo šalis „pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms bei nori prie jos prisijungti kuo greičiau“.
„Nuolatinė parama, būsimas Ukrainos atkūrimas ir pasirengimas narystei Europos Sąjungoje, kurio pradžiai pritarė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi“, – sakė D. Šmyhalis.
1961 metais įkurtai EBPO dabar priklausančios 38 valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, deklaruoja įsipareigojimą laikytis demokratijos ir rinkos ekonomikos principų. Jos sukuria daugiau kaip 62 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.
R. Kadyrovas įvardijo naują tikslą Ukrainoje: tai – čečėnų principo reikalas
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas įvardijo naują „specialiosios operacijos“ Ukrainoje uždavinį – teroristų likučių sunaikinimą Kyjive, rašo „Readovka“.
Kaip teigiama, jam tai – principo reikalas kaip ir kiekvienam Čečėnijos gyventojui. Mat, R. Kadyrovas priminė, kad iš Čečėnijos pabėgę teroristai dabar yra Kyjive.
Anot jo, visi kovotojai iš Čečėnijos intensyviai ruošiasi ir laukia momento, kai gaus nurodymus iš aukščiausios Rusijos vadovybės.
„Turiu tik vieną prašymą – suteikti leidimą eiti į Kyjivą ir susidoroti su savo kraujo priešais. Tai viskas, ko prašome. Visa kita padarysime patys“, – socialiniuose tinkluose rašė R. Kadyrovas.
Tai įvykdyti esą – garbės reikalas.
Varšuvoje eksponuojami ukrainiečių sustabdyti rusų karių šarvuočiai
Į Varšuvos istorinę Pilies aikštę atvykę lankytojai gali pamatyti neregėtą vaizdą – du apdegusius ir aplamdytus rusų karių šarvuočius.
Aikštėje stovintį tanką T-72 ir savaeigę haubicą 2S19 nesunku būtų supainioti su muziejaus eksponatais, jei ne purvas ir žolė – vis dar prilipę prie jų vikšrų.
Ukrainos kariai šias transporto priemones numušė, o vėliau paėmė netoli Kyjivo ir šiaurinio Charkivo miesto po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje.
Dabar jie buvo eksponuojami Lenkijos sostinėje kaip karo grobis pagal bendrą Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių iniciatyvą „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Šios ekspozicijos žinia – ukrainiečiai gina ne tik savo šalies, bet ir visos Europos laisvę ir demokratiją.
Kai kurie žmonės fotografavosi su šarvuočiais, kiti iš pažiūros atrodė priblokšti šios karinės technikos buvimo judrioje aikštėje vasaros dieną.
Varšuvoje pas gimines viešinti ukrainietė Vika šluostėsi ašarojančias akis.
„Sunku čia tai matyti. Bet tai liudija, kokią paramą Lenkija rodo (Ukrainai)", – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Varšuvoje gyvenantis pensininkas Krzysztofas (Kšyštofas) įdėmiai apžiūrinėjo tankus, ant krūtinės sukryžiavęs rankas.
„Rusų tankai įvažiavo į Lenkiją 1939 metais, – sakė jis. – Jie tikrai nebuvo tokie modernūs kaip šie. Bet kitais atžvilgiais, kalbant apie Rusijos režimo mentalitetą, niekas nepasikeitė.“
Aštuonmetis Saša iš Kyjivo pabėgo su motina Katarina ir kovo pradžioje kirto Lenkijos sieną. Jie yra vieni iš 4,5 mln. ukrainiečių, pabėgusių į kaimyninę šalį prasidėjus invazijai.
„Šie tankai čia rodo, kad karas yra tikras“, – naujienų agentūrai AFP sakė Saša.
Atsidusdama jo motina pridūrė: „Jis daug žino apie karą. Jis svajoja grįžti į Kyjivą ir vieną dieną tapti kareiviu.“
Artimiausius kelis mėnesius tankai bus eksponuojami Varšuvoje, o paskui keliaus į pietinį Krokuvos miestą.
Vėliau Ukrainos gynybos ministerija planuoja juos eksponuoti kituose Europos miestuose, įskaitant Madridą ir Lisaboną.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 650 okupantų rusų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 7 d. jau neteko apie 36 650 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 602 tankų, 3 797 šarvuotųjų kovos mašinų, 815 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 107 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 667 dronų, 155 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 665 automobilių, 66 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 347 vaikai
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 347 vaikai, o dar mažiausiai 646 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.
Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (347), Charkivo (186) ir Kyjivo (116) srityse.
Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.
Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 108 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.
Ukraina: Donecko valdžia ragina civilius bėgti
Rusijai bombarduojant regioną, Ukrainos rytinės Donecko srities civiliai trečiadienį buvo raginami pasitraukti. „Rusija pavertė visą Donecko sritį pavojingu karštuoju tašku ir civiliams, – „Telegram“ kanale sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka. – Raginu visus evakuotis! Evakuacija gelbsti gyvybes!“.
Slovjansko, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš pagrindinių Maskvos taikinių Donecke, meras Vadymas Liachas sakė, kad autobusai ir traukiniai pasirengę vežti civilius į šalies vakarus. „Nerizikuokite! Susiruoškite kelionei!“ – ragino V. Liachas.
Ukrainos kariškiams pasitraukus iš kaimyninio Luhansko, kur Rusijos pajėgos sekmadienį užėmė svarbų Lysyčansko miestą, kovų dėmesys nukrypo į Donbaso Donecko sritį. Anksčiau trečiadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad atmušė Rusijos atakas netoli Lysyčansko ir „padarė priešui didelių nuostolių“. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Kritus Sjeverodoneckui ir Lysyčanskui, Ukrainos kariuomenė pastatė naują gynybinę sieną išilgai trijų mažų miestelių: Siversko, Soledaro ir Bachmuto. Taip siekiama sustabdyti Slovjansko ir Kramatorsko pramoninės zonos, kur yra Ukrainos karinė būstinė Donbase, puolimą iš rytų. Šiuo metu vyksta kovos prie šios fronto linijos.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Kyjivo sąjungininkių pristatytų vakarietiškų ginklų tikslumą ir teigė, kad jie naudojami Rusijos sandėliams ir kitiems Maskvai logistinės reikšmės turintiems objektams naikinti. Jis taip pat sakė, kad per Rusijos ataką trečiadienį Ukrainos šiaurės rytų Charkivo mieste sunaikintas Pedagoginis universitetas.
Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė netoli Malotaranovų kaimo sunaikinusi du JAV pagamintus didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) raketų paleidimo įrenginius, tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusijos pajėgos taip pat sunaikino didelį artilerijos šaudmenų sandėlį prie netoli fronto linijos esančio Ukrainos Soledaro miesto, sakė I. Konašenkovas. Pasak jo, šio proceso metu buvo susprogdinta 1500 įvairaus kalibro artilerijos sviedinių ir daugiau nei 100 „užsienio gamybos“ prieštankinių raketų. Šios informacijos taip pat neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
JAV: G-20 ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu
Jungtinės Valstijos mano, kad Balyje vyksiančiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu, nepaisant to, kad jose dalyvauja Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį turėtų atvykti į Indonezijos kurortinę salą, kur vyks didžiųjų ekonomikų klubo diplomatijos vadovų derybos.
Aukšto rango JAV pareigūnas sakė besitikintis, kad „beveik visos G-20 šalys“ susitars dėl iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos pasaulinio aprūpinimo maistu ir energijos kainų nestabilumo problemos, sukeltos Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pareigūnas pripažino, kad bendri G-20 pareiškimai dėl Ukrainos bus neįmanomi dėl Rusijos dalyvavimo.
„Tai, ar G-20 kaip subjektas pritaria ar nepritaria kokiam nors dalykui, yra mažiau svarbu nei tai, ar dauguma G-20 šalių, jei ne visos, pritaria tam, ką mes bandome daryti“, – sakė pareigūnas žurnalistams.
„Pamatysite, kad prireikus turėsime galimybę aiškiai parodyti Rusijos atsakomybę už kai kurias problemas, kurias G-20 ketina spręsti“, – kalbėjo jis.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad A. Blinkenas Balyje nesusitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vis dėlto šeštadienį JAV diplomatijos vadovas rengiasi sėsti prie derybų stalo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I), kad aptartų didelę įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Minėtas amerikiečių pareigūnas patarė nepuoselėti vilčių, kad bus paskelbta, ar prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sušvelnins muitus Kinijai, nes tai, pasak jo, yra JAV prekybos atstovo biuro reikalas.
A. Blinkeno derybos su Wang Yi bus vienas iš kelių pastarojo meto Jungtinių Valstijų ir Kinijos pareigūnų susitikimų, įskaitant praėjusį mėnesį Singapūre įvykusį abiejų šalių gynybos vadovų susitikimą.
G-20 pirmininkaujanti Indonezija pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į vėliau šiais metais vyksiantį grupės viršūnių susitikimą, nepaisant JAV vadovaujamų pastangų jį izoliuoti.
Vis dėlto į tą lapkritį vyksiantį susitikimą buvo pakviestas ir Ukrainos lyderis V. Zelenskis.
Ukraina po Lugano konferencijos sako esanti rimtai nusiteikusi vykdyti reformas
Ukraina yra pasiryžusi imtis plataus masto reformų, po Šveicarijoje vykusios karo nuniokotos šalies atstatymo konferencijos pareiškė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
Pietų Šveicarijos Lugano mieste šią savaitę vykusioje konferencijoje dalyvavo didelė Ukrainos aukšto rango pareigūnų delegacija ir dešimčių kitų šalių atstovai.
Konferencijos pabaigoje antradienį šalys įsipareigojo remti Ukrainą, kurios atstatymas, kaip manoma, bus ilgas ir brangus.
„Ketiname labai rimtai imtis Ukrainos atstatymo, Ukrainos reformų“, – sakė Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Oleksandras Rodnianskis.
„Mes rimtai norime parodyti pasauliui, kad turime veiksmų planą ir planą, kuris yra įgyvendinamas, kurį galima įvykdyti, ir kuris gali būti įgyvendintas tam tikrame etape“, – naujienų agentūrai AFP konferencijos kuluaruose sakė O. Rodnianskis.
„Norime įsitikinti, kad tam turime visą įmanomą paramą“, – pridūrė 36 metų Kembridžo universiteto ekonomikos docentas.
Dvi dienas Šveicarijoje vykusio susitikimo dalyviai pasirašė Lugano deklaraciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai Ukrainos atstatymo principai.
Tarp principų, dėl kurių susitarta, yra susitarimas, kad pati Ukraina turi būti atstatymo iniciatorė ir kad atstatymo procesas turi vykti kartu su plataus masto reformomis.
„Turi būti sistemingai stiprinama teisinė valstybė ir naikinama korupcija“, – sakoma dokumente.
O. Rodnianskis pabrėžė, kad Kyjivas visiškai pritaria šiems principams.
„Mes matome Ukrainą kaip neatsiejamą Europos Sąjungos dalį, kaip reformuotą, gerai veikiančią, klestinčią ekonomiką“, – sakė jis.
Iš Ukrainos, vienos skurdžiausių Europos šalių, reikalaujama plataus masto reformų, Kyjivui siekiant narystės Europos Sąjungoje ir tebesitęsiant vasario 24 dieną prasidėjusiai Rusijos invazijai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį mėnesį Ukrainos parlamentui pareiškė, kad narystė yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino šalį paspartinti kovos su korupcija reformas.
„Stulbinamos“ išlaidos
Pirmąją konferencijos dieną Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pristatė jo vyriausybės trijų etapų atstatymo planą.
Jame daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotiniems nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiams, vėliau – tūkstančių ilgalaikių atstatymo projektų finansavimui ir galiausiai – Ukrainos pavertimui ekologiška ir skaitmenine valstybe.
Premjero teigimu, skaičiuojama, kad atstatymo išlaidos sieks mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių.
O. Rodnianskis pridūrė, jog ši suma yra „stulbinama, ir dar didės, atsižvelgiant į tai, kad karas tęsiasi“.
Tačiau jis optimistiškai išreiškė viltį, kad Ukrainai nereikės prašyti didelės finansinės pagalbos jos išlaidoms padengti. Pasak jo, didelė dalis sumos gali būti padengta „natūraliai“, nes Ukrainos ekonomika auga „nuo labai žemo pagrindo“.
Jis taip pat pakartojo D. Šmyhalio raginimą didžiąją dalį išlaidų padengti iš konfiskuoto Rusijos turto.
S. Lavrovas atvyko į Balį G20 deryboms, per kurias didžiausias dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį atvyko į Balį į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausio lygio diplomatų susitikimą, kurį, kaip manoma, nustelbs Rusijos invazija į Ukrainą ir gresianti pasaulinė maisto krizė.
Tikimasi, kad susitikime, kuris prasidės penktadienį, dalyvaus aukščiausi diplomatai iš visų G20 šalių narių, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną ir Kinijos kolegą Wang Yi. Ketvirtadienį S. Lavrovas turi surengti dvišales derybas su Wang Yi, sakė šaltinis Kinijos ambasadoje Džakartoje.
Ekspertai teigė, kad vienas svarbiausių dalykų per susitikimą gali būti nesutarimai dėl S. Lavrovo dalyvavimo. Rusijos invazija paskatino Vakarų sankcijas ir pastangas nušalinti Rusiją. Daugelis tų Vakarų šalių taip pat teikia paramą Ukrainai, kuri dabar jau daugiau nei keturis mėnesius atsilaiko prieš Rusijos invaziją.
„Tikėtina, kad dėl S. Lavrovo kils drama, bet jei Indonezija galėtų palenkti Rusiją į taiką (su Ukraina), manau, tai verta“, – sakė Jenderal Soedirman universiteto tarptautinių santykių dėstytojas Agusas Haryanto.
Indonezijos prezidentas Joko Widodo mėgino tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai, praėjusią savaitę apsilankęs abiejose šalyse per kelionę, kurią pats apibūdino kaip taikos misiją. Praėjusį mėnesį jis perspėjo, kad pasaulinė maisto krizė, sukelta Rusijos invazijos į Ukrainą, įstums žmones besivystančiose ir neturtingose šalyse į „ypatingo skurdo ir bado bedugnę“.
Ukraina: Perejaslave demontuotas paminklas vienam iš svarbiausių Rusijos propagandos mitų
Kyjivo srities Perejaslavo mieste demontuotas monumentas, skirtas Ukrainos „susijungimo“ su Rusija 300-osioms metinėms. Paminklas nugriautas vietos savivaldos institucijos sprendimu.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos pirmininku Oleksijumi Kuleba.
„Buča, Irpenis, Borodianka, Hostomelis, Moščunas ir kitos Ukrainos gyvenvietės, kur Rusijos armija vykdė žiaurius nusikaltimus žmoniškumui, vėl parodė, kad apie „susijungimą“ ar „draugystę“ su rašistais negali būti net ir kalbos“, – pabrėžė pareigūnas.
„rbc.ua“ primena, kad, sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos duomenimis, 71 proc. ukrainiečių yra už tai, kad šalyje būtų demontuoti paminklai, susiję su Rusija.
Ataskaita: Rusija ketina pasinaudoti kintančiomis nuomonėmis dėl Ukrainos
Rusijos propagandos aparatas rengiasi išnaudoti artėjantį Europos viešosios nuomonės susiskaldymą, nes atsiranda neišvengiamų įtrūkių remiant Ukrainos karo pastangas, ketvirtadienį pranešė viena JAV žvalgybos įmonė.
Kuo ilgiau karas tęsis, tuo labiau jis „didins įtampą Vakarų gyventojų ir jų vyriausybių santykiuose“, – teigiama Masačusetso valstijoje įsikūrusios privačios JAV grėsmių vertinimo įmonės „Recorded Future“ ataskaitoje.
„Laikui bėgant dėl to greičiausiai natūraliai mažės parama Vakarų koalicijai, tai lems nuovargis dėl karo ir apetito stoka ilgalaikiam ekonominiam skausmui“, – sakoma joje. Taip pat teigiama, kad „sankcijų atotranka“ gali būti pagrindinis veiksnys, skatinsiantis keisti požiūrį. „Beveik neabejotina, kad Rusijos informacinės operacijos ir toliau bandys išnaudoti šią galimybę, kad pakreiptų tarptautinę nuomonę savo naudai“, – prognozuojama pranešime.
Daugelis stebėtojų mano, kad konfliktui tęsiantis laikas dirba Rusijos naudai, jie sako, jog dabartinis didelis Vakarų visuomenių paramos Ukrainai lygis gali neatlaikyti užsitęsusio konflikto. Panašu, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka su tokiu vertinimu – jis neseniai ragino padaryti galą kovoms prieš prasidedant žiemai.
„Recorded Future“ teigimu, Rusija jau vykdo operacijas, siekdama įvairiai paveikti viešąją nuomonę, ir daugiausia dėmesio skiria kelioms svarbiausioms šalims, ypač Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai. „Recorded Future“ identifikavo kanalus, kuriais bandoma paveikti valstybinę žiniasklaidą, tai, pavyzdžiui, RT ir tokios svetainės kaip „Southfront“, įtariamos, kad yra valdomos valstybės tarnybų, taip pat gerai žinomi propagandos įrankiai, įskaitant „Telegram“ trolių ūkį „Cyber Front Z“.
JAV įmonė nurodė penkis galimus Rusijos bandymų paveikti naratyvą tikslus: kurstyti vidinį nepasitenkinimą Vakarų lyderiais, neigiamai vaizduoti Ukrainos pabėgėlius, stiprinti susirūpinimą dėl ekonomikos, energetikos ir aprūpinimo maistu, vaizduoti Ukrainą nacizmo ir fašistinių judėjimų šaltiniu bei kurstyti nepasitikėjimą Vakarų žiniasklaida.
Vakarų vyriausybės ir anksčiau kaltino Rusiją platinant dezinformaciją socialinėje žiniasklaidoje, kad paveiktų jų politinius procesus, įskaitant 2016 m. JAV rinkimų kampaniją.
Donecko srityje – „kruvinas“ trečiadienis
Donecko srityje trečiadienis buvo „kruvinas“, skelbia UNIAN. Kaip teigiama, daugiausia civilių aukų trečiadienį buvo Torecke.
Pastarąją parą – liepos 6-ąją Donecko srityje įsibrovėliai nužudė septynis civilius gyventojus. Tai socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbė Donecko srities civilinės-karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.
„Per liepos 6 dieną rusų kariai nužudė septynis civilius iš Donecko srities: tris – Torecke, du – Avdejevkoje, vieną – Kodeme ir vieną – Severske. Dar du žmonės buvo sužeisti“, – sakė jis.
P. Kirilenko pridūrė, kad neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.
Rusų kariai atakuoja Ukrainos oro gynybą oras-žemė raketomis
Rusijos kariuomenė naudoja priešradarines aviacijos raketas, siekdama sunaikinti Ukrainos oro gynybos pozicijas, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai joms priešinasi, rašo UNIAN.
Taip pareiškė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadovybės pranešėjas Jurijus Ignatas, skelbia „ Ukrainska Pravda “.
„Įvairiomis kryptimis priešas ir toliau naudoja X-31P ir X-58 tipo antiradaraines oras-žemė raketas prieš oro pajėgų priešlėktuvines raketas ir radijo inžinerijos padalinius, bandydamas sunaikinti mūsų oro gynybos pozicijas. Dangaus gynėjai imasi visų atsakomųjų priemonių, kad šios raketos nepasiektų tikslų“, – sakė jis.
Rusija planuoja išnaudoti nuomonių skirtumus Europoje dėl Ukrainos – žvalgybininkai
Rusijos propagandos aparatas rengiasi išnaudoti neišvengiamai atsirasiančius nuomonių skirtumus Europoje dėl paramos Ukrainai, ketvirtadienį paskelbė viena JAV žvalgybos firma.
Kuo ilgiau truks karas, tuo didesnę jis kels įtampą tarp Vakarų šalių gyventojų ir jų vyriausybių, sakoma privačios grėsmių vertinimo firmos „Recorded Future“ ataskaitoje.
„Laikui bėgant tai tikriausiai nulems natūralų paramos Vakarų koalicijai mažėjimą dėl pavargimo nuo karo ir dėl nenoro [patirti] ilgalaikį ekonominį skausmą“, – nurodė Masačusetse įsikūrusi kompanija.
„Šalutinis sankcijų poveikis“ galėtų būti labai svarbi nuomonės keitimosi priežastis, sakoma ataskaitoje.
„Beveik neabejotina, kad Rusijos informacijos operacijomis toliau bus bandoma išnaudoti šią galimybę ir savo naudai palenkti tarptautinę nuomonę“, – prognozuojama joje.
Daug stebėtojų mano, kad šio konflikto metu laikas yra Rusijai palankus veiksnys, ir sako, kad dabartinė tvirta Vakarų visuomenių parama Ukrainai gali neatlaikyti ilgo konflikto.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, regis, sutiko su tokiu vertinimu, kai neseniai ragino užbaigti kovas iki žiemos.
„Recorded Future“ pažymėjo, kad Rusija jau vykdo operacijas keliomis kryptimis visuomenės nuomonei paveikti ir didžiausią dėmesį skiria kelioms svarbioms šalims, visų pirma Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai.
„Recorded Future“ kaip bandymų daryti poveikį kanalus nurodė valstybines žiniasklaidos priemones, tokias kaip RT, interneto svetaines, kaip įtariama, valdomas valstybės tarnybų, pavyzdžiui, „Southfront“, taip pat gerai žinomus propagandos įrankius, įskaitant „Telegram“ kanalą „Cyber Front Z“ – „trolių“ fabriką.
JAV firma nurodo penkias tikėtinas Rusijos bandymų paveikti nuomonę kryptis: vidaus nepasitenkinimo Vakarų lyderiais kurstymą, neigiamą ukrainiečių pabėgėlių vaizdavimą, susirūpinimo ekonominiu, energetiniu ir maisto saugumu kurstymą, Ukrainos vaizdavimą kaip nazicmo ir fašistinių judėjimų šaltinį, nepasitikėjimo Vakarų žiniasklaida skatinimą.
Vakarų vyriausybės praeityje kaltino Rusiją dezinformacijos skelbimu socialinėje žiniasklaidoje siekiant paveikti jų politinius procesus, taip pat per 2016 metų JAV rinkimų kampaniją.
Kyjivo ir Maskvos ginčo centre atsidūręs prekinis rusų laivas pajudėjo nuo Turkijos krantų
Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre, pajudėjo nuo Turkijos krantų, praėjus beveik savaitei nuo to laiko, kai ten atplaukė, ketvirtadienį rodo jūrų eismą stebinčios interneto svetainės pateikiama informacija.
Laivas „Žibek Žoly“ nuplaukė mažiausiai 20 km nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto, o po to veikiausiai išjungė savo atsakiklį ir dingo iš akiračio, rodo svetainės marinetraffic.com duomenys.
Tinklalapio duomenimis, laivas plaukė per Juodąją jūrą Rusijos link.
Vienas turkų šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad laisvas jau grįžo į Rusijos teritorinius vandenis.
Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad 7 000 tonų talpos laivas išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.
Tačiau Rusija teigia „nacionalizavusi“ Ukrainos valstybės turtą, taip pat superkanti javus iš vietos ūkininkų.
NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.
Su AFP kalbėjęsis turkų šaltinis teigė, kad „Zhibek Zholy“ atrodo tebėra prikrautas grūdų, ir atmetė Rusijos žiniasklaidos pranešimus, jog laivo įgula planuoja perkrauti grūdus į kitą laivą, prieš sugrįždama.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS anksčiau citavo neįvardytus „Žhibek Zholy“ įgulos narius, sakiusius laivas planuoja perkrauti grūdus į kitą laivą, siekiant „neprarasti pinigų“.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė esanti „nusivylusi“ Turkijos sprendimu šį laivą paleisti.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir tarptautiniai partneriai smerkia RF (Rusijos Federacijos) nusikalstamus veiksmus pagrobus ir išvežus iš Ukrainos teritorijos į užsienio šalis grūdų. Itin akiplėšiškas atvejis buvo, kai rusų laivu „Žibek Žoly“ mėginta išgabenti vogtus grūdus iš okupuoto Berdiansko į Turkijos Karasu uostą“, – sakoma pranešime.
Dėl operatyvaus Ukrainos įsikišimo iš šio laivo nepavyko iškrauti pavogtų prekių, ir jis buvo sulaikytas. Turkijos pusei buvo išsiųstas prašymas areštuoti laivą ir krovinį, sakė URM.
„Tuo pat metu, ignoruojant Ukrainos pusės kreipimąsi, liepos 6-osios vakarą laivas buvo paleistas. Ukrainos pusė šią informaciją priėmė su giliu nusivylimu ir kreipiasi į Turkijos pusę su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją ir pateikti išsamų atsakymą į atitinkamų Ukrainos institucijų prašymus, taip pat visomis priemonėmis užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje“, – pridūrė ministerija.
Dėl šios situacijos į Ukrainos URM iškviestas Turkijos ambasadorius Kyjive.
Kinijos ir Rusijos URM vadovai susitiko Balyje prieš G-20 ministrų derybas
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) ketvirtadienį Balyje susitiko su Rusijos kolega S. Lavrovu prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimą, kurį temdo Maskvos invazija į Ukrainą.
Abu ministrai buvo nufotografuoti Indonezijos kurortinėje saloje vykstančiame dvišaliame susitikime, didžiųjų pasaulio ekonomikų atstovams rengiantis penktadienį aptarti aktualiausias pasaulio problemas. Svarbiausia darbotvarkės tema – karas Ukrainoje.
Nepaisant kritikos, Pekinas palaiko draugiškus ryšius su Rusija, nors Vakarų šalys siekia izoliuoti prezidento Vladimiro Putino vyriausybę dėl pradėto karo kaimyninėje valstybėje.
S. Lavrovas informavo Wang Yi „apie specialiosios karinės operacijos pagrindinių uždavinių įgyvendinimą“ ir pakartojo Maskvos retoriką, kad Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, sakoma rusų Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Abi šalys pabrėžė vienašališkų sankcijų, priimtų apeinant Jungtines Tautas, nepriimtiną pobūdį“, – pridūrė URM.
G-20 susitikime dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas). Šeštadienį numatytos jo dvišalės derybos su Wang Yi, bet jis vengs tiesioginio susitikimo su savo kolega iš Rusijos. A. Blinkenas ir S. Lavrovas tame pačiame daugiašaliame susitikime kartu dalyvaus pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios.
Vėliausią kartą A. Blinkenas su S. Lavrovu matėsi sausio mėnesį Ženevoje, kur JAV diplomatijos vadovas perspėjo Rusiją dėl laukiančių pasekmių, jei ji įsiverš į Ukrainą, tačiau tai nesustabdė vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos.
Vašingtono teigimu, Rusija nebegali būti tarptautinio forumo narė. Šią poziciją palaiko ir kai kurios Vakarų sąjungininkės.
G-20 ministrų susitikimas laikomas preliudija į lapkričio mėnesį vyksiantį aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą. Vašingtonas jame bandys paskatinti su jo pozicija dėl Ukrainos nesutinkančius sąjungininkus – pavyzdžiui, Indiją – nusigręžti nuo Maskvos.
Tačiau Kinija atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir yra kaltinama teikianti Kremliui diplomatinę priedangą, Pekinui smerkiant Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kijevui.
Pekinas vykdo nepriklausomą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu ir abi šalys atmeta bet kokį „trečiųjų šalių“ kišimąsi.
Vasario mėnesį vykęs V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimas baigėsi bendru pareiškimu apie prasidedančią „naują tarptautinių santykių erą“ ir „nevaržomus“ ryšius tarp šalių.
Praėjusį mėnesį Xi Jinpingas, kalbėdamas su V. Putinu telefonu, patikino, kad Kinija palaiko Rusijos „suverenitetą ir saugumą“.
Jungtinės Valstijos suskubo pasmerkti Kiniją už „investavimą į glaudžius ryšius su Rusija“, nors Pekinas teigia esąs neutralus.
Rusijos pajėgos smūgiavo Kramatorskui, žuvo mažiausiai vienas žmogus
Rusijos karinės pajėgos ketvirtadienį smūgiavo Rytų Ukrainos Kramatorsko miestui, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli sužeisti, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP korespondentai.
Pasak jų, po smūgio mieste tarp viešbučio ir gyvenamųjų pastatų liko žiojėti didžiulė duobė. Korespondentai pridūrė matę vieno žmogaus lavoną ir dar kelis sužeistuosius bei du užsiliepsnojusius automobilius.
Vokietijos gynybos ministrė: Vokietija negali skirti Ukrainai šarvuotųjų transporterių
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht atmetė mintį pristatyti Ukrainai šarvuotas transporto priemones, ji sakė, kad negali „apiplėšti“ pačios Vokietijos armijos atimdama jos išteklius.
"Mes palaikome Ukrainą viskuo, kas įmanoma ir atsakinga. Tačiau turime garantuoti Vokietijos gynybinį pajėgumą", - ketvirtadienį dpa sakė Ch. Lambrecht.
Vokietija pradėjo tiekti Ukrainai sunkesnę karinę įrangą, pavyzdžiui, priešlėktuvinius tankus, nors gerokai vėliau nei Kyjivas prašė. Vis dėlto Ukrainos lyderiai nuolat spaudžia Vakarų sąjungininkes, kad šios atsiųstų daugiau įrangos kovai su Rusijos pajėgomis.
„Neatsakinga norėti apiplėšti Bundesverą, ypač šiais laikais, be to, ignoruoti generalinio inspektoriaus karinius patarimus“, – sakė Ch. Lambrecht.
Generalinis inspektorius Eberhardas Zornas – aukščiausio rango Vokietijos karys – yra sakęs, kad šiuo metu kariuomenė negali skirti savo šarvuotųjų transporterių „Fuchs“. Konservatorių opozicija parlamente ragina skubiai pristatyti Ukrainai 200 šarvuotųjų transporterių.
Ukrainos kariuomenė paskelbė susigrąžinusi kontrolę Gyvačių saloje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pranešė susigrąžinusios kontrolę simboliškai ir strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, šią savaitę iškėlusios ten savo vėliavą po Rusijos pajėgų pasitraukimo.
„Veiksmingai susigrąžinome kontrolę Gyvačių saloje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo aukšto rango ukrainiečių kariškį Oleksijų Gromovą.
Pasak jo, Ukrainos pajėgos dabar „fiziškai kontroliuoja“ salą.
Vis dėlto šioje operacijoje dalyvavę kariai buvo sugrįžo į savo bazes, pridūrė O. Gromovas. Jis nenurodė, ar kažkiek ukrainiečių karių saloje buvo palikta.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė anksti ketvirtadienį surengusi saloje „tiksliai nutaikomų“ raketų smūgių. Anot ministerijos, kažkiek ten buvusių ukrainiečių karių žuvo, o likusieji buvo priversti pasitraukti.
Kyjivas anksčiau šią savaitę sakė, kad Ukrainos vėliava buvo vėl iškelta Gyvačių saloje, užimtoje Rusijos pajėgų pačioje invazijos pradžioje vasario gale.
Gyvačių sala tapo ukrainiečių pasipriešinimo simbolio po ten buvusių Ukrainos pasieniečių atžaraus atsakymo vieno Rusijos karo laivo įgulai, pareikalavusiai, kad šie pasiduotų.
Ukraina praeitą savaitę privertė Rusijos pajėgas atsitraukti iš Gyvačių salos, gavusi ginkluotės, kuria buvo galima veiksmingai bombarduoti šią teritoriją.
Rusijos kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad atsitraukimas yra „geros valios ženklas“.
NASA: Rusija šiuo metu okupavusi maždaug 22 proc. Ukrainos dirbamosios žemės
Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu okupavusios maždaug 22 proc. Ukrainos dirbamosios žemės, ketvirtadienį pareiškė JAV kosmoso agentūra NASA.
NASA mokslininkų išanalizuoti palydoviniai duomenys rodo, kad, okupavusi teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose, Rusija įgijo žemės, kurioje užauginama 28 proc. šalies žieminių grūdų, daugiausiai kviečių, rapsų, miežių ir rugių, bei 18 proc. vasarinių grūdų, kontrolę. Pasak mokslininkų, Ukrainoje kilusio karo poveikis derliaus nuėmimui bei sėjai savo ruožtu gali turėti daug neigiamų padarinių pasaulinėms maisto atsargoms.
JAV duomenimis, prieš karą Ukraina pasaulio rinkoms tiekė 46 proc. viso saulėgrąžų aliejaus, 9 proc. kviečių, 17 proc. miežių ir 12 proc. kukurūzų. Rusijos kariuomenė šiuo metu blokuoja maisto eksportą iš svarbaus Odesos jūrų uosto ir kai kuriose šalies teritorijose naikina sandėlius bei transporto infrastruktūrą. Tai reiškia, kad visos šalies, tačiau labiausiai okupuotų teritorijų ūkininkai turi vis mažiau galimybių gabenti savo derlių į sandėlius ir pristatyti jį rinkoms.
Negana to, pasak NASA, kyla grėsmė ir žieminių grūdų sėjai rudenį. „Esame pradiniuose maisto krizės, kuri greičiausiai paveiks kiekvieną valstybę ir žmogų Žemėje, etapuose“, – pareiškė NASA žemės ūkio programos vadovė Inbal Becker-Reshef.
V. Putinas: jeigu Vakarai nori įveikti Rusiją karinėmis priemonėmis – „tegul pabando“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai gali mėginti įveikti jo šalį „mūšio lauke“ ir kad Maskvos invazija Ukrainoje žymi poslinkį „daugiapolio pasaulio“ link.
„Šiandien girdime, kad jie nori mus įveikti mūšio lauke. Ką gi šiuo atveju galima pasakyti – tegul pabando“, – per susitikimą su aukšto rango įstatymų leidėjais sakė Kremliaus vadovas.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusija per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje „iš esmės nieko rimto dar nepradėjo“, taip pat sakė, kad Maskva tebėra atvira deryboms.
Jis apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ sukursčius šį karą ir teigė, kad Rusijos įsiveržimas į provakarietišką kaimynę žymi perėjimo prie „daugiapolio pasaulio pradžią“.
S. Cichanouskaja: penki baltarusiai žuvo kovodami už Ukrainą Bachmute
