Anot jo, S. Skardžiuvienei statybos leidimą statyti kaimo turizmo objektą Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, Vilkokšnio ežero pakrantėje, 2020 metais išdavė Trakų rajono savivaldybės administracija, nors teisės aktai statybas draustinyje draudžia.

Statybos leidimą savo parašu suderino Aukštadvario regioninio parko darbuotojas Benas Svinkūnas. Leidimas išduotas, kai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo Darius Kvedaravičius, neseniai laimėjęs Trakų istorinio nacionalinio parko vadovo konkursą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, sužinojusi apie išduotą leidimą, kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Prokuratūra, iš pradžių atsisakiusi ginti viešąjį interesą, tyrimo vėl ėmėsi po 2021 metais „Delfi“ paskelbtos publikacijos.

Trakų rajono savivaldybei apskundus ankstesnius teismų sprendimus, galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama teismo nutartimi pripažino, kad savivaldybė neturėjo teisės išduoti tokio statybos leidimo.

Į buvusią, Darbo partijos, frakciją jis grįžti neketina, o „darbiečiai“ jo ir nelaukia.

A. Skardžius penktadienį BNS plačiau nekomentavo, kas atsitiko, kad vos įstojęs į LSDP tą pačią dieną ją paliko.

Jis teigė viską pasakęs ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime spaudai.

Parlamentaras tvirtino kvietimą grįžti į LSDP turėjęs seniai, maždaug metus, nepaisant to, jo grįžimas partijoje sukėlė sąmyšį.

Savo pranešime A. Skardžius tvirtino, kad Socialdemokratų partija neatpažįstamai pasikeitusi nuo to laiko, kai jis jai priklausė, savo grįžimą vadino klaida.

Politikas sakė dirbsiąs Mišrioje Seimo narių grupėje ir abejojo, ar kitąmet dalyvausiąs parlamento rinkimuose.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis penktadienį atmetė galimybę, kad A. Skardžius grįžtų į „darbiečių“ frakciją Seime.

„Kad ir kaip kam nors kartais gali atrodyti, bet mūsų partija nėra kaip alaus baras Kuršėnuose, į kurį bet kada bet kas gali įeiti ar išeiti. Mūsų tiek partijos, tiek frakcijos nariai turi savigarbos ir orumo. Tikimybė, kad p. Skardžius galėtų grįžti pas mus yra lygi nuliui ir nėra bei nebus svarstoma“, – penktadienį BNS sakė A. Mazuronis.

Apie tai, kad A. Skardžius įstojo į LSDP, ketvirtadienį pranešė šios partijos frakcijos seniūnė Seime Orinta Leiputė. Parlamentaras buvo tapęs Kupiškio skyriaus nariu. Jos teigimu, įstojęs į partiją Seimo narys turi priklausyti jos frakcijai.

Nepaisant to, BNS žiniomis, ketvirtadienį sprendimui priimti A. Skardžių į LSDP frakciją pritarė ne visi Seimo socialdemokratai. Už A. Skardžiaus priėmimą balsavo šeši frakcijos nariai, trys – Dovilė Šakalienė, Linas Jonauskas, Eugenijus Sabutis – susilaikė. Julius Sabatauskas nebalsavo, o Gintautas Paluckas tuo metu nedalyvavo posėdyje.

Iki ketvirtadienio A. Skardžius priklausė Darbo partijos frakcijai.

Penktą kadenciją Seime dirbantis A. Skardžius yra buvo Socialdemokratų partijos nariu, bet iš jos išstojo, kai praėjusią kadenciją dalis socialdemokratų pasipriešino vadovybės sprendimui palikti valdančiąją koaliciją ir atskilę įkūrė „socialdarbiečių“ partiją. Ji vėliau tapo Lietuvos regionų partija. 2020 metais A. Skardžius Seimo rinkimuose dalyvavo su Darbo partija.

„Įvertinęs kilusią sumaištį partijoje priėmiau sprendimą trauktis iš Lietuvos socialdemokratų partijos ir jos frakcijos Seime. Sugrįžti į Lietuvos socialdemokratų partiją, manau, buvo klaida. Partija per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė. Ne veltui sakoma, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi“, – vėlų ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigė A. Skardžius.

„Dėkoju visiems bičiuliams su kuriais ne vienerius metus teko dirbti ir kurie pakvietė mane sugrįžti į partiją bei frakciją, kartu nuoširdžiai palaikė šį mano žingsnį. Linkiu socialdemokratų partijai kuo geriausios kloties“, – nurodė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį, pasitraukęs iš Darbo partijos frakcijos, Artūras Skardžius tapo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariu.

Apie tai ketvirtadienį žurnalistus informavo partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. Vėliau šią žinią ir iš Seimo tribūnos pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Norime informuoti, kad A. Skardžius įstojo į Socialdemokratų partijos Kupiškio skyrių“, – sakė O. Leiputė. Ji taip pat informavo apie A. Skardžiaus prisijungimą prie Seimo socialdemokratų.

Prisijungus A. Skardžiui Seimo socialdemokratų gretos padidėjo iki 12 narių. Sumažėjusioje Darbo partijos frakcijoje yra 8 parlamentarai.

Visgi, pastarasis politiko sprendimas sulaukė nevienareikšmiškų vertinimu LSDP narių gretose – dalis socialdemokratų palaikė A. Skardžių, tačiau parlamentaras neišvengė ir kritikos dėl politinių permainų.

„Šiandien gavome protokolo išrašą ir norime informuoti, kad Artūras Skardžius įstojo į Socialdemokratų partiją, Kupiškio skyrių, ir mūsų frakciją papildys A. Skardžius“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė O. Leiputė.

Prisijungus A. Skardžiui, opozicinė Socialdemokratų frakcija Seime turės 13 narių. A. Skardžius iki šiol priklausė Darbo partijos frakcijai, kuri sumažės iki aštuonių narių.

Penktą kadenciją Seime dirbantis A. Skardžius jau buvo Socialdemokratų partijos nariu, bet iš jos išstojo, kai praėjusią kadenciją dalis socialdemokratų pasipriešino vadovybės sprendimui palikti valdančiąją koaliciją ir atskilę įkūrė „socialdarbiečių“ partiją. Ji vėliau tapo Lietuvos regionų partija.

Jis turi didelę darbo patirtį šiame komitete, nes buvusiose Seimo kadencijose jis buvo šio komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, narys.

„Galima sakyti, kad A. Skardžius grįžta prie šaknų“, – sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, pateikdamas nutarimo projektą dėl naujo Audito komiteto nario.

Už tokį nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, trys parlamentarai susilaikė.

A. Skardžius Seime pakeitė parlamentaro mandato atsisakiusį Antaną Guogą.

60-metis A. Skardžius turi didelį parlamentinio darbo stažą, tai jau penktoji jo kadencija Seime. Jis yra buvęs Seimo pirmininko pavaduotojas, yra vadovavęs Seimo Audito komitetui, buvo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Jis dirbs opozicinėje Seimo Darbo partijos frakcijoje.

A. Skardžius parlamentaro mandatą gavo, iš Seimo pasitraukus pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą išrinktam Antanui Guogai.

A. Skardžius Seime jau yra dirbęs keturias kadencijas: 2000–2004, 2004–2008, 2012– 2016 ir 2016–2020 metais.

Į Seimą planuojantis sugrįžti politikas pripažįsta suprantąs A. Guogos sprendimą trauktis iš parlamentaro pareigų. Pasak jo, sėkmingiems verslininkams darbas opozicijoje nesuteikia daug galimybių pasireikšti. Nors A. Skardžius tvirtina nesureikšminąs tarp Darbo partijos pirmininko ir A. Guogos kilusio konflikto, pats komentuoti Viktoro Uspaskicho išsakytų homofobiškų ir visuomenę klaidinančių pasisakymų apie esą nuo COVID-19 gydantį vandenį atsisako.

„Aš, jeigu leisite, susilaikysiu nuo komentarų, kai būsiu Seimo nariu, tada galėsiu pakomentuoti“, – Eltai teigė jis.

Pasak politiko, jis į Seimą galės sugrįžti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išnagrinėjus ir A. Guogos prašymą ir nutrauks parlamentaro įgaliojimus.

Sunku vertinti, kai nesi to proceso dalyvis, bet, ką tokiems rimtiems verslininkams kaip Ramūnas Karbauskis, kaip A. Guoga veikti Seime.

„Procedūros yra tokios, kad VRK turi išnagrinėti A. Guogos pareiškimą ir priimti sprendimą, o tada jau priiminėti sprendimus dėl kitų politikų, dalyvavusių rinkimuose, patvirtinti pagal eilę asmenį. Tai šiuo atveju aš būčiau tas asmuo“, – sakė A. Skardžius.

Politikas akcentavo suprantąs A. Guogos sprendimą trauktis iš Seimo nario pareigų, nes, pasak jo, sėkmingiems verslininkams darbas opozicijoje nesuteikia daug galimybių pasireikšti.

„Sunku vertinti, kai nesi to proceso dalyvis, bet, ką tokiems rimtiems verslininkams kaip Ramūnas Karbauskis, kaip A. Guoga veikti Seime, juolab būnant opozicijoje, tai aš nelabai neįsivaizduoju ir nesuprantu“, – teigė A. Skardžius.

„Greičiausiai nėra galimybės realizuoti nei savo idėjų, nei programos, su kuria ėjo į rinkimus, nei dalyvauti vykdomosios valdžios darbe. Tai vien sėdėti opozicijoje bei prarasti keletą metų, jeigu rimti verslininkai turi rimtų projektų ir t.t. (neapsimoka – ELTA)“, – taip pat akcentavo jis.

V. Jukna: V. Uspaskicho pasisakymų nekomentuojame

Tai, kad su „darbiečiais“ Seimo rinkimuose dalyvavęs A. Skardžius Darbo partijos lyderio pareiškimų nėra linkęs komentuoti, nėra nieko keisto. Be A. Guogos, niekas iš Seime esančių „darbiečių“ taip ir nepareiškė kritikos V. Uspaskichui, kurio pasisakymai sulaukė tiek atsakingų institucijų dėmesio, tiek sukėlė pasipiktinimo reakcijas Europos Parlamente.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Seime Vigilijus Jukna Eltai teigė, kad partijos pirmininko pasisakymų jis apskritai niekada nevertina. Kita vertus, pažymėjo V. Jukna, pastaruosius V. Uspaskicho pasisakymus apie LGBT bendruomenę reikėtų suprasti kaip tam tikrą reakciją į tam tikrus pareiškimus Seime.

„Mes niekaip nevertiname pasisakymų. Aš visada esu tos nuomonės – nevertinti ir nekomentuoti. Žinoma, situacija, kai yra nueinama į vieną ar kitą pusę, yra negerai. Šiuo atveju, kai mes dar neseniai skaitėme pranešimus, kad Seime keliamas klausimas, jog reiktų bendrus tualetus padaryti. Šiuo atveju yra nuėjimas į tam tikrą kraštutinumą“, – sakė V. Jukna.

Paprašius patikslinti, ar Darbo partijos frakcijos seniūnas mano, kad ir V. Uspaskicho visuomenę klaidinantys bei atskiras jos grupes niekinantys pasisakymai yra kraštutinumas, V. Jukna gynėsi taip tikrai nesakąs.

„Aš pirmininko pasisakymų nekomentuoju“, – teigė jis. Tą patį jis atsakė ir klausimas, ar tokie partijos pirmininko pareiškimai nedaro gėdos Darbo partijai ir frakcijai Seime.

„Komentarų šiuo klausimų daugiau nebus“, – sakė V. Jukna.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį pranešė, kad A. Guoga nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato. Pats A. Guoga teigė, kad parlamentaro mandato nusprendė atsisakyti dėl to, kad su „darbiečiais“, anot jo, nebeįmanoma įgyvendinti prieš Seimo rinkimus duotų pažadų visuomenei.

ELTA primena, kad pastaruoju laiku ėmė ryškėti nesutarimai tarp Darbo partijos nario A. Guogos ir partijos pirmininko V. Uspaskicho. A. Guoga kritiškai sureagavo į V. Uspaskicho kvietimą įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19. Politikas tokį partijos pirmininko elgesį vadino apgailėtinu, ragino „darbiečius“ nebūti klapčiukais ir siūlė dėl šio klausimo šaukti partijos tarybos posėdį. Savo ruožtu V. Uspaskichas neslėpė pasipiktinimo bendrapartiečiu A. Guoga ir teigė, kad jo dienos partijoje suskaičiuotos.

Kilus dar vienam skandalui dėl Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho homofobiškų pasisakymų, atsidūrusių ir Europos Parlamento politinių jėgų akiratyje, „darbietis“ A. Guoga vėl stojo aštriai kritikuoti partijos pirmininką ir kalbėti apie tai, kad šis turi trauktis iš einamų pareigų.

Su Darbo partija šiemet kandidatavęs į parlamentą A. Skardžius nelaimėjo Seimo nario mandato.

Keturias kadencijas – 16 metų Seime praleidęs Artūras Skardžius praėjusioje Seimo kadencijoje priklausė nuo socialdemokratų atskilusiai Socialdemokratų darbo frakcijai (LSDDP). Šių metų gegužės mėnesį A. Skardžius pranešė pasitraukiantis iš LSDDP ir pereinantis į mišrią Seimo narių grupę. A. Skardžius teigė, kad sprendimas palikti frakciją buvo nulemtas artėjančių Seimo rinkimų, kuriuose jis nusprendė dalyvauti kartu su Darbo partija.

Praėjusią savaitę į parlamentą su Darbo partija patekęs Antanas Guoga intensyviai svarstė, ar pasilikti Seimo nario mandatą, primena ELTA. Politikas kalbėjo, kad atsisakęs mandato savo vietą perleistų už brūkšnio likusiam politikui A. Skardžiui. Vis dėlto buvęs europarlamentaras ketvirtadienį pranešė, kad dirbs naujos kadencijos parlamentaru.

Antradienio rytą A. Guoga portalui 15min teigė, kad dar nėra apsisprendęs, ar imsis darbo Seime. „Dar svarstau. Iki penktadienio dar yra laiko pasvarstyti“, – 15min pripažino A. Guoga.

Pagal sąrašą išrinktas politikas tikino, kad jam nesvarbu, kas jį galėtų pakeisti. Jei visgi jis nuspręstų Seimo mandato atsisakyti, Seime likti galėtų pastaruosiuose rinkimuose  neišrinktas dabartinis parlamentaras Artūras Skardžius.

„Aš žiūriu tik iš savo pusės. Ar būtų Skardžius, ar kitas žmogus – jokio skirtumo nėra. Bet pažiūrim, pažiūrim, kaip partija jaučiasi. Taryba pasakys“, – 15min kalbėjo A. Guoga.

Partijų atstovai taip pat tvirtina, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nustačius, jog maždaug dešimtadalis balsų Panerių-Grigiškių apygardos Trakų Vokės apylinkėje buvo neįskaičiuoti ar įskaičiuoti netinkamai, čia rezultatai turėtų būti apskritai anuliuoti ir rengiami nauji rinkimai.

„Lietuvoje yra beveik 2 tūkst. apylinkių. Vien dėl Panerių-Grigiškių minėtų atvejų, vien neantspaudavimas biuletenių gali turėti didžiulį mastą visoje Lietuvoje. Dėl to dar kartą paminėsiu, kad visi balsai turėtų būti perskaičiuoti, na o Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje, tikrai – rezultatai anuliuoti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė LLRA-KŠS atstovas, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Anot jo, to reikia norint išsklaidyti abejones dėl rinkimų skaidrumo.

Nustačiusi pažeidimų, VRK dėl netinkamo darbo atleido Panerių-Grigiškių apygardos rinkimų komisijos pirmininką. VRK nariai sekmadienį perskaičiavo šios apygardos balsus, tačiau galutiniai pirmojo turo rezultatai nepasikeitė. Antrajame ture čia susirungs konservatorė Agnė Bilotaitė su Laisvės partijos atstove Rita Balčiūniene. VRK šią savaitę dar ketina perskaičiuoti šioje apygardoje rinkėjų atiduotus pirmumo balsus.

Renata Cytaca, A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Trečioji likusi LLRA-KŠS atstovė Renata Cytaca sako, kad neatitikimai apygardoje buvo didžiuliai, t. y. dalis biuletenių buvo neantspauduoti, balsai buvo perskaičiuojami dukart, o tai padarius buvęs keliasdešimties balsų atotrūkis tarp jos ir R. Balčiūnienės padidėjo.

„Buvau nustebinta – kai suskaičiavo, mano balsai kažkur pranyko, buvo išbraukti – nežinau faktų kodėl, nes iki šiol neturiu informacijos iš VRK kokiu pagrindu (...). Daugiausia neatitikimų mūsų apygardoje yra Trakų Vokėje, bet ir ne tik: beveik nė vienoje apylinkėje nebuvo taip, kad visi balsai, visi rezultatai sutapo“, – tvirtino R. Cytacka.

Buvau nustebinta – kai suskaičiavo, mano balsai kažkur pranyko, buvo išbraukti.

Jos duomenimis, kai kuriose apylinkėse nesutapo ir išduotų bei balsadėžėse rastų biuletenių skaičius, taip pat per 4 proc. biuletenių pripažinti negaliojančiais, kai kuriose apylinkėse biuleteniai buvo neantspauduoti arba tarp negaliojančių biuletenių rasta galiojančių, taip pat esą rasta kitų apygardų rinkėjų biuletenių, net ir kitų apygardų vienmandatininkų, reitingavimo balai keliuose biuleteniuose įrašyti tuo pačiu šratinuku, vienoda rašysena.

Pavyzdžiui, anot jos, Trakų Vokės apylinkėje po perskaičiavimo rasta per 130 papildomų balsų. Tad ji taip pat ragino perskaičiuoti visus balsus šalyje, o Panerių-Grigiškių apygardoje skelbti naujus rinkimus.

„Mūsų partijai nedaug reikėjo surinkti dar balsų. Jeigu kiekvienoje rinkimų apylinkėje visoje Lietuvoje nors po vieną tokį balsą pridėtum, mes peržengtumėme 5 procentų slenkstį“, – tvirtino R. Cytacka

Nesu naujokas, ne pirmą kartą dalyvauju rinkimuose, bet tokios painiavos ir tokių rezultatų, kuriuos bandoma pripažinti kaip galiojančius, man neteko dar matyti.

Tiek ji, tiek ketvirtasis minėtoje vienmandatėje apygardoje likęs A. Skardžius ragino VRK perskaičiuojant rezultatus įsileisti ir stebėtojus iš šalies.

„Nesu naujokas, ne pirmą kartą dalyvauju rinkimuose, bet tokios painiavos ir tokių rezultatų, kuriuos bandoma pripažinti kaip galiojančius, man neteko dar matyti. Ir aš manau, kad išties būtų teisinga perskaičiuoti galutinai mūsų 11 apygardoje rezultatus su nepriklausomais stebėtojais (...), ir galbūt būtų prasminga neskelbti rezultatų, kol bus neperskaičiuota per visą Lietuvą, visose 2000-yje apylinkių“, – pareiškė A. Skardžius.

Jo nuomone, neatitikimą tarp išduotų ir rastų biuletenių Panerių-Grigiškių apygardoje turėtų aiškintis ir teisėsauga. 

Sekmadienį perskaičiavus balsus Panerių-Grigiškių apygardos Trakų Vokės apylinkėje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų buvo neįskaičiuoti ar įskaičiuoti netinkamai, kitose apylinkėse esminių pažeidimų nepastebėta. Dėl netinkamo darbo užtikrinant faktiškai teisingus rinkimų protokolus VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį.