Skelbiama, kad memorandumu Lietuva, Latvija ir Estija sieks stiprins bendradarbiavimą sveikatos krizių valdymo srityje, dalinsis ekspertize, geriausiomis praktikomis bei turimais ištekliais, užtikrinant pasiruošimą ir prevenciją ir veiksmingą reagavimą į neatidėliotinų ar artėjančių grėsmių atvejus.

Memorandumo pasirašymas tarp Baltijos šalių ministrų įvyko Europos Sąjungos sveikatos apsaugos ministrų neformaliame susitikime.

„Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, veiks bendras telefono numeris 1808 šios paslaugos užsakovams, už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti.

„Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti“, – tvirtino ministras.

Jo teigimu, dėl to sutarta trečiadienį surengus pasitarimą su Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, kur vykdomas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, merais.

„Po dviejų savaičių renkamės su merais, Lietuvos savivaldybių asociacija aptarti komunikacijos klausimų, kaip skleisime tą žinią, kad visiems būtų aišku – šeimos gydytojams, savivaldybių darbuotojams, socialiniams darbuotojams“, – sakė A. Dulkys.

Ministras pripažino, kad įtraukiant pacientų pavėžėjimo paslaugą į pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje paketą niekas nežinojo, kaip tą paslaugą organizuoti.

Dėl to beveik trečdalyje savivaldybių vykdytas bandomasis projektas.

Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema.

„Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema. Buvo visokių niuansų. Vieni žiūrėjo, kaip administruoti būtų pigiau, (...) pamatyta, kad labai daug reikia specializuoto pavėžėjimo, kai reikia greitosios pagalbos automobilio ir lydinčių žmonių, o hemodializė savivaldybių buvo labiausiai įsisavinta paslauga“, – BNS aiškino A. Dulkys, kodėl vis dėlto nutarta pacientų pavėžėjimo paslaugą teikti centralizuotai.

Ministro teigimu, Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba stiprėja, ji apima visą šalies teritoriją ir turi potencialo organizuoti pacientų pavėžėjimą, juoba, kad didelė dalis poreikio susijusi su specializuota pagalba.

„Kitiems metams biudžete avansu jau buvome susiplanavę išteklių pavėžėjimui, o šiems metams dar baigti ir nuo liepos 1 dienos įgyvendinti mums padeda tai, kad nebuvo panaudoti visi pilotinio projekto pinigai. Tam buvome skyrę apie 7–8 mln. eurų, panaudota daugiau negu pusė, bet ne visi“, – teigė A. Dulkys.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo šių metų liepos 1 dienos pacientų pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje.

Jas galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Taip pat pavėžėjimo paslauga bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresni žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

„Aš labai norėčiau, kad dar dirbant šitai Vyriausybei ir dirbant mano komandai įvyktų tas istorinis sprendimas ir tikrai labai norėčiau, kad cistinė fibrozė jau būtų kompensuojama ir Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

„Pagal tai, kaip viskas vyksta, aš drįsčiau prognozuoti, kad galbūt dar šiais metais mes galėtume padėti kokiems 30 vaikų“, – pridūrė A. Dulkys.

Šiuo metu vaistai nuo cistinės fibrozės nėra įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Anot ministro, ketvirtadienį komisija, sprendžianti dėl vaistų kompensavimo, ketina svarstyti, ar vaistus nuo šios retos ligos įrašyti į kompensuojamų vaistų rezervinį sąrašą.

„Pagal tai, kaip viskas juda, manau, kad galėsime dar šių metų antrą ketvirtį pasitikrinti PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) galimybes“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, tai reiškia, kad komisijai pritarus dėl šių vaistų įtraukimo į rezervinį sąrašą, išsiaiškinus dabartinę kompensuojamųjų vaistų sąrašo situaciją ir galimybes, vaistus nuo cistinės fibrozės būtų galima perkelti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Vis tik ministras pridūrė, kad šių medikamentų finansavimas yra brangus – vieno mėnesio gydymas siekia iki 20 tūkst. eurų. Tuo metu gydant visus Lietuvoje fiksuojamus ligos atvejus tai per metus kainuotų 10–12 mln. eurų.

„Aš manau, kad mes dar ir šiais metais turėtume galimybę rasti dalį tų išteklių ir pradėti tą procesą“, – sakė A. Dulkys.

Cistinė fibrozė yra genetinė liga, jai būdinga sutrikusi liaukų funkcija. Nuo 2022 metų sausio naujagimiai yra tiriami dėl šios retos ligos.

„Liūdna žinia – nusižudė jauna medikė. Aplinkybes tiria policija. Tikiu, visuomenei, Kauno klinikoms, kurioje ji dirbo, ir visai medikų bendruomenei bus pateiktos išvados ir paaiškės tokio sprendimo motyvai. Jei jie sisteminiai, bus atitinkami sprendimai“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje penktadienį paskelbė ministras.

„Dabar susitelkime ir užtikrinkime, kad pagalba pasiektų ir artimuosius, ir bendradarbius. Artimiesiems kuo didžiausia užuojauta“, – pridūrė A. Dulkys.

Penktadienį portalas lrt.lt pranešė, kad prieš porą savaičių nusižudė 24 metų Kauno klinikų Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. Tai portalui patvirtino ir ligoninės komunikacijos tarnyba.

Kaip žurnalistams teigė apie savižudybę pranešęs asmuo, Kauno klinikų vadovybė apie nelaimę ligoninės darbuotojų neinformavo. Asmens teigimu, skyriuje, kuriame dirbo nusižudžiusi slaugytoja, buvo žinoma apie personalo nesutarimus, galimos mobingo apraiškos.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, jis apžiūrės vietos gydymo įstaigas, su rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą.

Čia ministras taip pat susitiks su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos.

A. Dulkys šiemet jau lankėsi Ignalinos ir Pasvalio sveikatos įstaigose, taip pat Anykščiuose, Telšiuose, Alytuje, Trakuose, Klaipėdos rajone, Šalčininkuose ir kituose miestuose.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.

Singapūre Lietuvos delegacija lankysis kovo 20–22 dienomis. Singapūras aktyviai plėtoja dirbtinio intelekto pagrindu kuriamas technologijas, taip pat ir medicinoje. Šiuo metu testuojamos inovacijos, susijusios su dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų naudojimu medicinoje, ypač sveikatos paslaugų teikimo namuose, nuotolinės medicinos, robotų taikymo slaugoje srityse.

Vizito metu planuojamas susitikimas Singapūro sveikatos apsaugos ministerijoje, kur bus aptartos bendradarbiavimo tarp šalių galimybės dirbtino intelekto, inovacijų bei pandemijų ir užkrečiamų ligų valdymo srityse. Taip pat numatyti susitikimai dėl dvišalių ryšių tarp universitetinių klinikų užmezgimo.

Anot SAM, kovo 25–27 dienomis Lietuvos delegacijai viešint Japonijoje planuojama aptarti tolesnį bendradarbiavimą retų ir nediagnozuotų ligų srityje, senėjančios visuomenės keliamus iššūkius sveikatos sistemoms ir jų sprendimo būdus, galimą bendradarbiavimą tarp biobankų.

Vizito metu numatyti susitikimai su Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministru, Japonijos biopramonės asociacijos atstovais, apsilankymai Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūroje, keliose  universitetinėse klinikose.

Lietuvos delegaciją sudaro SAM darbuotojai bei didžiausių šalies gydymo įstaigų atstovai.

Ministrą A. Dulkį vizito metu pavaduos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Ministras su rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose, išklausys jų siūlymus dėl darbo organizavimo tvarkos, informavo ministerija.

A. Dulkys aplankys Gargždų polikliniką ir ligoninę, susitiks su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, ministras su rajonų vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su ligoninių ir poliklinikų medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose. A. Dulkys išklausys jų pasiūlymus dėl darbo organizavimo tvarkos.

Šią savaitę A. Dulkys jau lankėsi Ignalinos ir Pasvalio sveikatos įstaigose, o kiek anksčiau šiemet – Anykščiuose, Telšiuose, Alytuje.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, ministras su rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su ligoninės ir poliklinikos medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose. A. Dulkys išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos.

Šią savaitę A. Dulkys jau lankėsi Pasvalio sveikatos įstaigose, o kiek anksčiau šiemet – Anykščių, Telšių, Alytaus.

Pernai Zarasuose lankydamasis sveikatos apsaugos ministras teigė, kad siekiama įgyvendinti bendrą trijų savivaldybių, Visagino, Ignalinos ir Zarasų, strateginį projektą dėl bendrų viešųjų paslaugų, kurios apimtų sveikatos, susisiekimo ir kitus klausimus.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, čia jis taip pat susitiks su meru Gintautu Gegužinsku, kitais savivaldos pareigūnai bei aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą.

Vizito metu A. Dulkys ketina susitikti ir su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose – pirminės sveikatos priežiūros centre ir ligoninėje.