Klaipėdoje nelegalūs vežėjai darbuojasi nevaržomai. Iš autobusų stoties išvaikyti verteivos persikėlė prie geležinkelio stoties ir čia savo verslą plėtoja dar akiplėšiškiau. Paradoksalu, tačiau Klaipėdos kelių transporto inspekcijos atstovai sakosi per pastaruosius dvejus metus pažeidimų nenustatę.
Kaina – pagal grožį
Tūlą potencialų keleivį prie Klaipėdos geležinkelio stoties sutiks net ne vienas pervežimo paslaugas siūlantis vairuotojas. Kiti skelbiasi internete ar miesto erdvėse.
Vienu skelbiamų telefono numeriu atsiliepęs vyras teigė, kad pats į Kauną nevažiuoja, tačiau rekomendavo kolegą, kuris turėjo išvykti po pusvalandžio.
Paklaustas, kokios kainos galima tikėtis, pašnekovas šmaikštavo: "Kiekvienas kitokią kainą turime. Jeigu patiksi vairuotojui, tai už mažiau nuveš".
Antrasis vairuotojas nurodė, kad išvyksta nuo degalinės, esančios ties miesto riba, ir tikino palauksiąs dar 15 minučių.
"Šiaip į Kauną vežu už 50 litų, jeigu studentė – galiu suteikti ir nuolaidą. Bet sumas apvaliname", – neslėpė žmogus.
Už kelionę susitarta mokėti 30 litų. Kadangi kelionei skirtas automobilis nėra pažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais, kaip orientyras buvo nurodytas mašinos valstybinis numeris.
Vairuotojas prasitarė, kad yra galimybė važinėti ir "su kitais kolegomis", bet dėl kainos tektų derėtis iš naujo.
"Čia kaip meilėje – vieni myli, o kitiems tik patinki", – filosofavo vežėjas.
Dažniau važiuoja studentai
Prie Klaipėdos geležinkelio stoties procedūra paprastesnė. Einant įėjimo link, maždaug 40 metų vyriškis pasiūlė pigiau nuvažiuoti į Šiaulius.
Į klausimą dėl kainos, atsakė klausimu: "O kiek norėtumėte? Nuvešiu pigiau negu traukinys". Paminėjus apie studentams teikiamas nuolaidas, buvo susitarta dėl 15 litų. Kelionė autobusu kainuotų apie 20 litų.
"Normalu, kad žmogus važiuoja su tais, kurie veža už mažesnius pinigus. Studentai paprastai aktyviausiai ieško, kaip čia pigiau nuvažiavus", – kelionės metu samprotavo vairuotojas.
Prieš išvažiuojant dar vienam vyrui buvo pasiūlyta vykti kartu, tačiau pastarasis apstulbo: "Negi jūs tikrai manote, kad savo gyvybę patikėsiu jums?" Jam buvo atsakyta, kad garantijų dėl kelionės saugumo ir nesirengiama teikti.
"Jeigu galvosi, kad bus avarija, tai ir bus. Aš nieko negarantuoju", – nukirto vežėjas.
Neturi ir kasos aparatų
Į Kauną vežęs vairuotojas tikino, kad dirba legaliai, tačiau nei kelionės laiko derinimas, nei automobilio išvaizda nė iš tolo nepriminė legalios veiklos.
Lietuvos susisiekimo ministerija aiškiai reglamentuoja, kaip apipavidalinamos keleivinės transporto priemonės. Ant priekinio stiklo turi būti lentelė mėlynos spalvos užrašu, nurodančiu kelionės maršrutą.
Ant šoninės maršruto rodyklės turi būti nurodyti galinių ir svarbiausių stočių pavadinimai, o autobuso galinėje dalyje turi būti įkomponuotas vežėjo firmos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai.
Tačiau visi sutikti vežėjai minėtų skiriamųjų ženklų neturėjo, kaip ir kasos aparato.
Pinigai – vidury kelionės
Gudragalviai išmoko apeiti nustatytus reikalavimus. Daugelis jų turi individualios veiklos pažymėjimus ar panašius dokumentus, leidžiančius plėtoti verslą – dažniausiai keleivių vežimą.
Tačiau tokia veikla leidžiama, kai keleiviai vežami iš anksto nustatytu maršrutu ir iš anksto surinkus žmonių grupę, su kuriais turi būti sudaromos sutartys.
Šiuo atveju sutartys nesudaromos, keleiviai – pavieniai žmonės, paimti įvairiose miesto vietose, ir tik vėliau, kelionės metu, iš važiuojančiųjų yra surenkami pinigai.
Naujausia gudrybė – nuvažiavus dalį kelio sustojama, įlipęs asmuo surenka pinigus iš keleivių ir pasišalina "be įkalčių".
Tokius veiksmus draudžia Lietuvos kelių transporto kodekso 18 straipsnis. Jame nurodyta, jog keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.
Žlugs, kai nebus klientų
"Nesibaigianti kova su jais. Jau prarandame viltį, kad pavyks situaciją pakeisti, bet vis tiek pikta, todėl vis imamės viskių priemonių, skundžiamės", – neslėpė Klaipėdos autobusų parko eksploatacijos vadovas Gintautas Mockevičius.
Nors prie autobusų stoties nelegalūs vežėjai jau nebestovi, tačiau tai nereiškia, kad legalaus verslo atstovai jaučia palengvėjimą.
"Mums pavyko juos išguiti tik iš stoties. Jie persikėlė prie geležinkelio ir ten dar laisviau veikia", – piktinosi eksploatacijos vadovas.
G.Mockevičiaus teigimu, išsigelbėti nuo nelegaliai vežančiųjų padėtų tik pradingusi klientūra.
"Jie nestovi šalia stoties tvoros, bet tai nereiškia, kad mes nepatiriame nuostolių. Esame priversti samdyti saugos tarnybą, kurios darbuotojai vaikytų vadinamuosius dušmanus. Šiai beprasmiškai kovai skirtus pinigus galėtume panaudoti racionaliau", – tvirtino vadovas.
Veža ir į užsienį
Kovoje su nelegaliais vežėjais kamuojasi ir bendrovės "Tolimojo keleivinio transporto kompanija" vadovas Arūnas Indrašius.
"Jie ne tik važinėja tarpmiestiniais maršrutais, bet vis dažniau veža ir tarptautiniais reisais", – šešėlinį verslą stebi bendrovės vadovas.
Nelegalių vežėjų pranašumas yra tas, jog jie neturi tiksliai nustatyto tvarkaraščio ir kelionės laiką gali derinti pagal paklausą. Dažnai žmonės yra surenkami prieš pat atvykstant legaliam autobusui, todėl pastarieji kursuoja pustuščiai.
"Jie kainą sugalvoja labai paprastai, nes vienintelės išlaidos – degalai, o mes privalome mokėti mokesčius. Nelegalai nuo kainos "numeta" tą dalį, kuri atitinka mokesčius, ir taip važinėja. Žinoma, žmonėms tai atrodo patraukliau", – piktinosi vadovas.
Nors A.Indrašius nebuvo linkęs įvardyti tikslios sumos, tačiau užtikrino – kasmet legalūs vežėjai dėl tokių konkurentų praranda apie 10 proc. pelno.
Per menkas mastas
Nevilties pagauti bendrovių atstovai vis dar stengiasi kovoti, tačiau jų šauksmas – lyg tyruose.
"Jau kreipėmės į visas įmanomas institucijas, beliko tik Prezidentė", – teigė vadovas.
Vežėjai sako pastebėję, jog buvo atlikta keletas tikrinimų, tačiau padėtis nepasitaisė – prie stočių vadovai tikina matantys tuos pačius veidus.
Pateikta informacija nesudomino ir įstatymų sergėtojų.
"Pikčiausia, jog gavome atsakymus, kad per maži mastai. Sunku ir paaiškinti tokius argumentus. Mes prarandame daug pinigų, paraleliai praranda ir valstybė", – tikino A.Indrašius.
Pažeidėjų neranda
Policijos departamento atstovai teigia, kad policija tik prisideda prie keleivių vežimo kontrolės dalyvaudama Valstybinės kelių transporto inspekcijos rengiamose priemonėse.
Be to, tokią veiklą dar turėtų kontroliuoti Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento direktorius Romas Valevičius užtikrino, kad kova Klaipėdoje vyksta: "Kiekvieną mėnesį atliekame po 4 kontroles, skirtas nelegaliems ir neteisėtiems keleivių vežimams nuo geležinkelio ar autobusų stočių kontroliuoti".
Vadovas pabrėžė, kad reikėtų aiškiai skirti nelegalų vežimą nuo neteisėto.
Nelegalus vežimas – kai keleiviai autobusu vežami už atlygį, neturint licencijos tokiai veiklai. Neteisėtas vežimas – kai keleiviai vežami nesilaikant nustatytų reikalavimų.
"Per 2012 ir 2013 metus tokių nelegalaus vežimo pažeidimų mūsų departamente nenustatyta", – informavo R.Valevičius.
Komentaras
Gražina Rimkienė
Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė
Keleiviai iš autobusų stočių gali būti vežami tik turint leidimą vežti keleivius reguliariaisiais maršrutais. Leidimas suteikia teisę vykdyti veiklą nustatytu dažnumu ir maršrutais (kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse) bei laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kad stotyse ir pagal skelbimus internete skelbiamais maršrutais vežama nelegaliai. Dažniausiai šiuos pervežimus organizuoja grupė žmonių: agentas, vairuotojas, konduktorius. Tikrinimų metu atliekami kontroliniai važiavimai, vertinant faktiškai vykdomą veiklą. Tais atvejais, kai nustatoma, kad vykdomai veiklai yra reikalingas leidimas (reguliarieji reisai), asmeniui, padariusiam pažeidimą, surašomas protokolas. Jei asmuo kartais savo automobiliu pakeliui pasiima keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už degalus, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius. Tačiau jei gyventojas keleivių ieško turėdamas tikslą juos nuvežti ir gauti už tai atlygį, tuomet laikoma, kad asmuo vykdo veiklą.
Faktai ir skaičiai
Šiais metais Klaipėdos AVMI atliko 108 patikrinimus, kurių metu nustatyta 60 pažeidimų.
Surašyta 59 administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Pažeidėjams gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų su galimu transporto priemonės konfiskavimu.
