Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys trečiadienį. Tame pačiame posėdyje Ministrų kabinetas spręs dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. Ramonienei dėl sau pasiskirtų priedų, tačiau tiek ji, tiek Vyriausybė aiškina, jog su pasitraukimu iš pareigų tai nesusiję.

K. Ramonienė Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo pareigas nustos ėjusi nuo birželio 4 dienos.

Kaip BNS teigė vyriausioji archyvarė, iš pareigų ji traukiasi savo noru. Tą patvirtino ir Kultūros ministerija.

„Tai – asmeninis apsisprendimas. Bet kokiame darbe, į kurį ateini, atiduodi savęs, kiek gali, padarai darbus, kuriuos esi suplanavęs ir judi toliau“, – kalbėjo K. Ramonienė.

Ji teigė šiose pareigose įgyvendinusi užsibrėžtus tikslus.

„Mano pagrindiniai tikslai, kurių siekiau, aš juos įgyvendinau: archyvai tapo matomi, gal reikėtų sakyti – labiau matomi. Turėjome puikius praėjusius metus, buvo švenčiami Archyvų metai“, – sakė vyriausioji archyvarė.

„Sukūrėm projektą – yra prieinami dokumentai iš namų, daug kas yra padaryta“, – pridūrė ji.

Tarnybinė nuobauda

Vyriausybės posėdyje numatyta apsispręsti ir dėl tarnybinės nuobaudos K. Ramonienei.

Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės pradžioje konstatavo, kad vyriausioji archyvarė veikė interesų konflikto situacijoje, kai už vykdytas funkcijas pasiskyrė sau priemokas. Dėl to VTEK pasiūlė Vyriausybei svarstyti K. Ramonienės tarnybinės atsakomybės klausimą.

Mano pagrindiniai tikslai, kurių siekiau, aš juos įgyvendinau: archyvai tapo matomi, gal reikėtų sakyti – labiau matomi.

Komisijos teigimu, ji pasirašė tris įsakymus skirti sau priemokas už įstaigos vykdytojo projekto priežiūros komitete eitas narės funkcijas.

„Šiuo atveju Lietuvos vyriausioji archyvarė privalėjo nusišalinti Vyriausybei, tačiau tiriant negauta duomenų, kad ji būtų ėmusis tokių veiksmų. VTEK vertinimu, pasirašiusi su savo privačiais interesais susijusius įsakymus, K. Ramonienė pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą“, – nurodoma sprendime.

Siūlo skirti pastabą, su pasitraukimu nesieja

Dėl galimo interesų konflikto į VTEK vasario pabaigoje kreipėsi Vyriausybės kanceliarija, o kovo pradžioje situaciją paprašė įvertinti ir K. Ramonienė. Pasak jos, iki šiol nebuvo teisinio išaiškinimo, kada galima skirti priemoką vadovams.

„Tas atvejis buvo priduotas, aš pati pridaviau dokumentus, kad jį išnagrinėtų, kad ta praktika susiformuotų. Buvo dvejopas aiškinimas, dabar susiformavo bendra praktika“, – kalbėjo ji.

VTEK vertinimu, pasirašiusi su savo privačiais interesais susijusius įsakymus, K. Ramonienė pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą.

Tiek pati vyriausioji archyvarė, tiek Kultūros ministerija BNS nurodė, jog tarnybinė nuobauda su jos pasitraukimu nėra susijusi.

„Tie dalykai nesusiję“, – BNS sakė Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas.

Pasak jo, dėl tarnybinio nusižengimo K. Ramonienei siūloma skirti pastabą.

Tuo metu, vyriausioji archyvarė ateities planų kol kas nekomentavo, tačiau teigė, kad karjerą greičiausiai tęs privačiame sektoriuje.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo pareigas ji ėjo nuo 2019-ųjų spalio. Nuo vasaros pradžios K. Ramonienę pareigose laikinai pakeis įstaigos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė.

Kaip pranešė ministerija, S. Gentvilas pasirašė įsakymą „paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų“.

Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

„Tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta“, – teigia ministerija.

Pasak jos, analizuojant O. Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad jos įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas metu.

„Įvertinęs pateiktas aplinkybes ir vadovaudamasis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės teisė nekyla, aplinkos ministras priėmė sprendimą atleisti departamento direktorę, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, kad „valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“, – sakoma pranešime.

S. Gentvilui praėjusių metų pabaigoje tapus aplinkos ministru netrukus tarp jo ir O. Vėbrienės kilo nesutarimų – trintis atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.

Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S. Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.

O. Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo pernai rugpjūtį. Ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.

Ministerija pabrėžia, kad iki tapdama Aplinkos apsaugos departamento vadove O. Vėbrienė vadovaujamas pareigas ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: 2019 metų vasarį-gruodį dirbo ministerijos kanclere, nuo 2019 metų gruodžio pabaigos iki 2020-ųjų balandžio vidurio – ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove, po to nepilnas dvi savaites vadovavo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupei.

Laikinai eiti Aplinkos apsaugos departamento pareigas ji pradėjo beveik prieš metus – 2020-ųjų balandžio 27-ąją, nuo rugpjūčio 12-osios paskirta į nuolatines vadovės pareigas.

Šis ministro Lino Kukuraičio įsakymas įsigalioja penktadienį.

Pasak ministerijos, I. Ogurcova netinkamai, tai yra ne pagal metodiką, planavo techninės pagalbos priemonių užsakymus, centro pateikiami duomenys apie kompensacijas už pačių neįgaliųjų įsigyjamas techninės pagalbos priemones nesutampa tarp skirtingų informacijos šaltinių. Be to, įstaigoje neužtikrinta tinkama viešųjų pirkimų kontrolė, o informacinė sistema neatitinka kibernetinės saugos reikalavimų.

Teritorinė darbo ginčų komisija yra pripažinusi, kad centro direktorė prieš savo darbuotoją vykdė psichologinį smurtą, todėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centras turi darbuotojai sumokėti 500 eurų kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.

Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo  metu nustatyta, kad direktorė piktnaudžiavo savo teise ir neatliko reikiamų veiksmų, kad įvertintų darbuotoją už praėjusių metų veiklą.

Pasak ministerijos, nors tiesioginiai vadovai šios darbuotojos veiklą vertino gerai, centro direktorė įvertinimą pakeitė į patenkinamą, bet vėliau savo sprendimą panaikino ir paliko darbuotojos veiklą iš viso neįvertintą.

Nuo tarnautojo veiklos vertinimo priklauso pareiginės algos kintamosios dalies dydis.

Dėl neatlikto darbuotojos veiklos vertinimo ir dėl neatnaujinto psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimo Valstybinė darbo inspekcija I. Ogurcovą patraukė administracinėn atsakomybėn.

Be kita ko, centro direktorė tai pačiai darbuotojai, kurios veiklą paliko nevertintą ir prieš kurią nustatytas mobingas, yra skyrusi drausminę nuobaudą pritaikydama jau daugiau kaip treji metai nebegaliojančio Darbo kodekso normas.

Prieš metus I. Ogurcovai jau buvo skirtas ministro įspėjimas, tačiau per tą laiką padėtis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre, pasak ministerijos, iš esmės nepasikeitė.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi įstaiga, jos paskirtis yra organizuoti neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis.