Teismas A. Tapinui ir „Laisvės TV“ iš politiko taip pat priteisė po 4558 eurus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Anot teismo, R. Žemaitaičio paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino A. Tapino garbę ir orumą bei menkino „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad R. Žemaitaitis ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Nėra pagrindo išvadai, kad R. Žemaitaitis tik išreiškė subjektyvią nuomonę, R. Žemaitaičio teiginiuose pateikti duomenys laikytini paskleista žinia“, – nurodė teismas.

Pasak teismo, R. Žemaitaičio teiginiais peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, jo vartota kalba buvo perteklinė, turinti pažeminimo požymių. Anot teismo, politiko pareiškimams trūko pakankamo faktinio pagrindo.

„Atsakovo ginčo įrašuose esantys teiginiai iš esmės suformuluoti kategoriškai, o ne kaip abejonė, klausimas, pavartotos sąvokos „iššvaistė“, „pralošė“, „pavogė“, „afera“, „palaiko Hitlerį“, „siaubingi veiksmai su žydais“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Tokie teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti“, – rašoma teismo pranešime.

Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ši teismo sprendimą buvo apskundęs ir A. Tapinas – jis prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam bei televizijai priteisti iš politiko po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jo prašymas taip pat atmestas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama satisfakcija yra paskleistų žinių paneigimas, dėl to ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra optimalus jų patirtai neturtinei žalai kompensuoti“, – nurodė teismas.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Tapino atstovai ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.

A. Tapinas akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. R. Žemaitaitis su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Politikas sakė savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbęs, o tik išdėstęs savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

Maskvos teismo teisėjas Jurijus Pašuninas nusprendė palikti numatytą terminą – iki lapkričio 30 dienos – nepakeistą, sakė posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP reporteris.

31-erių vyras, leidinio „The Wall Street Journal“ korespondentas Rusijoje, buvo sulaikytas kovo pabaigoje, komandiruotės Jekaterinburge metu.

Maskvos Lefortovo teismas rugpjūtį pratęsė žurnalisto suėmimą dar trims mėnesiams – iki lapkričio 30 dienos.

Nors Rusijai praėjusių metų vasarį pasiuntus karius į Ukrainą didžioji dalis Vakarų valstybių reporterių paliko šalį, E. Gershkovichas ir toliau rengė iš čia reportažus. Jis tapo pirmuoju nuo Šaltojo karo laikų Vakarų žurnalistu, kurį Maskva suėmė dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba tvirtina, kad E. Gershkovichas, „veikdamas pagal Amerikos nurodymus, rinko valstybės paslaptį sudarančią informaciją apie vienos iš Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonių veiklą“.

JAV valdžios institucijos ir laikraštis „The Wall Street Journal“ neigia kaltinimus, sakydami, kad E. Gershkovichas tiesiog dirbo savo darbą.

Rusija nėra pateikusi jokių viešų kaltinimų E. Gershkovichui įrodymų.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, LAT teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nebuvo jokios objektyvios priežasties, trukdžiusios Š. B. pamatyti iš priekio atvažiuojantį motociklą ir įvertinti galimybę saugiai atlikti posūkio manevrą.

Praėjusių metų birželį apkaltinamuoju nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismas Š. B. skyrė 10 tūkst. eurų dydžio baudą. Iš draudimo bendrovės, kurioje nuteistasis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiesiems buvo priteista 18 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Šį nuosprendį nuteistasis Š. B. apskundė, tačiau LAT jo skundą atmetė.

Avarijos kaltininkui taip pat papildomai teks apmokėti nukentėjusiojo išlaidas advokatui kasaciniame procese.

Avarija Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, įvyko 2020-ųjų birželio pabaigoje. Sukdamas į Respublikinės Panevėžio ligoninės teritoriją ir darydamas kairįjį posūkį, automobilis „Volvo“ užkirto kelią priešpriešais tiesiai Smėlynės gatve važiuojančiam motociklo „Kawasaki“ vairuotojui. Motociklininkas staiga stabdė, griuvo ir trenkėsi į automobilio šoną.

Per avariją buvo sunkiai sužalotas motociklu važiavęs panevėžietis. Jaunam vyrui teko ilgai gydytis, tačiau sužalojimų pasekmes jis jaus visą gyvenimą. Ekspertai pripažino, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tyrimą atliko Panevėžio miesto ir rajono policijos tyrėjai, jį organizavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Jasiukaitis.

Kaltinimai sukėlus šią avariją buvo pareikšti lengvojo automobilio vairuotojui, 31 metų panevėžiečiui Š. B. Vyras teigė, kad prieš pradėdamas posūkio manevrą, priešpriešais atvažiuojančio motociklininko nematė, o kai jį pamatė, buvo jau per vėlu, įvyko susidūrimas.

Bylą išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas 2021 metų gruodį paskelbtu nuosprendžiu kaltinamąjį Š. B. išteisino. Teismas tuomet konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų „Volvo“ vairuotojo kaltei pagrįsti, o dėl avarijos daugiausia kaltas paties motociklininko neatsargus elgesys.

Nuosprendį apskundė prokuroras ir nukentėjusieji – pats motociklininkas ir jo sutuoktinė.

Panevėžio apygardos teismas, iš naujo atlikęs įrodymų tyrimą šioje byloje, jų apeliacinius skundus patenkino, panaikindamas žemesnės instancijos teismo nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė avariją, per kurią buvo sunkiai sužalotas motociklo vairuotojas. Pagrindinės liudytojos parodymus, kuriais rėmėsi kaltinamąjį išteisinęs pirmos instancijos teismas, Panevėžio apygardos teismas įvertino kritiškai ir atmetė kaip keliančius abejonių.

Šeštadienį JAE teismas pilietinių teisių advokatui, JAV piliečiui Asimui Ghafoorui (Asimui Ghafurui) skyrė trejų metų kalėjimo bausmę dėl kaltinimų pinigų plovimu ir mokesčių vengimu.

Taip pat pranešta, kad vėliau jis bus deportuotas į JAV.

A. Ghafooras atmeta kaltinimus ir teigė nežinojęs, kad kažkada praeityje buvo nuteistas už akių.

Ketvirtadienį Dubajaus oro uoste teisininką sulaikė policija, kai jis vyko į Stambulą dalyvauti vestuvėse, ir nuvežė į Abu Dabio sulaikymo centrą. JAE teismas pirmadienį atmetė A. Ghafooro prašymą paleisti jį už užstatą. Jis siekia apskųsti nuosprendį, sakė jo advokatas Faisalas Gillas (Faisalas Gilas).

JAE teigė, kad A. Ghafooro areštas buvo suderintas su JAV siekiant „kovoti su tarptautiniais nusikaltimais“, ir nurodė, kad amerikiečių pareigūnai paprašė Emyratų pagalbos atliekant tyrimą dėl įtariamo A. Ghafooro mokesčių slėpimo ir įtartinų pinigų pervedimų autokratinėje šalyje.

Tačiau JAV užginčijo šį pareiškimą, o Valstybės departamentas pareiškė, kad „nesiekė A. Ghafooro arešto“. Pareigūnai sakė tolesnius klausimus užduoti Teisingumo departamentui.

Teisingumo departamentas kol kas neatsako į prašymus pateikti komentarų.

A. Ghafooras yra Vašingtone įsikūrusios žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Democracy for the Arab World Now“ valdybos narys ir buvo artimas rašytojo disidento ir laikraščio „Washington Post“ apžvalgininko J. Khashoggi, kurį 2018 metais Stambule nužudė Saudo Arabijos agentai, draugas.

A. Ghafooras atstovavo J. Khashoggi ir jo sužadėtinei Hatice Cengiz (Chatidžei Džengiz).

Valstybės departamentas teigė, kad apie A. Ghafooro sulaikymą kalbėjosi „aukštesniu lygiu su Emyratų valdžios institucijomis“ ir teikė konsulinę paramą, o paskutinį kartą amerikiečių pareigūnai su A. Ghafooru buvo susitikę sekmadienį.

„Išreiškėme savo lūkesčius, kad bus visapusiškai gerbiamos p. Ghafooro teisės į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą bei teisingo teismo garantijos ir kad su juo bus elgiamasi humaniškai“, – priduriama pareiškime.

Ketvirtadienį priimtame sprendime teismas konstatavo, kad buvęs aukštas policijos pareigūnas pažemino pareigūno vardą ir pagrįstai buvo atleistas iš pareigų, pranešė teismo atstovė.

„Patikrinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, 2022 m. liepos 14 d. sprendimu teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti“, – paskelbė teismas.

G. Sklado byla Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama antrą kartą.

2020 metų gruodžio 7 dieną teismas G. Sklado skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

Tada teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą padarė išvadą, kad pareiškėjo  veika pasireiškė tyčia – jis akivaizdžiai privalėjo suvokti, kad konfliktinėje situacijoje dėl didelės vertės turto likimo užsienio valstybėje pasirodydamas vienos iš suinteresuotų šalių palydoje ir be leidimo patekdamas į privačią vilą, elgiasi neetiškai, šališkai, gali būti identifikuotas kaip vienas iš aukštų policijos pareigūnų ir to siekė arba sąmoningai sudarė sąlygas tokioms pasekmėms atsirasti.

„Savo sąmoningais (tyčiniais) veiksmais pareiškėjas leido kitiems asmenims susidaryti pagrįstą įspūdį, kad Lietuvos valstybės policijos sistema (ir konkretūs aukšti pareigūnai) neoficialiai palaiko vieną iš ginčo šalių“, – tada paskelbė teismas.

Teismas pabrėžė, kad bet kuriam žmogui, betarpiškai susidūrusiam su tokia situacija (kai dalyvauja antro pagal dydį Lietuvos valstybės miesto du aukščiausi vadovaujantys policijos pareigūnai), pareiškėjo veiksmai pagrįstai gali daryti psichologinį poveikį ir priversti manyti, kad policijos pareigūnai vykdo vienos iš šalių pavedimus, yra šališki, kad jo ar jo aplinkos atžvilgiu policija, turėdama plačią diskreciją, gali imtis įvairių prievartos priemonių ar atvirkščiai – tinkamai nereaguos, jeigu kreipsis pagalbos į policiją.

„Jeigu tokia informacija dar ir paskelbiama viešai (šiuo atveju tai ir buvo padaryta), yra realus pagrindas visai visuomenei susikurti pagrįstą regimybę, kad Lietuvos policijos sistema yra korumpuota, kad jai suteiktos plačios prievartos priemonių taikymo galios gali būti panaudotos neteisėtais tikslais vykdant privačiais turtiniais interesais grindžiamus pavedimus, tai akivaizdžiai diskredituoja Lietuvos valstybės policiją, kaip vieną iš svarbiausių institucijų, taip pat menkina pasitikėjimą apskritai visomis valdžios institucijomis“, – konstatuota sprendime. 

Teismas taip pat pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo ir Etikos kodekso nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjui būnant atostogose jis taip pat privalo nuolat elgtis taip, kad nežemintų Lietuvos policijos pareigūno vardo.

Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Jis šiemet vasario 2 dieną konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų reikšmingų pareiškėjo ir liudytojo D. Ž. parodymų bei paaiškinimų, sprendime rėmėsi tik atsakovui palankiomis aplinkybėmis.

LVAT manė, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytoją G. D., nors iš bylos medžiagos matyti, kad šis liudytojas žino esmines aplinkybes dėl ko priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjo poelgis pripažintas žeminančiu pareigūno vardą, be to, byloje nebuvo atsakyti svarbūs klausimai, kuriuos kėlė pareiškėjas dėl tarnybinio patikrinimo neteisėtumo, įtariamų pažeidimų nekonkretumo, teisės principų pažeidimo, dėl pažeidimo neakivaizdumo.

Todėl byla buvo grąžinta Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad 2019 metų liepą G. Skladas ir tuometinis Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas, kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų, drauge su advokatu iš Lietuvos atvyko į verslininko Raimondo Karpavičiaus vilą Tenerifėje Ispanijoje ir pareikalavo, kad name poilsiavę žmonės per dvi valandas išsikraustytų.

Leidinio duomenimis, tuomet jau vyko kova dėl sergančio verslininko palikimo. Atvykėliams buvo iškviesta policija.

Po šio įvykio D. Žukauskas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, o G. Skladas perkeltas vadovauti Kaišiadorių policijai. Jis vėliau paliko šias pareigas.

Buvęs Kauno policijos viršininkas iš pareigų buvo atleistas 2020 vasario 26 dieną, nes neteko teisės dirbti su slapta informacija. Jis taip pat iki šiol bylinėjasi teismuose.

Policijos departamentas teigė, kad per patikrinimą konstatuota, jog D. Žukausko asmeninės savybės, elgesys, ryšiai su tam tikrais asmenimis kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. 

V. Kara-Murza kaltinamas „Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimu“.

„Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti rajono teismo sprendimą be pakeitimų, skundas nepatenkintas“, - sakė teismo atstovas.

Anksčiau Maskvos Basmano rajono teismas pratęsė Rusijos opozicijos atstovo suėmimą iki rugpjūčio 12 d.

Pasak Rusijos tyrimų komiteto, V. Kara-Murza, kalbėdamas Arizonos valstijos parlamente, nepagrįstai apkaltino Rusijos armiją uždraustų kariavimo priemonių ir metodų naudojimu Ukrainoje. Jis buvo suimtas balandžio pabaigoje.

V. Kara-Murza yra žinomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, dėl kurių jis kaltina Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB).

Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltomis dėl korupcinių nusikaltimų pripažino buvusią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėją ir šiaulietę bendrosios praktikos gydytoją.

Bausmių neišvengė ir kyšius minėtoms darbuotojoms davę asmenys – pacientai arba jiems tarpininkavę jų pažįstami.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Bendrosios praktikos gydytojai A. Žebrauskienei teismas skyrė 8285 eurų dydžio baudą, iš nuteistosios konfiskuoti 225 eurai. Taip pat teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę užsiimti medicinos praktika trejus metus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pagrindas teismui buvusią NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėją Jurgą Staponkienę pripažinti kalta dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo bei skirti jai 7004 eurų dydžio baudą. Taip pat iš jos atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti nusikalstamai įgyti 600 eurų.

STT Šiaulių valdybos pareigūnai nustatė, kad buvusi vedėja iš gydytojos priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas palankus darbingumo lygis.

Be to, nustatyta atvejų, kai minėta gydytoja klastojo dokumentus – asmens sveikatos istorijose įrašydavo melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu išduodavo nedarbingumo pažymėjimus. Pacientai juos pateikę „Sodros“ Šiaulių skyriui už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai gaudavo ligos išmokas.

Bylos duomenimis, viena iš tokių pacientų buvo ir buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja. Be to, nustatyta, kad iš pacientų kyšiai būdavo imami ir už įvairių medicininių paslaugų suteikimą – apžiūras, medicinines konsultacijas, vaistų receptų išrašymą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl papirkimo ar prekybos poveikiu buvo pareikšti ir penkiems pacientams ar jiems tarpininkavusiems asmenims. Trims iš jų teismas skyrė nuo 2636 iki 4443 eurų baudas, vieną atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienam asmeniui dėl sveikatos būklės byla nutraukta.

Ši byla – viena iš STT Šiaulių valdybos pareigūnų vykdytų ikiteisminių tyrimų tiriant atvejus, kai už kyšius suinteresuotiems pacientams NDNT Šiaulių skyriuje buvo nustatomas darbingumo lygis.

Kitos susijusios bylos jau yra išnagrinėtos. Šiose bylose bausmių sulaukė dar trys šiauliečiai gydytojai ir NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jakūbaitis. Be to, vykusių ikiteisminių tyrimų metu įtarimai dėl gydytojų papirkimo buvo pareikšti 61 pacientui.

Pareiškėja siekė panaikinti liepos 15 dieną Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu skirtą pastabą.

Nuobauda J. Mickienei skirta dėl to, kad sausį gavusi informacijos iš vienos įkalinimo įstaigos tik vasario 18 dieną surašė tarnybinį pranešimą vadovybei apie galimai padarytus pažeidimus.

„Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nusprendė, kad atsakovas detaliai tarnybinėje išvadoje, kuri yra sudedamoji įsakymo dalis, nustatė pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Teismas sutiko, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu“, – rašoma teismo pranešime.

Anot teismo, J. Mickienė savo neveikimu (iškart nesurašė tarnybinio pranešimo, informacijos neperdavė įstaigos vadovui, nesiėmė veiksmų, kad būtų pradėtas informacijos tikslinimas) pažeidė teisės aktus.

„Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad telefonu gavo ne pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet tarnybinio pobūdžio informaciją, nes pareiškėja, būdama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, turėjo suprasti apie galimai pranešamą nusikalstamą veiką ir nedelsdama reaguoti taip, kaip nustatyta teisės aktuose, t. y. nedelsiant gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoti nustatyta tvarka ir organizuoti jos patikrinimą“, – teigia teismas.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Naujienų portalas delfi.lt gegužę skelbė, kad J. Mickienė dėl galimo neteisėto disponavimo tarnybinę paslaptį sudarančia informacija ir dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo buvo laikinai nušalinta nuo pareigų.

Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė informavo BNS, kad J. Mickienė gegužės 13 dieną pateikė prašymą dėl atleidimo ir po šešių dienų prašymas buvo patenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatė, kad teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atmetė teikimą pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nuteistasis skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas jo asmenybės pasikeitimo aplinkybes. Nukentėjusieji prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

„Šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme“, – tokią išvadą daro ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.

Lietuvos apeliacinis teismas įvertino aplinkybes, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį (bausmę atlieka 24 metus – aut. past.) buvo skatintas 23 kartus. Šiuo metu R. S. mokosi dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje ir siekia įgyti dailidės specialybę.

Tačiau teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą, atsižvelgė ir įvertino tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis šešiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus.

Jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, praėjus gana ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Be to, R. S. praeityje jau buvo teistas už atvirą vagystę, laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą išžaginti, dviejų žmonių tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir už neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Padarytų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo, įvertinta ir tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies. Tai rodo, kad jis dar nepadarė tinkamų išvadų ir nėra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

Teisėjų kolegija akcentavo ir nuteistojo nesuinteresuotumą dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Nors nuteistasis iš jo priteistą civilinį ieškinį atlygino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis viso bausmės atlikimo metu nedirbo (nors turėjo galimybių) ir jokių pajamų neturėjo, akivaizdu, kad civilinis ieškinys buvo atlygintas ne paties nuteistojo aktyviais veiksmais, o artimųjų pagalba.

Be to, civilinis ieškinys atlygintas tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. tada, kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, paskirtą bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nuteistojo veiksmus paskatino ne nuoširdus gailestis dėl jo veiksmais sukeltų padarinių, bet siekis kuo greičiau išeiti į laisvę.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.

„Babarykos gynėjų skundas dėl suėmimo termino pratęsimo atmetamas“, – konstatavo teisėja Julija Hustyr.

Ji pridūrė, kad šis sprendimas gali būti apskųstas per 24 valandas.

Posėdis vyko už uždarų durų, žurnalistai buvo įleisti tik skelbiant sprendimą. Teismo procese dalyvavo V. Babarykos advokatai Dzmitryjus Lajevskis ir Aliaksandras Pylčanka.

Rusijos kontroliuojamo banko „Belgazprombank“ buvęs vadovas V. Babaryka, siekęs per prezidento rinkimus mesti iššūkį autokratui Aliaksandrui Lukašenkai, gegužę buvo areštuotas dėl įtariamo pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo. Pats V. Babaryka šią bylą vadina politine.

Rugsėjo pabaigoje Minsko teismas pratęsė jam skirtą suėmimą.