Šiose bylose pastarieji skundėsi, kad jų suėmimas, trukęs beveik trejus metus, buvo pernelyg ilgas.

Atmestas skundas ir byloje „Valančius prieš Lietuvą“ dėl nedokumentuoto asmens sulaikymo – pripažinta, kad pareiškėjas nepasinaudojo šalyje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.

Bylose „Mikočiūnas, Mikučiauskas, Ališauskas prieš Lietuvą“ konstatuota, kad apygardos teismas nuosprendyje atsižvelgė į pernelyg ilgą pareiškėjų suėmimo trukmę bei sušvelnino paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl šiems asmenims kompensuota pakankamai ir Žmogaus teisių, ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo nenustatyta.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami pareiškėjų suėmimą, kruopščiai įvertino visus reikšmingus veiksnius ir savo sprendimus grindė konkrečiomis pareiškėjų bylos aplinkybėmis, jų asmenine situacija, kriminaline praeitimi bei ryšiais užsienyje. Todėl tiek ikiteisminio tyrimo valdžios institucijų veiksmai, tiek teismų veiksmai organizuojant baudžiamosios bylos nagrinėjimą atitiko keliamus reikalavimus.

Pastebėta, kad bausmės švelninimas Lietuvos teismų praktikoje laikoma veiksminga teisinės gynybos priemone.

Šią savaitę priimtas nutarimas ir byloje „Valančius prieš Lietuvą“. EŽTT atmetė asmens skundą, nes šis nepasinaudojo Lietuvoje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.

Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas, jam nebuvo pranešta sulaikymo priežastis ir laikinas sulaikymas truko penkias valandas. Buvo pripažinta, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti Lietuvos institucijų sprendimus, bet teisinės gynybos priemonėmis tinkamai nepasinaudojo.

Tai yra pasikartojančios Lietuvos teisės taikymo problemos, kurias tenka spręsti EŽTT.

„Atsisakyti pradėti procesą dėl Sviatlanos Heorhijeunos Cichanouskajos skundo dėl Baltarusijos Respublikos centrinės komisijos sprendimo dėl rinkimų... Sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas“, – sakoma pirmadienį priimtame AT sprendime.

Jame teigiama, kad S. Cichanouskaja kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su skundu, kai CRK nepatenkino jos prašymo pripažinti negaliojančiais prezidento rinkimų rezultatus.

Teismas pareiškė, kad „kadangi Centrinė komisija nepriėmė sprendimo paskelbti rinkimus negaliojančiais, S. H. Cichanouskajos skundas... nenagrinėtinas teisme, nes tokie reikalavimai nepriskiriami teismo kompetencijai“.

Analogiškus teismo atsakymus gavo ir A. Dmitrijevas bei H. Kanapackaja.

Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba savo ruožtu pareiškė nesutinkanti su teismo atsisakymu nagrinėti S. Cichanouskajos skundą ir sako, kad jis pažeidžia konstituciją.

Autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. Jų metu A. Lukašenka raginamas palikti pareigas.

Antradienį teismas paskelbė, kad atmeta Dariaus Eriksono ir Artūro Andriukaičio skundus ir palieka jiems galioti 16-kos ir 13 metų laisvės atėmimo bausmes.

Anksčiau ne kartą teisti 29 ir 27 metų vyrai pripažinti pavojingais recidyvistais.

Nuteistasis Rimantas S. buvo nužudytas 2016 metų lapkritį kameroje – jis buvo pasmaugtas.

D. Eriksonas apeliaciniame skunde prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo – nužudytojo tėvui priteista sumokėti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Jis siūlė šią sumą priteisti iš pataisos namų ar Kalėjimų departamento, nes esą buvo informavęs šias įstaigas apie savo ketinimus ką nors nužudyti, o jos nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią tokiems ketinimams. D. Eriksonas sako reikalavęs jį perkelti į kitą įkalinimo įstaigą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokius D. Eriksono skundo teiginius įvertino kaip jo siekį bent iš dalies pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, dalį atsakomybės perkeliant kitiems asmenims bei norą padėti nusikaltimo bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. Eriksonas kaltę dėl kito kalinio nužudymo bandė prisiimti vienas, tačiau teismas nusprendė, jog dėl Rimanto S. nužudymo kaltas ir A. Andriukaitis.

A. Andriukaitis prašė panaikinti pernai gruodį jam paskelbtą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. 

Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teismas D. Eriksoną už necenzūrinių žodžių vartojimą buvo pašalinęs  iš posėdžių salės. 

Byloje liudytoju apklaustas nuteistasis pasakojo, kad jis buvo nubaustas drausmine tvarka ir uždarytas į kamerų tipo patalpą, joje taip pat buvo trys nuteistieji, tarp jų nužudytasis Rimantas S, A. Andriukaitis,  vėliau į šią patalpą buvo atvestas ir D. Eriksonas. Pasak liudytojo, dieną prieš įvykį D. Eriksonas reiškė nepasitenkinimą pataisos namų administracijos veiksmais, kad buvo įtrauktas į linkusių pabėgti įskaitą, taip pat, kad netikėjo jo žodžiais, jog jis galintis ką nors užpulti.

LAT atmetė I.Strupeikio ir R.Čokovo kasacinius skundus konstatavęs, kad jų nusikalstama veika nebuvo išprovokuota Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų, antradienį pranešė Teismas.

Kasacinis teismas taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadai, kad STT darbuotojo veiksmai įrašant pokalbį nebuvo sankcionuoti, todėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija gauta neteisėtu būdu, bet priimant apkaltinamąjį nuosprendį ja nesiremta.

Apeliacinis teismas pernai metų liepą vyrus pripažino kaltais dėl kyšininkavimo, tačiau pakeitė nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių. Žemesnės instancijos teismas politikams buvo skyręs po 4 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliacinis teismas nusprendė, kad I. Strupeikis ir R.Čokovas bus nubausti ir neatlikdami realios laisvės atėmimo bausmės, todėl dvejiem metams atidėjo 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2012 ir 2014 metais Apeliacinis teismas šiauliečius buvo išteisinęs, pareikšdamas, kad kaltinimai buvusiems politikams grįsti 2008 metų balandžio 13 dieną darytu garso įrašu, kuriam Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai neturėjo privalomos teismo sankcijos, todėl šie duomenys nėra teisėtais būdais surinkti įrodymai ir jais negali būti remiamasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus nesutiko su tokiu Apeliacinio teismo sprendimu ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Bylos duomenimis, tuometiniai Šiaulių savivaldybės tarybos nariai I.Strupeikis ir R.Čokovas nuo 2008 metų balandžio 12 dienos iki birželio 12 dienos, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai iš verslininkų Artūro Dovydaičio ir Laimono Jurgilo reikalavo 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų) kyšio.

Už šią sumą tarybos nariai žadėjo padėti savivaldybėje patvirtinti buvusių valymo įrenginių teritorijoje esančius žemės sklypų detaliuosius planus bei tvirtino, kad komercinės paskirties sklypas bus pakeistas į mažaaukštę gyvenamųjų namų statybai.