-
Paskutinis laikinų pokyčių etapas Vilniaus oro uosto schemoje: atsiras nauja aikštelė 1
Į šią aikštelę persikelia ir visos kitos - pavežėjų, taksi bei dalinimosi automobiliais - paslaugos, kurios čia veiks iki rugsėjo pabaigos, kai Vilniaus oro uosto prieigų rekonstrukcija bus baigta ir visa centrinė aikštė bus atidaryta naudojimui.
„Naujausias pokytis žymi paskutinį laikiną, bet būtiną eismo pertvarkos etapą. Jau nuo rugsėjo pabaigos automobilių ir viešojo transporto eismo sistema oro uosto prieigose taps kur kas pralaidesnė, todėl atvykti ir išvykti iš Vilniaus oro uosto šį rudenį bus patogiau“, - teigia Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų plėtros departamento vadovas.
Nuo birželio 3 dienos dabar keleivių naudojamos PC ir P3 aikštelės yra uždaromos paskutiniam rekonstrukcijos etapui, taip pat svarbus pokytis - laikinai bus perkeltas pagrindinis įvažiavimas į naująją automobilių sustojimo aikštelę (žr. schemą).
Rudenį, baigus rekonstrukciją, bus atverta dvigubai daugiau vietų vadinamojoje „Kiss & fly“ zonoje, skirtoje trumpalaikiam sustojimui. Ši zona bus po nauja stogine, kuri apsaugos atvykstančius keleivius nuo lietaus arba sniego. Visos šiuo metu esančios aikštelės bus sujungtos į vieną visumą – šis sprendimas transporto pralaidumą padidins du kartus.
Pėstiesiems – tiesus takas į išvykimo terminalą
Įgyvendinant laikinus pokyčius, vasarą pėsčiųjų patogumui sukurta galimybė iš sustojimui skirtos aikštelės P2 taku patekti tiesiai į išvykimo terminalą - pasinaudojant atnaujinta kairiąją senojo panduso dalimi.
Primenama, kad dėl vykdomų prieigų rekonstrukcijos darbų, transporto priemonių užvažiavimo pandusas esamo išvykimo terminalo link yra uždarytas visam laikui. Automobiliu išvykimo esamą terminalą pasiekti gali tik aptarnaujantis ir keleivių su individualiais poreikiais transportas.
Keičiasi autobusų stotelių vietos
Nuo birželio 3 dienos miesto autobusams skirtos stotelės oro uosto prieigose bus tik Rodūnios kelyje (greta viešbučio „AirInn Vilnius“ ir aikštelės P4).
Tarpmiestinių autobusų stotelė įsikurs F. Vaitkaus gatvėje, tik įsukus iš Dariaus ir Girėno gatvės. Tarp oro uosto ir tarpmiestinių autobusų stotelės nuolat kursuos nemokamas autobusas.
Turistiniai autobusai keleivius patogiai galės išlaipinti pagrindinėje naujai įrengtoje aikštelėje priešais baigiamą statyti oro uosto terminalą.
Prieš kelionę į oro uostą verta pasidomėti galiojančia eismo tvarka
Visų esamų ir būsimų eismo rekonstrukcijų metu Vilniaus oro uoste ir toliau be pertraukų veiks ilgalaikio parkavimo daugiaaukštės aikštelės, kur galima palikti automobilius ilgesniam laikui.
Atsižvelgiant į tai, kad prieigų rekonstrukcijos vyksta keliais etapai, Lietuvos oro uostai ragina keleivius, planuojančius į Vilniaus oro uostą vykti automobiliu, iš anksto pasidomėti galiojančia aikštelių tvarka bei schemomis, nes įprasti įvažiavimo keliai ir trumpalaikio sustojimo vietos gali būti pasikeitusios. Visa informacija apie eismo schemą ir esamus bei būsimus pokyčius pateikiama šiame polapyje https://vilnius-airport.lt/lt/kaip-atvykti
Individualius poreikius turintys keleiviai ir toliau galės pasinaudoti galimybe užvažiuoti ant estakados automobiliu. Norintys pasinaudoti šia paslauga, turėtų užsiregistruoti (prieš atvykstant į oro uostą) šiame polapyje https://www.vilnius-airport.lt/formos/kissandflyforma
Transporto pralaidumas padidės du kartus
Kad keleiviams ir vairuotojams būtų paprasčiau susiorientuoti Vilniaus oro uosto prieigose, Lietuvos oro uostai įdarbino 10 pagalbininkų, kurie visą parą, 7 dienas per savaitę, pasikeisdami teikia informaciją ir nukreipia keleivius.
Kartu su oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybomis vykstantis transporto prieigų rekonstrukcijos projektas bus baigtas 2024 metų rugsėjo mėnesį. Darbai skaidomi etapais siekiant, kad pereinamuoju laikotarpiu įtaka keleivių ir transporto judėjimui būtų kuo mažesnė.
Po rekonstrukcijos didžiausiame šalies oro uoste iš esmės keisis esama transporto prieigų judėjimo schema, kuri bus aiškiau suprantama, orientuota ir pritaikyta keleiviams patogiai pasiekti naująjį išvykimo bei esamą terminalą. Taip pat bus sustiprinta viešojo transporto bei vežėjų integracija.
-
Dažniausi gyventojų klausimai apie daugiabučių renovaciją – kokie jie? 4
„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – ilgalaikis procesas, todėl akivaizdu, kad, keičiantis teisės aktams, finansavimo mechanizmui, administravimui ir kitoms sritims, susijusioms su renovacija, gyventojams kyla klausimų, į kuriuos atsakymų reikia čia ir dabar. Primename, kad tokiu atveju jie iškart gali kreiptis tel. 8 614 99 699 ir kompetentingi specialistai atsakys į visus klausimus ir nukreips reikiama linkme“, – sako APVA Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus specialistas Vladas Trakimavičius.
Įvardijama, kad 2022 m. buvo sulaukta daugiau kaip 2 tūkst. užklausų telefonu, šiemet renovacijos klausimais konsultavosi daugiau kaip 650 gyventojų.
Kokie dažniausi gyventojų klausimai?
APVA kviečia susipažinti su vienais dažniausių klausimų, kuriuos užduoda renovacija besidomintys gyventojai.
1. Kaip pradėti daugiabučio atnaujinimo procesus?
Susitarimą apie daugiabučio renovaciją gali inicijuoti savivaldybės administracija, bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas renovacijos administratorius. Vis dėlto galutinį sprendimą priima gyventojai – svarbu surinkti 51 proc. namo gyventojų balsų.
2. Kam priklauso balkonai? Buto savininkui ar tai bendras namo fasadas?
Balkonai yra neatsiejama fasado dalis. Todėl jų konstruktyvo stiprinimas, šiltinimo ar apdailos darbai yra bendrosios investicijos. Individualios investicijos gali būti tik balkonų stiklinimas.
3. Kiek kainuoja daugiabučio modernizacija?
Kiekvienas daugiabutis yra skirtingas ir jo atnaujinimo kaina nustatoma investicijų plane, kurį rengia investicinio plano rengėjai. Renkantis norimas priemones yra formuojama konkreti kaina.
4. Ar būtina įrengti pandusą neįgaliesiems prie įvažiavimo?
Taip, išskyrus tuos atvejus, kai to padaryti nėra jokių techninių galimybių.
5. Ar paimtas kreditas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbams apmokėti gali būti grąžinamas anksčiau nei jo grąžinimo terminas, nustatytas kredito teikimo sutartyje?
Taip. Lengvatinis kreditas ar jo dalis gali būti grąžinti anksčiau nei numatyta kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka, netaikant papildomų mokėjimų.
Kviečia sužinoti daugiau
Gyventojus, pasiryžusius renovuoti savo gyvenamuosius namus, APVA ragina visą informaciją apie būsto atnaujinimą sužinoti dalyvaujant seminaruose, vykstančiuose skirtinguose miestuose. Pasitikrinti, ar jūsų mieste ar gyvenvietėje artimiausiu metu yra numatomas seminaras, galite interneto puslapyje https://modernizuok.apva.lt/ Turite klausimų? Skambinkite tel. 8 614 99 699.
-
APVA ekspertizė: renovuotame daugiabutyje tinkama vėdinimo sistema padeda sutaupyti šilumos 3
„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100. Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – dalinosi APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Džiaugiamės, jog šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės.
Analizė buvo atliekama šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučio modernizacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti įrengtų sistemų efektyvumą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sakė pašnekovas ir pratęsė, jog patikrinimas parodė, kad realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh vienam kv. m, o tai puikūs rezultatai.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių. Visgi, atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymėjo E. Petrauskas.
Kaip vėdinimas gali paveikti sveikatą?
Tinkamas vėdinimas padeda užtikrinti gaivaus ir kokybiško oro cirkuliaciją bei tinkamą mikroklimatą patalpoje, o tą pasiekti leidžia įrengta rekuperacinė sistema.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigė E. Petrauskas.
Esant per sausam patalpų orui, gali nukentėti gyventojų sveikata: atsiranda gerklės ir akių dirginimas, ypač paveikiantis nešiojančius kontaktinius lęšius, džiūsta veido ir rankų oda, todėl pažeidžiamas apsauginis jos sluoksnis ir epidermis ima skilinėti, taip pat sausas oras dirgina kvėpavimo takų gleivinę, todėl gali susilpnėti imunitetas ir atsparumas peršalimo ligoms. Paprasčiausia priemonė kovojant su sausu patalpų oru yra drėkintuvų naudojimas, tiesa, būtina stebėti drėgmės lygį, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl jos susidaro palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.
„Džiaugiamės, jog šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalinosi E. Petrauskas.
Su audito išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio atnaujinimą gyventojai gali susipažinti APVA internetinėje svetainėje https://modernizuok.apva.lt/.
