Dabar Kauno viešajame transporte už važiavimą galima atsiskaityti keliais būdais: perkant bilietą pas vairuotoją ir mokant grynais pinigais, „Žiogo“ kortele arba programėle. Norint už paslaugą atsiskaityti su „Žiogu“, reikia iš anksto pasipildyti elektroninį bilietą arba programėlę.

Tie, kurie rečiau naudojasi viešuoju transportu, gali bilietą nusipirkti pas vairuotoją. Šis bilietas – brangesnis, nei mokant „Žiogu“, tačiau jis gan populiarus, jei reikia tą vienintelį kartą sumokėti už važiavimą ar tiesiog pasimetė „Žiogo“ kortelė, išsikrovė telefonas ir neišeina programėle susimokėti už važiavimą. Tačiau taip perkant bilietą kyla net kelios problemos – vairuotojas turi ne tik vairuoti, bet ir skaičiuoti grąžą. Pagal dabartines taisykles, keleiviai vairuotojui turi duoti ne didesnę nei 5 eurų kupiūrą, tačiau pasitaiko atvejų, kai vairuotojas net ir tada neturi smulkių grąžai.

Ne kartą teko stebėti keleivius, visose kišenėse ieškančius monetų, kad galėtų nusipirkti bilietą. Pasitaiko, kad kiti keleiviai geranoriškai pasmulkina pinigus. Siekiant gerinti viešojo transporto sistemą, savivaldybės specialistai svarsto galimybę leisti Kauno autobusuose ir troleibusuose atsiskaityti banko kortele. Tokiu atveju nekiltų problemų ir dėl grąžos atidavimo, o keleiviai galėtų patogiai nusipirkti bilietą.

Tačiau kol kas lieka neaišku, kokių investicijų reikėtų viešajame transporte diegiant kortelių skaitytuvus. Taip pat dar svarstoma, ar atsiskaičius kortele bilietą, kaip dabar, paduos vairuotojas, ar keleiviui užteks atsiskaičius pačiam pasiimti kvitą ir jis bus tas įrodymas, kad už kelionę sumokėta.

„Galimybė Kauno viešajame transporte atsiskaityti bekontakte banko kortele tikrai svarstoma. Tam ieškome geriausių sprendimo būdų. Kai tik sprendimą priimsime, apie tai visuomenę informuosime. Tuo pačiu paaiškinsime ir naujos atsiskaitymo sistemos veikimo principą“, – „Kauno dienai“ komentavo miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Kol kas dar neaišku, kada keleiviai galės viešajame transporte atsiskaityti kortelėmis. Specialistai dar nenurodė, ar paliks galimybę už bilietą sumokėti grynaisiais. Tad belieka laukti, kol bus rastas tas geriausias sprendimas.

Pasak LB Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovo Tomo Karpavičiaus, elektroninių mokėjimų rinkos plėtrą pastaraisiais metais ir toliau spartino pandemija.

„Beveik kas trečias respondentas teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka mokėjimo kortele ar mobiliuoju telefonu. Be to, stebime, kad Lietuvoje ir toliau populiarėja inovatyvūs mokėjimai. Pavyzdžiui, bekontakčio atsiskaitymo funkcija naudojosi 76 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2020 m. šia funkcija naudojosi 66 proc. apklaustųjų“, – apklausos rezultatus komentavo T. Karpavičius.

Apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 87 proc., o 2020 m. – 79 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 88 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2020 m. – 86 proc.).

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 56 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Iš jų 51 proc. naudojosi mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą ir mokėjimus gauti, 30 proc. – mokėjimo pavedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele) naudojosi 14 proc. respondentų – 3 proc. punktais daugiau nei 2020 m.

Trys iš keturių mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje. Galimybės atsiskaityti turguje, mugėse pasigenda 55 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę, 46 proc. tokios galimybės pasigenda kirpyklose, grožio salonuose ir kitose panašias paslaugas teikiančiose įstaigose, 34 proc. – viešajame transporte, 27 proc. – taksi ir pas kitus privačius vežėjus, po 18 proc. – valstybės institucijose ir sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose (poliklinikose, ligoninėse, odontologų kabinetuose ir pan.).

Anot LB, grynuosius kasdieniams pirkiniams dažniausiai naudoja 48 proc. apklausos respondentų, 43 proc. jų turi piniginėje nenumatytiems atvejams, jei, pavyzdžiui, atsiskaityti kortele nepavyktų dėl techninių sutrikimų. 6 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas (pvz., grožio, sveikatos priežiūros, medicinos paslaugas, autoserviso paslaugas). 12 proc. apklaustųjų grynuosius pinigus laiko taupymui.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, trys ketvirtadaliai naudojasi bankų ir beveik ketvirtadalis – Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, atidarančių sąskaitas, paslaugomis. Devyni iš dešimties respondentų turėjo mokėjimo sąskaitą, aštuoni iš dešimties aktyviai naudojosi internetine bankininkyste. Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 2021 m. turėjo 14 proc. respondentų (2020 m. – 13 proc.).

Mokėjimo paslaugų krepšelius buvo pasirinkę 67 proc. Lietuvoje veikiančiame banke ar kredito unijoje turėjusių sąskaitą apklaustųjų, o standartiniais įkainiais naudojosi 23 proc. respondentų. Dešimtadalis nežinojo, kokią kainodarą yra pasirinkę.

LB apklausa vykdyta 2021 m. rugsėjį, ji vykdoma dešimtus metus iš eilės stebint bei vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius.

Lietuvos banko užsakymu 2021 m. rugsėjo mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1 009 gyventojai.

Vis dėlto, neturint nei pirkimo čekio, nei banko išrašo, pardavėjas turi teisę pirkinių atgal nepriimti, todėl kartais čekį verta pridėti ir prie dovanos.

– Kiek Lietuvos žmonės žino apie dovanų grąžinimo tvarką? Ar ja naudojasi?

– Manau, kad kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau vartotojų naudojasi teisės aktuose numatytomis galimybėmis grąžinti kokybiškas prekes, įskaitant ir dovanas. Taigi vartotojai vis labiau yra informuoti apie šiuos dalykus.

– Pakalbėkime šiek tiek ir apie pačią tvarką. Kokias prekes ir per kiek laiko galima grąžinti ir pasikeisti?

– Iš tikrųjų pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kur perkame šias prekes, dovanas – ar tradicinėje parduotuvėje, ar internetu, nes taisyklės visiškai skirtingos. Mažiau prekių galime grąžinti, jei jas pirkome tradicinėje parduotuvėje. Elektroninėje parduotuvėje pirktų grąžintinų prekių skaičius didesnis, taikoma mažiau apribojimų, grąžinant prekes.

Mažiau prekių galime grąžinti, jei jas pirkome tradicinėje parduotuvėje. Elektroninėje parduotuvėje pirktų grąžintinų prekių skaičius didesnis, taikoma mažiau apribojimų, grąžinant prekes.

Jeigu kalbame apie tradicinę prekybą, numatytas sąrašas prekių, kurios negali būti grąžintos arba pakeistos. Šiuo metu teisinė formuluotė yra tokia – ar priimti atgal prekes, sprendžia pardavėjas.

– Gal galite paminėti keletą pavyzdžių, kokių prekių pardavėjas nepriims?

– Pardavėjas atgal gali nepriimti dažnai per šventes dovanojamų daiktų, pavyzdžiui, parfumerijos, kosmetikos, įvairių drabužių, papuošalų. Sakykime, vaikams dažnai perkami žaislai. Jie taip pat negali būti grąžinti. Taip pat ir kompiuteriai, kita sudėtinga elektroninė technika. Tai pagrindinės prekės, apie kurias dažniausiai sukasi kalba, kai šventiniu laikotarpiu gauname vartotojų klausimus, skundus ir pan.

– Ar norint grąžinti prekę nesvarbu, kad daiktas kokybiškas?

– Ne, nesvarbu. Jeigu kalbame apie elektroninę parduotuvę, vartotojai per 14 dienų gali grąžinti labai daug prekių. Kaip minėjau, tradicinėje parduotuvėje taikomi didesni apribojimai. Pavyzdžiui, jeigu vaikui perkame žaislą tradicinėje parduotuvėje, tai tuomet bus taikomas apribojimas – prekė gali būti grąžinta pardavėjo sutikimu. Jeigu perkame žaislą internetu, jis gali būti grąžintas net nenurodant priežasties. Iš tikrųjų yra tam tikri skirtumai, bet vartotojai turi teisę grąžinti kokybiškus daiktus, jeigu jie nėra naudoti, nėra praradę prekinės išvaizdos.

– Paminėjote, kad prekes galima grąžinti per 14 dienų. Kokiomis aplinkybėmis ir kokias prekes galima grąžinti per dvejus metus? Kam taikomas dvejų metų garantinis laikotarpis?

– Šiuo atveju turime kalbėti apie nekokybiškas prekes. Vartotojai turi vadinamąją teisinę garantiją, jeigu prekė yra nekokybiška. Tokiu atveju garantija taikoma dvejus. Galiojant šiai garantijai vartotojas gali grąžinti ir keisti nekokybiškas prekes.

Iš tiesų labai dažnai tiek vartotojai, tiek pardavėjai tiesiog maišo sąvokas. Pavyzdžiui, yra komercinė garantija, kurią suteikia pardavėjas, ir yra teisinė garantija, kuri vartotojui numatyta mūsų Civiliniame kodekse. Komercinė garantija gali būti trumpesnė, pavyzdžiui, vieneri metai, bet vis tiek vartotojas tai prekei turės dvejų metų teisinę garantiją.

Kartais vartotojai tiesiog suklysta, galvodami, kad jeigu pasibaigė komercinė garantija, tai jis jau nebeturi jokių teisių. Tačiau iš tiesų net ir pasibaigus vienerių metų komercinei garantijai vartotojai turi teisę keisti ir grąžinti nekokybišką prekę.

– Ar, norint grąžinti dovanas, būtinas pirkimo čekis? Juk ne visada dovanojant daiktą tas čekis pridedamas.

– Taip, čekis ar kažkoks kitas pirkimą patvirtinantis dokumentas būtinas. Tai nebūtinai gali būti čekis, bet dokumentas būtinas, nes kitaip pardavėjas gali tiesiog nepriimti prekės, jei nėra dokumento, kuris patvirtina prekės pirkimą.

Kaip vartotojai turėtų elgtis šiuo atveju? Galima prie dovanos pridėti čekį arba jį galėtų pasilikti tas, kuris dovanojo dovaną. Tuomet žmogus, gavęs tą daiktą, galėtų jo tiesiog paprašyti. Galimi įvairūs variantai. Bet norėčiau atkreipti dėmesį – jeigu prarandame čekį, tai nereikia nusiminti. Jeigu mokėjome mokėjimo kortele, tai tinka ir išrašas iš banko sąskaitos. Tai taip pat dokumentas, kuris gali patvirtinti, kad prekė pirkta pas konkretų pardavėją.

Vartotojai labai dažnai klausia, ar grąžinant kokybišką daiktą jis turi būti originalioje pakuotėje, su etikete. Taip, iš tiesų, jeigu grąžiname kokybišką daiktą, kuris vėliau bus parduodamas kitam vartotojui, be abejo etiketė ir originali pakuotė turi būti išsaugota. Bet, jeigu kalbame apie nekokybišką daiktą, kurį grąžinsime per dvejų metų laikotarpį, originalios pakuotės ir etikečių saugoti nereikia.

– Apibendrinant, kokios pozicijos laikosi prekybininkai? Ar jie nepiktnaudžiauja žmonių nežinojimu? Ar būna tokių konfliktinių situacijų, į kurias vartotojų teisių gynėjams tenka įsikišti?

– Būna įvairių situacijų. Negalėčiau apibendrinti, kad vartotojai piktnaudžiauja ar verslininkai nenori priimti prekių, bet būna įvairių konfliktinių situacijų, galbūt iškylančių daugiau dėl teisės aktų sudėtingumo ar nežinojimo.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome tokį atvejį, kai vartotoja norėjo grąžinti Kalėdų Senelio rūbus. Ji tiesiog persigalvojo. Bet problema ta, kad pagal teisės aktus šie drabužiai priskiriami prie žaislų. Kadangi žaislai negali būti grąžinti, susidarė konfliktinė situacija – pardavėjas teigė, kad tai nekeičiamas ir negrąžinamas daiktas, o vartotoja, galvodama logiškai, tvirtino, kad tai drabužis. Ji tiesiog galvojo, kad gali šią prekę grąžinti. Ši situacija buvo išspręsta taikiai. Tiesiog pardavėjas nusprendė vis dėlto patenkinti vartotojos reikalavimą.

 „Priežasčių sukurti sąlygas atsiskaityti kortele pristatymo metu buvo kelios. Lietuvoje apsipirkimo internetu mastai sparčiai auga: per šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pardavimai internetu augo 34,4 proc., o kortele kaip atsiskaitymo priemone naudojasi 8 iš 10 Lietuvos gyventojų.

Svarbu ir tai, kad apie pusė visų perkančiųjų internetu už pirkinius atsiskaito tik juos gavę į rankas. Tai įvertinę supratome, kad norėdami prisitaikyti prie besiplečiančios elektroninės komercijos rinkos poreikių bei suteikti pirkėjams maksimaliai patogias, jų lūkesčius atitinkančias paslaugas, turime sukurti lanksčias atsiskaitymo galimybes siuntos pristatymo metu“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Atsiskaityti kortele kurjeriui prekių pristatymo metu jau gali Vilniaus gyventojai. Po kelių dienų šią galimybę turės ir kauniečiai, o artimiausiu metu tai bus įmanoma visoje Lietuvoje. „DPD Lietuva“ šią paslaugą diega bendradarbiaudama su banku „Swedbank“.

„Swedbank“ atstovai atkreipia dėmesį, kad siūlydamas klientui keletą skirtingų atsiskaitymo būdų verslas užsitikrina efektyvesnį klientų aptarnavimą. Be to, dėl el. atsiskaitymų įmonės darbuotojai gali efektyviau panaudoti darbo laiką bei išvengti galimų klaidų dirbant su grynaisiais pinigais. Galimybė pasirinkti atsiskaitymo būdą gali prisidėti ir prie didesnio įmonės klientų pasitenkinimo.

„Gyventojų atsiskaitymo įpročiai per pastaruosius penkerius metus keitėsi: tyrimų duomenimis, šiuo metu daugiau nei pusė gyventojų kortele atsiskaito 2-3 kartus per savaitę ar dažniau. Gyventojai atsiskaitymui renkasi kortelę, nes jiems nereikia rūpintis, ar su savimi turimų grynųjų pinigų užteks pirkiniams, laukti grąžos bei tikrinti, ar pardavėjas ją paskaičiavo teisingai. Tad sprendimas sukurti sąlygas atsiskaityti kortele siuntų pristatymo metu yra priimtas tikrai laiku“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lietuvoje Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

Galimybė apmokėti grynaisiais prekių pristatymo metu taip pat išliks, tačiau e. pirkėjai galės rinktis.

Valiutos pakeitimas Lietuvoje turės teigiamą įtaką atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis – jomis bus atsiskaitoma gerokai dažniau. SEB banko duomenimis, 2015 metais operacijų banko kortelėmis prekybos vietose skaičius galėtų padidėti mažiausiai apie 20 procentų. Šiuo metu, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, lietuviai kur kas dažniau pinigus linkę mokėti grynaisiais pinigais negu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.

„Pirmos dvi sausio savaitės gyventojams ir prekybininkams bus sudėtingos todėl, kad dar bus galima atsiskaityti litais, o grąža jau bus grąžinama eurais. Be to, priprasti prie naujos valiutos taip pat reikia laiko. Taigi akivaizdu, kad visi ieškos patogesnių ir greitesnių būdų, kaip aptarnauti klientus ar kaip apsipirkti“, - sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, tai liudija ir pačių gyventojų ketinimai sausio pradžioje dažniau negu įprastai už prekes ir paslaugas mokėti  banko kortele. SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa (įgyvendino bendrovė Socialinės informacijos centras) rodo, kad net trys iš dešimties gyventojų (29 proc.) prekybos vietose pirmomis metų savaitėmis ketina dažniau iš piniginės išsitraukti ne grynuosius pinigus, o mokėjimo korteles.

Tai, kad kitąmet galima tikėtis didesnio mokėjimo kortelių naudojimo, rodo ir išaugęs verslininkų aktyvumas. Šiemet, palyginti su 2013 metais, SEB bankas įdiegė dvigubai daugiau elektroninių mokėjimo kortelių skaitytuvų. V. Doveikos teigimu, jais vis labiau domisi mažesnės parduotuvės, taip pat paslaugų įmonės, pavyzdžiui, kirpyklos, notarų biurai, medicinos paslaugas teikiančios įstaigos ir kt.

„Šiuo metu SEB bankas prekybos ir paslaugų vietose yra įrengęs daugiau kaip 15 tūkst. elektroninių kortelių skaitytuvų. Vien šiemet jų įrengta daugiau negu tūkstantis. Ir viena iš tokio verslininkų aktyvumo priežasčių yra euras“, - sako V. Doveika.

Tokią pat teigiamą euro įvedimo įtaką, kai gyventojai įvertina privalumus ir įpranta dažniau atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o kortelėmis, nuo šių metų pradžios pastebi ir mūsų kaimynai latviai. SEB Latvijoje duomenimis, per 9 šių metų mėnesius atsiskaitymų prekybos vietose banko išduotomis mokėjimo kortelėmis padaugėjo 28 procentais.

„Kaimynų latvių statistika rodo, kad euro įvedimo įtaka atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis nebuvo vienadienė – ji išlieka visus metus. Tikimės tokio gyventojų elgsenos pasikeitimo ne tik pirmaisiais 2015 metų mėnesiais ir Lietuvoje“, - sako V. Doveika.

Šiuo metu SEB bankas Lietuvoje iš viso yra išdavęs apie 950 tūkst. įvairių tipų mokėjimo kortelių. Banko duomenimis, šiemet, palyginti su 2013 metais, mokėjimo operacijų išduotomis banko kortelėmis skaičius padidėjo apie 12 procentų.