Tai jau ketvirta J. Borrellio kelionė į Ukrainą nuo karo pradžios prieš beveik dvejus metus. Po savo vizito Lenkijoje J. Borrellis pirmadienį patvirtino, kad toliau vyks į Kyjivą. Jis pakartojo reikalavimą dėl didesnės paramos Rusijos užpultai šaliai.

Nors ES pritarė 50 mlrd. eurų finansinės paramos skyrimui Ukrainai, tačiau savo pažado iki kovo pristatyti milijoną artilerijos sviedinių neįgyvendins.

Tai socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Sveikinu JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją V. Nuland, vėl atvykusią į Ukrainą. Šiandien susitiksime su aukščiausia šalies vadovybe, veteranais ir pilietinės visuomenės atstovais, kad pabrėžtume mūsų bendrą įsipareigojimą nugalėti Rusijos agresiją Ukrainoje“, – parašė B. Brink.

Kaip buvo pranešta, praėjusių metų gruodžio pradžioje vizito į JAV metu Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams klausimams V. Nuland aptarė Ukrainos ir JAV strateginės partnerystės stiprinimą.

D. Tuskas, kuris praėjusių metų pabaigoje pradėjo vadovauti Lenkijos vyriausybei, pažadėjo padaryti viską, kad padėtų savo kaimynei laimėti karą.

„Nesigėdiju vartoti šių didelių žodžių: būtent čia, Ukrainoje, yra pasaulinis frontas tarp gėrio ir blogio“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkų nuo 2022-ųjų, kai Maskva į kaimyninę šalį pasiuntė savo karius.

Tačiau antroje 2023-iųjų pusėje, kai Lenkiją vis dar valdė dešinioji vyriausybė, tarp abiejų šalių kilo nesutarimų ekonominiais klausimais.

Proeuropietiškai liberaliai koalicijai vadovaujantis D. Tuskas patvirtino, kad parama Kyjivui bus tęsiama.

„Lenkija ir toliau darys viską, kas nuo mūsų priklauso, kad padidintų Ukrainos galimybes laimėti šį karą“, – sakė premjeras. 

Jis pridūrė, kad ant kortos pastatytas ir Lenkijos saugumas.

„Tai darome dėl moralinių priežasčių, bet taip pat ir dėl Lenkijos valstybės saugumo“, – pirmadienį Kyjive sakė D. Tuskas.

„Prezidentas Zelenskis puikiai žino, kad Lenkijoje šiuo metu yra daug emocijų, politinių konfliktų. Tokia yra demokratija, ką tik įvyko labai emocingi rinkimai“, – teigė jis, tačiau pridūrė, kad kalbant apie vieną dalyką, atrodo, visi sutaria.

Kartu ieškosime finansavimo ir nevengsime komercinių principų, kai kalbama apie Lenkijos tiekimą Ukrainai.

„Ukrainą jos kovoje su Rusija reikia paremti visomis įmanomomis priemonėmis, nes ant kortos taip pat pastatytas lenkų tautos ir Lenkijos valstybės saugumas, – kalbėjo lenkų premjeras. – Būtent tai šiandien ir pareiškiau ponui prezidentui, kad Lenkija ir toliau darys viską, kas nuo jos priklauso, kad suteiktų Ukrainai daugiau galimybių laimėti šį karą.“

Pagalbos paketas

Susitikime D. Tuskas taip pat kritikavo kitus lyderius, kurie nesiima ryžtingų veiksmų dėl karo Ukrainoje, tačiau jų tiesiogiai neįvardijo.

„Šiandien kiekvienas laisvajame pasaulyje, kuris apsimeta esąs neutralus (...) nusipelno tamsiausios vietos politiniame pragare“, – pridūrė D. Tuskas.

Karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik dvejus metus, šalis nerimauja, kad kai kurių Vakarų valstybių nuovargis nuo konflikto gali paveikti paramą Kyjivui.

Ukrainos lyderis savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ sakė: „Šiandien turėjome labai produktyvias derybas su ministru pirmininku Donaldu Tusku. Aptarėme visus mūsų dvišalių santykių aspektus.“

„Turime naują Lenkijos gynybos pagalbos paketą. Vertiname šią nuolatinę paramą. Yra nauja mūsų bendradarbiavimo forma siekiant didesnio masto ginklų pirkimo Ukrainos reikmėms – tai Lenkijos kreditas Ukrainai“, – teigė jis.

V. Zelenskis pridūrė, kad su D. Tusku taip pat aptartos būsimos bendros ginklų gamybos galimybės.

D. Tuskas atvyko į Ukrainos sostinę derybų su V. Zelenskiu ir Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, po kurių paskelbė, kad abi šalys susitarė dėl tolesnės paramos ukrainiečiams ginantis nuo Rusijos invazijos.

„Lenkija bus pasirengusi pagaminti ir paremti Ukrainą technine įranga ir įrenginiais, – po derybų spaudos konferencijoje sakė D. Tuskas. – Kartu ieškosime finansavimo ir nevengsime komercinių principų, kai kalbama apie Lenkijos tiekimą Ukrainai.“

Jis sakė, kad susitarimas padės abiejų šalių saugumui ir interesams.

„Taip pat aptarėme ir baigsime derybas dėl bendrų investicijų į ginklų ir šaudmenų gamybą, – tęsė D. Tuskas. – Lenkija jau daugelį metų kartoja žodžius: kiekviena Europos šalis, visa Europa ir Vakarai privalo atremti Rusijos keliamą grėsmę.“

Jis nurodė, kad Varšuva ir Kyjivas investuos į Lenkijos ir Ukrainos įmones, kurios, pasak ministro pirmininko, sieks padidinti Ukrainos, Lenkijos ir Europos gynybinius pajėgumus.

B. Pistorius atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su ukrainiečių gynybos ministru ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Berlynas, antras pagal svarbą karinės pagalbos Kyjivui teikėjas po Jungtinių Valstijų, nori pateikti garantijas pasaulio dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose ir kilus susirūpinimui dėl blėstančios paramos Ukrainai.

Vizitas organizuotas Rusijai vykdant daugiau oro atakų Ukrainoje, o Kyjivui rengiantis tikėtinam intensyvesniam šalies energijos objektų atakavimui ateinančiais žiemos mėnesiais.

Tai antras B. Pistorius apsilankymas Kyjive nuo šių metų pradžios, kai jis buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru. Diena anksčiau Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Be politinių derybų, B. Pistorius dalyvaus vainiko padėjimo ceremonijoje Kyjivo Maidano aikštėje ir apsilankys kariškių mokymo centre.

Po tam tikro pradinio dvejojimo Vokietija smarkiai padidino savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir jau skyrė Kyjivui daugybę ginkluotės, nuo sunkiųjų tankų iki oro gynybos sistemų bei šaudmenų.

Rusijos karas Ukrainoje taip pat paskatino Vokietijos vyriausybę peržiūrėti savo karines pajėgas. Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) paskelbė apie 100 mlrd. eurų ginkluotosioms pajėgoms sustiprinti.

Jausdamos kaltę dėl Vokietijos vaidmens Antrajame pasauliniame kare, šalies vyriausybės ginkluotųjų pajėgų nepriskirdavo prie svarbiausių prioritetų, tad daug metų kariuomene per daug nesirūpinta.

Spalio 7-ąją kilus Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karui, Vokietija tvirtai remia Izraelį.

Tačiau O. Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo, kad Berlynas vis tiek tęs savo paramą Kyjivui tiek, kiek bus būtina.

Vizitai surengti prieš pirmąjį Kyjivo Gynybos pramonės forumą, kuriame Ukrainos pareigūnai turi susitikti su daugiau kaip 160 gynybos įmonių ir 26 šalių atstovais.

„Šią savaitę grįžau į Kyjivą paklausti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, ko jam reikia, kad laimėtų“, – sakė JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) apie savo pirmąją kelionę į Ukrainos sostinę šiame poste.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip ketvirtadienį į Kyjivą kartu su keliais gynybos pramonės pareigūnais atvyko Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu).

Tikimasi, kad Prancūzijos gynybos ministras surengs derybas su V. Zelenskiu ir naujuoju Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu.

„Mes žinome, kad šis karas tęsis ilgai (...) Turime užtikrinti, kad ir rytoj patikimai teiksime pagalbą Ukrainai“, – sakė S. Lecornu, padėjęs gėlių prie paminklo žuvusiems Ukrainos kariams.

Tiek JK, tiek Prancūzija tiekė Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų.

Ukraina ne kartą prašė daugiau Vakarų ginklų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketas, kurie padėtų pralaužti Rusijos pozicijas ir smogti giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad jos pajėgos daro lėtą pažangą, nes susiduria su smarkiai įtvirtintomis Rusijos gynybos linijomis.

Kyjive ketvirtadienį taip pat apsilankęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad Ukraina pamažu atkovoja teritoriją iš Rusijos pajėgų.

„Kiekvienas metras, kurį atgauna Ukrainos pajėgos, yra metras, kurį praranda Rusija“, – sakė jis.

Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių prezidentų vizitas yra svarbus paramos Ukrainai ženklas jos kovoje prieš Rusijos invaziją, trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Per pokalbius daugiausiai dėmesio bus skiriama tam, kaip padėti civiliams gyventojams ir kariuomenei Ukrainoje, teigė Estijos prezidento Alaro Kariso atstovas. Taip pat bus kalbama apie galimų karo nusikaltimų, kuriuos vykdo Rusijos daliniai, tyrimą.

„Vykstame į Kyjivą su stipria politinės paramos bei karinės pagalbos žinia. Lietuva ir toliau rems Ukrainos kovą už suverenitetą ir laisvę“, – savo tviterio paskyroje trečiadienį rašė G. Nausėda.