Išnagrinėjusi kariuomenės skundą, trijų teisėjų kolegija patvirtino Apeliacinio teismo išvadą, kad 2014 metais sandoris buvo sudarytas pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir turi būti taikoma restitucija.

„Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti taikomi CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai – dvišalė restitucija“, – rašoma sausio 6 dieną paskelbtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Kariuomenei byloje nepavyko įrodyti, kad tuomet „Nota Bene“ besivadinusi įmonė veikė apgaule – teisėjai konstatavo, kad vien nedidelės dalies sutarčių sąlygų neatitinkančių prekių pateikimas neįrodo, kad įmonė siekė apgauti kariuomenę.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais.

Sandoris pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad techninė specifikacija neužtikrino konkurencijos, be to, teismo nuomone, pirkimas turėjo būti skaidomas į dvi dalis, atskirai perkant atsargines lauko virtuvių dalis ir virtuvės įrankius.

Verslininkai savo ruožtu neįrodė, kad pinigų ir prekių susigrąžinimas būtų neteisingas dėl prekių nuvertėjimo.

„Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota aplinkybių, rodančių, kad dėl pardavėjo suteikto garantijos termino pabaigos ar kitų aplinkybių ginčo prekės nuvertėjo, kokia šiuo metu yra ginčo prekių rinkos kaina ir kaip ji skiriasi nuo buvusios ginčo sandorių sudarymo metu“, – rašoma nutartyje.

Ginčas kilo dėl 2014 metais sudarytos sutarties su įmone „Nota Bene“, kuri vėliau persivadino į bendrovę „Saugu LT“.

Paaiškėjus, kad dalis virtuvės įrankių buvo praduoti brangesnėmis nei rinkos kainomis, o ant kai kurių buvo suklastoti prekių ženklai, Lietuvos karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonės vadovas prieš dvejus metus buvo nubaustas baudžiamąja tvarka dėl sukčiavimo.

Kariuomenė iš pradžių siekė prisiteisti pinigus baudžiamojoje byloje, bet to padaryti nepavykus kreipėsi į teismą civiline tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo iš bendrovės „Saugu LT“ Lietuvos kariuomenės naudai priteista 118 tūkst. eurų suma bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Verslininkui turės per mėnesį iš Lietuvos kariuomenės pasiimti prekes.

„Apgailestauju, kad kažkas klaidina mūsų premjerą ir jis viešai teigia netikslią informaciją. Kaip jau ne kartą esu sakiusi, 2016 metų birželio 1 dieną į mus kreipėsi Vilniaus apylinkės prokuratūra, prašydama pagal kompetenciją įvertinti šitą pirkimą“, - BNS trečiadienį sakė D.Vilytė.

Taip ji kalbėjo A.Butkevičiui Seime pareiškus, kad „auksinių šaukštų“ skandalas tyčia sukeltas prieš rinkimus. Svarstant krašto apsaugos ministro Juozo Oleko interpeliaciją, Vyriausybės vadovas teigė, kad pas jį buvo atėjęs Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas, kuris pranešė, kad tarnyba apie kariuomenės vykdytą virtuvės įrangos pirkimą iš bendrovės „Nota Bene“ informacijos turėjo dar 2014 metais. Darbuotojo pavardę Vyriausybės vadovas atsisakė atskleisti.

D.Vilytė teigė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo galimybių pamatyti kariuomenės Materialinių resursų departamento ir „Nota Bene“ sutarties. Pasak jos, tarnyba nesulaukė priekaištų nei iš rinkos dalyvių, nei iš pačios krašto apsaugos sistemos, o pačios viešųjų pirkimų sutartys yra viešinamos nuo 2015 metų. Tuo metu sutartis dėl virtuvės įrankių įsigijimo pasirašyta 2014 metų spalį.

„Tarnyba matė skelbimą, kurių kiekvieną dieną pasirodo apie 50, bet mes nematėme pasiūlymų kainų. Taip kad premjerui kažkas teikė netikslią informaciją ir mes dėl to labai apgailestaujame“, - kalbėjo D.Vilytė.

Pareigūnė taip pat atmetė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės kritiką, jog nepaisant jos pastangų pažabojant korupciją Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje, „į priešrinkiminę areną įžengė Viešųjų pirkimų tarnyba, patys teisiausi, viską žinantys, viską stabdė, bet visokių niekadėjų nesustabdė“.

D.Vilytė sakė, kad pernai jos vadovaujama tarnyba tikrino 22 Žemės ūkios ministerijos ir jos pavaldžių institucijų vykdytus viešuosius pirkimus ir pažeidimų nustatė 17-oje jų.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės, ministerija pati pripažindavo savo klaidas ir tai, jog pirkimai vykdomi ne visiškai kompetetingai.

„Ministrė visus tuos signalus žinojo, visada buvo suteikiama techninė ir metodinė pagalba. Bandėme aiškinti didžiąsias jų klaidas daromas. Todėl priekaištų nesuprantu ir manyčiau, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti padorumo ribas ir tada jau kaltinti kitus“, - kalbėjo D.Vilytė.

V.Baltraitienė ir J.Olekas trečiadienį interpeliacijas Seime atlaikė.