Anot jo, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.

„Kitas ECB susirinkimas yra gegužę ir po tų dviejų mėnesių, manau, bus aišku, į kurią pusę judame – gali būti, kad vėl grįšime prie aukštų palūkanų, nes šiandien ECB skelbdamas savo sprendimą taip pat komentavo, kad infliacija bus per didelė ir per daug ilgai užsistovės Europoje, tai apeliuoja, kad jiems norisi kelti palūkanas“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Jis sako tikįs, kad iki metų pabaigos tarpbankinių palūkanų norma Europoje gali pasiekti 5 procentus.

„Tikiu, kad metų pabaigoje palūkanos gali būti tarp 4–5 procentų, link to ir buvo judama“, – BNS teigė ekonomistas.

Ekonomisto manymu, palūkanų kėlimo neturėtų sustabdyti net ir tai, kad tai buvo viena JAV banko „Silicon Valey Bank“ (SVB) žlugimo priežasčių: „Tai parodė, kad centrinių bankų veiksmai gali realiai griauti banką, kas ir įvyko, nes dėl palūkanų pokyčių jis ir susidūrė su problemomis“.

Anot M. Dubnikovo, po SVB žlugimo smukusi prekyba kai kurių Europos bankų akcijomis yra tik rinkų stabtelėjimas norint įvertinti padėtį. 

„Žiūrint į rinką manau, kad tai, kas vyksta, tai yra atsargus stabtelėjimas ir laukimas: kas čia bus? Nes visi nori pažiūrėti, ar čia gresia kažkokiu įsisiūbavimu, ar čia yra lokalių bankų problema, kuri išsispręs“, – sakė jis.

Visa tai neturėtų paveikti strategijos Europoje didinant palūkanas mažinti infliaciją, nes JAV ji buvo veiksminga, sako M. Dubnikovas.

„Centrinių bankų veiksmus, be abejo, tai šiek tiek pristabdė, bet aš manau, kad ypatingai ECB, jeigu tai nėra užkrato plėtra su tais bankais, finansų sistema yra stabili, tai jis turėtų grįžti prie aukštesnių palūkanų, nes akivaizdu, kad JAV jas pakėlus iki 5 procentų jie pradėjo tvarkytis su infliacija, kuri jau šią savaitę ten sumažėjo iki šešių procentų, o Europa vis dar gyvena aštuonių procentų zonoje. Tai su 3–3,5 procento prieš aštuonis nepakovosi: reikia daugiau“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

ECB nuo praėjusių metų jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“ palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Kovo 15-ąją trijų mėnesių „Euribor“ siekė 2,82 proc., 6 mėnesių – 3,13 proc., o 12 mėnesių – 3,66 procento.

Sausį, remiantis prognoze, kad šiemet maksimali „Euribor“ riba turėtų būti 3,25 proc., SEB bankas prognozavo, kad dėl to Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms 2023 metais papildomai išaugs 250 mln. eurų – iki 0,5 mlrd. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,6 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).

Suderinta metinė – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – infliacija siekė 22,1 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 23,6 procento.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos, kietojo kuro, degalų ir tepalų, elektros, maisto produktų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento. Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 17,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Statistikų teigimu, mėnesio infliacijai daugiausiai įtakos turėjo  daržovių, degalų ir tepalų, drabužių, duonos ir grūdų produktų, avalynės, pieno, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų kainų padidėjimas bei šilumos, elektros kainų sumažėjimas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, elektros, šilumos, degalų ir tepalų, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių paslaugų, dujų, aliejaus ir riebalų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, automobilių, daržovių kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 27,9 proc., paslaugų – 13,1 procento. Per mėnesį – atitinkamai 1,4 proc. ir– 0,6 procento.

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus brango 33,7 proc., o per mėnesį – 3 procentus. Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai atitinkamai brango 10,6 proc. ir 0,6 proc., drabužiai ir avalynė – atitinkamai 4,9 proc. ir 5,2 procento. Tuo metu būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus augo 63,7 proc., o per mėnesį sumažėjo 2 procentais.

Transporto paslaugos per metus pabrango 21 proc., o per mėnesį – 1,2 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos atitinkamai brango 19,2 proc. ir 1,5 procento.

Metų infliacija Lietuvoje spalį išliko didžiausia Baltijos valstybėse

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį, kaip ir rugsėjį, užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys.

Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 23,6 proc. brangesnės nei pernai spalį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,5 proc., Latvijos – 21,8 procento.

Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vartojimas brango Lietuvoje ir Latvijoje, pigo Estijoje.

Mėnesio infliacija spalį Lietuvoje sudarė 1,2 proc., Latvijoje – 0,8 proc., o mėnesio defliacija Estijoje – 1,1 procento.

Tai didžiausia metinė infliacija šalyje nuo 1996 metų rugsėjo, kai ji siekė 22,3 procento. 

Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) rugpjūtį buvo 14,8 procento.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, elektros, duonos ir grūdų produktų, šilumos energijos kainų padidėjimas bei degalų, daržovių kainų sumažėjimas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, šilumos, elektros, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, automobilių, daržovių kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc., per metus – atitinkamai 26,5 proc. ir 12,5 procento.

Ekonomistai: rugpjūtį – paskutinis infliacijos „pasispardymas“

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai.

Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.

„Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad rugpjūtį buvo paskutinis infliacijos „pasispardymas“. Anot jo, didesnę nei prognozuota metinę infliaciją rugpjūtį lėmė dideli elektros kainų šuoliai rinkoje ir dar labiau pabrangę maisto produktai.

Manome, kad pikas jau yra pasiektas, aišku, vienas veiksnys sunkiai prognozuojamas – tai elektros ir dujų kainos.

„Buvo dideli elektros kainų šuoliai rinkoje, kitas veiksnys – dar labiau pabrangę maisto produktai, kas nebūdinga vasaros mėnesiams. Rugpjūtį matėme maisto produktai buvo net 30 proc. brangesni nei prieš metus, tai šie du veiksniai dar pakėlė kainų lygį, bet vis tiek dabar jau matome paskutinį infliacijos pasispardymą“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.

„Manome, kad pikas jau yra pasiektas, aišku, vienas veiksnys sunkiai prognozuojamas – tai elektros ir dujų kainos, bet kadangi Vyriausybė imasi kainų įšaldymo, tai net jei ir rinkoje kaina kils, galutiniai vartotojai to nejaus, dėl to vartotojų kainų indeksas turėtų šiuo metu pasiekti piką“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, kylančios elektros ir dujų kainos kol kas stabdo vartotojų kainų stabilizavimą ar kritimą.

„Galimą kainų stabilizaciją ar kritimą stabdo tebesitęsianti drama dujų ir elektros rinkoje. Ji sukuria bendrą foną, kad viskas ir toliau brangsta, nors iš tiesų, pavyzdžiui, degalai, metalai yra atpigę, kitos žaliavos nustojo brangusios“, – teigė Ž. Mauricas.

„Tai sukuria bendrą įspūdį, kad viskas toliau brangs, įmonėms brangs kaštai, todėl įmonės, kol dar yra galimybės, kiek įmanoma, stengiasi tas kainas didinti“, – pridūrė ekonomistas.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad jau spalį infliacija turėtų būti žemesnė nei 20 proc., o dviženklė infliacija turėtų išlikti iki kitų metų pavasario pabaigos.

Pasak „Swedbank“ analitiko N. Mačiulio, atpigusi nafta ir atpigusios kitos žaliavos, pramoniniai metalai, kai kurios maistinės žaliavos leidžia tikėtis, kad kainų augimas bus daug lėtesnis, o kai kuriais atvejais kainos mažės.

Anot jo, infliacijos tempo mažėjimo tikėtis leidžia ir faktas, kad prekių transportavimas iš Kinijos jau atpigo dukart, palyginti su piku prieš metus.

„Mes stebėjome dvejų metų laikotarpį, kai konteinerių gabenimas iš Kinijos kainavo beprotiškai daug, vieno konteinerio gabenimas kainavo 14 tūkst. eurų, kai įprasta kaina buvo 2-3 tūkst. eurų, dabar ta kaina sumažėjo iki 7 tūkst. eurų, tai irgi turės įtakos infliacijos mažėjimui“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Visgi svarbiausias, veiksnys, kuris prislopins kainas, pasak jo – išsikvepianti paklausa tiek eksporto, tiek vidaus rinkose.

„Matome lėtėjantį pramonės augimą, net susitraukia kai kurios apdirbamosios gamybos sektoriai, mažėja mažmeninė prekyba“, – teigė N. Mačiulis.

„Europos Centrinis Bankas šiandien (ketvirtadienį – BNS), už penkių valandų rekordiniais tempais padidins bazines palūkanų normas 75 baziniais punktais, tai irgi sumažins gyventojų galimybes skolintis, vartoti, visi šitie veiksniai sumažins infliaciją, bet bloga naujiena šitoje aplinkoje, kad infliacija mažės dėl mažėjančios paklausos, mažėjančio vartojimo, dėl neigiamų ekonominių tendencijų“, – kalbėjo jis.

N. Mačiulio vertinimu, dabartinėje situacijoje centriniai bankai turi vienintelį instrumentą prislopinti rekordinę infliaciją daugelyje šalių – sukeliant bent trumpalaikę recesiją, todėl tikėtina, kad taip ir bus.