Pažeidžia širdies raumenį

Loreta prisimena iš pradžių patirtų simptomų nesureikšminusi: galvojusi, kad tai – nuo streso.

Stiprų krūtinės maudimą ir atsiradusį rankų tirpimą moteris iškentė per naktį. Ryte pabudusi suprato, kad taip neturėtų būti. „Vyras paragino iškviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), – sako ji. – Atvykę medikai netrukus mane atvežė į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių.“

Atlikus būtinus pacientės sveikatos būklės tyrimus, diagnozuotas miokardo infarktas – širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė Agnė Liuizė pastebi, kad, pajutus pirmuosius miokardo infarkto simptomus, delsti nereikėtų, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei pavojingą širdies aritmiją ar net staigią mirtį.

„Miokardo infarktą išduoda stiprus maudimas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, gali pilti šaltas prakaitas, padidėti kraujo spaudimas, – aiškina A. Liuizė. – Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais. Likus kelioms dienoms iki miokardo infarkto, kartais pasireiškia silpnesnis, ne taip intensyviai maudžiantis skausmas krūtinėje, kylantis fizinio krūvio metu. Dažniausiai ilsintis šis skausmas nuslūgsta.“

Gali lemti genetika

Įtarus šią ligą, svarbu kviesti GMP. „Jos darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustatę – iš karto siųsti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Patvirtinus diagnozę, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje Loretai skubiai atlikta vainikinių arterijų angiografija. Prieš tai nustatyta, kad pacientei visiškai užsikišusi viena iš trijų pagrindinių širdies vainikinių arterijų. „Procedūros metu jai atkurta kraujotaka užsikimšusiose vainikinėse arterijose, implantuotas stentas“, – pažymi A. Liuizė.

Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais.

Miokardo infarktą gali lemti genetiniai veiksniai (kai šeimoje tarp pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų), padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. A. Liuizė priduria, kad šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri lemia miokardo infarkto vystymąsi.

„Pacientei Loretai šią ligą sukėlė genetinis polinkis, nes jos tėtis nuo šios ligos mirė jauno amžiaus – būdamas 42 metų. Taip pat ji turėjo aukštą kraujo spaudimą, rūkė, – pastebi gydytoja kardiologė. – Siekiant išvengti miokardo infarkto, labai svarbi sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas.“

Svarbu nedelsti

Šiuo metu Loreta jaučiasi gerai, išvyko į sanatoriją tęsti reabilitacijos.

Per metus į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką atvyksta apie 1,7 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuojamas miokardo infarktas. Gydytojai ragina pajutus pirmuosius šios ligos simptomus – staigų, ūmų ir intensyvų maudimą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką ar žandikaulį, nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą arba kviesti GMP. „Įvykus miokardo infarktui, laikas – ypač svarbus, o kiekviena uždelsta minutė gali būti lemtinga“, – sako gydytojai.

Diagnozuoja 90 proc. ligonių

Pirminė hipertenzija diagnozuojama maždaug 90 proc. ligonių, sergančių aukštu kraujospūdžiu. Liga labai paplitusi ir jai atsirasti, atrodo, daug įtakos, gal net lemiamą, turi socialiniai, arba civilizaciniai, veiksniai, technologijų pažangos sparta, gyvenimo tempo augimas. Nenagrinėsime antrinės hipertenzijos, kuria susergama dėl tam tikrų kitų ligų – inkstų parenchimos uždegimo, aortos įgimto susiaurėjimo (koarktacijos) ir kitų, provokuojančių kraujospūdžio padidėjimą.

Esencialinė hipertenzija kartais įvardijama tyliąja žudike, nes savo kenkėjišką darbą atlieka tyliai ir lėtai progresuodama. Ji ilgai nesiafišuoja jokiais simptomais, o jie išryškėja tuomet, kai liga jau yra nemažai pažengusi. Taigi, ligos pradžia yra nepastebima, jos įsibėgėjimas kartais užtrunka net keletą metų, kol išryškėja simptomai. Simptomų nebuvimas ankstyvose ligos stadijose rodo jos klastą, o rizikų ir, beje, rimtų, ji sukelia išties nemažai. Piktybiškos eigos hipertenzijos taikiniai – širdis, smegenys, inkstai, kraujagyslės ir kiti organai. Galutinėse, arba išeičių, stadijose komplikuojasi širdies infarktu, smegenų insultu, stambiųjų kraujagyslių obstrukcija, širdies, inkstų nepakankamumu, aritmijomis, regėjimo pablogėjimu ir pan. Tai turi neigiamos įtakos ne tik gyvenimo kokybei, bet ir didina neįgalumo, mirštamumo rodiklius. Ligoniai dažnai patiria pakartotinių komplikacijų, kurias tenka gydyti stacionaro sąlygomis, o gydymą lydi ilgi reabilitacijos periodai. Tokių ligonių gydymas, ypač kai prireikia pakartotinių hospitalizavimų, iš valstybių biudžeto pareikalauja itin daug lėšų.

Kardiologinėje literatūroje pirminės hipertenzijos atsiradimo priežasčių nurodoma nemažai – genetinis, arba šios ligos paveldimumo, polinkis, antsvoris, nutukimas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, hipodinamizmas, arba fiziškai nejudri gyvensena ir t.t. Išties, tos priežastys yra akivaizdžios ir tūkstančius kartų gyvenimo stebėjimų patvirtintos, todėl nekvestionuojamos. Vis dėlto yra nemažai žmonių, kurie pedantiškai laikosi sveiko gyvenimo būdo, stengiasi būti fiziškai aktyvūs, nepavyksta aptikti jų genetinio polinkio į aukštą kraujospūdį momento, tačiau hipertenzija, nepaisant visko, įsismarkauja. Tai tik rodo, kad esama ir kitų priežasčių, lemiančių ligos atsiradimą.

Vis aštrėjanti problema

Esencialinė hipertenzija, nepaisant didžiulės pažangos ją visapusiškai suprantant, vis dar išlieka svarbiu rizikos veiksniu, keliančiu realią grėsmę vyresnio amžiaus žmonėms. „Stengiantis ją iki galo suprasti –  daug neaiškumų, kaip ir jos gydymo strategijoje“, – tvirtina Oscaras A.Carretero ir Suzanne Oparil. Jie pabrėžia, kad aukštas kraujospūdis milijonams pasaulio žmonių grasina rimtais padariniais. Teigiama, kad ši liga, kaip problema, vis aštrėja ir šiai tezei netrūksta klinikinių duomenų. Neretai pacientai miršta jei ne dėl tiesioginio aukšto kraujospūdžio poveikio, tai dėl jo sukeliamo įvairių organų nepakankamumo.

Mėgindami įminti hipertenzijos etiologines priežastis ar prielaidas, be jau paminėtų, susikoncentruokime į šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatumus, kai mus supa begalė rūpesčių, išgyvenimų ir nerimo. Ieškodami kitų ligos rizikos veiksnių, panagrinėkime dabarties civilinį ir socialinį specifiškumą, kuris galimai skiriasi nuo to, kurį patyrė mūsų protėviai ir kurie, jei spėliosime ar darysime prielaidas, gyveno ramesniu ir iš proto nevarančiu, kaip dabar, gyvenimo tempu. Manytina, kad įtarti reikėtų psichoemocinį stresą, kurio mūsų civilizuotoje kasdienybėje tiesiog apstu. Jo išties be galo daug ir žmogus galų gale suserga. Taigi, drąsiai meskime įtarimo šešėlį ant kai kurių kasdienybės momentų, kurie potencialiai generuoja ligos substratą. Pamėginkime išvardyti bent didžiąją dalį gyvenimiškų situacijų, kurios, tarpininkaujant psichoemociniams sukrėtimams, aktyvuoja ir dirgina mūsų kardiovaskulinę (širdies ir kraujagyslių) sistemą ir kurią tie stresiniai veiksniai alina, o gal – kas ten žino – grūdina. Štai jie, štai jų visas paketas, o jų sąrašas, toli gražu, nėra baigtinis: žodiniai stresai, įžeidinėjimai, užgauliojimai, patyčios, mobingas, darbinė ar kitokia konkurencija, ėjimas per judrią gatvę, ekstremalios situacijos vairuojant, policija pakelėje, tūkstančiai mokyklinių skambučių (šaižiai, decibeliškai griaudėjančių), skelbiančių pamokos pradžią ir pabaigą, milijonai mobiliųjų telefonų skambučių, verčiantys ar įpareigojantys tuoj pat atsiliepti, namų durų skambučiai, rytmetiniai žadintuvų griaudėjimai, nerimas ir baimė pavėluoti į pamokas, paskaitas, pasitarimus ar renginius, mokykliniai kontroliniai darbai ir žinių testai, egzaminai (jų daug, kas studijavo), kolokviumai, disertacijų gynimas, gimdymai, vaikų ar artimųjų ligos ir jų mirtys, naktiniai budėjimai, nemiga, darbiniai stresai ir visokios neįprastos konfliktinės situacijos ar apsižodžiavimai, karai ar jų grėsmės, okupacijos, tremtys, lageriai, kalėjimai, asmeninio pobūdžio rūpesčiai ir nelaimės, fizinės traumos, pandemijos ir t.t. O kur dar netikėti, aliarmuojantys naktiniai kaimynų šunų lojimai, sutrikdantys miegą ir poilsį, netikėti dviračių skambučiai už nugaros ramiai vaikštant parkuose, gaisrinių, policijos ar greitosios medicininės pagalbos mašinų sirenų gausmas, pralekiančių motociklų šiurpinantis triukšmas, primenantis šūvių papliūpas. Ir visa tai nuosekliai ir metodiškai kloja pamatus hipertonijai. Visų psichoemocinių stresų neįmanoma išvardyti, šį sąrašą kiekvienas galime įspūdingai papildyti. Sakytume – ne gyvenimas, o vien tik stresai. Ir ko čia stebėtis, jei šitaip gyvendami susergame, ir, beje, ne vien tik hipertenzija. Juk įvairūs stresai sukelia ir daugybę kitų ligų, sunkina jų gydymą, o stresai, beje, turi savybę kartotis. Liūdniausia, kad tų sveikatai žalingų veiksnių negalime, nepajėgiame ir nepajėgsime pašalinti ir šia prasme esame atsidūrę civilizacijos spąstuose.

Aiškėja, kad hipertenzijos gydymo ir profilaktikos sėkmę lemia du esminiai momentai – individo fizinis dinamiškumas ir bedruskė mityba.

Padeda išvengti blogiausio

Norint išgydyti ar suvaldyti bet kokią ligą siekiama likviduoti ją sukėlusią priežastį. Tai elementaru, kitaip gydymas bus neveiksmingas arba tik gydymo imitacija. Priežastį šalinantis gydymas dar vadinamas kauzaliniu, arba priežastiniu. Kitoks gydymas yra simptominis, t.y. simptomus šalinantis ar juos švelninantis, savijautą gerinantis. Pavyzdžiui, nuo aukštą temperatūrą mažinančių vaistų ligonis pasijus geriau, tačiau liga nuo to greičiau nepasitrauks. Arba štai, dūstančiam ligoniui (dėl nepagydomos plaučių ligos ar sunkių širdies ligų) duodami kvėpuoti deguonies, palengvinsime ligos eigą, bet... neišgydysime. Šitaip mąstydami, prieiname prie logiškos išvados: hipertoninę ligą gydydami vaistais, šios ligos taip pat neišgydysime. Suprantama, ligonį apsaugosime nuo gresiančių komplikacijų, pailginsime gyvenimą ir pagerinsime jo kokybę. O tai be galo svarbu. Gydytis medikamentais yra racionalu, rekomenduotina ir būtina. Betgi mums knieti pašalinti ligos priežastį, radikaliai sunaikinti ligos šaknis, vadinamąjį etiopatogenetinį mechanizmą, o tai yra esmių esmė, tai vadovėlinė tiesa. Tad kyla natūralus klausimas: ar yra žinomas hipertoninės ligos tinkamas priešnuodis, sunaikinantis ligos užuomazgą, jos geluonį? Galima manyti, kad toks vis dėlto yra. Paanalizuokime tokią galimybę, bet prieš tai pažvelkime į mokslininkų ir klinicistų pripažįstamus hipertenzijos atsiradimo ir persistavimo mechanizmus. Persistavimas – tai ligos įsigalėjimas, nesiruošimas trauktis. Beje, ligai būdingi atsitiktiniai ar sezoniniai kraujospūdžio sumažėjimo periodai, kurie paprastai būna apgaulingi. Tuomet ligoniui gali atrodyti, kad liga galbūt atsitraukė, galbūt jis pasveiko, tačiau tokie viltingi momentai neilgalaikiai.

Jau neabejojama, kad hipertenzija palaipsniui įsiviešpatauja per pasikartojančius psichoemocinius stresus, kurie, sužadindami / sudirgindami ne tik centrinę nervų sistemą bet ir simpatinę, padidina kraujospūdį ir priverčia širdį plakti dažniau. Atrodo, kad būtent šitaip ilgainiui širdies ir kraujagyslių sistema pripratinama prie stresų diktuojamų sąlygų ir padidėjęs kraujospūdis ima dominuoti. Kitaip tariant, dėl nuolatinių stresinių dirgiklių suformuojamas ligos substratas, o ligos padariniai kyla savaime.

Mankštinantis ar sportuojant kraujospūdis irgi padidėja, taip pat ir širdies susitraukimų skaičius. Kraujospūdis žymiai pakyla dėl arterijų raumeninio sluoksnio susitraukimo (kontrakcijos, spazmų). Ir visa tai yra natūralus atsakas į fizinį stresą. Šiame išties sudėtingame procese dalyvauja ne tik simpatinė nervų sistema, bet ypač neurohumoraliniai veiksniai, kurių vaidmuo, atrodo, yra lemiamas. Centrinė nervų sistema, galima sakyti, lieka nuošalyje ar beveik nuošalyje. Šiuo atveju biologiškai aktyvios medžiagos, esančios kraujyje, limfoje ir audinių skysčiuose, daro įtaką organų ir sistemų veiklai, padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos. Beje, nutraukus fizinius pratimus, prieš tai pakilęs kraujospūdis ima mažėti ir tą mažėjimą organizmas tarsi įsimena. Toks mechanizmas, kai per fizinį aktyvumą yra paveikiama kardiovaskulinė sistema, atrodo, turi palankų poveikį kraujospūdžiui normalizuotis. Fizinis treniruotumas yra priešpriešinamas ligai. Tuo tarpu psichoemocinių stresų išprovokuotas kraujospūdžio šuolis yra linkęs įsitvirtinti ir kenkti visam organizmui. Trumpai tariant, psichoemocinis stresas skiriasi nuo fizinio tuo, kad pastarasis, išvengdamas psichoemocinio sudirginimo, nepalieka pėdsakų centrinėje nervų sistemoje, o jo (t.y. fizinio faktoriaus) ilgainiui sukelti efektai nulemia kraujospūdžio mažėjimą, arba kitaip – turi gydomąjį ir grūdinamąjį poveikį. Ir tai dar ne viskas. Norint įveikti ligą, suduoti jai nokautuojantį smūgį, privalu pakalbėti apie valgomąją druską.

Prof. Petras Stirbys. / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbus ir druskos kiekis

Epidemiologinės studijos rodo, kad hipertenzijos įsigalėjimas sietinas ir su valgomosios druskos vartojimu ir tai skelbia daugybė tyrėjų. Liga netgi koreliuoja su suvartojamos druskos kiekiu, o ją nustojus vartoti, kraujospūdis sumažėja ar net normalizuojasi. Hakuo Takahashi ir Masamichi Yoshika su bendraautoriais iškėlė hipertenzinės ligos hipotetinę istorinę kilmę. Jie teigia, kad žmonija nuo akmens amžiaus laikų ištisus šimtmečius maitinosi maistu, kuriame nebuvo valgomosios druskos. Jei ši prielaida teisinga, tai žmonija maitinosi be NaCl ne šimtmečius ir ne tūkstantmečius, o kelis milijonus metų. Juk akmens amžiumi laikomas 2,5–3,4 mln. metų trukmės piešistorinis laikotarpis.

Anot minimų autorių, hipertenzijos atsiradimas turi tiesioginį ryšį su druskos įtraukimu į mitybos racioną. Istoriškai druskai atiteko konservanto vaidmuo, apsaugančio mėsą ir jos produktus nuo gedimo. Jeigu tai tiesa, tuomet, turėdami šaldytuvus, galime apsieiti be šio prieskonio. Be abejo, nukenčia maisto skoninės savybės, tačiau dėl stiprios sveikatos prie tokios mitybos galima priprasti.

Taigi aiškėja, kad hipertenzijos gydymo ir, beje, profilaktikos sėkmę lemia du esminiai momentai – individo fizinis dinamiškumas ir bedruskė mityba. Šių fundamentalių kanonų, turinčių prevencinį pobūdį, tikslinga paisyti nuo pat jaunumės, kol liga dar nepareiškė pretenzijų. Tam reikia valios, šiek tiek atkaklumo ir, palyginti, minimalių investicijų. Pacientams, kurių jaunystė jau praeityje ir hipertonija pas juos jau svečiuojasi, taip pat galioja šios rekomendacijos, ir dar – medikamentinė terapija.

Taip pat prisimintina, kad visavertis miegas ir poilsis – papildomi ir ne mažiau svarbūs veiksniai, darantys palankią įtaką ligos eigai.

Visa tai turint omenyje, pageidautina, kad viešosiose maitinimo įstaigose – kavinėse, restoranuose, picerijose, degalinėse ar užeigose – atsirastų mėsiškų patiekalų be druskos. Svarstytinas ir druskos įvairiuose bulviniuose patiekaluose ribojimas; tikslinga įteisinti normatyvinius (galimai minimalius) druskos koncentracijos reikalavimus gaminant bet kokius patiekalus, įskaitant ir sriubas.

Galima tuščiai agituoti vengti psichoemocinių stresų, tačiau šiuolaikinis gyvenimas, jo būdas ir tempas akivaizdžiai prieštarauja mūsų geriems norams. Taigi, eliminuoti stresus iš mūsų kasdienybės, ko gero, būtų bergždžios pastangos, nors to siekti verta.

Apie hipertenzijos tipus, reguliaraus gydymo ir sveikos gyvensenos svarbą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas Marius Miglinas.

Sergu hipertenzija – ar būtina vartoti vaistus? 

Profesorius M. Miglinas išskiria du hipertenzijos tipus – pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija – tai organizmo reakcija į aplinką, neturinti aiškios priežasties ir pasižyminti padidėjusiu kraujo spaudimu. Šio tipo hipertenzija nepagydoma, todėl sergant ja vaistus reikia vartoti nuolat. Antrinė hipertenzija turi aiškiai nustatomą priežastį, tai gali būti, pavyzdžiui, endokrininės ligos, inkstų arterijų susiaurėjimas ir kitos ligos – šio tipo hipertenzija gali būti išgydoma pašalinus ją sukėlusią priežastį.

„Deja, devyni iš dešimties atvejų tenka būtent pirminei hipertenzijai, kuri turi būti kontroliuojama vaistais, ir tik vienas atvejis – antrinei hipertenzijai. Jeigu žmogui diagnozuojama ši liga, prieš skiriant gydymą svarbu įvertinti jos sudėtingumą, organų taikinių būklę ir atsižvelgti į rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, padidėjęs cholesterolis, diabetas, nutukimas, padidėjusi šlapimo rūgštis, inkstų ligos, širdies ydos, insultas ir kitos ligos. Svarbu ir tai, ar šeimoje būta ankstyvų širdies ligų atvejų. Jeigu rizika aukšta, vaistai turi būti pradedami vartoti net ir esant nedaug padidėjusiam kraujo spaudimui. Jeigu kitų išvardytų rizikos veiksnių nėra daug, pirmiausia rekomenduojama 3–6 mėnesius laikytis sveikos gyvensenos principų ir stebėti savijautą. Jei to nepakanka, skiriami vaistai“, – apie tai, kada reikia vartoti vaistus, pasakoja profesorius.

Sveika gyvensena – neatsiejama geros savijautos dalis

Gydytojas pastebi, kad ne mažiau negu gydymas medikamentais yra svarbi ir sveika gyvensena – tai būtinas elementas visiems, norintiems išvengti šios ligos, taip pat siekiantiems ją suvaldyti.

„Yra keletas pagrindinių žingsnių, kurių privalu laikytis norint išlikti sveikam. Pirmasis – riboti suvartojamą druskos kiekį. Jos per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį, tačiau svarbu nepamiršti, kad apie du trečdalius druskos dienos normos slepiasi jau pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sausainiuose, rūkytuose mėsos gaminiuose ir kitur. Taip pat labai svarbu riboti suvartojamo alkoholio kiekį, valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, ypač migdolų, vartoti alyvuogių aliejų ir pieno produktus. Dar vienas ypač svarbus rizikos veiksnys – rūkymas. Šio žalingo įpročio privalu atsisakyti visiems, o ypač vartojantiems vaistus“, – apie esminius sveikos gyvensenos žingsnius kalba M. Miglinas.

Yra keletas pagrindinių žingsnių, kurių privalu laikytis norint išlikti sveikam.

Profesorius priduria, kad naudinga organizmo atsargas papildyti ir tokiais elementais, kaip kalis ir magnis, taip pat reikia nepamiršti fizinio aktyvumo. Jis toks pat veiksmingas kovojant su liga, kaip vaistai. „Fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį, taip pat išvengti nutukimo. Ypač svarbu atsikratyti pilvo srityje besikaupiančių riebalų, taip pat sekti ir kontroliuoti viso kūno svorį. Fiziškai aktyvūs turime būti bent pusvalandį per dieną, jeigu ne kasdien, tai bent penkias dienas per savaitę“, – judėjimo naudą pabrėžia profesorius.

Hipertenzija ir padidėjęs cholesterolis – susiję

Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas M. Miglinas pasakoja, kad dažnai žmones, besiskundžiančius padidėjusiu kraujospūdžiu, kamuoja ir aukšto cholesterolio problema. „Lietuvoje jau daug metų vyksta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios metu ištirta šimtai tūkstančių pacientų ir nustatytas hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio ryšys. Padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis – tai du pagrindiniai rizikos veiksniai, stiprinantys vienas kito poveikį ir gerokai daugiau negu du kartus didinantys riziką susirgti šiomis ligomis“, – hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio sąsają akcentuoja gydytojas.

Specialistas pabrėžia ir statinų – vaistų, skirtų padidėjusiam cholesteroliui mažinti – svarbą. Pasak jo, sergantiems hipertenzija ir turintiems aukštą cholesterolį daugeliu atvejų rekomenduojama vartoti vaistus hipertenzijai mažinti kartu su statinais, nes taip galima pasiekti gerokai efektyvesnių gydymo rezultatų ir apsaugoti vidaus organus, tokius kaip smegenys ir inkstai. Jau yra vaistų, vadinamųjų politablečių, į kurių sudėtį įeina vienas ar du antihipertenziniai vaistai ir statinas.

Padidėjęs spaudimas – reikšmingas rodiklis, į kurį nevalia numoti ranka

M. Miglinas teigia, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra labai dažna problema – Lietuvoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje hipertenzija serga vienas iš dviejų vidutinio amžiaus žmonių.

„Pasaulinė hipertenzijos diena – puiki proga atkreipti ne tik sergančių hipertenzija dėmesį, bet ir tų, kurie galbūt nė neįtaria, kad jų spaudimas yra padidėjęs. Nevalia padidėjusio spaudimo laikyti nieko nereiškiančiu rodikliu – šią problemą tikrai galima įveikti, svarbu stebėti save ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją. Ši liga kamuoja vis jaunesnio amžiaus žmones, paauglius, tad hipertenziją labai svarbu diagnozuoti laiku, o per vėlai pastebėjus ligą, didėja rizika išsivystyti infarktui, smegenų insultui, taip pat pažeidžiami organai taikiniai. Svarbu apie tai kalbėti, šeimos gydytojai turėtų informuoti žmones, kad galima įveikti šią riziką, sumažinus jos veiksnius“, – laiku nustatomos diagnozės svarbą pabrėžia gydytojas.

Profesorius primena, kad hipertenziją būtina tinkamai gydyti ir net gerai jaučiantis nenutraukti vaistų vartojimo. „Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis žmonių – pasijutę geriau, jie nutraukia vaistų vartojimą. Tai yra netinkamas žingsnis, nes gera savijauta yra vaistų veiksmingumo įrodymas, o ne sutapimas. Taip pat labai svarbu reguliariai – keletą kartų per savaitę – matuoti spaudimą. Tik taip galima suvaldyti ligą, o to nedarant, galimos komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas ar inkstų pažeidimas. Blogėjančią būklę gali išduoti tokie požymiai, kaip galvos svaigimas, skausmas, oro trūkumas, dažnesnis šlapinimasis, patinę paakiai ir kitokie nemalonūs pojūčiai“, – patarimais dalijasi Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas M. Miglinas.

Serga daugelis

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis ir didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl to, kad jie ne visada pastebimi laiku, minėtos ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogus jau patiria infarktą ar insultą.

Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45–65 metų amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis (dislipidemija) nustatomas net devyniems iš dešimties.

"Cholesterolio lygio pokyčiai neturi jokių požymių, dauguma žmonių nejaučia ir padidėjusio kraujospūdžio, tad paprastai šios ligos nustatomos atsitiktinai. Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo kraujospūdžio ir cholesterolio galimo padidėjimo riziką", – aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.

Gali svaigti galva

Gydytoja kardiologė sako, kad kartais padidėjusį kraujospūdį gali rodyti tokie simptomai kaip galvos skausmas ar svaigimas, miego ir regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies, pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto kuriuos nors šių simptomų jaučia ne visi.

Kraujospūdis kinta. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato.

Kardiologė rekomenduoja bent retsykiais pasimatuoti kraujospūdį. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms tai daryti reikėtų bent kelis kartus per metus. Tačiau gydytoja sako pastebinti, kad kartais kraujospūdžio matavimas tampa savotišku įpročiu, kai, nesant indikacijų, jis matuojamas keliskart per dieną ir bandoma sau diagnozuoti ligą.

"Reikia žinoti, kad kraujospūdis kinta. Pavyzdžiui, yra vadinamasis situacinis kraujospūdis, kai jis pakyla ir kurį laiką išlieka padidėjęs. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato. Gydytojams žinomas ir balto chalato sindromas, kai kraujospūdis pakyla tik matuojant jį medicinos įstaigoje", – komentuoja M.Berlickienė.

Kraujospūdžiui įtaką daro paveldimumas, tad svarbu domėtis savo šeimos sveikatos istorija. Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu pasikonsultuoti ateina nemažai jaunesnių žmonių, žinančių, kad jų tėvai ar seneliai sirgo infarktu, insultu, diabetu ir padidėjusio kraujospūdžio liga.

"Reikia stebėti ir savo mitybą, kūno masės indeksą. Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad, turint antsvorio, reikia pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis. Tiesa, mitas yra tai, kad padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms", – tikina ji.

Gydytoja pataria nepamiršti stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, arba pulsą. Kai širdis plaka dažniau, ne tik sutrumpėja jos atsipalaidavimo laikas, bet ir pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, tad ant jų nusėda cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagysles ir galinčios didinti kraujospūdį. Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60–70 kartų per minutę.

Dažnai diagnozuojama kartu

Optimaliu kraujospūdžiu laikomas 120/80 mmHg, nors iki maždaug 130/85 mmHg kraujospūdis laikomas normaliu. Šios ribos viršijimas jau yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujospūdį, stebėti, kad jis nekiltų, peržiūrėti savo mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.

"Jei kraujospūdis didesnis nei 139/90 mmHg, jį jau reikia gydyti. Tokiu atveju išsiaiškinamos padidėjimo priežastys, kurios dažniausiai būna susijusios su rizikos veiksniais, tokiais kaip paveldimumas, nutukimas, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas, diabetas", – sako M.Berlickienė.

Bendrasis cholesterolis turėtų neviršyti 5 mmol/l. Pašnekovės teigimu, net jei šis rodiklis atitinka normas, gali būti sutrikusi vadinamųjų gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyra – pirmojo gali būti per mažai, o antrojo – per daug. Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje – realią situaciją parodo lipidograma, kurią atlikus nustatomas didelio tankio (DTL), arba gerasis, taip pat mažojo tankio (MTL), arba blogasis, cholesterolis ir trigliceridai (TG) – kraujo riebalai.

Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, tad labai dažnai arterinė hipertenzija bei dislipidemija ir diagnozuojamos, ir turi būti gydomos kartu.

"Būna atvejų, kai į gydytojo kabinetą ateina sveikas, kaip jis mano, žmogus, o išeina su dviguba – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos – diagnoze ir keliais receptais vaistams. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų. Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio gydymo, ar jau reikia vaistų", – teigia gydytoja kardiologė.

Kada būtini vaistai

Nemedikamentiniam gydymui priskiriamas gyvenimo būdo keitimas, kūno svorio korekcija, sveika mityba, aktyvi ir pakankama fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas. Daliai žmonių pavyksta normalizuoti rodiklius pakeitus įpročius, tačiau jei rezultatas nepasiekiamas, būtina gydyti medikamentais.

Pasak M.Berlickienės, pacientui diagnozavus ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją, pasiteisina politablečių, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydantys vaistai, skyrimas. Politabletes ji vadina išsigelbėjimu ir tiems, kurie jau seniai serga ne tik šiomis, bet ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra. Šiems ligoniams kasdien tenka vartoti itin daug vaistų – gydytoja sako turėjusi pacientų, kurie kasdien turėdavo išgerti po 10–15 tablečių. Jos teigimu, galima tik įsivaizduoti, kaip palengvėja žmogui sužinojus, kad galima sumažinti vartojamų tablečių, o ligos ir toliau gydomos.

Pasak M.Berlickienės, vaistai aukštam kraujospūdžiui reguliuoti būtini tada, kai kraujospūdis pakyla aukščiau 140/90 mmHg ir nebesvyruoja taikant nemedikamentines korekcijas. Statinai padidėjusiam cholesteroliui gydyti būtinai skiriami tais atvejais, kai gerokai padidėjusi MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija arba anksčiau pacientui yra buvę kardiovaskulinių įvykių: infarktas, insultas, vainikinių arterijų stentavimas ir šuntavimas.

Gydytoja sako, kad labai svarbu vienodai gydyti ir aukštą kraujospūdį, ir padidėjusį cholesterolį, nors pastarąjį pacientai kartais linkę ignoruoti ir nevartoja paskirtų vaistų. "Statinai yra itin svarbūs, nes mažina trigliceridų koncentraciją. Trigliceridai sukelia kraujagyslių uždegimą, toje vietoje gali pradėti vystytis trombai, cholesterolinės plokštelės tampa nestabilios, gali atitrūkti ir sukelti infarktą ar insultą", – teigia medikė.

Į ligoninę neguldė

Kaip pasakojo Asta, 78-erių jos tėtis Jonas aukštu kraujospūdžiu skųstis pradėjo 2020-ųjų rugpjūtį. Tokia garbaus amžiaus vyro savijauta privertė sunerimti dukros šeimą. Problemų dėl aukšto kraujospūdžio Jonas turėjo ir prieš trejus metus, dėl to į širdies kraujagysles tada jam buvo įvestas stentas. Gydyti šį negalavimą iš pradžių suskubta apsilankius pas šeimos gydytoją, o situacijai negerėjant nuspręsta pagalbos kreiptis ir į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus medikus.

Astos teigimu, greitoji medicinos pagalba į jos namus dėl aukšto tėčio kraujospūdžio praėjusių metų rugpjūtį buvo kviesta keturis penkis kartus. Nors paramedikai garbaus amžiaus vyrą į minėtą skyrių nuveždavo, dėl koronaviruso situacijos draudimų į gydymo įstaigą tėčio kartu lydėti negalėjusi dukra po kelių valandų sulaukusi skambučio važiuodavo jo pasiimti.

Pasak jos, Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje Jonui suteikta pagalba ilgalaikių geresnės savijautos rezultatų esą neduodavo – po kurio laiko kraujospūdis vėl pakildavo, tačiau į Respublikinę Panevėžio ligoninę garbaus amžiaus vyras paguldytas nebuvo.

Nemaloni akistata

"Man trūko kantrybė – pernai rugsėjo 2-ąją kviečiau greitąją ir pasakiau, kad tėtį paguldytų į ligoninę, bet išgirdau: "Ne mes sprendžiame, spręs gydytojas." Pasakiau, kad važiuosiu kartu, nes žmogus – senyvo amžiaus, man reikia prie jo būti, gal ir į tualetą palydėti, bet buvo pasakyta: "Ne, jums negalima – korona, paskambinsime." Pagalvojau, jei tėčio dabar nepaguldys, kaip nors įeisiu į Priėmimo skyriaus vidų. Tačiau po kurio laiko jis pats man paskambino. Iš balso supratau, kad kažkas ne taip. Sako: "Tu atvažiuok manęs pasiimti." Greitai nulėkiau, pasakiau, kad mane įleistų į vidų pasikalbėti su gydytoju, kodėl tėtis išleidžiamas namo, jei jam negerai?" – pasakojo Jono dukra Asta.

Pasakiau, kad atnešiu siuntimą, o gydytojas man sako: „Tu gauk iš prezidento siuntimą – aš jo neguldysiu.“

Tąkart moteris teigė rankų nenuleidusi ir žūtbūt siekusi sužinoti, kokie tyrimai 78-erių jos tėčiui buvo atlikti. Tačiau, kai iš posto, kuriame atvykstantiems į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių matuojama temperatūra, darbuotojo išgirdo, kad nebus įleista, pasakė apie situaciją pranešianti žurnalistams.

"Na, pasakiau, kad jūs čia labai rėkaujate ir draskotės, tai išimties tvarka gydytojas jus priims", – tokius žodžius moteris sakė netrukus išgirdusi iš jau minėto darbuotojo. Įėjusi į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, moteris sužinojo, kad tądien gydymo įstaigoje jos tėčiu rūpintis turėjo gydytojas Tomas Rudys. Todėl nieko nelaukdama nuėjo į jo kabinetą. Tačiau netrukus buvo išprašyta, liepus laukti salėje.

Asta pasakojo prisėdusi pasikalbėti su tėčiu ir išgirdusi, kad garbaus amžiaus vyras į ligoninę daugiau nebevažiuos, nes medikų buvo išvadintas debilu ir durniumi, kai šiems esą paklausus, kokius vaistus Jonas vartoja, neprigirdintis vyras, tikėtina, dėl aukšto kraujospūdžio, ūžimo galvoje ir susijaudinimo, nežinojo, ką atsakyti.

Kaip pasakojo pašnekovė, netrukus laukimo salėje pasirodė ir jau minėtas gydytojas T.Rudys. Jai pasiteiravus, kodėl tėtis neguldomas į ligoninę, pokalbis esą pakrypo nemalonia linkme. Moteriai išreiškus nuogąstavimą, kad Jonui greičiausiai kemšasi kraujagyslės, nes jau kurį laiką kamuoja aukštas kraujospūdis, iš mediko lūpų esą nuskambėjo frazė: "Kraujagyslės jam kemšasi – vaistų jis negeria, durnas yra."

Astai patikinus, kad vaistus garbaus amžiaus vyras vartoja kaip dera, nes ji pati kasdien juos paduoda, iš T.Rudžio ji teigė išgirdusi dar vieną priekaištą: "Vadinasi, tu durna esi – nesuduodi jam gerų vaistų."

"Stovėdama vos neapsiverkiau. Paprašiau, kad bent parai ar dviem tėtį paguldytų į stacionarą ir pažiūrėtų, kas yra. Pasakiau, kad atnešiu siuntimą, o gydytojas man sako: "Tu gauk iš prezidento siuntimą – aš jo neguldysiu", – prisiminė moteris. Po šių žodžių medikas tiesiog nuėjo.

Pradėjo elgtis neadekvačiai

Rugsėjo 3 d. 78-erių vyro savijauta dar labiau pašlijo – jis ketino šildyti maistą uždėdamas lėkštę ant viryklės – tokį vaizdą panevėžietė išvydo žvilgtelėjusi į virtuvės langą, grįždama namo. Namuose esą dėjosi dar keistesni dalykai – Jonas dukrai pasakojo maistą šildęs svečiams, kurių kambaryje iš tiesų nė nebuvo.

"Nuėjusi į kambarius pamačiau, kad jie suversti, visur priklota patalynės. Supratau, kad kažkas ne taip. Išjungiau dujas, pašildžiau tėčiui maistą mikrobangų krosnelėje, pamaitinau jį ir išlėkiau į darbą prisakiusi sūnui, kad jis vis nueitų pažiūrėti, kaip jaučiasi senelis", – pasakodama graudinosi Asta.

Vakare greitosios medicinos pagalba į jos namus vyko dar kartą. Šį sykį medikams moteris sakė akcentavusi, kad Jonas elgiasi neadekvačiai. Tačiau garbaus amžiaus vyrą apžiūrėjęs psichiatras ir neurologė esą tarstelėjo, kad neadekvataus elgesio priežastis galėtų būti senatvinė demencija. Tai Astai sukėlė nuostabą, nes prieš dieną jos tėtį apžiūrėjęs T.Rudys esą nieko apie tai nesakė. Rugsėjo 3 d. vakarą garbaus amžiaus vyras į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių vyko vėl, tačiau, atlikus tyrimus ir paskyrus raminamųjų vaistų, buvo išleistas namo.

Astos teigimu, Jono būklė negerėjo. Kad galėtų ramesne širdimi išeiti į darbą, ji pasirūpinti seneliu – paduoti jam maisto ir vaistų paprašiusi tuo metu nuotoliniu būdu besimokiusio paauglio sūnaus. Tokioje įtampoje ji gyveno du mėnesius. Tačiau greitosios medicinos pagalbos tuomet nebekvietė, nes nė karto anksčiau taip ir nesulaukė, kad garbaus amžiaus jos tėtis būtų paguldytas į ligoninę.

Padėti negalėjo

Lapkričio pradžioje iš darbo grįžusi Asta rado 78-erių savo tėtį gulintį virtuvėje, nebereaguojantį į aplinką. Dukrai itin įstrigo tąkart jo ištarti žodžiai: "Nebeliesk manęs, aš mirštu." Nieko nelaukdama pašnekovė vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

"Paprašiau, kad tėtį vežtų į ligoninę ir nustatytų, kas jam yra. O greitosios medicinos pagalbos darbuotojas patarė, kad pririščiau tėtį prie lovos. Nustebusi pasakiau, kad mano tėtis – ne šuo, prie lovos jo nerišiu. Jį išvežė, o aš lėkiau iš paskos automobiliu, bet netrukus sulaukiau skambučio ir klausimo, kodėl liepiau atvežti tėtį. Man pasakė, kad į ligoninę guldomi tik sunkūs ligoniai, o mano tėtis toks nėra. Paaiškinau, kad jis nesikelia iš patalo, ir gavau patarimą samdytis auklę, nes tėčio neguldys – jo tyrimai geri. Supratau, kad man niekas nepadės", – nusivylimo neslėpė Asta.

Iš T.Rudžio ji teigė išgirdusi dar vieną priekaištą: „Vadinasi, tu durna esi – nesuduodi jam gerų vaistų.“

Tos lapkričio dienos vakarą moteris nesulaukė apie tėvą jokių žinių, o kai vis dėlto pavyko prisiskambinti į gydymo įstaigą, išgirdo, kad jis yra "tarpinėje stotelėje" – buvo atliktas COVID-19 testas ir laukta rezultato. Tokia procedūra atliekama kiekvienam pacientui prieš guldant jį į ligoninės skyrių.

Kad 78-erių vyras paguldytas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, Asta teigė sužinojusi tik ryte, kai pati skambino visais įmanomais gydymo įstaigos personalo duotais telefonų numeriais. Jos teigimu, Jonas tąkart pateko į gydytojos Sigitos Vanagienės vadovaujamą Kardiologijos skyrių. Ši medikė, pasak pašnekovės, rūpinosi Jonu ir prieš trejus metus, kai jam buvo nuspręsta įvesti stentą.

Susisiekus telefonu, pasak dukros, gydytoja esą nusistebėjo, kad Jonas į ligoninę nebuvo paguldytas prieš du mėnesius. Tada pašnekovė teigė papasakojusi medikei, kad rugsėjį greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvykus į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, į ligoninę jos tėvas nebuvo paguldytas. "Ji man pasakė: "Įvesti stento aš nebegaliu, nes užsikimšusios visos kraujagyslės, smegenys nebegauna deguonies. O šuntuoti taip pat negaliu – neatlaikys širdis", – iš S.Vanagienės išgirstus žodžius žurnalistams atkartojo Asta.

Situacija: socialiniuose tinkluose liejasi skundų lavina dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės. Rimvydo Ančerevičiaus / jp.lt nuotr.

Prisiminusi laiką prieš trejus metus, kai Jonui buvo įvestas stentas, dukra užsiminė, kad tada garbaus amžiaus vyrui esą buvo pasireiškę kone identiški simptomai, lydimi aukšto kraujospūdžio ir neadekvataus elgesio, bet laiku sureagavę gydytojai būklę stabilizavo ir Astos tėtis galėjo gyventi įprastą gyvenimą, kol praėjusių metų rugpjūtį sveikata vėl nepašlijo.

"Tėtis dvi savaites gulėjo ligoninėje ir buvo gydomas antibiotikais. Paskui man pasakė, kad prie jo reikia būti nuolat, ir paklausė, ar aš sugebėsiu. Pasakiau, kad ne, ir paklausiau, ar galima tėtį paguldyti į slaugos ligoninę, kol išsinuomosiu funkcinę lovą ir atsivešiu ją į namus. Kasdien telefonu bendraudavau su slaugos ligoninės personalu. Kurį laiką tėčio būklė buvo stabili", – kalbėdama apie 2020-ųjų rudens įvykius atviravo moteris.

Vis dėlto garbaus amžiaus vyrui netrukus prireikė deguonies, nes kraujagyslės esą užsikimšo visiškai. Asta sakė, kad šią žinią pranešusi slaugos ligoninės darbuotoja prasitarė, jog jos tėtį prieš kurį laiką jau buvo ištikęs insultas. "Verkdama paskambinau slaugos ligoninės direktorei ir paprašiau, kad su tėčiu leistų nors atsisveikinti. Gruodžio 8 d. nuvažiavusi pabuvau ten 10 min. Tėtis žiūrėjo į vieną tašką, gargaliuodamas. O gruodžio 9 d. man pranešė, kad jis mirė", – graudinosi moteris.

Tikisi bent atsiprašymo

Dar tėčiui esant gyvam, Asta bandė pateikti skundą Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl gydytojo T.Rudžio elgesio. Tačiau iš gydymo įstaigos atstovų esą sulaukė tik pastabos, kad skundo rašyti ji pati negali – tai padaryti turėtų pats Jonas.

"Apie Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojus negaliu pasakyti nieko blogo, bet Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje dedasi keisti dalykai. Norėčiau, kad ligoninės vadovai pasikviestų mane ir gydytoją T.Rudį, ir jis manęs atsiprašytų. Nemanau, kad aš viena skundžiuosi jo elgesiu, todėl norėčiau, kad gydymo įstaigos valdžia su T.Rudžiu pašnekėtų griežčiau ir įpareigotų jį elgtis kitaip. Pagrindinis mano priekaištas – neatsakingas požiūris į žmogų", – apmaudo neslėpė artimojo netekusi Asta.

Pateikė savo versiją

"Kauno diena" dėl šios istorijos kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Gydymo įstaigos atstovai teigė, kad Astos pateikta informacija esą yra netiksli ir klaidinanti.

"Minimo paciento apsilankymų mūsų ligoninėje metu buvo atlikti visi būtini tyrimai ir jų parametrai buvo normų ribose. (...) Gydytojų veiksmai buvo tinkami – nuodugniai ištyrė, išanalizavo paciento būklę, suteikė būtinąją pagalbą ir pateikė rekomendacijas dėl tolesnių paciento ir jo artimųjų veiksmų, siekiant išsaugoti paciento sveikatą. (...) Deja, nei tuo metu, nei vėliau pacientas ir jo artimieji nė karto nesikreipė į Šeimos gydytoją ar gydytoją kardiologą paciento ligos klausimais. (...) Paciento artimieji galimai neužtikrino tinkamos medikamentų vartojimo kontrolės. Tai patvirtina ir nevartotų antihipertenzinių medikamentų epizodai", – sakė gydymo įstaigos atstovas Vytautas Riaubiškis.

Pašnekovas pridūrė, kad gydytojo T.Rudžio ir Astos paaiškinimai apie vizitą Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje 2020-ųjų rugsėjo 2 d. esą kardinaliai skiriasi ir medikas neigia pretenzijoje pateiktus kaltinimus.

"Medicinos darbuotojai, įvertinę, kad pacientas dar nebuvo vartojęs vakarinio medikamento, tikslingai skyrė greito veikimo arterinį kraujospūdį mažinantį medikamentą. Paskyrus gydymą, arterinis kraujospūdis stabilizavosi. Gydytojas T.Rudys motyvuotai rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų pakoreguotas ir papildytas antihipertenzinis gydymas. Indikacijų paciento stacionarizavimui nebuvo, tačiau jo dukra reikalavo pacientą stacionarizuoti argumentuodama tuo, kad pati juo rūpintis negali, nes jam ryškėja demencijos požymiai, todėl yra reikalinga tinkama slauga ir priežiūra", – detalizavo V.Riaubiškis.

Po kelių dienų, rugsėjo 7-ąją, skubos tvarka Jonui atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, esą židininių pakitimų taip pat nenustatyta ir ūmios išemijos požymių nestebėta. Kalbėdamas apie garbaus amžiaus vyro gydymą II vidaus ligų ir I kardiologijos skyriuose nuo 2020-ųjų lapkričio 15 d., gydymo įstaigos atstovas aiškino, kad gydymas buvo teiktas dėl Jonui diagnozuotos nepatikslintos bakterinės infekcijos. Pabrėžta, kad Astos tėtis į I kardiologijos skyrių esą buvo paguldytas ne dėl kardiologinių indikacijų, o todėl, kad tuo metu tik šiame skyriuje buvo laisva vieta.

Su artimaisiais nebendravo?

Negi jie įsivaizduoja, kad aš neturiu ką veikti ir meluoju? Nesuprantu, kas jiems yra, ar jie tiek atbukę ir beširdžiai?

Įdomu tai, kad, V.Riaubiškio teigimu, Astos minėta gydytoja S.Vanagienė, II kardiologijos skyriaus vedėja, su kuria moteris teigė telefonu bendravusi kone kasdien, kol Jonas buvo gydytas Kardiologijos skyriuje, paciento esą nekonsultavo, negydė ir su artimaisiais nebendravo.

Pastaruosius žodžius žurnalistams patvirtino ir medikė. "Aš prie šito žmogaus gydymo neprisidėjusi. Tokio ligonio nežinau ir neatsimenu. Jis gulėjo visai kitame Kardiologijos skyriuje, kiek žinau iš mūsų administracijos. Čia yra du Kardiologijos skyriai ir ten visai kita vedėja. Pas mus tikrai jis negulėjo. Jis gulėjo I kardiologijos skyriuje", – akcentavo S.Vanagienė.

"Kauno diena" susisiekė su Jono dukra Asta pasitikslinti, ar ji nebus suklydusi, kai užsiminė, kad bendravo būtent su šia gydytoja ir iš jos išgirdo klausimą, kodėl Jonas į ligoninę nebuvo paguldytas anksčiau. Sužinojusi, kad ir Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai, ir S.Vanagienė bendravimą su ja tėčio sveikatos klausimais neigia, pašnekovė neslėpė nuostabos dėl tokio akibrokšto.

"Aš manau, kad su ja buvo rimtai pasišnekėta ir pasakyta, kad reikia taip kalbėti. S.Vanagienė yra labai gera gydytoja ir greičiausiai nebenori kištis į šį reikalą. Aš nekvaila, kad nežinočiau, su kuo šneku. Kai tėtį paguldė ir atsiliepė sesutė, pasakė, kad jį gydo pati skyriaus vedėja S.Vanagienė. Tada aš apsidžiaugiau galvodama, kad dabar reikalai pajudės. Man čia kvepia suktais dalykais... Blogai, kad aš tada nerizikavau eiti į Kardiologijos skyrių, tikrai būčiau pasakiusi jums, kad aš akis į akį su ja šnekėjau. Negi jie įsivaizduoja, kad aš neturiu ką veikti ir meluoju? Nesuprantu, kas jiems yra, ar jie tiek atbukę ir beširdžiai?" – svarstė moteris.

Ne viena kritikos strėlė

Neatsakingo požiūrio į žmogų klausimą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pastaruoju metu kėlė ne tik Asta. Socialiniame tinkle "Facebook" kovą pasirodė dar vienos moters pasakojimas, kuriame taip pat akcentuota šios įstaigos darbuotojų žmoniškumo stoka – ypač vyresnio amžiaus pacientų atžvilgiu.

Paskelbtame įraše atskleisti šiurpą keliantys dalykai: slaugių riksmai ant silpnai besijaučiančios COVID-19 skyriuje gydytos garbaus amžiaus moters šiai paprašius palydėti į tualetą, retas personalo apsilankymas palatoje atnešant tik maisto ir nė lašo atsigerti. O situaciją per atstumą bandantiems gelbėti artimiesiems – pikti darbuotojų priekaištai, pasigirstantys telefono ragelyje paprašius, kad būtų išrašyti reikiami vaistai, arba kantrybės išbandymas, kai niekas neatsiliepia skambinant nurodytais numeriais. "Tai tik viena maža istorija, kurioje neabejotinai daug subjektyvumo, nes ji apie mano amžinąjį atilsį mamą... Bet tame skyriuje daug kažkieno tėvų, vaikų, artimųjų, kurie patyrė tai vakar, patiria tai šiandien, bet galbūt gali to nepatirti rytoj?!" – socialiniame tinkle pasidalytos istorijos pabaigoje rašė jos autorė.

Šio įrašo komentaruose netrūko ir daugelio kitų žmonių išsakytų asmeninių patirčių, bedant pirštu į piktžaizdes Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. "Nežinau, kas labiau skauda: ar kad artimieji mus palieka, ar kad jie palieka mus tokiu būdu su tokiomis gyvenimo ir mirties akimirkų patyčiomis. Daugybę kartų mintyse prakeikiau kiekvieną gydytoją ir pseudoslaugę, kurie buvo sutikti kelyje pakeliui į mirtį šioje ligoninėje. Užgesome kančiose ir juodžiausio gyvuliškumo realybėje. O likučius susirinkome juoduose šiukšlių maišuose koridoriuje – taip ligoninė išlydi savo pacientus", – atviravo Justas.

"Panevėžio ligoninė mūsų dabar jau amžinąjį atilsį senelį išgrūdo viduryje nakties lauk su sulaužyta koja, nes nematė reikalo ir prasmės suteikti net būtinosios pagalbos. Nežinau, kas per žvėrys ten dirba", – prisiminė Ramunė.

"Per pirmąjį karantiną identiška situacija buvo uošviui – Laimo liga, didžiuliai skausmai, aštuonios greitosios, ir iki to laiko, kol šeimos nariai oficialiai nepateikė skundo į Sveikatos apsaugos ministeriją, – buvo nulis emocijų! Tik privačioje laboratorijoje atlikę mokamus tyrimus ir išsiaiškinę bėdą, galiausiai sulaukėme racionalaus gydytojų dėmesio", – rašė Mindaugas.

"Esu girdėjusi šiurpių pasakojimų apie ten dirbančių slaugytojų darbą ir nesiskaitymą su ligoniais. Niekada nevažiuočiau į ligoninę, nes dabar nėra kuo pasitikėti – nei tyrimais, nei priežiūra, nei gydymu. Vienu dalyku gali būti tikras – kad numarina kaip valkataujantį gyvūną. Ar tik ne tokia dabar daugumos gydančiųjų nauja Hipokrato priesaika?" – piktinosi Regina.

"Pati tai patyriau po stuburo operacijos – kai parą negalėjau judėti, buvo ir tokių medicinos darbuotojų, kurie atėjo manęs pažiūrėti į palatą tik po penkių valandų. Čia neveikė iškvietimo mygtukas. Bet buvo ir gerų medicinos darbuotojų – joms tik ačiū galiu pasakyti. Įsivaizduoju, kai ligoninėje guli vyresnio amžiaus žmonės, ne visiems jie rūpi", – reziumavo prie įrašo komentavusi Jūratė.

Išgirdęs apie ne vieną kritikos strėlę, tenkančią Respublikinei Panevėžio ligoninei, gydymo įstaigos atstovas V.Riaubiškis pareiškė, kad žmonės linkę tikėti nuogirdomis. Paklaustas, ar per karantiną ligoninėje deramai rūpinamasi tiek COVID-19 ligoniais, tiek kitų skyrių pacientais – jie pamaitinami, pagirdomi ir panašiai, pašnekovas tepasakė, kad padėti pacientams, kurie patys negali pavalgyti, atsigerti, apsitarnauti – viena iš daugelio ligoninės personalo pareigų.

Užsiminus apie pacientų artimųjų pastabas, kad dažnai jiems nepavyksta prisiskambinti ligoninės kontaktiniais telefonais ir ne visada malonų personalo bendravimą atsiliepus, V.Riaubiškis teigė, kad "kartais gauname tokių nusiskundimų". Tačiau akcentavo padidėjusius skambučių į gydymo įstaigas srautus, su kuriais esą ne visada tinkamai susitvarko telekomunikacijų bendrovės. Kaip paaiškėjo, pokalbiai net neįrašomi.

"Mūsų ligoninė, siekdama taisyti esamą situaciją, vykdo projektavimo ir pasiruošimo darbus, siekdama įdiegti savo skambučių centrą ir taip išspręsti šią problemą. Įdiegus šią sistemą, kartu bus išspręstas ir personalo pokalbių su pacientų artimaisiais įrašymo klausimas", – tikino jis.

Aukštas kraujospūdis yra itin dažna būklė, varginanti žmones visame pasaulyje, o Lietuvoje hipertenzija – viena dažniausių lėtinių ligų. Pastaruoju metu pasklido žinia, kad daugelyje populiarių vaistų, skirtų pacientams, turintiems kraujospūdžio problemų, yra kenksmingų, vėžį galinčių sukelti medžiagų. Ar aukštą kraujospūdį būtina gydyti tik vaistais? Kaip žmogus gali pats sau padėti, sumažinti ar išvengti rizikos pasakoja gydytoja Regina Žukauskienė.

– Kaip nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija, jeigu nejaučiami simptomai?

– Tiek žemas, tiek aukštas kraujospūdis sukelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aukšto kraujospūdžio liga – hipertenzija – yra viena dažniausiai sutinkamų ir lengviausiai nustatomų širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Tereikia keletą kartų pamatuoti kraujospūdį – tai prieinama visiems –  ir galima nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija.

– Kokios priežastys sukelia šią ligą?

– Tik detaliais tyrimais galima patikslinti hipertenzijos priežastis. Viena iš priežasčių gali būti susiaurėjusi inksto arterija. Tokiu atveju, ligą galima išgydyti chirurginiu būdu. Tačiau tokie atvejai yra reti – didžioji dalis žmonių serga hipertenzija, kurios priežastis nėra aiški.

– Kokie simptomai gali sufleruoti apie padidėjusį kraujospūdį?

– Hipertenzija grėsminga tuo, kad dažnas pacientas šios ligos nejaučia. Pirmieji skundai atsiranda, kai skauda galvą, tačiau tai ne visada susiję su arteriniu kraujospūdžiu. Esant aukštam kraujo spaudimui skauda pakaušį, pacientai skundžiasi, kad „surakina“ sprandą ar svaigsta galva. Tokie žmonės jau kreipiasi į gydytoją ar patys pasimatuoja kraujo spaudimą. Blogiausia, kai žmogus nieko nejaučia, o  kraujospūdis randamas  220/120. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti.

– Kaip žmogus turėtų savimi rūpintis, nustačius padidėjusį kraujospūdį?

Pirmą kartą aptikus aukštą kraujospūdį svarbu to nepamiršti ir reguliariai jį sekti. Kraujospūdžio aparatai nėra brangūs, todėl gali būti prieinami visiems. Kraujospūdį rekomenduojama matuoti ryte dar neišlipus iš lovos arba kai skauda galvą ar surakina sprandą. Jei neturite matavimo aparato, kraujospūdį pasimatuoti visada galite ir vaistinėse. Svarbu suvokti, kad hipertenzija – liga visam gyvenimui. Tai ne ta liga, kai suvartojęs vaistų pakelį pasveiksti.

Kraujospūdį rekomenduojama matuoti ryte dar neišlipus iš lovos arba kai skauda galvą ar surakina sprandą.

– Koks paciento laukia gydymas, sergant hipertenzija?

Nustačius aukštą kraujospūdį (virš 140/90) pradžioje rekomenduojama dieta bei fizinis aktyvumas. Labai tinka pasivaikščiojimai vakare, miego sureguliavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso suvaldymas, meditacija. Šie patarimai aktualūs net tuo atveju, jei liga progresuoja ir vystosi kitos jos stadijos. Tai padeda sumažinti vartojamų vaistų kiekį, ilgiau likti prie vieno vaisto vartojimo ir mažesnių vaisto dozių. Hipertenzijai koreguoti būtinas reguliarus vaistų vartojimas, tačiau neretai šie sukelia šalutinių poveikių. Kartais paaiškėja atvejai, kad kraujospūdį reguliuojančių vaistų sudėtyje yra toksinių medžiagų, sukeliančių onkologinius susirgimus. Svarbu nepamiršti, kad sureguliuoti kraujospūdį gali ir kai kurie augaliniai vaistai, tokie kaip gudobelės ekstraktas arba kai kurie specialios medicininės paskirties produktai, pavyzdžiui turintys natokinazės ar hidroksitirozolio, kurių saugumas įrodytas moksliškai.

– Kodėl šie produktai yra saugūs? Kuo jie skiriasi nuo įprastų vaistų?

– Visų pirma, tai yra augalinės kilmės medžiagos. Natokinazė yra fermentas, specialiu būdu išskirtas iš fermentuotų pupelių, o hidroksitirozolis – iš alyvuogių aliejaus. Produktai su šiomis medžiagomis pasižymi daugialypiu poveikiu, tačiau labiau skirti profilaktikai, o ne gydymui. Natokinazė pasižymi krešulius tirpdančiu poveikiu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad esant hipertenzijai susidaro mikro krešuliai, užkemšantys smulkias kraujagysles ir dėl to vystosi smegenų atrofija ir demencija. Mokslinės studijos rodo natokinazės poveikį švelniai reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Visi natokinazės veikimo mechanizmai yra žinomi – jie sustiprina natūralias organizme vykstančias reakcijas, todėl yra saugūs.

Hidroksitirozolis  yra stiprus antioksidantas, o veikdamas kartu su natokinaze, mažina kraujagyslių vidinio sluoksnio pažeidimą, kuris gali vystytis esant aukštam kraujo spaudimui, ateorosklerozei ir padidėjusiam cholesteroliui.

Šių medžiagų net vartojant ilgą laiką saugumas įrodytas moksliniais tyrimais, o ypač jų vartojimas rekomenduojamas pacientams, turintiems virškinimo trakto ligų dėl kurių jie negali vartoti  „kraują skystinančių“ vaistų arba jų netoleruoja.

– Kas gresia žmogui, kuris nesigydo padidėjusio kraujo spaudimo?

– Aukšto kraujospūdžio liga yra labai klastinga ir grėsminga. Ji pasižymi rimtomis komplikacijomis. Aukštas kraujospūdis trikdo gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip smegenų, širdies, inkstų ar akių funkcijas. Hipertenzija dažnai pasireiškia kartu su aukštu cholesteroliu, kraujagyslių ateroskleroze ar antsvoriu, taip dar labiau apsunkindama organizmo būklę ir sukeldama sunkias komplikacijas.

Smegenų pažeidimas pasireiškia išeminiu ar hemoraginiu insultu – kraujagyslė arba užsikemša arba plyšta. Gali vystytis senatvinė demencija. Visais atvejais žmogus tampa neįgaliu – sunkia našta sau ir artimiesiems.

Nemažiau sudėtinga situacija išsivysto pažeidus širdį, inkstus ar akis. Infarktas, inkstų nepakankamumas ar aklumas – tai komplikacijos, kurių būtų galima išvengti, jeigu būtų sureguliuotas arterinis kraujospūdis, cholesterolio lygis ir apsaugotos kraujagyslių sieneles.

„Pirma žinutė, kurią turėtų žinoti visi, kad spaudimas, kuris yra didesnis negu 140 ir 90, jau yra problema. Ir visai nesvarbu, kiek pacientui metų – ar jam yra 30, ar 60, ar 80“, – pasakoja sveikatos apsaugos viceministrė prof. Gintarė Šakalytė.

Kad tokio aukšto spaudimo išvengtume, turėtume sveikai maitintis, daug judėti, vengti tokių rizikos veiksnių kaip rūkymas, sūrus maistas.

„Sūrus maistas tiesiogiai didina kraujo spaudimą kaip ir per didelis kūno svoris. Mes sakom, kad sumažinus kūno masę bent vienu kilogramu spaudimas mažėja beveik vienu milimetru“, – pabrėžia viceministrė.

Lietuvoje jau daugelį metų pagal širdies ligų profilaktikos programą tiriami vyresnio amžiaus žmonės ir išsiaiškinus aukštą spaudimą ar cholesterolio lygį kraujyje, pacientai pradedami gydyti vaistais.

Lietuvoje jau pasiekta, kad įvykus infarktui ar insultui, pacientas iš bet kurio Lietuvos taško per dvi valandas gali patekti į vieną iš penkių visą parą dirbančių centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kur pacientą galima operuoti. Tačiau nukentėjęs širdies raumuo Lietuvoje dar neatstatomas.

Ligoniams, kurie po infarkto turi širdies nepakankamumą, šiek tiek galime padėti vaistais, implantuojamu prietaisu, tačiau kamieninių ląstelių, kuriomis galima būtų atstatyti raumenį, mes dar neturime. Bent jau kasdienėje praktikoje. Tikiu, kad tai įvyks kažkada“, – kalba Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, LSMU Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas.

Siekiant išvengti staigių mirčių nuo kardiologinių patologijų Lietuvoje pradedami įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai, kurie padėtų prireikus skubios pagalbos.

Plačiau – Virginijos Motiejūnienės reportaže.

Bendradarbiaudami su Tarptautine hipertenzijos draugija, bendrovė „Eurovaistinė“ visą gegužės mėnesį kvietė pasirūpinti savo širdies sveikata, susipažinti su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, jų prevencijos priemonėmis ir nemokamai atlikti reikiamus tyrimus.

Visose „Eurovaistinėse“, Trakų pusmaratonio metu ir LR Seimo rūmuose, žmonėms buvo matuojamas kraujo spaudimas. Socialinio projekto pavadinimu „Išgirsk savo širdį“ metu siekta patikrinti kraujospūdį bent 3 tūkst. žmonių.

Kampanijos metu Vilniuje, Savanorių prospekte esančioje vaistinėje, moteriai po pamatuoto kraujo spaudimo teko kviesti greitąją pagalbą. Vaistinės vedėja Rasa Dikčiuvienė pasakoja, kad klientės kraujospūdis buvo visiškai išsiderinęs.

„Viršutinis spaudimas buvo labai didelis, apatinis labai mažas. Dėl to sutriko ir širdies ritmas. Paskambinus greitajai pagalbai, pasikonsultavome su medikais, kuo klientui galime padėti. Dažniausiai tokiais atvejais sulaukiame atsako: „Ačiū, kad nieko nedarote“. Sulaukę specialistų visa širdimi vylėmės, kad žmogus pasveiko“, – emocijų neslepia R. Dikčiuvienė.

Daugelis lietuvių nepatogiai jaučiasi, kai aplinkiniai jam nori padėti ir stengiasi išeiti iš vaistinės.

Minimu atveju greitoji pagalba moterį išvežė į ligoninę, o padarius kardiogramą paaiškėjo, kad tai buvo nervinio pobūdžio širdies priepuolis ir mediko konsultacija jai būtina.

„Jei pamatavus kraujospūdį matome, kad jis virš 180, stengiamės paaiškinti klientams, kodėl taip svarbu sulaukti greitosios pagalbos automobilio. Daugelis lietuvių nepatogiai jaučiasi, kai aplinkiniai jam nori padėti ir stengiasi išeiti iš vaistinės, tuomet susitariame, kad žmogus palauks bent penkiolika ar dvidešimt minučių ir vėl matuojame kraujo spaudimą, o tada ir nusprendžiame, išleisti žmogų į namus, paskambinti artimiesiems, ar kviesti greitąją pagalbą“, – akcentuoja vaistinės vedėja.

Primenama, jog yra nemažai vizualių simptomų, kurie išduoda padidėjusį kraujospūdį. Dažniausiai pasitaikantis simptomas – krūtinės skausmai. Žmogui paprastai pasidaro sunku kvėpuoti, jis yra išbalęs, jam prakaituoja rankos. Svarbu įsiminti, kad jei krūtinės skausmai nepraeina keičiant kūno padėtį, tai yra signalas, kad žmogui reikalingas nitro glicerinas.

Patariama reguliariai matuoti spaudimą, nes gera savijauta dar nereiškia, kad širdis jaučiasi gerai. Taip pat rekomenduojama vengti sūraus maisto, stengtis patirti kuo mažiau streso, mankštintis ir atsisakyti žalingų įpročių.