Lemtingas tyrimas

„Visą laiką buvau gana sveika. Gerai jaučiausi, o profilaktinių tyrimų rezultatai tai patvirtindavo“, – sakė kaunietė A. Proscevičienė.

Pernai gydytoja labai tvarkingai kreipėsi eilinių profilaktinių tyrimų. Jai buvo atliktas slapto kraujavimo testas, bendras kraujo tyrimas, plaučių nuotrauka, mamografija. Buvo užrašyta ir echoskopijai, nes prieš 22 metus jai buvo pašalintas mazgelis iš skydliaukės. Nuo to laiko periodiškai eidavo skydliaukės hormonų tyrimų. Jie būdavo geri, bet šįkart nuspręsta skydliaukę ištirti echoskopu – toks tyrimas jai buvo atliktas jau senokai. „Gydytoja sakė, kad gerai būtų ir visa kita pasižiūrėti“, – kalbėjo medikė. Taip jai buvo atlikta lemtinga pilvo organų echoskopija.

„Esu dėkinga echoskopiją atlikusiam gydytojui radiologui Gintarui Kuprioniui, kad jis labai profesionaliai ir atidžiai pasižiūrėjo. Pati nieko blogo nejaučiau. Jaučiausi labai gerai, o ką rado, tą rado“, – be didelių emocijų teigė A. Proscevičienė ir perėjo prie svarbiausios dalies.

„Nepatinka, ką matau“

„Gydytojas, matydamas vaizdą ekrane, pasiteiravo, ar nesu sirgusi pankreatitu. Sakau, ne. Kuo skundžiatės? Niekuo. Vis tiek, gal kažką jaučiate? Nieko blogo nejaučiu. Sako, bet man nepatinka, ką matau. Išsiplėtęs kasos latakas. Nusiuntė pasikonsultuoti su gastroenterologu“, – eigą nusakė kaunietė.

Kad būtų trumpesnė eilė, ji nusprendė nieko nelaukdama registruotis mokamam magnetinio rezonanso tyrimui. „Po penkių dienų atsakymas buvo toks pats – išsiplėtęs visame ilgyje kasos latakas. Guodė tik tai, kad daugiau kitų pakitimų nerasta“, – komentavo pašnekovė.

Esame ypatingo sunkumo pacientai, bet palikti užribyje. Prašome, kad sąlygos mums būtų prilygintos žmonių, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu.

Pritaikius visišką narkozę, gastroenterologas atliko kasos latakų tyrimą, paėmė biopsiją. „Ji nerodė vėžinių pakitimų, viskas atrodė gerai, bet buvau nusiųsta pas chirurgą. Jis pasakė, kad yra du keliai. Laukti suvėžėjimo, bet jis reikštų, kad tuomet padėti jau bus nebeįmanoma. Žinojau, kad nusprendusi laukti vos per mėnesį galiu būti priversta su visais atsisveikinti ir keliauti į anapilį. Su kasa yra žaibiškas greitis. Antras kelias – šalinti kasą nieko nelaukiant“, – vardijo A. Proscevičienė.

Ji abejonių neturėjo – šalinti. „Visas gyvenimas prieš akis prabėgo? Niekas neprabėgo. Esu realistė. Stoviu abiem kojomis ant žemės. Žinojau, kad tai labai sudėtinga operacija. Galiu ir neatsikelti. Tačiau nebuvo kitos išeities. Operuotis nuėjau, taip sakant, sveika. Iš Chirurgijos skyriaus išėjau stebuklingai – po 6 parų. Operacija labai sėkminga ir greita – truko tik 6 valandas, kai neretai tokio tipo operacija trunka ir 10 valandų. Gydytojai sakė, kad atėjau su angelu ant peties“, – ne visiems taip sėkmingai pasiseka aptikti pakitimų, kai dar galima padėti, paaiškino A. Proscevičienė.

Sudėtinga situacija

Operacija buvo sudėtinga, tačiau ne mažiau sudėtingas yra gyvenimas be kasos. Palyginti neseniai iš viso buvo nesuvokiama, kad žmogus galėtų išgyventi be šio organo.

„Virškinimo fermentus tenka gerti kiekvieną kartą prieš valgį. Taip pat leistis insuliną. Kompensuojamas tik insulinas. Tiems, kuriems yra pašalinta kasa, nekompensuojami nei fermentai, nei insulino jutikliai ar pompa. Viskas iš savo kišenės. Esame ypatingo sunkumo pacientai, bet palikti užribyje. Prašome, kad sąlygos mums būtų prilygintos žmonių, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu. Jiems kompensuojama ir insulino pompa, jutikliai“, – palygino A. Proscevičienė.

Glikemijos (cukraus kiekio kraujyje – red. past.) kontrolei ir valdymui itin naudinga insulino pompa kainuoja 4,4 tūkst. eurų. Be to, jos išlaikymas ir priežiūra kas mėnesį atsieina po 440 eurų. Šių pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms kompensuojamų priemonių A. Proscevičienė nenaudoja – jas jai reikėtų pirkti iš savo kišenės. „Per brangu“, – sako gydytoja, įžvelgianti pacientų grupės, kuriai pati priklauso, diskriminaciją. Atsisakiusi minties pirkti brangias priemones, kurias pasitelkus gyvenimas būtų lengvesnis (insulino pompa automatiškai nustato insulino kiekį ir, jei reikia, suleidžia insulino), moteris neišvengė papildomų išlaidų. Kas mėnesį už nekompensuojamus, tačiau jai gyvybiškai svarbius virškinimo fermentus ir keičiamus insulino jutiklius ji sumoka apie 250–300 eurų.

Neturint pakankamai lėšų pirktis kreono – virškinimo fermento – organizmas netenka skysčių, mineralų, baltymų. Laiku nesureguliavus cukraus kiekio kraujyje, tokiems pacientams kaip ji gali tekti atsisveikinti su gyvenimu.

„Glikemija neturintiems kasos kartais, atrodytų, nei iš šio, nei iš to labai stipriai užkyla arba nukrinta. Ypač pavojinga, kai stipriai nukrinta. Man taip ne kartą yra buvę naktį. Gali taip ir likti miegoti amžinai. Koma, ir viso gero“, – konstatavo medikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tokių pacientų būklė yra žymiai sunkesnė nei tiesiog žmonių, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, tačiau didesnė pagalba teikiama būtent pastariesiems.

„Mūsų yra žymiai sunkesnė būklė. Tai aišku ir chirurgui, ir gastroenterologui, ir endokrinologui. Neaišku tik Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Endokrinologei buvo pasiūlyta kreiptis į Sunkių ligų sąrašo padalinį. Sunkių ligų sąraše nėra kasos pašalinimo. Ten yra įgimtos patologijos, bet ne organo pašalinimas“, – dėstė pašnekovė.

Būtina organizacija

„Tokių pacientų kaip aš yra nedaug. Docentas Tomas Vanagas per metus Kaune tokių operacijų atlieka vieną ar kelias. Santaros klinikose – panašiai“, – skaičiavo medikė.

Ji ir dar vienas pacientas kreipėsi dėl esamos situacijos į SAM, Seimą, Valstybinę ligonių kasą. Iš šių raštų kol kas – jokios naudos.

SAM A. Proscevičienei atsakė, kad pacientams, kuriems hipoinsulinemija (atvejai, kai organizmas visiškai negamina insulino – red. past.) išsivysčiusi po procedūros arba kuriems pašalinta kasa, virškinimo fermentai ir nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, sudaryta iš keičiamųjų jutiklių ir siųstuvų, nekompensuojama, ir tiek.

Nurodyta, kad dėl šių priemonių kompensavimo svarstoma gavus paraišką. Jų nėra gauta, todėl net ir nesvarstoma galimybė dėl minėtų priemonių kompensavimo.

Paraišką gali pateikti vaisto registruotojas ar jo atstovas, medicinos pagalbos priemonės gamintojas ar jo atstovas, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaisto didmeninio platinimo licencijos turėtojas, gydytojų profesinė draugija, pacientų organizacija arba keli minėti juridiniai asmenys.

Numeta išgelbėtą žmogų

„Kol kas dirbu. Pacientai manęs laukia. Perkuosi jutiklius. Pagal programėlę reguliuoju. Pacientai žino apie operaciją, mano būklę. Geranoriškai į tai žiūri. Tačiau gyvenimo kokybė – akivaizdžiai pablogėjusi“, – neslėpė moteris.

Jutiklis sujungtas su programėle telefone. Kritiniu atveju suveikia aliarmo signalas telefone. „Tačiau giliai įmigus… Gerai, kad šalia miega vyras, jis išgirs. O ką daryti tiems, kurie gyvena vieni arba nesinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis? Taip ir nukeliauja žmonės valso žingsniu anapilin“, – A. Proscevičienė stebėjosi, kad po sudėtingų ir valstybei brangiai kainuojančių operacijų tokie žmonės paliekami likimo valiai.

Anot jos, medicinos ir gydytojų lygis – labai aukštas. „Kaip puikiai atlikta operacija! O ką gali funkcionieriai? Nusispjauna, numeta išgelbėtą žmogų. Kitiems kompensuojamos ir funkcinės lovos, sauskelnės, patys brangiausi vaistai, galūnių protezai. O žmonėms, kuriems pašalinta kasa, nekompensuojami net gyvybiškai svarbūs dalykai. Kovoju ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų toje pačioje situacijoje esančių žmonių“, – pabrėžė pašnekovė.

Paradoksas – po kasos pašalinimo Lietuvoje kompensuojamas insulinas, bet virškinimo fermentai ir priemonės glikemijos kontrolei ir valdymui – ne.

SAM kreipėsi į draugiją

SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis patvirtino, kad asmenims, kuriems dėl kokių nors priežasčių pašalinta kasa, kompensuojamas tik insulinas, o nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema nekompensuojama.

Pasiteiravus, ar SAM planuoja keisti tvarką ir šiuos asmenis įtraukti į sąrašą, kuriems kompensuojamos insulino kiekio stebėjimo ir reguliavimo priemonės, J. Gališanskis raštu atsakė: „Dėl šios situacijos SAM yra gavusi kelis pacientų skundus ir mano, kad problema yra aktuali. SAM kreipėsi į endokrinologų draugiją su prašymu pateikti papildomos informacijos. Gavus draugijos atsakymą, bus sprendžiama, ar klausimo svarstymą nukreipti Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai, ar problema gali būti sprendžiama kitais būdais.“

Jis teigė, kad vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) į kompensavimo sąrašus įrašomi vadovaujantis Vaistinių preparatų ir MPP įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu.

„Siekdami, kad į kompensavimo sąrašus būtų įtraukti nauji vaistai ar MPP, vaisto registruotojas (ar jo atstovas), MPP gamintojas (ar jo atstovas), asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistų didmeninio platinimo licencijos turėtojas, gydytojų profesinė draugija, pacientų organizacija arba keli pirmiau išvardyti juridiniai asmenys gali teikti paraiškas dėl vaisto ar MPP įrašymo į kompensavimo sąrašus, – teigiama SAM atstovo atsiųstame atsakyme. – Gautas paraiškas vertina ir dėl kompensavimo tikslingumo sprendžia SAM Vaistinių preparatų ir MPP kompensavimo komisija, atsižvelgdama į vaistų terapinę, farmakoekonominę vertę, MPP funkcinę vertę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybes. Šiuo metu nepateikta paraiškų dėl vaistų ar MPP, skiriamų pacientams, sergantiems hipoinsulinemija, išsivysčiusia po procedūros, ar pacientams, kuriems pašalinta kasa, įrašymo į kompensavimo sąrašus.“

Tomas Vanagas / Asmeninio archyvo nuotr.

Doc. Tomas Vanagas

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas

Yra klinikinių situacijų, kai reikia pašalinti ne tik dalį kasos, bet ją visą. Šalinant visą kasą šalinama ne tik ji, bet ir dvylikapirštė žarna, dalis tulžies latakų ir tulžies pūslė. Ši išplėstinė kasos pašalinimo operacija yra viena sudėtingiausių pilvo chirurgijoje. Ne tik techniniu požiūriu, bet ir paciento gydymo, gyvenimo po operacijos prasme.

Dvi pagrindinės kasos funkcijos – endokrininė ir egzokrininė. Endokrininė – kasa gamina insuliną, kuris perneša gliukozę per ląstelės membraną į ląstelės vidų, – maitina ląsteles. Egzokrininė funkcija – virškinamoji. Kasa yra organas, gaminantis kasos sultis su virškinimo fermentais, kurie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius. Maistui suvirškinti ir įsisavinti būtini virškinimo fermentai.

Po visos kasos pašalinimo operacijų būtina naudoti ir insuliną, ir virškinimo fermentus. Fermentai vartojami valgio metu. Juos gali prireikti vartoti net ir po dalies kasos pašalinimo. 45 proc. pacientų po kasos galvos pašalinimo operacijų taip pat turi egzokrininės funkcijos nepakankamumą.

Paradoksas – po kasos pašalinimo Lietuvoje kompensuojamas insulinas, bet virškinimo fermentai ir priemonės glikemijos kontrolei ir valdymui – ne.

Mūsų centre per metus atliekamos 1–3 visos kasos pašalinimo operacijos. Šie pacientai atsiduria tokioje padėtyje, kad jiems būtina ir insulino terapija, ir nuolat vartoti virškinimo fermentus. Tai nemažos finansinės išlaidos. Kartais įsivaizduojama, kad fermentai yra tik pagalbinė priemonė gausiau pavalgius, tačiau po kasos operacijų tai yra gydomoji priemonė, be kurios maistas apskritai nebus suvirškintas ir pasisavintas.

Padėjo ne vien vaistai

„Man pasisekė – osteoporozės diagnozę mano ligos istorijoje pakeitė osteopenija. Taigi, mano kaulų būklė pagerėjo“, – džiaugiasi Vilma. Toks rezultatas – neatsitiktinis.

Osteopenija – būklė, kai nustatomas mažesnis nei norma kaulų tankis, bet didesnis nei 2,5. Kai kaulų tankis mažesnis už 2,5, diagnozuojama osteoporozė.

Kalbėdama apie osteoporozės pradžią, kaunietė mintimis sugrįžo į 2019 m. pabaigą.

„Iš pradžių apie šią ligą nieko neįtariau. Viskas prasidėjo prieš ketverius metus. Netikėtai susilaužiau kairės rankos riešą: griūdama pasirėmiau ranka – lūžo du riešo kauliukai. Išsityriau kaulų tankį – taip 2020 m. pradžioje man diagnozavo osteoporozę“, – Vilma prisiminė, kad osteoporozė jai buvo diagnozuota 53 metų. Prieš devynerius metus jai prasidėjo menopauzė.

„2021 m. spalį, kai jau gėriau paskirtus vaistus nuo osteoporozės, nesėkmingai kryptelėjau koją – susilaužiau kairės kojos kubakaulį ir kulnakaulį. Ir štai dabar, po trejų su puse metų sąžiningo vaistų vartojimo ir gyvenimo būdo pokyčių, kurių ėmiausi iš karto sužinojusi diagnozę, suprantu, kad visa tai daryti vertėjo, – ligą įveikiau“, – šypsojosi Vilma.

Ji neslepia: pasveikti padėjo ne vien vaistai.

„Manau, kad man pasveikti padėjo, kaip sakoma, visas priemonių kompleksas: vaistai, mityba, kasdienis judėjimas, mankštos, taip pat organizmo šarminimas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Per dieną ji išgeria ne mažiau kaip 2 l skysčių. Ėmė daugiau vaikščioti: sakosi neužmieganti, kol nenueina mažiausiai 6–8 tūkst. žingsnių. Kiekvieną dieną atlieka mankštą: specialius raumenų tempimo pratimus ir pratimus su svareliais, gumomis.

„Be to, šarminu organizmą: visiškai nevartoju alkoholio, nerūkau, valgau daug vaisių, daržovių. Marinuotas daržoves pakeičiau raugintomis. Pati raugiu agurkus, kopūstus, burokėlius ir kitas daržoves. Šaltuoju metų laiku jų valgau labai daug. Be to, periodiškai tikrinuosi vitamino D kiekį kraujyje ir vartoju papildus, kad organizme būtų reikiamas vitamino D kiekis“, – pasakojo kaunietė.

Dabar, kai išsigydė osteoporozę, moteris nebevartoja vaistų, tačiau ir toliau stengiasi gyventi sveikai: kasdien mankštinasi ir vaikščioja, sveikai maitinasi, nevartoja alkoholio, nerūko.

„Taip gyvendama geriau jaučiuosi. Be to, žinau: jei grįžčiau prie ankstesnio gyvenimo būdo, vėl kiltų grėsmė susirgti osteoporoze“, – sako Vilma, kurią jos gydytoja įspėjo: visą gyvenimą turės likti budri, saugotis, kad liga nesugrįžtų.

Mindaugas Sakalauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Vardijo rizikos veiksnius

„Tai yra gydymo sėkmės istorija: Vilma įveikė osteoporozę. Šiais laikais, kai yra naujos kartos vaistų, tai gana dažnai pasitaiko. Jei moterims, sergančioms osteoporoze, skiriamas tinkamas gydymas, jos vartoja paskirtus vaistus, atlikę kaulų tankio (Dexa) tyrimą, matome, kad kaulų tankis padidėjo ar bent jau išliko tokio paties lygio. Jeigu osteoporozės laipsnis didėja, vadinasi, gydymas buvo nepakankamas“, – pastebėjo Vilmos šeimos gydytoja Aurelija Proscevičienė.

Pasak jos, tokiu atveju paprastai keičiami vaistai, ieškoma kitų priežasčių, kodėl taip atsitiko, pavyzdžiui, gal moteris nevartojo jai skirtų vaistų.

A. Proscevičienės žodžiais, vaistus su veikliąja medžiaga kolekalciferoliu, skiriamus osteoporozei gydyti, moterys paprastai gana gerai toleruoja.

Gydytoja pasidžiaugė, kad Vilma ne tik vartojo vaistus, bet ir daug judėjo, mankštinosi, koregavo mitybą. A. Proscevičienės teigimu, tinkama mityba, fizinis aktyvumas susirgus osteoporoze taip pat labai svarbu.

„Rizikos veiksniai susirgti osteoporoze moterims: ankstyva menopauzė, lieknas kūno sudėjimas, nuolatinis vitamino D trūkumas. Šį vitaminą mes, gyvenantys Lietuvoje, turime papildomai vartoti ištisus metus“, – tvirtino šeimos gydytoja.

Paklausta apie organizmo šarminimo galimą naudą, gydytoja sakė neaptikusi medicinos literatūroje duomenų, kad tai tikrai padeda įveikti osteoporozę.

A. Proscevičienė atkreipė dėmesį, kad šia liga dažniau suserga lieknos moterys, taip pat tos, kurioms menopauzė įvyksta anksti.

Jei diagnozuojama netrukus

Lietuvos reumatologų asociacijos valdybos narys Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas reumatologas Mindaugas Sakalauskas taip pat tvirtino, kad atvejai, kai, susirgus osteoporoze, pasiekiama osteopenijos būklė, nereti.

Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis.

„Osteoporozės eiga priklauso ir nuo to, ar moteriai seniai įvykusi menopauzė. Jei osteoporozė diagnozuojama netrukus, kai įvyksta menopauzė, anksti skiriamas gydymas, tokie rezultatai tikėtini. Nes dažniausiai ir greičiausiai kaulų tankis moterims keičiasi maždaug 2–3 metus po paskutinių mėnesinių. Tada, ypač esant rizikos faktorių, moterims rekomenduojama atlikti kaulų tankio tyrimą. Rizikos faktoriai: moterims – ankstyva menopauzė, abiejų lyčių atstovams: mažas kūno masės indeksas, taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas, maža judra, tam tikros gretutinės ligos“, – vardijo M. Sakalauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kartais užtrunka, kol pacientui paskiriami tinkami vaistai. Mat vieniems jie tinka ir patys paprasčiausi, paskiriami pirmi, o kitiems tenka pakeisti keletą vaistų, kol randamas tas, kuris įveikia jo ligą.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad stambesnių žmonių kaulų tankis paprastai būna didesnis, liesesnių – mažesnis.

Moterys osteoporoze serga šešis kartus dažniau nei vyrai. Jie osteoporoze suserga vyresniame amžiuje, dažnai kartu sergama ir prostatos hiperplazija, taip pat onkologinėmis, žarnyno ligomis.

„Jei sergant osteoporoze paskiriamas gydymas, per penkerius metus neįvyksta kaulų lūžių ir kaulų tankis nesikeičia – jis lieka toks pat, traktuojame, kad osteoporozė yra pasiekusi remisiją, neaktyvi, ir gydymas baigiamas. Pacientas toliau stebimas. Stebėsena vykdoma kas 1–2 metus. Jei nustatoma, kad paciento kaulų tankis vėl ima mažėti, vadinasi, liga atsinaujino. Tokiu atveju vėl pradedame taikyti gydymą“, – pasakojo M. Sakalauskas.

Indėlis – jauname amžiuje

Gydytojas reumatologas pritarė, kad ligą įveikti padeda ne tik vaistų vartojimas, bet ir visavertė mityba, vitamino D vartojimas, kasdienis judėjimas, specialios mankštos.

„Dėl šarminimo – nežinau, čia labiau liaudiškas būdas. Tačiau, jei pacientas dėl to jaučiasi geriau, puiku. Gydydami osteoporozę mes vadovaujamės patvirtintomis gairėmis. Tokių faktorių kaip lytis, amžius nepakeisime, tačiau rekomenduojame fizinę veiklą, kuri skatina medžiagų apykaitą, aktyvina antkaulį. Taip pat skatiname pacientus pašalinti rizikos faktorius: mesti rūkyti, nebevartoti alkoholio“, – sakė M. Sakalauskas.

Gydytojo žodžiais, labai svarbi ir kitų ligų kontrolė: „Sergant sisteminėmis ligomis, gydomomis osteoporozę skatinančiais gliukokortikoidais, pvz., deksametazonu, prednizolonu, metilprednizolonu, jeigu liga blogai kontroliuojama ir šių vaistų dozes reikia didinti, progresuoja ir osteoporozė.“

Jis pabrėžė, kad hormoninių vaistų vartojimas sukelia didesnę riziką paspartinti osteoporozę, didelės jų dozės gali lemti kaulų išretėjimą, jų lūžius.

M. Sakalausko teigimu, nors šiais laikais daugiau žmonių dėl osteoporozės kreipiasi į gydytojus, iš tiesų šios ligos atvejų nedaugėja – gerėja diagnostika. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje daugiau žmonių sirgs osteoporoze.

„Viskas priklauso nuo žmonių judrumo. Tie žmonės, kuriems dabar diagnozuojame osteoporozę, priklauso kartai, kuri daugiau judėjo, juda nei dabartiniai vaikai. Judėjimas labai svarbus. Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis. Taigi, judėjimas, vitamino D vartojimas, visavertė mityba yra labai svarbūs augant“, – tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį auginantys vaikus, pabrėžė M. Sakalauskas.

Kaulų tankio tyrimas rekomenduotinas, jei:

• esate pomenopauzinio amžiaus moteris ir nevartojate estrogenų, o menopauzė ankstyva – 45 metų;

• yra buvęs šlaunikaulio lūžis tėvams;

• anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis;

• sergate reumatoidiniu artritu;

• mažas kūno masės indeksas – ne didesnis kaip 19;

• paskirtas gydymas gliukokortikoidais;

• yra kitų rizikos veiksnių – rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, kepenų, inkstų ligos.

Įsisuka skambinimo ratas

Kaune šeimos gydytoja dirbanti Aurelija Proscevičienė sakė neskaičiavusi, kiek jos darbo dienos laiko vidutiniškai užima skambinimas į skirtingas gydymo įstaigas siekiant užregistruoti pacientus pas gydytojus specialistus. "Tačiau kartą užfiksavau, kad užregistruoti du pacientus pas gydytojus specialistus užtruko 1 val. 15 min. Ir tai ne vieninteliai tą dieną mano registruoti pacientai. Visa tai užima daug laiko dėl to, kad nurodytais gydymo įstaigų registratūrų telefonais prisiskambinti iš karto yra misija neįmanoma, – pasak gydytojos, tenka atkakliai ir ilgai skambinti, kol prisiskambini. – Pagaliau, kai jau pavyksta užregistruoti, skambini pacientui ir praneši, kada užregistravai, viską išaiškini: kur, prieš kiek laiko jam reikės būti, kokias apsaugos priemones turėti. Be to, nors su pacientu iš anksto aptari jam tinkamą registruotis laiką, ne visada tokiu laiku būna laisva – kartais gydymo įstaiga, kurioje registruoji, pasiūlo visai kitą laiką. Kartais paaiškėja, kad tas laikas pacientui netinkamas. Tada skambinimo ratas įsisuka iš naujo."

Šeimos gydytojas gali pats ir kabinetą išsivalyti, bet niekur taip nedaroma. Principas, kad aukštos kvalifikacijos specialistas turi dirbti tą darbą, kuris atitinka jo kvalifikaciją, turi būti išsaugotas.

Pašnekovė stebėjosi, kad šiuo metu šeimos gydytojo siutimas, kurį galima rasti ir elektroninėje erdvėje, tampa beveik nieko vertas, nes šie gydytojai dar turi ir patys registruoti pacientus pas siunčiamus gydytojus. Pasak A.Proscevičienės, itin sudėtinga užregistruoti pacientus pas tretinio lygio paslaugas teikiančius specialistus. Ypač daug laiko užima atvejai, kai, pagal dabartinius karantino reikalavimus, šeimos gydytojai registruojasi į nuotolinę gydytojo specialisto konsultaciją patys. "Tas nuolatinis skambinimas – pasityčiojimas iš mūsų darbo. Tol, kol dirbu tokį dispečerės darbą, negaliu atlikti tiesioginių savo pareigų – konsultuoti ligonių, rašyti elektroninių receptų", – apgailestavo gydytoja.

Ne pagal kompetenciją

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos (LBPGA) prezidentas profesorius Julius Kalibatas prisipažino sulaukiantis nemažai kolegų nusiskundimų dėl jiems užkrautos pareigos registruoti pacientus pas gydytojus specialistus. "Žinoma, kad šeimos gydytojas turėtų išrašyti tik siuntimą pas gydytojus specialistus – registruotis pas juos turėtų pats pacientas. Išsivysčiusiose šalyse, kur šeimos medicina turi tikrai gilias tradicijas, visa tai atlieka sekretorės. Gydytojas niekuomet neskambina registruoti pacientų", – J.Kalibato įsitikinimu, esant reikalui, tokį darbą Lietuvoje galėtų atlikti slaugytojos.

Jo žodžiais, dabartinė tvarka yra neteisinga, nereikalinga, taip šeimos gydytojas apkraunamas nereikalingu darbu, neatitinkančiu jo kompetencijos. "Telefonu paskambinti ir užregistruoti gali ir žmogus, neturintis aukštojo medicininio išsilavinimo. Intelektas turi būti panaudojamas racionaliai, o ne švaistomas. Aišku, šeimos gydytojas gali pats ir kabinetą išsivalyti, bet niekur taip nedaroma. Principas, kad aukštos kvalifikacijos specialistas turi dirbti tą darbą, kuris atitinka jo kvalifikaciją, turi būti išsaugotas. Pašalinių darbų skyrimas aukštos kvalifikacijos specialistui – gydytojui – yra ydinga praktika", – profesoriaus žodžiais, tai trukdo šeimos gydytojams tinkamai atlikti savo tikrąsias funkcijas.

J.Kalibato teigimu, LBPGA planuoja kreiptis į Sveikatos apsaugos ministrą, ragindama atšaukti nurodymą šeimos gydytojams registruoti pacientus pas gydytojus specialistus. "Šią kadenciją labai ryškiai pasireiškia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konservatyvumas priimant sprendimus. Jei ministerija jau priėmė sprendimą, jie stengiasi jį ginti iki pat galo. Nė karto SAM šią kadenciją neatsiprašė, kad nesąmoningą sprendimą priėmė. Kalbu apie dabartinę kadenciją. Kitų kadencijų ministrai konsultuodavosi, pasikviesdavo. Pono Aurelijaus Verygos autokratiniai valdymo metodai tikrai nepadeda – jie skirti ne mūsų laikmečiui", – kritikos sveikatos apsaugos ministrui negailėjo LBPGA prezidentas.

Šią kadenciją labai ryškiai pasireiškia Sveikatos apsaugos ministerijos konservatyvumas priimant sprendimus.

Gali ne tik gydytojai?

SAM Spaudos tarnybos klausėme, kodėl, turėdami šeimos gydytojo siuntimą, pacientai šiuo metu patys negali užsiregistruoti pas gydytoją specialistą – kodėl tai padaryti turi šeimos gydytojas? Sulaukėme SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos Gitanos Ratkienės atsakymo. Juo primenama, kad ir karantino laikotarpiu nuo balandžio 30 d. pirmenybė teikiama nuotolinėms konsultacijoms – tai įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro, kuris yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas (OV), sprendimu.

"Šeimos gydytojas, norėdamas pasikonsultuoti su gydytoju specialistu nuotoliniu būdu, turi  užsiregistruoti pats. To pacientas padaryti negali, nes konsultacija teikiama ne pacientui, o gydytojui. (…) Jei šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nusprendžia, kad pacientui reikalinga gydytojo specialisto tiesioginio kontakto su pacientu konsultacija, tokiu atveju (...) pacientas registruojamas antrines ir / ar tretines ambulatorines konsultacijas teikiančios gydymo įstaigos vadovo nustatyta tvarka, – rašo G.Ratkienė. – Taigi OV sprendime nėra apribojimų, kas turi registruoti į gydytojo specialisto konsultaciją. Įstaigos, kurioje teikiamos gydytojo specialisto paslaugos, vadovo patvirtintoje tvarkoje gali būti nustatyta, kad į tiesioginę konsultaciją registruoja šeimos gydytojas ir / ar slaugytojas ir / ar slaugytojo padėjėjas ir / ar registratūros specialistas ir / ar pacientas (ar jo atstovas)."

G.Ratkienė teigė, kad tik ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas gali nuspręsti, kas iš išvardytų specialybių atstovų turi registruoti pacientą karantino metu į gydytojo specialisto konsultaciją.

Į klausimą, ar yra apskaičiuota, kiek gydytojų darbo valandoms, kuriomis skambinama, apmokėti yra ir bus iššvaistyta biudžeto lėšų, SAM Spaudos tarnyba neatsakė. Kaip ir į klausimą, ar greitu metu nurodymą šeimos gydytojams (ar kitiems specialistams) patiems registruoti pacientus pas gydytojus specialistus planuojama atšaukti.