„Mes (...) norėtume taip pat šitoje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet taip pat tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Šitie dalykai iš esmės pasiekiami dirbant dvejomis kryptimis. Pirmiausia, konkuruojant dėl talentų ir konkurencingai, lyginant su regionu, su kaimynais, apmokestinant darbo santykius ir talentus. Antras dalykas – sąlygos įmonėms augti, plėstis, ypatingai smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – pridūrė valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė.

Ministerija siūlo į Lietuvą iš užsienio dirbti atvykusiems talentams bei sugrįžusiems emigrantams, kurie paskutinius penkerius metus nemokėjo mokesčių Lietuvoje, pirmus penkerius metus taikyti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą vietoj 20 ir 32 proc. Jis būtų taikomas uždirbantiems ne mažiau nei du vidutinius darbo užmokesčius (VDU) arba ne mažiau nei samdančios įmonės mokamas vidutinis atlygis.

Ministerija prognozuoja, kad pritraukus bent 1 tūkst. papildomų aukštos pridėtinės vertės sektoriams reikalingų specialistų į biudžetą būtų papildomai surinkta 9 mln. eurų mokesčių.

Ministerija taip pat siūlo į privalomojo sveikatos draudimo sistemą įtraukti užsieniečių sutuoktinius bei nustatyti jiems privalomas kasmėnesines įmokas. 

Taip pat siūloma iš užsienio atvykstantiems talentams suteikti pusės metų trukmės „skaitmeninio klajoklio“ vizą bei suvienodinti mokesčių rezidento statusą iš skirtingų šalių – tiek neturinčių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Lietuva, tiek jas turinčių – atvykstantiems talentams.

Iki 38,5 tūkst. eurų pelnui siūlo 5 proc. tarifą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo įmonėms nulinį pelno mokesčio tarifą taikyti pirmus dvejus metus veiklos metus vietoj vienerių.

„Mes vis dar manome, kad pelno mokesčio atostogos įmonėms yra reikalingos pirmus dvejus veiklos metus. Dabar galioja Lietuvoje vienerių metų atostogos. Suprantame, matome, kad įmonės pirmus dvejus metus labai dažnai dar nėra pelningos, todėl norime jas motyvuoti toliau augti“, – teigė A. Armonaitė.

Taip pat siūloma, kad daugiau nei 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančių įmonių pelnas iki 38,5 tūkst. eurų būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o 15 proc. tarifas būtų taikomas pelnui virš šios ribos.

„Dėl pačių įmonių augimo kviečiame Finansų ministeriją taip pat pakoreguoti truputėlį siūlymą pagal Pasaulio banko rekomendacijas ne tik panaikinant dešimties darbuotojų ribą, bet ir įvedant galimą dydį dėl paties pelno – 38 (su puse – BNS) tūkstančių eurų. Iki to jis būtų apmokestinamas 5 procentų pelno mokesčio tarifu, kas virš to – penkiolikos procentų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Remdamasi Pasaulio banko skaičiavimais, ministerija nurodo, kad taikant šį modelį į biudžetą būtų surenkama 850 mln. eurų, arba 1,53 proc. BVP – 39 mln. eurų mažiau nei dabar, tačiau realus poveikis šalies finansams esą būtų mažesnis.

„Kuomet mokamas padidintas tarifas tik nuo dalies, kuri viršija nustatytą ribą, o ne nuo visos sumos, įmonės gali laisviau augti, kadangi nebėra slenksčio nuo kurio pelno mokestis išauga tris kartus“, – teigiama ministerijos rašte Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.

„Realus poveikis valstybės biudžeto surinkimui būtų mažesnis, kadangi įmonės turėtų paskatą augti, dalis pajamų būtų ištraukiama iš šešėlio“, – nurodoma dokumente.

Tuo metu Finansų ministerija siūlo, kad iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančios įmonės toliau mokėtų lengvatinį 5 proc. pelno mokestį, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus (dabar – iki 10 darbuotojų).

Pasak A. Armonaitės, pasiūlymus ministerija pateiks Finansų ministerijai, dėl jų bus diskutuojama Vyriausybėje. Dalį pasiūlymų taip pat numatoma teikti Seime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, jog pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos bus laukiama tris savaites. 

„Aš manau, kad tai yra apgailėtinas žemos kultūros pavyzdys. Mus žadėjo kitokią politinę kultūrą 2020 metais, tačiau įvertinus jau virtinę tam tikrų istorijų arba nepotizmo atveju, tenka daryti išvadą, kad ta politinė kultūra menkai tepasikeitė. Ir visiškai nesvarbu, kad galbūt šitai bebrų kartai neauga ūsai ar barzdų trūksta – bebras yra bebras tai yra, sakyčiau, gyvenimo būdas ir su tokiu gyvenimo būdu politikoje tikrai negalima taikstytis. Dėl tos priežasties aš manau, kad pati ministrė turėtų padaryti sprendimą, arba premjerė turėtų padaryti sprendimą“, – TV3 televizijai trečiadienį teigė G. Nausėda.

Aš manau, kad tai yra apgailėtinas žemos kultūros pavyzdys.

„Tikiuosi žingsnių, kurie yra susiję su pačia ministre (...). Visokiausi sprendimai yra įmanomi, įskaitant ir atsistatydinimą“, – sakė jis.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė, bendraklasė ir universiteto bendramokslė.

A. Armonaitė taip pat mokėsi vienoje klasėje ir su susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte, ministerijai vadovauja Laisvės partijos deleguotas ministras Marius Skuodis. Pastarasis trečiadienį pareiškė, kad „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir bet kuri kita susisiekimo srities įmonė, turėtų vengti ne tik interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

LTG grupės direktorius Egidijus Lazauskas sako pasirinkęs A. Belickaitę į korporatyvinių reikalų direktorės pareigas dėl jos profesionalumo iš kelių atrinktų stipriausių kandidatų, bet žadėjo kreiptis į išorės auditorius, kad šie dar įvertintų atrankos procedūrą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis teigė žinojęs apie sutuoktinės sprendimą dalyvauti LTG konkurse, tačiau tikino to neaptarinėjęs su ministrais bei tikino, kad nepotizmo nebuvo.

A. Armonaitė trečiadienį pripažino, kad interesų konflikto „regimybė egzistuoja“ ir sakė, jog dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK).

Vis dėlto G. Nausėda abejoja, ar ar ministrės sprendimas kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją yra „tinkamas būdas“ spręsti situaciją.

„Kaip bebūtų, giminystės, draugystės, bendro mokslo įrodymai yra akivaizdūs ir tai suteikia labai nemalonų prieskonį visai šitai istorijai. Manau, tai tikrai nepuošia mūsų politinės kultūros. Galimas dalykas, kad tokių atvejų, kuomet artėsime prie 2024 metų rinkimų, gali net ir padaugėti. Nes galbūt kažkas nuspręs, kad dabar yra paskutinė galimybė įsidarbinti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Yra keletas galbūt niuansų, ką reikia turėti omenyje, – tai dėl investicinės aplinkos ir gal tokio daugiau jos prognozuojamumo. Aš tikrai vertinu, kad krašto apsaugos infrastruktūrai reikia daugiau finansų ir kad bankų situacija yra tikrai netipinė ir yra netipiniai pelnai“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Bet investicinės aplinkos prognozuojamumo elementas čia irgi turi būti įvertintas, nes norime, kad daugiau čia bankų ateitų, o ne mažiau“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė neatmetė, kad siūlomas solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus: „Aš tikiuosi, kad mes kažkaip rasime tą formą, kaip padėti krašto apsaugai ir sureguliuoti netipinę (bankų – BNS) situaciją“.

„Mes norėtume, kad ateitų daugiau bankų ir jie teiktų geresnes sąlygas Lietuvos žmonėms“, – teigė ministrė.

Vis dėlto A. Armonaitė taip pat teigė pasigendanti informacijos iš bankų apie palankesnius pasiūlymus gyventojams.

„Norėtųsi ir iš bankų tam tikros pozicijos – ne tik kad mes nepritariame, bet ir kad mes teiksime geresnes ir palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojams, pavyzdžiui, pakelsime palūkanas už jų indėlius, kurios dabar yra gana nedidelės, kažkaip mažinsime galbūt maržas arba didinsime žmonių galimybę investuoti per aukcionus – tas galėtų irgi būti iš bankų pusės padaryta“, – teigė ministrė.

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, o šią savaitę išaiškėjo, kad ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat ministrės Aušrinės Armonaitės artima draugė.

„Vykdydami atranką laikėmės visų viduje pasitvirtintų procedūrų ir aukščiausių skaidrumo principų. Tačiau matydami viešojoje erdvėje keliamus klausimus nusprendėme kreiptis į išorės audito bendrovę prašydami įvertinti vykusią korporatyvinių reikalų direktoriaus atrankos procedūrą bei pateikti ekspertines rekomendacijas ateities atrankoms“, – bendrovės išplatintame pranešime teigia E. Lazauskas.

Pasak jo, LTG korporatyvinių reikalų direktoriaus atrankoje dalyvavo 36 kandidatai. Dalis jų kreipėsi patys, dalį pakvietė talentų paieškos partneriai „Alliance for Recruitment“.

E. Lazausko teigimu, su šešiolika stipriausių kandidatų kalbėjosi LTG personalo komanda, o su jų atrinktais penkiais kandidatais kalbėjosi ir galutinį sprendimą priėmė pats.

„Sprendimą priimti Agnę Belickaitę į šias pareigas priėmiau dėl jos turimų kompetencijų ir sukauptos įvairiapusės patirties dirbant ir konsultuojant įmones ir organizacijas, veikiančias skirtinguose sektoriuose, – teigia E. Lazauskas. – Nei šiuo, nei kitu komandos nario pasirinkimo atveju prieš apsispręsdamas neaptarinėjau to su politikais ar valdybos nariais, niekada nesu sulaukęs jų klausimų ar įžvalgų šia tema.“

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl A. Belickaitės paskyrimo, A. Armonaitė pripažino, kad esama interesų konflikto regimybės ir pranešė, kad dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją. Į ją patvirtino kreipęsis ir A. Belickaitės sutuoktinis – ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis.

Jis teigė žinojęs apie sutuoktinės sprendimą dalyvauti LTG konkurse, tačiau tikino to neaptarinėjęs su ministrais.

„Turime jau beveik pabaigtą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymų paketą, kuri paviešinsime netrukus. Mums labai svarbu, kad įmonės turėtų pakankamai erdvės plėstis ir augti, ir joms mokestinė aplinka būtų kuo palankesnė“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė. 

Pasak jos, pasiūlymų paketas turėtų būti pristatytas šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje.

„Mes nenorime perimti iš Finansų ministerijos jų darbo, fiskalinę politiką formuoja jie. Bet mes žiūrime konkurencingumo aspektu, augimo aspektu, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, kad tam būtų palankesnės sąlygos, tai dalį pasiūlymų turėsime“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Mums labai svarbu, kad įmonės turėtų pakankamai erdvės plėstis ir augti.

Pasak jos, Finansų ministerijos pasiūlyti mokesčių pakeitimai yra „labai detalūs ir išsamūs“, tačiau A. Armonaitė teigė mananti, kad mažiau turėtų būti apmokestinama darbo jėga, talentai bei darbo vietos.

„Dabar pasiūlymuose matome NT mokestį, žaliuosius mokesčius. Bet ką Lietuvai rekomenduoja tarptautinės organizacijos, kad jeigu jau einama tuo apmokestinimo keliu, tada reikia mažinti ekonomikos augimą veikiančius mokesčius, pavyzdžiui, darbo jėgos apmokestinimą“, – teigė A. Armonaitė.

Ministrė pakartojo skeptiškai žiūrinti į siūlomą nekilnojamo turto (NT) mokestį.

„Dabartinėje aplinkoje, kai žmonėms yra pabrangusios paskolos, mes tarsi dar siūlome iš žmonių paimti pinigų – tas kenkia vidurinei klasei ir šeimos, kurios gyvena būstuose iš paskolų, gali būti papildomai apmokestinamos“, – teigė A. Armonaitė. 

Ministrė pranešė, kad dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK). Į ją patvirtino kreipęsis ir A. Belickaitės sutuoktinis – ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

„Reikia pripažinti, kad (interesų konflikto – BNS) regimybė egzistuoja, ir aš šiandien kreipiausi į VTEK dėl to ryšio, kad būtų išaiškinta, ar jis nepažeidžia etikos ir kitų reikalavimų“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Iš tiesų situacija yra labai nemaloni, bet visiškai neturiu ką slėpti“, – teigė ji.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, o šią savaitę išaiškėjo, kad ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė tikino apie naujas A. Belickaitės pareigas sužinojusi, kai tai buvo paskelbta viešai.

„Aš asmeniškai nesikišu net į sau pavaldžių ministerijų konkursus. Aš net nežinau, kokių pozicijų jie ieško. Tai yra normalu, nes politikas šiaip neturėtų žinoti detalių, kaip yra valdoma valstybės valdoma įmonė – ko jiems reikia, jie patys geriausiai žino“, – tikino A. Armonaitė.

„Aš galiu pasakyti labai ramia širdimi, kad nei aš nei kažkoks kitas politikas nesikišo į tą konkursą, nežinojome apie jo egzistavimą“, – teigė ministrė.

Ji patvirtino, kad su A. Belickaite buvo bendraklasės, taip pat kartu studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), be to, ministrė mokėsi vienoje klasėje ir su susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte, o kad ji nedirba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, anot A. Artmonaitės, yra sąmoninga.

„Mes bendraujame (su A. Belickaite – BNS), tačiau galiu pasakyti, kad mes nebendraujame kasdien. Netgi dabar negaliu pasakyti, kada paskutinį kartą matėmės“, – teigė ministrė.

A. Armonaitė patvirtino, kad A. Belickaitė, kaip komunikacijos specialistė, prieš rinkimus vedė Laisvės partijos rengtus seminarus, tačiau tikino, kad su ja už tai buvo atsiskaityta. 

„Matyt, yra apie ką pagalvoti mums kaip politinei organizacijai rekomenduojant savo nariams, užimantiems tam tikras pozicijas, rekomenduojant jų artimiesiems turėti omenyje ir įsivertinti, kaip visuomenėje tai gali būti sutikta“, – kalbėjo ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis teigė žinojęs apie sutuoktinės sprendimą dalyvauti LTG konkurse, tačiau tikino to neaptarinėjęs su ministrais bei tikino, kad nepotizmo nebuvo.

„Galiu pasakyti labai atvirai ir aiškiai, kad jokių veiksmų, kurie galėtų vienaip ar kitaip daryti kokią nors bent menkiausią įtaką konkurso rezultatams, nei dariau, nei ketinau daryti“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Jurgutis.

„Nesu aptarinėjęs Agnės dalyvavimo konkurse nei su ekonomikos ir inovacijų ministre, nei kitais ministrais“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie galimą interesų konfliktą, V. Jurgutis pažymėjo, kad LTG nėra pavaldi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei tikino, kad nusišalintų priimant su įmone susijusius klausimus.

Tuo metu Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė, kad „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir bet kuri kita susisiekimo srities įmonė, turėtų vengti ne tik interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

„Kiek man dabar žinoma, tai buvo vieša atranka, dalyvaujant atrankos agentūrai, o galutinį sprendimą priėmė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. „Lietuvos geležinkeliams“, kaip ir bet kuriai kitai susisiekimo srities įmonei, keliamas lūkestis vengti ne tik interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės bei žalos reputacijai. Kaip įmonės valdybai ir vadovybei sekasi tai užtikrinti, raginu juos viešai paaiškinti“, – komentare BNS sakė ministras. 

M. Skuodis tikino susisiekimo srities įmonių darbuotojų atrankų procese niekaip nedalyvaujantis.

„Tas rezultatas yra neblogas, kaip ir po pirmojo turo turo sakėme, nedramatizuojame, nors tikėjomės geriau“, – BNS sekmadienį sakė Seimo narė.

Vienintelė antrajame merų rinkimų ture dalyvavusi Laisvės partijos kandidatė Silva Lengvinienė anksčiau sekmadienį pripažino pralaimėjimą Elektrėnų mero rinkimuose liberalui Gediminui Ratkevičiui. Suskaičiavus balsus 14 apylinkių iš 15, G. Ratkevičius gavo 62,96 proc., o S. Lengvinienė – 34,82 proc. rinkėjų balsų.

Savivaldybių tarybose Laisvės partija iškovojo 13 mandatų: keturis Elektrėnuose ir devynis Vilniuje. Dar po vieną partijos narį į tarybą pateko Vilniaus ir Telšių rajonuose, kur jie dalyvavo koaliciniuose sąrašuose.

Laisvės partija savivaldos rinkimuose dalyvavo pirmą kartą: praėjusiuose rinkimuose praėjusią kadenciją Vilniui vadovauti išrinktas meras Remigijus Šimašius dalyvavo su komitetu.

Tai, jog partijai šie rinkimai buvo pirmieji, akcentavo ir A. Armonaitė, taip pat atkreipdama dėmesį, jog sostinėje Laisvės partija turės antrą pagal dydį frakciją. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „laisviečiai“ sąrašus turėjo 15-oje savivaldybių iš 60-ies.

„Mes neformulavome tikslų, kurių negalėjome pasiekti“, – kalbėjo partijos lyderė.

Jos teigimu, pasibaigus savivaldos rinkimams, partija jau nuo pirmadienio susitelks į darbą Seime bei Vyriausybėje ir pasiruošimą kitais metais laukiantiems nacionaliniams rinkimams.

Žmonės vis tiktai negali susitaikyti, kad žmogaus teisės yra visiems lygios.

„Yra apie ką pagalvoti Laisvės partijai, mūsų komandai, kaip toliau komunikuosime. Dirbsime, manau, kad tai yra visiškai natūralu“, – sakė politikė.

Paklausta, ar šie rezultatai gali būti signalas artėjančiuose nacionaliniuose rinkimuose, A. Armonaitė teigė, jog savivaldos rinkimai „visada yra kiek kitokie“, nes gyventojai juose negali atiduoti savo balso už partiją, jeigu ji nekelia kandidatų konkrečioje savivaldybėje.

Laisvės partijos kandidatė Elektrėnuose S. Lengvinienė pralaimėjimą buvo linkusi sieti su šios politinės jėgos dėmesiu žmogaus teisėms, kurį, pasak jos, neigiamai išnaudojo oponentai.

Pasak politikės, „žmonės vis tiktai negali susitaikyti, kad žmogaus teisės yra visiems lygios“.

A. Armonaitė pripažino, jog kampanija Elektrėnuose buvo „labai sudėtinga“, nes naudojantis socialiniais tinklais apie kandidatę, partiją bei ją pačią buvo skelbiamos netikros naujienos.

Politikės vertinimu, situacija, kai taip susiklosto rinkimai tarp dviejų liberalių partijų „nėra labai dažna“, ypač turint galvoje, jog abi partijos bendradarbiauja nacionalinėje politikoje, bet sakė nuo vertinimų susilaikysianti.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Kaip ministrė ekonomikos ir inovacijų turėsiu pasiūlymų verslo aplinkos apmokestinimo srityje – norime, kad būtų daugiau galimybių verslams augti, mažiau apmokestintos jų plėtra, naujos investicijos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Jos teigimu, Laisvės partija turės pasiūlymų ir dėl gyventojų pajamų apmokestinimo, tačiau kokių, nekomentavo.

„Turėsime pasiūlymų, liečiančių ypatingai gyventojų pajamų apmokestinimą, bet detalių tikrai nenoriu komentuoti, nes vakar vėlai susipažinome su projektu“, – sakė A. Armonaitė.

„Labai išsamus projektas, mums reikia laiko su juo susipažinti, nes mes jį matėme pirmą kartą“, – pridūrė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlomus mokesčių reformos pakeitimus Laisvės partijos frakcijai pristatė trečiadienio vakarą.

Keli frakcijos nariai BNS teigė, kad siūloma įvesti dar vieną, 25 proc. GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Toks tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc. tarifas – tokie GPM tarifai galioja dabar. 

Anot kai kurių Laisvės frakcijos narių, ministrė taip pat siūlo įpareigoti verslo liudijimų turėtojus įregistruoti individualią veiklą, jeigu jų metinės pajamos viršytų 24 tūkst. eurų.

A. Armonaitė anksčiau BNS yra sakiusi, kad frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.