Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad daugumoje autobusų sumontuotos vaizdo kameros, kurios suteikia galimybę analizuoti važiavimą.

„Pastebime, kad dažniausiai autobusų vairuotojai staigiai stabdo dėl kitų eismo dalyvių manevravimo, persirikiavimo, išvažiavimo iš šalutinių kelių. Kadangi autobusų gabaritai didesni, reakcija lėtesnė, bet stipresnė“, – teigė direktorius.

Pastebime, kad dažniausiai autobusų vairuotojai staigiai stabdo dėl kitų eismo dalyvių manevravimo, persirikiavimo, išvažiavimo iš šalutinių kelių.

Pasak G. Neniškio, kad užtikrintų keleivių saugumą, šie nuolat perspėjami tvirtai laikytis ar atsisėsti, jeigu yra laisvų vietų, tačiau žmonės esą dažnai nurodymų nepaiso.

„Labai retai, tačiau tenka pripažinti, kad pasitaiko ir autobusų vairuotojų neatidumo, jie nepastebi pėsčiųjų prie perėjų, netinkamai įvertina transporto priemonių persirikiavimą. Įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat staigius stabdymus dalis vairuotojų bando pateisinti „įtemptais“ tvarkaraščiais. Tvarkaraščius nuolat stebime, ir jeigu matome, kad didelė dalis vairuotojų nespėja, juos keičiame“, – aiškino įstaigos vadovas.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jeigu dėl neobjektyvių priežasčių į stotelę vairuotojas pavėlavo daugiau negu tris minutes arba atvyko per anksti, KKT taiko nuobaudas vežimo paslaugų bendrovei.

„Už kiekvieną pavėlavimą skiria baudą, kuri mums kainuoja apie 20 eurų, ši suma išskaičiuojama iš vairuotojo užmokesčio, jeigu jis dėl savo kaltės maršruto metu išvyko anksčiau arba pavėlavo. Tas maršrutas vairuotojui nėra apmokamas, o pavėluoti užtenka vieną kartą“, – paaiškino įmonės „Pajūrio autobusai“ vadovas Leonas Šiaulys.

L. Šiaulys teigė, kad vairuotojai gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, piko metu, dėl avarijų ar kitų aplinkybių, tokiu atveju yra atsižvelgiama į situaciją ir nuobaudos netaikomos.

Policininkai tikrina, ar autobusų vairuotojai ir keleiviai segi saugos diržus. Segėti saugos diržus yra tiesiog būtina. Visai neseniai Kaune nutiko avarija – mikroautobusas su keleiviais susidūrė su sunkvežimiu, apvirto ant šono, nukentėjo keliolika žmonių. Tik vienas keleivis nukentėjo mažiausiai, nes buvo užsisegęs saugos diržą.

„Retai važiuoju autobusu. Jei sėdžiu priekyje, tai prisisegu saugos diržą. O jei toliau, tai neprisisegu“, – sakė senjorė.

Plačiau apie neeilinį policijos reidą papasakos Vilniaus apskrities kelių policijos tarnybos pareigūnas Ernestas Liepinis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sustabdėte ne vieną autobusą. Kokias tendencijas matėte? Ar prisisegę keleiviai?

– Buvo sustabdyti keli keleiviniai autobusai. Praktiškai visi keleiviai buvo užsisegę. Vienas autobuso vairuotojas buvo neprisegęs saugos diržo, jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

– Kokia bauda?

 – Bauda yra nuo 30 iki 50 eurų.

– O kokia nuobauda keleiviui, jei šis bus pagautas be saugos diržo?

– Bauda yra tokia pati kaip ir vairuotojui.

– Esate ilgametis policijos pareigūnas, teko matyti ne vieną skaudų įvykį. Kokios būna pasekmės nelaimės atveju, kai keleiviai važiuoja be saugos diržo?

– Pasekmės būna skaudžios, patiriamos didelės traumos. Inercinė jėga žmogų nusviedžia, jam lūžta kaulai, galvos traumos.

– Kiti sako, kad autobuse visai nebūtina užsisegti saugo diržo, yra taip nuo seno pratę. Ar tiesa, kad autobuse yra mažesnė tikimybė nukentėti?

Pasekmės būna skaudžios, patiriamos didelės traumos. Inercinė jėga žmogų nusviedžia, jam lūžta kaulai, galvos traumos.

– Tikrai netiesa. Autobuso vairuotojui tereikia stipriau pristabdyti ir žmogus gali susižeisti, o tie kurie autobusuose stovi, gali parkristi ant žemės.

– Kokia yra eismo statistika Vilniaus apskrityje?

– Per pirmą šių metų pusmetį žuvo keturi keleiviai, sužaloti 101 asmenys.

Autobusų vairuotojai sakė perspėjantys įlipančius keleivius užsisegti saugos diržus. Tam yra ir specialūs ženklai, ant kiekvieno lango priklijuoti lipdukai. Tačiau vairuotojai turi vairuoti ir negali sužiūrėti, ką kiekvienas keleivis daro. Tai priklauso nuo kiekvieno sąmoningumo lygio.

Neprisisegęs diržo autobuso vairuotojas bandė išsisukti, sakydamas, jog galvojo, kad reikės išlipti ir padėti, todėl ir atsisegė diržą.

Parlamentarai šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokią Dar­bo ko­dek­so pataisą.

Pakeitimų iniciatoriaus socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, taip bū­tų pa­nai­kin­ta spra­ga, leidžianti darb­da­viams da­lį dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­kė­ti va­di­na­mo­sio­mis kom­pen­sa­ci­jo­mis dėl ne­va su dar­bu lau­ke ar­ba kelionėmis su­si­ju­sio darbo.

Anot jo, darb­da­viai el­gia­si ne­są­ži­nin­gai – pa­si­nau­do­ja kompensacijomis, nes nuo šių iš­mo­kų ne­rei­kia mo­kė­ti nei pa­ja­mų, nei so­cia­li­nio, nei svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­čių. J. Sabatausko teigimu, toks pik­tnau­džia­vi­mas su­tei­kia kai ku­rioms įmonėms pranašumą vie­šuo­siuo­se pirkimuose.

Konservatorius Edmundas Pupinis siūlė tokį patį draudimą įvesti ne tik tarp­mies­ti­nio ir mies­to trans­por­to vai­ruo­to­jams, bet ir kai kuriems kitiems darbuotojams.

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuo­las pabrėžė, kad tokios kompensacijos kai kuriems vežėjams yra būtinos.

„Pa­vyz­džiui, tiek Ak­me­nės ra­jo­nas, tiek Ma­žei­kių, tiek ki­ti, ypač tie nu­to­lę ra­jo­nai, ga­li siū­ly­ti bet ką, kad tik iš vi­so ras­tų vairuotoją. Vai­ruo­to­jas gy­ve­na kai­me, o au­to­bu­sų par­kas yra mies­te, tai jam siū­lo kom­pen­sa­ci­ją už atvykimą į dar­bą, kad tik jis at­vyk­tų. Jam siū­lo net­gi tuo pa­čiu au­to­bu­su grįž­ti į na­mus ir iš ry­to iš­va­žiuo­ti į dar­bą“, – tvirtino jis.

Dabar darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba lauke, susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios didesnės išlaidos – kompensacijos negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Klaipėdos apskrities keliuose buvo patikrinta 240 autobusų, iš jų du – registruoti kitose ES šalyse. Nustatyti septyni pažeidimai dėl saugos diržų naudojimo tvarkos nesilaikymo. Taip pat patikrinta 581 krovininė transporto priemonė, iš jų – 15 registruotos kitose ES šalyse ir dvi Bendrijai nepriklausančiose užsienio šalyse. Nustatyti 23 pažeidimai – keturi vairuotojai nesegėjo saugos diržų, trijų transporto priemonių techninė būklė neatitiko reikalavimų, vienas vairuotojas neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, dar 15 buvo nesumokėję kelių mokesčio, arba neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Neblaivių autobusų ar krovininių automobilių vairuotojų neužfiksuota.

„Esu pasipiktinusi ir nusivylusi Kauno autobusų 18 ir 26 maršrutų autobusų vairuotojų darbu. Gruodžio 17 dieną keliavau pas gydytojus ir teko matyti tokius vaizdus: 18 maršruto autobusas reisu VDU–Geležinkelio stotis 14.40 val. akivaizdžiai palei nosį keleiviui uždarė duris ir nuvažiavo. 26 maršruto autobusas į Kazliškius 17.55 val. „Utenos“ sustojime septyniomis minutėmis pravažiavo anksčiau, vos vienas duris žaibiškai pradaręs ir nuvažiavęs – net nežvelgęs, jog blaškausi prie durų ir noriu įlipti“, – pyktį liejo kaunietė.

Čia jau nužmogėjimas, ką vairuotojai įsivaizduoja?

Vadina nužmogėjimu

Moteris vairuotojams negailėjo kritikos ir tokį jų elgesį vadino nužmogėjimu.

„Čia tokie maršrutai, kur kas penkias minutes nevažiuoja. Ką daryti? Dar valandą laukti tokiu oru. Tą patį pastebėjau ir troleibusuose. Čia jau nužmogėjimas, ką vairuotojai įsivaizduoja?“ – klausė Genė.

„Dar yra toks mikriukas 180. Karaliaus Mindaugo prospekte „nepastebėjo“ stovinčių ir mojuojančių sustoti, laukiančių mamos ir vaikų. Prie Ringaudų „Rimi“ net nepažvelgė į sustojimą – pravažiavo. Ar kas nors primena vairuotojams, kad jie privalo sustojimuose atidžiai susirinkti žmones, ar jau čia kažkokia tendencija „aš važiuoju, o tu kaip nori“. Čia labai svarbūs maršrutai. Ar niekas netikrina vairuotojų vairavimo maršrutuose, juk įlipi ir viską pats matai. Labai žiauru. Žinau, kad ne jūs tvarką darote tame sektoriuje, bet gal kokį linkėjimą Kauno autobusų parkui galimą iš jūsų pasiųsti“, – žurnalistų prašė Genė.

Ar kas nors primena vairuotojams, kad jie privalo sustojimuose atidžiai susirinkti žmones, ar jau čia kažkokia tendencija „aš važiuoju, o tu kaip nori“.

Vaizdo medžiaga

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į „Kauno autobusus“ ir paprašė pakomentuoti skaitytojos informaciją. 

„Atsakydami į keleivės pranešimą informuojame, kad gruodžio 17 dieną, apie 14.40 val., reguliaraus susisiekimo 18-uoju maršrutu, bendrovei priklausančiu autobusu dirbo vairuotojas A. A. Dėl galimai palikto keleivio peržiūrėta autobuse užfiksuota vaizdo medžiaga minimoje stotelėje. Vairuotojui atvykstant į stotelę „VDU Žemės ūkio akademija“ iš toli matosi trys laukiantys keleiviai, kurie autobusui sustojus ir atidarius duris visi trys sulipa ir nuvažiuoja“, – vaizdo medžiagą komentavo „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Asociatyvi E. Ovčarenko nuotr.

Kaltina oro sąlygas

Kadangi kaunietė Genė priekaištus žėrė ir dėl 26 maršruto autobuso, kuris, pasak jos, į stotelę atvažiavo septyniomis minutėmis anksčiau, nei nurodyta grafike. Tačiau „Kauno autobusų“ atstovas pateikė kiek kitokią įvykių seką.

„Gruodžio 17 dieną į stotelę „Utenos gatvė“ dėl didelių spūsčių gatvėse (26 maršrutas, link Kazliškių) apie 17.50 val. atvyko autobusas, kuris šioje stotelėje pagal tvarkaraštį turėjo būti 17.35 val. (vėluodamas penkiolika minučių). Pagal tvarkaraštį 17.55 val. šioje stotelėje turėjęs atvykti autobusas atvyko 18.07 val. (vėluodamas dvylika minučių). Dėl ne nuo vežėjo priklausančių priežasčių, ypač žiemos metu, vairuotojams dažnai tenka vėluoti. Apgailestaujame, kad ne visada pavyksta laiku atvykti į stotelę ir įvykdyti užduotą grafiką, bet mes nuolat koreguojame laiko intervalus maršrutuose, bandydami kiek galima tiksliau juos įvykdyti“, – tikino R. Stankaitis.

Gali mažėti atlyginimas

Apgailestaujame, kad ne visada pavyksta laiku atvykti į stotelę ir įvykdyti užduotą grafiką, bet mes nuolat koreguojame laiko intervalus maršrutuose, bandydami kiek galima tiksliau juos įvykdyti.

„Skunde minimo 180 maršruto bendrovė neaptarnauja, todėl komentuoti negalime. Kaip ir galima spręsti iš pateikto komentaro, dažniausiai vairuotojai vėluoja atvykti į stoteles pagal esamą grafiką, o kadangi kiekvienam vairuotojui borto kompiuteris rodo, kiek šis kiekvienoje stotelėje skuba ar vėluoja, tai važiavimo septyniomis minutėmis anksčiau nebūna. Juo labiau, vairuotojai supažindinti su tvarka, kurios pagalba visi vairuotojo išvykimai iš stotelės anksčiau nei viena minutė fiksuojami ir už šiuos pažeidimus gali sumažėti išmokamas atlyginimas. Taigi, dažniausiai vairuotojai „skuba“ tada, kai stipriai vėluoja, juo labiau tada trumpėja jiems skirtas poilsio laikas galinėje stotelėje“, – situaciją komentavo R. Stankaitis.

Jei vairuotojas mato, kad stotelėje nėra laukiančių žmonių, ar jis vis tiek privalo sustoti?

„Visi vairuotojai žino, kad nepriklausomai nuo to – yra ar nėra – stotelėje laukiančių keleivių – privalo ten sustoti ir atidaryti duris, išskyrus greituosius maršrutus kurie pažymėti „G“ raide. Šiuos duomenis kaupia borto kompiuteris ir bet kada galime patikrinti, ar transporto priemonė buvo sustojusi konkrečioje stotelėje ir ar buvo atidarytos bent vienos durys. Taigi, stotelėje nestojusius ir palikusius keleivius vairuotojai nustatomi kaupiamų duomenų pagalba ir visada be išimčių jei tai nustatoma imamės griežtų priemonių“, – teigė pašnekovas.

Šiuo metu vilkikų vairuotojais Lietuvoje galima dirbti sulaukus 21, o autobusų – 24 metų.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ teigimu, Lietuvoje vairuotojų trūkumo problema vis labiau aštrėja, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neskyrė papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų šiems metams, kurios leistų vilkikų vairuotojais lengviau įdarbinti piliečius ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių.

„Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba sako, kad tokie siūlymai teikiami įvertinus tarptautinę praktiką ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU), kuriai priklauso ir „Linava“, rekomendacijas šalims, kaip būtų galima spręsti vairuotojų trūkumo problemą.

„Dabar taikomi amžiaus reikalavimai yra pernelyg dideli, lyginant su kitomis užsienio šalimis, nors Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri turi spręsti vairuotojų trūkumo problemą. Norinčio dirbti jaunimo atsiranda, bet jie negali įsidarbinti dėl taikomo amžiaus cenzo. Esant tokiems reikalavimams, atsiranda didelis atotrūkis tarp mokyklos baigimo ir vairavimo. Ypač kurioziškai atrodo, kai 18 metų jaunuoliai gali vairuoti įvairias transporto priemones, o vilkikų – nebe“, – sako A. Burba.

Būtent todėl, pasak jo, tokias rekomendacijas Lietuvai teikia ir tarptautiniai transporto ekspertai.

Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, kad tokia naujovė leistų bent šiek tiek sušvelninti įtemptą situaciją transporto sektoriuje ir sumažintų profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumą.

„Lietuvoje profesionaliems vilkikų vairuotojams galėtų būti nustatytas minimalus 18 metų amžius, o mokymas, norint jais tapti, prasidėtų nuo 17 metų. Tai leistų išnaudoti visą šios profesijos, kaip pasaulinio darbo variklio, potencialą. Tam pritaria ir IRU, kuri mano, kad profesionaliems vairuotojų mokymams prasidėjus nuo 17 metų, būtų galima kur kas daugiau žmonių sudominti ilgalaikėmis vairuotojo karjeros galimybėmis“, – sako viceprezidentas V. Bučinskas.

Tad, pasak jo, daugelis transporto įmonių ir tarptautinių organizacijų siūlo sumažinti minimalų profesionalių vilkikų ir autobusų vairuotojų amžių.

Ypač, kai šiuo metu Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 19,6 proc., o kai kuriose šalyse – gerokai daugiau nei 30 proc. IRU atlikti tyrimai rodo, kad jaunų vairuotojų pasitenkinimo darbu lygis yra aukščiausias, lyginant su vyresniais kolegomis. Vis tik labai trūksta jaunų žmonių, norinčių dirbti, nes kai kuriose šalyse taikomi apribojimai, kurie neleidžia jauniems žmonėms tapti šios profesijos atstovais. Pavyzdžiui, Vokietijoje jaunuoliai renkasi karjeros sritį iki 16 ar 17 metų, o tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai turi būti bent 21 metų, kad galėtų pradėti dirbti.

IRU duomenimis, Europos transporto sektoriuje vairuotojų trūkumas siekia 21 proc. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Vokietijoje iki 2027 m. į pensiją išeis beveik 40 proc. vilkikų ir 55 proc. autobusų vairuotojų, todėl šalyje trūks 50 proc. (185 tūkst.) vairuotojų. Štai 2018 m. Rumunijoje vairuotojų trūkumas siekė 32 proc., o Norvegijoje – 35 proc. Labiausiai įtempta situacija šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, kur vilkikų vairuotojų trūkumas išaugo net iki 65 tūkst.

Klaipėdos miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ (KLAP) visiems darbuotojams pakeitė apmokėjimo sistemą.

Pasirašius naują kolektyvinę sutartį atlyginimai municipalinio parko vairuotojams didėja ir aiškesnė tvarka už ką jis mokamas.

Darbuotojų pajamos – ne tik atlyginimas

„Anksčiau mūsų bendrovėje tik vairuotojams būdavo mokami priedai už įvairius darbus. Kiti darbuotojai gaudavo pastovų atlyginimą. Vieningos finansinės motyvacijos sistemos nebuvo“, – pasakojo Remigijus Žilinskas, KLAP profesinės sąjungos vadovas.

Pasirašius naująją kolektyvinę sutartį apmokėjimo sistema bendrovėje pakeista. Dabar vairuotojams bus mokamas didesnis bazinis atlyginimas, o priedas liko tik vienas, kintamo dydžio. Tuo tarpu autobusų parko administracijos darbuotojai turės galimybių  gauti priedą už pasiektus darbo rezultatus.

„Šiuo metu ruošiamos darbuotojų metinės vertinimo gairės, iškeliami tikslai, suformuojamos užduotys. Pagal juos komisija, susidedanti iš administracijos atstovų, darbuotojų profesinės sąjungos narių, vertins kolegų veiklą ir spręs, ar jie verti finansinio paskatinimo“, – aiškino R.Žilinskas.

Pagal naująją tvarką atlyginimai didės vairuotojams ir mažiausiai uždirbusiems parko darbuotojams. Vadovams algos išliks nepakitusios.

Kolektyvinėje sutartyje išsaugotos ir KLAP darbuotojų garantijos: nemokamas asmeninis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, išmokos už jubiliejinius gimtadienius, pašalpos netekus artimųjų, priemokos gimus vaikui ir panašiai.

Atlyginimų fondas bus rekordinis

Metinį mokos fondą  UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ paskutinįkart koregavo 2014 metais. Šįkart jis didinamas  vidutiniškai 5 proc. ir tai vienas didžiausių kilimų per įmonės istoriją.

„Žinoma, mes labai priklausomi nuo rinkos sąlygų. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios apie 15 procentų padidėjo degalų kaina. Tai daro didelę įtaką mūsų pajamoms: kainų klientams didinti negalime dėl konkurencijos ir todėl mūsų finansų rezervai tampa kuklesni“, – kalbėjo Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Pasak vadovo, kitąmet tuo pačiu metu ketinama vėl peržiūrėti bendrovės darbuotojų atlyginimus ir mažiausiai uždirbantiems juos didinti, indeksuoti pagal Lietuvos infliacijos lygį.

„Didesnis atlyginimų fondas nenukrito iš dangaus. Šiemet bendrovėje sumažinome etatų skaičių, pakeista valdymo struktūra, kai kurias paslaugas ėmė teikti kiti teikėjai, sumažintos išlaidos, gautos papildomos pajamos iš naujų veiklų. Pavyzdžiui, šią vasarą mūsų darbuotojai vežiojo keleivius Skandinavijoje. Bendrai visų mūsų uždirbtos lėšos sudaro galimybę didinti atlyginimus“, – pasakojo V.Ramanauskas.

Didžiausioje Klaipėdos keleivinio transporto bendrovėje šiuo metu dirba 265 darbuotojai, iš jų apie 170 vairuotojų. Bendrovės administracija su darbuotojų profesine sąjunga pasirašė kolektyvinę sutartį, kuri galios dvejus metus ir užtikrins darbuotojams išvardytas garantijas.

Teorinėje ,,Streso ir konfliktų valdymo“ seminaro dalyje su Klaipėdos miesto autobusų parko vairuotojais diskutuota, kaip dažnai ir kokiomis formomis susiduriama su stresoriais artimiausioje darbo aplinkoje. Iš šios diskusijos išplaukė ne viena mintis apie tai, kad patiriant stresą vairavimas tampa agresyvesnis, drąsesnis, o jausmus ir emocijas suvaldyti tampa vis sunkiau, tad kyla konfliktai.

Autobusų vairuotojai  – tikri kelių veteranai, skaičiuojantys ne vienos dešimties metų patirtį. Į daugelį darbe iškilusių sunkumų jie žvelgia ramiai bei geba juos įveikti, dalindamiesi savo patirtimis atranda bendrąsias universalijas ir leidžia kiekvienam prisiminti, kad jie yra tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Neretai visą savo gyvenimą atidavę vairuotojo darbui į namus parsineša tas nuotaikas, kuriomis pasikrauna dienos eigoje būdami kontakte su kitais žmonėmis: kitais eismo dalyviais, keleiviais, bendradarbiais.

Kodėl šiuose mokymuose tokia svarbi teorija? Atsakymas paprastas – norint įveikti savo priešą iš pradžių reikia jį pažinti ir pabandyti bent kiek jį suprasti. Šiame žingsnyje neretai gimsta tikrieji taikomieji streso ir konfliktų valdymo būdai. Galbūt nereikia stengtis nugalėti savo priešus, o galima su jais susidraugauti.

Autobusų, taksi, motociklų ir pradedantieji vairuotojai turėtų būti baudžiami, jeigu prie vairo sėstų išgėrę bent gurkšnį alkoholio, siūlo grupė parlamentarų.

Jie parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriose numato, kad transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 tonos arba turinčių daugiau kaip devynias sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojai baudžiami, jeigu jiems nustatomas bent 0,01 promilės girtumas.

Pagal šiuo metu galiojančią normą, bausmės galima sulaukti, jeigu vairuotojas pripučia 0,2 promilės alkoholio.

Trylika įvairioms partijos priklausantys parlamentarai siūlo įtvirtinti, kad lengvas girtumas minėtiems vairuotojams būtų laikomas nuo 0,01 iki 0,4 promilės. Jį nustačius, grėstų bauda nuo 500 iki 1000 litų.

Pradedantieji vairuotojai, turintys iki dvejų metų vairavimo stažą ir kuriems būtų nustatytas lengvas (0,01-0,4 promilės) neblaivumo laipsnis, būtų baudžiami nuo 800 iki 1000 litų.

Projekto autoriai tvirtina taip siekiantys sumažinti kelių eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai.

"Nepaisant padarytos pažangos eismo saugos srityje, avaringumo lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas. Susisiekimo ministerijos atliktos eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, analizės duomenimis, 2011 metais daugiausiai įskaitinių eismo įvykių, susijusių su alkoholio vartojimu, sukėlė 18-24 metų ir 25-34 metų vairuotojai", - teigiama aiškinamajame rašte.

Anot jo, rizika, kad dėl nepakankamos vairuotojo patirties ir atitinkamų įgūdžių stokos gali kilti eismo įvykis, neturėtų būti papildomai didinama sudarant galimybę sėsti prie vairo pavartojus tam tikrą kiekį alkoholio. Taip pat neturėtų būti didinama rizika komercinio transporto, didelių gabaritų transporto priemonių ar vežančių pavojingus krovinius vairuotojams, nes jų darbinė veikla yra ypač atsakinga ir net nedidelio kiekio alkoholio vartojimas, vykdant šią veiklą, gali būti pražūtingas, tvirtina projekto rengėjai.