Būtina pasižymėti

Kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, kad, automobilį paliekant riboto stovėjimo vietose, reikia įsitikinti, ar nėra būtina nurodyti atvykimo laiko. Daugelyje uždarų aikštelių parkavimo laikas yra nuskaitomas automatiškai, tačiau yra ir išimčių.

Net ir kelioms minutėms pastatę automobilį riboto stovėjimo vietose, bet už priekinio lango nepalikę informacijos apie atvykimo laiką vairuotojai rizikuoja rasti baudos pranešimą. Už tai gali tekti patuštinti piniginę nuo 30 iki 90 eurų.

Pasak Vilniaus miesto Viešosios tvarkos grupės vadovo Andžejaus Dinikio, prie gydymo, ugdymo įstaigų, institucijų, senamiestyje ar kitose sostinės vietose yra įrengta per 500 riboto laiko stovėjimo vietų. Jose transportą nemokamai leidžiama statyti nuo penkiolikos minučių iki dviejų valandų.

Tiesa, be neigiamų padarinių palikti automobilį ženkle nurodytam laikui vairuotojai gali tik informavę apie atvykimo laiką. Tai padaryti galite už priekinio stiklo gerai matomoje vietoje palikę specialiai tam skirtą laikroduko formos ženkliuką arba tiesiog ranka popieriuje užrašę stovėjimo laiko pradžią.

Išeitis: net ir neturint laikroduko ženklo, stovėjimo pradžią galima pažymėti popieriuje. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kvito nepakanka

Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai ligonį į gydymo įstaigą atvežę vairuotojai arba tėveliai, atvykę pasiimti vaikų iš mokyklos ar kitų ugdymo įstaigų, sustoja riboto stovėjimo vietose. Jie sumoka parkavimo mokestį ir ant prietaisų skydelio palieka mokėjimo kvitą, kaip apmokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

Vis dėlto rinkliavos sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės laikytis Kelių eismo taisyklių. Mokėjimo kvitas yra netinkamas būdas informuoti apie transporto priemonės atvykimo laiką.

Mat neretai automobilio parkavimas stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje yra nemokamas, tačiau vieta naudotis galima tik ženkle nurodytą laiką. Jeigu planuojama stovėti ilgiau nei ženkle nurodyta, privalu patraukti automobilį į kitą vietą, kur tokio ženklo nėra.

Vairuotojai stovėjimo laiko pradžią gali nurodyti už lango palikdami specialią kortelę-laikroduką (jų įsigyti galima knygynuose arba specializuotose parduotuvėse). Vos už kelis eurus internete siūlomi ledo gremžtukai, galintys atlikti ir laikroduko funkcijas. Neturintys laikrodukų ar nenorintys jų pirkti gali aiškiai užrašyti duomenis ant paprasto lapo ir padėti jį matomoje vietoje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Apsiribos įspėjimu

Neatlikus būtinų veiksmų arba juos atlikus netinkamai, viešosios tvarkos kontrolieriai negalės nustatyti realios stovėjimo trukmės, todėl bus priversti fiksuoti pažeidimą ir skirs baudą. Tiesa, tokia kontrolė nevykdoma privačiose valdose, pavyzdžiui, prekybos centrų aikštelėse ar uždaruose garažuose.

Mokėjimo kvitas yra netinkamas būdas informuoti apie transporto priemonės atvykimo laiką.

Laikytis riboto parkavimo procedūrų privalu ir vadinamosiose tėvelių stotelėse (angl. kiss and ride). Prie ugdymo įstaigų įrengtose trumpalaikio stovėjimo vietose galioja tokia pati riboto parkavimo tvarka kaip ir kitose miesto vietose. Todėl vaikus atvežę ar jų pasiimti atvykę tėveliai turi matomoje vietoje palikti informaciją apie atvykimo laiką.

Tiesa, šiuo atveju, net ir nustatę, kad tėvelių stotelėse paliktuose automobiliuose nėra laikroduko ar kitaip nurodyto stovėjimo laiko, kontrolės pareigūnai iki šių mokslo metų pabaigos baudų neskirs, tik paliks priminimą laikytis Kelių eismo taisyklių. Pasibaigus prevencinei kampanijai, jau bus fiksuojami nusižengimai ir vairuotojai sulauks finansinių nemalonumų.

A. Dinikio teigimu, net ir prevencinės kampanijos metu pastebėjus, kad automobilis tėvelių stotelėse netinkamai paliekamas nebe pirmą kartą, bus fiksuojamas pažeidimas.

Plačiau papasakojo „JUDU“ klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė.

– Kaip vyks automobilių tikrinimas, ar jie susimokėjo stovėjimą, ar ne?

– Praeitais metais pradėjome projektą. Pasižiūrėję į kaimynines šalis, pamatėme automatines patikros mašinas. Tai yra automatinė sistema, kuri nuskanuoja valstybinius numerius, palygina su apmokėjimo duomenų baze, su leidimų duomenų baze ir suformuoja pranešimą, jei yra neapmokėta. Jei žmogus trumpam nubėgo, susimokėjo, gal ir nesusimokėjo, tai ši automatinė sistema eliminuos tuos trumpus laikotarpius. Tiesiog mašina su ta sistema pravažiuos tą pačią atkarpą du kartus ir tada bus sulyginami valstybiniai numeriai. Jei skenavime du kartus papuola tas pats, tada yra lyginama su duomenų baze, o jei papuola tik vieną kartą, tai yra eliminuojama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks bus tas tolerancijos laikas?

– Kaip ir dabar, apie 10 ar 15 minučių.

– Kas šiuo metu tikrina automobilių apmokėjimą?

– Pėsti kontrolieriai.

– Kiek tai palengvins pėsčių kontrolierių darbą?

– Iš kaimyninių šalių praktikos žinome, viena automatinė sistema yra tolygi aštuonių pėsčių kontrolierių darbui. Dar reikėtų įvertinti, kad sistema neserga, neatostogauja ir oras jai nesvarbus. Jos efektyvumas ganėtinai didelis.

– Ar automobilis bus autonominis, ar reikės žmogaus?

– Kol kas reikės žmogaus. Mes dar tik startuojame su pačia sistema. Tai yra naujovė. Girdėjome, kad Kaunas pradėjo kažką panašaus. Gal ateityje važiuos ir autonominis automobilis, nereikės nė vairuotojo.

– Kada planuojama pajudėti į gatves?

– Turime informaciją iš gamintojų, kad automatinė tikrinimo sistema jau pagaminta. Laukiame, kol ji atvyks į Vilnių. Planuojame, kad spalio pabaigoje bus montuojama, kalibruojama, pritaikoma. Tai yra labai tiksli sistema ir nesinori, kad pasitaikytų klaidų. Jei nebus apmokėjimo, bus suformuojamos šešios nuotraukos: aplinkos, valstybinio numerio, koordinačių. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, yra paruoštas ir skaitmeninis žemėlapis su visomis aprašytomis zonomis. Uždėjus tą sistemą ant automobilio, reikia sukalibruoti, pasivažinėti Vilniaus miesto gatvėmis ir pasižiūrėti, ar tikrai viskas tiksliai veikia.

– Ar ta įranga bus ant priekinio stiklo, ar ant stogo?

– Ji bus ant stogo, su kameromis iš kampų. Automobilis matys taip, kaip mato žmogaus akis.

– Ar automobilis bus kažkaip pažymėtas?

– Taip, bus pažymėtas „JUDU“ atributika, bus pažymėta, kad yra automatinė stebėjimo kontrolė.

– Ar toks automobilis bus tik vienas?

– Kol kas taip. Mes skaičiavome, kad Vilniaus miestui pilnai padengti reikėtų kokių trijų automobilių. Bet pradėsime nuo vieno, pasižiūrėsime, kaip seksis.

– Kiek kainuoja tokia sistema?

– Apie 200 tūkst. eurų.

– Po kurias sostinės vietas važinės šis automobilis?

– Po visur, kur yra rinkliavos vietos. Bet, kur yra mažesnės, siauresnės gatvelės ten ir toliau dirbs pėsti kontrolieriai. Ten, kur atkarpos didesnės, zonos didesnės, dirbs mašina. Tai yra efektyviau.

– Ar sistema nedaro klaidų?

– Visi daro klaidų. Bet tam yra žmonės dirbantys biure, kurie nagrinėja tuos atvejus. Ir dabar gauname paklausimų iš vairuotojų. Nagrinėjame, žiūrime, vertiname visas aplinkybes. Ir dabar pasitaiko klaidų, tenka ir anuliuoti tuos pranešimus. Mes kalbame ne apie baudas, mes kalbame apie pavėluotą sumokėjimą už rinkliavą.

– Ką reiškia bauda ir ką reiškia pavėlavimo lapelis?

– Kiekvienas vairuotojas, atvažiavęs, mato, kad yra rinkliavos vieta. Jis turėtų iš karto susimokėti. Tačiau gyvenime visko atsitinka. Būna, kad žmogus nesusimoka, tada kontrolierius patikrinęs, kad nėra mokėjimo, palieka tą pranešimo lapelį. Tai nėra bauda. Mes tiesiog primename, kad nustatėme, kad buvo nesumokėta už parkavimą ir prašome susimokėti pavėluotą mokėjimą.

Nemalonios tendencijos

Viešąją tvarką mieste prižiūrintys pareigūnai ir specialistai pastebi nemalonią tendenciją, kai, siekdami išvengti vietinės rinkliavos,  vairuotojai prisidengia negalia ir naudojasi ne savo arba negaliojančiomis neįgaliojo kortelėmis.

Kaip aiškino įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas Justas Limanauskas, su europinio tipo neįgaliojo kortele nemokamai automobilius galima statyti visame mieste, kur renkama vietinė rinkliava.

Dažniausiai sukčiauti bando tie, kurie dirba ar šiaip atvažiuoja į brangiausias zonas centre.

„Piktnaudžiauja tie, kurie nenori mokėti. Dažniausiai sukčiauti bando tie, kurie dirba ar šiaip atvažiuoja į brangiausias zonas centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje. Asmenys iš kažkur gauna neįgaliojo korteles ir už stovėjimą nemoka. Tendencijos tokios, kad brangiausioje zonoje – daugiausia prabangių automobilių, kurių vairuotojai dangstosi neįgaliojo kortelėmis. Tikrai nesakau, kad negalią turintis žmogus negali vairuoti prabangaus automobilio. Jis gali ir vairuoja, tačiau Senamiestyje tikrai dažnai pasitaiko atvejų, kai prabangių automobilių vairuotojai negali įrodyti savo negalios ar kad vežė neįgalųjį“, – pastebėjo už automobilių statymą mieste atsakingos įstaigos vadovas.

Pasitaiko atvejų, kad specialiai prie automobilio lango kortelė padedama taip, kad nesimatytų jos galiojimo datos. Viešosios tvarkos specialistai pastebi, kad retsykiais pasitaiko netyčinių atvejų, kai patys neįgalieji per neapdairumą nepalieka kortelės gerai matomoje automobilio vietoje. Deja, tai irgi laikoma pažeidimu.

Neranda neįgaliojo

Specialistai, tikrinantys, ar sumokėta vietinė rinkliava už stovėjimą, susiduria su įvairiomis situacijomis. Dažniausiai automobiliai mokamoje zonoje stovi visą dieną. Tačiau pasitaikė atvejų, kai pavyksta sutikti vairuotoją ir išklausyti jo pasiteisinimą.

„Tada jie sako, kad vaistų atvežė neįgaliajam, kad jį kažkur pavėžėjo ar yra lydintis asmuo, nors paties neįgaliojo automobilyje nėra. Mūsų supratimu, jei naudojama kortelė, neįgalus asmuo turi pats vairuoti transporto priemonę arba būti atvežtas lydinčiojo asmens, bet negali būti naudojama, kai tik kažkokie daiktai neva atvežami neįgaliajam“, – teigė J. Limanauskas.

„Kortelę gavę žmonės įsivaizduoja, kad čia leidimas nemokamai statyti visame mieste. Tačiau ji turi būti naudojama, kai automobilį vairuoja neįgalusis arba jis yra vežamas“, – pridūrė įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas.

Klastojami dokumentai

Dar viena problema, kurią pastebėjo specialistai: pasitaiko atvejų, kad neįgaliojo kortelės kopijuojamos, padirbinėjamos, o tai jau prilyginama dokumentų klastojimui.

„Būna, kad skirtingi vairuotojai drįsta toje pačioje gatvėje naudoti tas pačias neįgaliojo korteles. Būna net automobiliai vienas šalia kito pastatyti. Tai kaip žinoti, kuri kortelė originali? Kuris automobilis iš tiesų turi teisę stovėti nemokamai? Tokie atvejai parodo, kad yra klastojami dokumentai“, – įsitikinęs J. Limanauskas.

Sutampa: specialistai yra užfiksavę, kai tos pačios neįgaliojo kortelės tuo pačiu metu naudojamos skirtingiems automobiliams. („Parkavimas Kaune“ nuotr.)

Jei pastebima, kad naudojamos tos pačios neįgaliojo kortelės, paliekama bauda už nesumokėtą automobilio statymą. Tokie vairuotojai keliasdešimt eurų siekiančią baudą sumoka ir toliau sėkmingai naudojasi neaišku iš kur gauta neįgaliojo kortele.

„Dar būna atvejų, kai neįgalieji tarnybai praneša, kad kortelę pametė, išsiima naują ir naudoja abi. Tokiu atveju mes neturime galimybės nustatyti, kuri kortelė jau turėtų būti nenaudojama, o kuri naujai gauta“, – pridūrė įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovas.

Policijos nedomina?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai nurodė, kad dažniausi pažeidimai, kai į neįgaliųjų vietas vairuotojai pastato automobilius, nors tam neturi teisės. Ar piktnaudžiaujama neįgaliųjų kortelėmis, policija išsamių duomenų neturi.

Kauno apskrityje iki šių metų gegužės pabaigos nustatyti 225 atvejai, iš jų 212 Kauno mieste, kai vairuotojai, pažeisdami Kelių eismo taisykles, sustojo ir stovėjo vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės.

„Informacijos, kad šiais metais būtų suklastoti dokumentai ir dėl jų būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra. Už dokumento klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Ar dokumentas suklastotas, kiekvienu atveju (kai įtariama, kad dokumentas suklastotas) individualiai vertina ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, jei toks tyrimas buvo pradėtas. Siekiant mažinti tokių nusižengimų skaičių, organizuojamos policinės priemonės“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame Kauno VPK komentare.

Tarnybai neįdomu

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko teigė, kad jų tarnyba pagal kompetenciją nustato Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką, ją išduoda, o kaip naudojamos kortelės, – ji nesidomi.

„Paaiškiname, kad kortelė priklauso saugiųjų apskaitos dokumentų kategorijai, ji spausdinama ant numeruotų blankų. Nustačius, kad kortelė asmeniui su negalia priklauso, išduodamas tik vienas jos egzempliorius. Pametus ar kitaip praradus kortelę, išduodamas kortelės dublikatas. Kelionės metu be kortelės asmuo su negalia su savimi turi turėti ir neįgaliojo pažymėjimą“, – nurodė NDNT atstovė.

„Viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai tikrina ir aiškinasi konkrečias kortelės teisėto naudojimo situacijas, tai nėra mūsų tarnybos kompetencija“, – pridūrė J. Ivančenko.

Nemato problemos

Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Beresnevičienė „Kauno dienai“ tikino, kad nėra susidūrusi, kad neįgaliųjų kortelės būtų naudojamos netinkamai. Tačiau neįgaliųjų atstovė pridūrė, kad valstybė turėtų domėtis pagalba ir paslaugų prieinamumu, o ne užsiimti neįgaliųjų kortelių naudotojų medžiokle.

„Neturiu konkrečios informacijos, kad tai būtų daroma kaip nors piktybiškai. Ši kortelė išduodama neįgaliajam, todėl bet kokiu atveju kortelė naudojama pagal paskirtį, o jeigu ir pasitaiko piktnaudžiavimo, tai gal vienetiniai atvejai.

Kol nebus skiriama deramo dėmesio neįgaliųjų padėčiai visuomenėje gerinti, tol žmonės ieškos  galimybių ir ras bet kokią galimybę, kaip pagerinti neįgaliųjų artimųjų ar savo, kaip slaugytojų, padėtį net ir nelegaliais būdais. Jei yra sukčiaujančių, jie užima ir realiai neįgaliesiems skirtas vietas“, – teigė J. Beresnevičienė.

Pasak pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai sveiki žmonės be jokių kortelių užima neįgaliųjų vietas, tad gal labiau vertėtų į tokius atvejus kreipti dėmesį ir ugdyti visuomenę. „Kol kas nors nesusidūrė su negalia, tol negali suprasti jų padėties“, – pridūrė Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė.

„Parkavimas Kaune“ nuotr.

J. Beresnevičienės paprašėme įvertinti tendencijas, kad neįgaliųjų kortele dažnai naudojasi prabangių automobilių vairuotojai ir tai daro brangiausiai apmokestintose zonose.

„Turėtų būti konkreti atsakomybė tokiems vairuotojams, o šiuo metu yra tik įspėjimas ir rekomendacija neužimti neįgaliųjų vietų. Prabangiais automobiliais gali važinėti ir labai sunkią negalią turintis žmogus, nes yra protingų, išsilavinusių ir gerus verslus vykdančių, mokesčius mokančių neįgaliųjų, tačiau tai pasiekti neįgaliajam kainavo daugiau pastangų negu sveikam žmogui. Negalia turi būti kompensuojama visais įmanomais būdais, tarp jų ir stovėjimo vietomis automobiliams“, – savo poziciją pateikė neįgaliųjų atstovė.

Specialistai, tikrinantys, ar vairuotojai sumokėjo už stovėjimą, laikėsi nuomonės, kad, jei naudojama neįgaliojo kortelė, automobilyje turi būti ir negalią turintis asmuo (arba pats vairavo, arba buvo atvežtas). Tačiau kortelė neturėtų galioti, jei kažkas kitas atvežė neįgaliajam daiktų. Kaip neįgaliojo kortelės naudojimą aiškina patys neįgalieji – turi būti toks asmuo automobilyje ar ne?

„Įrodyti ne visada pavyks, tokiu atveju turėtume vykti su lydinčiu asmeniu į slaugomo, prižiūrimo asmens namus, o tai nebūtų patogu niekam. Visada vežtis neįgalųjį neįmanoma dėl negalios pobūdžio, sunkumo, ligos ypatumų – belieka visuomenei pasitikėti lydinčiu asmeniu ir užsiimti savo reikalais, kurių yra tikrai daugiau negu kontroliuoti kelių šimtų neįgaliųjų kortelių turėtojų veiksmus per visą Lietuvą.

Reikalingos atokvėpio, asistento, specialiojo transporto, socialinės ir slaugos paslaugos. Jų yra, bet jų nepakanka ir jos labai brangios. Manau, valstybė neturėtų daryti verslo iš socialinių paslaugų, nes tai ne pelno sritis, o saugios aplinkos ir harmoningos visuomenės, kuri netrukdytų galintiems ir norintiems daryti verslus ir uždirbti mums visiems pinigų. Todėl neįgaliųjų šeimos ar aplinkos žmonėms turi išlikti visokeriopa pagalba ir visuomenės parama, nes tie žmonės užpildo socialinių paslaugų trūkumą arba jų teikimą ne laiku“, – dienraščiui komentavo J. Beresnevičienė.

Griežtesnė tvarka

Pernai Kauno miesto taryba pritarė, kad būtina griežtinti kontrolės tvarką, kuri leistų pažaboti neįgalumo korteles ne pagal pirminę paskirtį naudojančius asmenis.

Priimant sprendimus argumentuota, kad nauja tvarka padės ginti neįgaliųjų teises į tik jiems priklausančias lengvatas. Pagrindinis tikslas – prevencija, kad nebebūtų naudojamos svetimos ar padirbtos neįgaliojo automobilio stovėjimo kortelės, o pareigūnai galėtų jas patikrinti.

Pakoreguota tvarka leidžia kontrolieriams pasitelkti filmavimo kameras, duomenų registrus. Pareigūnų surinkti įrodymai, kad kortelė nebegalioja, yra padirbta ar ja naudojasi asmuo, neturintis tam teisės, bus perduota tyrėjams.

Neteisėtas neįgaliųjų automobilių statymo kortelės naudojimas atitinkamai pagal pažeidimo pobūdį ir žalos dydį vienu atveju gali būti laikomas administraciniu nusižengimu (bauda nuo 30 iki 90 eurų), o kitu – net užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Jeigu naudojamasi kito asmens kortele, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 302 straipsnį (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas), numatantį baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Nustačius padirbto dokumento naudojimo faktą, atitinkamai gali būti taikomas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), pagal kurį gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas.

Kaip pranešė savivaldybė, rinkliavos dydis priklauso nuo zonos, kurioje statomas automobilis.

Stovėjimo kaina raudonojoje zonoje siekia 0,8 euro už 30 minučių ir 1,6 euro už vieną valandą. Stovėjimas geltonojoje zonoje kainuos 0,4 euro už pusvalandį bei 0,8 eurų už valandą.

Brangiausiai automobilį statyti kainuos žaliojoje zonoje: pusės valandos kaina čia siekia 1,1 euro, o viena valanda kainuos 2,2 euro.

Automobilių stovėjimas Palangoje bus mokamas iki rugsėjo 15 dienos.

Su visuomene nesiginčys

„Antrą kartą per savaitę klausimų sukelia kai kurių policijos darbuotojų elgesys. Kretingoje vairuotojus stebėjęs ekipažas savo mašiną buvo pastatęs skersai automobilių stovėjimą nurodančių juostų. Šį kartą dėmesį atkreipė tai, kad mašina su trikoju stovėjo ant žolės, skiriamojoje juostoje. Ar tikrai policija mums taip rodo pavyzdį?“ – dienraščio klausė internautas, pastebėjęs nuotrauką socialiniame tinkle.

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika patikino, kad piliečių pastabas pareigūnai girdi.

„Apie Kretingos atvejį visi skaitė ir matė nuotrauką. Vyks mokymai ir dar kartą pasikalbėsiu su pareigūnais. Pareigūnų elgesys neturi sukelti nepasitikėjimo policija. Nors policijos pareigūnams Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas suteikia tam tikrų išlygų, šiuo konkrečiu atveju suprantama, kad žmonėms kyla klausimų ir abejonių“, – kalbėjo M. Džermeika.

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas patikino, kad neverta stoti į ginčą su visuomene, nes tai norimų rezultatų neduos.

„Nereikia ginčytis, ar tai žalia veja, ar ne. Jei visuomenei kyla abejonių, vadinasi, verta pasikalbėti ir įvertinti savo veiksmus. Geriau pasistatyti automobilį šalikelėje arba ten, kur leidžia taisyklės, ir nekelti abejonių“, – akcentavo M. Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Po samanomis – asfaltas

M. Džermeika paaiškino, kad trikojį matuoklį Medelyno gatvėje pastatė ir jį prižiūrėjo policijos darbuotojas.

„Tai – nestatutiniai policijos tarnautojai, kurie gauna užduotis ir privalo tam tikrą laiką dirbti konkrečiame taške. Dažniausiai pasirenkamos tokios vietos, kur gali įvykti skaudžių eismo įvykių arba jau yra įvykę“, – tikino M. Džermeika.

Matuoklius yra spardę, spjaudę ir nuvertę.

Medelyno gatvėje matuoklis ir automobilis, pasak M. Džermeikos, stovėjo ant kadaise buvusios asfaltuotos aikštelės.

„Kadangi dar sovietmečiu čia buvo vienas kelias, vedantis į Palangą, tikėtina, kad tai buvo senoji autobusų stotelė ar kažkoks kitas inžinerinis statinys. Aišku, dabar ta aikštelė apaugusi samanomis. Bet joje išlikę borteliai. Vienas vietos gyventojas naktimis ten laikydavo savo sunkvežimį“, – paaiškino M. Džermeika.

Ir spardo, ir spjaudo

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas priminė, kad policija yra turėjusi nemenkų nuostolių, kai nepatenkinti vairuotojai apgadino trikojus matuoklius.

Prisiminta ir avarija magistralėje, kai į antroje eismo juostoje stovėjusį policijos automobilį atsitrenkė kita mašina. Per avariją buvo suknežintas bagažinėje buvęs matuoklis.

„Matuoklius yra spardę, spjaudę ir nuvertę. Todėl darbuotojas renkasi tokią vietą, kur būtų saugu. Pasirenkamos tokias dislokacijos, kad mašina stovėtų arčiau matuoklio. Tuomet tarnautojas gali spėti apsaugoti įrenginį“, – paaiškino M. Džermeika.

Neseniai kelyje dirbantis policijos tarnautojas užfiksavo išpuolį prieš matuoklį.

„Palangos kelyje, ties išsukimu į Karklę, trikampė aikštelė yra saugi trikojui. Tačiau vienas vairuotojas, tikėtina, supykęs, kad fiksuojamas greitis, užvažiavo ant salelės ir ilgą laiką švietė šviesomis. Viskas nufilmuota. Medžiagą persiuntėme Klaipėdos rajono policijos komisariatui“, – pasakojo M. Džermeika.

Jaunuolis savo automobiliu užstatė matuoklio apžvalgos lauką.

„Įžūliai užvažiuota ant salelės ir dar šviesta šviesomis. Nežinau, ką jis ten darė, gal parūkė ar mąstė. Vaizdo registratorius viską nufilmavo. Važinėjimas skiriamosiomis juostomis yra Kelių eismo taisyklių nepaisymas. Po to jaunuolis privažiavo prie policijos tarnautojo automobilio, kuris stovėjo netoliese, ir jį apspjaudė“, – šiurpo M. Džermeika.

Policija perspėja vairuotojus, kad visi vandališki išpuoliai fiksuojami tiek vaizdo, tiek garso įrašais.

Papiktino vaizdelis

Automobilis „VW Passat“ nufotografuotas Vytauto gatvėje dienos metu. Matyti, kad mašina stovi įjungtu varikliu.

Kretingiškiai jau atpažįsta šį automobilį, nors jis ir nėra pažymėtas policijos atributika.

Žmonėms nekilo klausimų dėl to, ką veikė nežymėtos policijos mašinos ekipažas – veikiausiai pareigūnai stebėjo vairuotojus, ar jie nepažeidžia Kelių eismo taisyklių.

Tačiau toks automobilio statymo būdas papiktino aplinkinius, nes pareigūnams taip pat turėtų galioti bendros tvarkos.

Pylos sulauks

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika įvertino pavaldinių elgesį ir patikino, kad su gatvėse patruliuojančiais ekipažais bus pasikalbėta.

Aš jų neteisinu, bet bus pokalbis.

„Mašiną jie pastatė taip, kad jiems būtų tinkamas matomumas. Kretingoje dirbo patyręs ekipažas, ne vienerius metus dirbantys pareigūnai. Aš jų neteisinu, bet bus pokalbis. Bus paprašyta tarnybos metu elgtis taip, kad pareigūnų elgesys nesukeltų visuomenės susidomėjimo ar pasipiktinimo“, – tikino M. Džermeika.

Jis paaiškino, kad vis dėlto tarnybos metu policijos pareigūnams galioja tam tikros išlygos.

„Jie vykdė neviešą patruliavimą, stebėjo, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais. Tam, kad būtų tinkamai užfiksuotas pažeidimas, jiems reikia užfiksuoti patį nusižengimo faktą, turi būti užfiksuoti automobilio numeriai. Tai reiškia, kad pozicija stebėjimui turi būti parinkta tinkamai“, – kalbėjo M. Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galioja išlygos

Žiūrėdamas į nuotrauką, M. Džermeika pastebėjo, kad pareigūnai sėdėjo mašinoje įjungtu varikliu.

„Gal kitą kartą reikėtų išlipti iš automobilio. Jei nelyja, galima dirbti ir lauke. Be abejo, jie turėjo galimybę ir kitaip pastatyti mašiną. Tai kiekvieno patrulio kūrybingumo klausimas. Tik tiek, kad jis turi tinkamai atlikti pareigas, o stebėjimas turi duoti rezultatų. O rezultatų jie duoda. Be to, pareigūnas pats asmeniškai atsako už fiksuotus duomenis. Jie turi būti teisingi ir tikslūs“, – paaiškino M. Džermeika.

Pareigūnai, dirbdami keliuose, privalo laikytis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo.

„Pareigūnai turi dirbančiųjų keliuose statusą. Tokį statusą turi specialiosios tarnybos, kelininkai. Jie gali nepaisyti tam tikrų Kelių eismo taisyklių, kai yra būtinybė atlikti tam tikras užduotis. Tai nereiškia, kad jie gali daryti grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – tikino M. Džermeika.

Viršininkas ragino aplinkinius keisti požiūrį į policijos pareigūnus, dirbančius visuomenės labui.

„Tenka lankytis užsienyje. Ten visuomenės požiūris į pareigūnus yra visiškai kitoks. Briuselio centre, tik pėstiesiems skirtoje aikštėje, teko matyti motociklais atvažiavusius patrulius, kurie stovėjo ir stebėjo pėsčiųjų minią. Tikėtina, kad to reikėjo dėl tam tikrų užduočių, saugumo ar gautos informacijos. Ten žmonėms toks pareigūnų pasirodymas nesukelia pasipiktinimo, jie visiškai kitaip vertina pareigūnų vaidmenį visuomenėje ir gerbia juos. Aš to linkėčiau ir mūsų visuomenei“, – sakė M. Džermeika.

Nuo kovo įsigaliojo reikalavimas statant namus įrengti dar daugiau vietų elektromobiliams krauti.

„Automobilių saugyklose, kurios yra pastatuose, jei yra daugiau nei penkios vietos, bent vienoje turi būti įrengta elektromobilių krovimo prieiga“, – naujais sprendimais dalijasi Aplinkos ministerijos atstovas Dainius Čergelis.

Kitose vietose turi būti išvesti kabeliai, kad ateityje būtų galima įrengti įkrovimo prieigų. Tokie pat reikalavimai pastatams priklausančioms aikštelėms. Įrengti vietų krauti elektromobiliams reikės ir rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant daugiabučius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu šie sprendimai nebūtų padaryti dabar, mes kovotume su padariniais po kelerių metų, kai reikėtų įrengti infrastruktūrą“, – apie galimus ateities sunkumus kalba D.Čergelis.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai sako sveikinantys valstybės norą mažinti taršą, bet prabyla ir apie iššūkius.

„Mes turime galvos skausmą, kurį sprendžia tiek projektuotojai, tiek ir mes, užsakovai ir investuotojai. Iš kur gauti tiek elektros energijos?“ – retoriškai klausia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

„Įdomu, kaip ESO žiūrės į tai, kad tinklas bus žymiai daugiau apkrautas. Ir kokios investicijos į elektros tinklą, pvz., jeigu reikia atsinaujinti pastotę arba neužtenka galios, bus imamos iš vystytojų, nes nuo to priklauso galutinio produkto kaina“, – apie kylančius klausimus svarsto „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Skaičiuojama, kad dėl reikalavimų paruošti vietų elektromobiliams krauti elektros poreikis name padvigubės.

„Naujam butui imame 8 kilovatus, tai stovėjimo vietai gali būti nuo 5 iki 20 kilovatų, jeigu tai greitasis momentinis įkrovimas“, – sako M.Galdikas.

Elektros skirstymo operatorius ramina – atvesti daugiau galios problemos nėra, tik verslas turės susimokėti.

Bet koks reikalavimų kėlimas ir didinimas dar labiau brangina būstą.

„Galios netrūks. Svarbiausia, kad vystytojai, statybininkai, kurie vykdo projektus ir turi numatyti daugiau galios elektromobilių įkrovos skolelėms, informuotų skirstymo operatorių apie reikalingą galią. O mes visą laiką pasirūpiname, kad ji būtų atvesta“, – ramina ESO atstovas Paulius Kalmantas.

NT plėtotojai sako, kad dėl naujojo reikalavimo ne tik ilgėja projektavimas, didėja savikaina, bet ir mažėja būsto įperkamumas.

„Preliminariai skaičiuojame, kad nuo 30 iki 50 proc. gali brangti viena automobilių stovėjimo vieta. – teigia „Citus“ direktorius M.Galdikas

„Bet koks reikalavimų kėlimas ir didinimas dar labiau brangina būstą ir artėjame prie ribos, kai būstas gali būti ir neįperkamas“, – apie galimus pavojus svarsto A.Avulis.

Tačiau Aplinkos ministerija sako, kad elektromobilių įkrovimo vietomis būtina pasirūpinti jau dabar.

„Atskirų statytojų laikini iššūkiai arba laikinos investicijos turbūt neatsveria svarbesnio tikslo ateityje – jau dabar investuoti į tai, kas neišvengiamai ateis“, – sako D.Čergelis.

Šiuo metu Lietuvoje yra 5,5 tūkst. elektromobilių, tai kone du kartus daugiau nei prieš porą metų.

Sustojo prie darželio

Ne vienas klaipėdietis, savo vaiką atvežęs automobiliu į Nėgių gatvėje esantį darželį "Mažasis Klaipėdos licėjus", sulaukė baudų iš policijos.

Tėvai, sustoję išleisti arba pasiimti savo vaikus ties draudžiančiu stovėti ženklu, netoliese gyvenančio asmens buvo apskųsti policijai ir turėjo mokėti baudas.

Vis dėlto viena mama nesutiko su tokiu sprendimu, apskundė policijos sprendimą ir laimėjo teisme.

Pasak advokatų kontoros "Žlioba & Žlioba" advokato padėjėjos Gintarės Bernotaitės, klientė buvo nubausta už transporto priemonės palikimą stovėti neleistinoje vietoje, kur yra kelio ženklas Nr. 540, "Zona, kurioje draudžiama stovėti".

"Tačiau ji toje vietoje buvo tik sustojusi įlaipinti savo vaiko. O sustoti, tam, kad būtų įlaipinti ar išlaipinti keleiviai, šis ženklas nedraudžia. Kad nėra jokių neabejotinų pareiškėjos kaltę įrodančių faktų, patvirtino tiek Klaipėdos apylinkės, tiek Apygardos teismai", – sakė G.Bernotaitė, apgynusi klientės interesus administracinio nusižengimo byloje.

Kaimynas seka automobilius?

Moterį policija nubaudė remdamasi tik netoliese gyvenančio asmens padarytomis nuotraukomis – policijos pareigūnai į vietą atvykę nebuvo.

Klaipėdietės, nusprendusios nesutikti su bauda, skundą Klaipėdos apylinkės teismas patenkino ir panaikino nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

Teismas motyvavo, kad stovėjimas yra tik toks transporto priemonės sustabdymas, kai jis ilgesnis, nei būtina keleiviams įlaipinti, išlaipinti ar transporto priemonei krauti.

Priešingu atveju, toks stovėjimas laikomas sustojimu ir nėra draudžiamas kelio ženklo Nr. 540 galiojimo zonoje.

Prielaidos – ne įrodymai

Kadangi įstatymai nenumato konkretaus laiko, kuris leistų atriboti sustojimą nuo stovėjimo, sprendžiant, ar automobilis stovėjo, ar tik sustojo, būtina įvertinti aplinkybes taikant protingumo kriterijus.

"Byloje nustatyta, kad iš fotonuotraukų nėra aišku, kiek laiko automobilis stovėjo, jei apskritai stovėjo. Nuotraukose, kuriose automobilis užfiksuotas iš priekio ir galo, matyti, kad jo priekiniai ir galiniai žibintai nebuvo išjungti. Todėl manytina, kad automobilio variklis tuo metu veikė, nebuvo išjungtas. Tikėtina, kad priešingai būtų automobilio stovėjimo metu. Kadangi pareiškėja paaiškino, jog buvo sustojusi įlaipinti keleivių, o tai paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta, teismas akcentavo, kad asmuo negali būti nubaustas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis", – tikino G.Bernotaitė.

Gintarė Bernotaitė: byloje nustatyta, kad iš fotonuotraukų nėra aišku, kiek laiko automobilis stovėjo, jei apskritai stovėjo.

Policija Klaipėdos apylinkės teismo nutartį apskundė motyvuodama tuo, kad automobilis stovėjo ilgiau, nei reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.

Neva įvertinus atstumą nuo stovinčio automobilio ir įstaigos bei realų vaiko ėjimo greitį, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu vaikas jau būtų laukęs atvažiuojančių tėvų prie įstaigos durų, jam nueiti iki automobilio būtų prireikę ne daugiau nei vienos minutės, o automobilis užtruko 7 min.

Tuo remiantis policija padarė išvadą, kad didžiąją laiko dalį pareiškėja sugaišo ne keleivių laipinimui, o laukimui, kol vaikas susiruoš ir išeis iš įstaigos, ką neva draudžia kelio ženklas Nr. 540.

Nutarimo nepakeitė

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas pritarė Apylinkės teismo pozicijai ir pažymėjo, kad iš fotonuotraukų nėra aiškus automobilio stovėjimo faktas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje net nėra duomenų, jog toje vietoje apskritai galioja koks nors ženklas.

Todėl vien pagal nuotraukose fiksuojamą nedidelį laiko skirtumą spręsti apie tai, kad automobilis stovi ilgiau, nei reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas policijos apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą.

Pagal miesto tarybos sprendimą, miesto centre, Jonavos g., Aleksote prie turgaus ir kai kuriose kitose miesto vietose  nuo liepos 1-osios turėjo įsigalioti nauji parkavimo tarifai. Kauniečiai pastebėjo, kad kai kuriose vietose automobilių stovėjimo įkainiai pasikeitė tik šiandien vidury dienos.

Jaunas vyras teigė, kad nuo liepos 1 d. kiekvieną rytą programėlėje „UniPark“ pasitikrindavo, ar jau įsigaliojo pokyčiai. „Ten, kur statydavau automobilį, būdavo nemokama zona, tačiau šiandien įpusėjus dienai pastebėjau, kad iš nemokamos ji pavirto į brangią geltoną zoną, puoliau perstatyti mašiną, kad išvengčiau baudos“, – sakė kaunietis ir klausė – negi žmonės kas valandą turi tikrintis, kokioje zonoje pasistatė automobilį. 

„Parkavimas Kaune“ atstovas Andrius Derliūnas portalui patvirtino, kad taip galėjo būti. „Dėl programėlės negaliu nieko pasakoti. Kainų pasikeitimai įsigaliojo nuo liepos 1 d., bet dėl didelio pokyčių masto nespėjome atlikti visų darbų. Kai kur gali būti ir nepakeista“, – kalbėjo A. Derliūnas.

Bausti neskubės

Ką daryti vairuotojams? Kaip jiems elgtis? Pašnekovas ramino, kad kontrolieriai neskubės bausti vairuotojų. „Nuo liepos 1 d. visą savaitę tikrai bus tolerantiški. Jeigu netyčia bus sumokėta ne už tą zoną, baudos negausite, o tik įspėjamuosius-informacinius raštelius, kad žinotumėte apie pokyčius“, – teigė „Parkavimas Kaune“ atstovas.

Parkavimo zonų plėtimas buvo numatytas dar prieš metus, tačiau buvo atidėtas dėl pandemijos. Skaičiuojama, kad mokamų parkavimo vietų plotas Kauno mieste plečiamas apie 10 proc.

Dėl didelio pokyčių masto nespėjome atlikti visų darbų. Kai kur gali būti ir nepakeista.

Kas nuspręsta? Mėlynoji zona nustatyta dalyje Jonavos, Servitutų, Hipodromo, Pravieniškių, Skuodo, A. Šociko, Aušros, P. Višinskio, Vaisių, A. Mackevičiaus, Telšių, Žemaičių ir Astronomijos gatvių bei Vaistinės skersgatvyje.

Mėlynojoje zonoje taip pat atsidūrė ir Svirbygalos, Yliškių, Lakūnų, Antanavos bei Skudučių gatvės, tačiau jos apmokestintos tik savaitgaliais nuo 8 iki 18 val., kuomet čia, turgaus dienomis, aleksotiškių kiemų prieigas ir vietos gatveles chaotiškai užstato atvykėliai iš viso Kauno regiono.

Taip pat likusioje Karaliaus Mindaugo prospekto dalyje (nuo „Akropolio“ iki Kaunakiemio gatvės) ir Savanorių pr. teritorijoje ties 292 ir 292B numeriais pažymėtais pastatais nuo liepos irgi bus renkama rinkliava. Šios vietos bus priskirtos mažiausiu tarifu apmokestinamai žaliajai zonai.

Ties „Žalgirio“ arena automobilį galima palikti nemokamai 3 val., o po to kiekviena valanda kainuoja po eurą. Iš mėlynos zonos I. Kanto, Druskininkų, Nemuno, D. Poškos, Puodžių, Smalininkų ir Šilutės gatvės bei Senamiestis pateko į raudonąją zoną. Joje atsidūrė ir iki šiol žalia zona ženklinta aikštelė K. Donelaičio gatvėje, „Merkurijaus“ statybvietės užnugaryje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dalis aikštelių Kęstučio, Smalininkų gatvėse ir Vytauto prospekte vietoje ligšiolinės žalios zonos tapo mėlynomis.

Atsirado paplūdimio zonos, kuriose rinkliava galioja nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 dienos (1 val. – 0,5 Eur). Į paplūdimio zonas patenka aikštelės greta Kauno marių paplūdimio (priešais R. Kalantos g. 21A) ir plotas parkavimui greta Lampėdžių kempingo (Raudondvario pl. 190). Analogiškos parkavimo zonos palies ir Gervių bei Dovinės gatves kitame Lampėdžio krante.

Dovinės gatvės numatyta apskritai riboti transporto priemonių stovėjimą, taip įvedant daugiau tvarkos, kad automobiliai nebūtų statomi ant žalios vejos, o jų nuolatiniai srautai dulkėmis bei triukšmu nedrumstų vasarotojų poilsio ties senuoju Lampėdžio pliažu.

Miesto valdžia nurodo, kad esą parkavimo zonų plėtra ir didesnis apmokestinimas turėtų prisidėti prie darnaus judumo ir paskatinti gyventojus naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis.