Šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 300 tūkst. eurų. Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. eurų.

Finansavimas teikiamas padangų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, atliekoms surinkti, vežti ir naudoti arba eksportui į kitas ES šalis. Finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškas galima teikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. per informacinę sistemą APVIS.

Per metus Lietuvoje surenkama iš viso per 1 tūkst. t bešeimininkių padangų atliekų.

Savivaldybėms bešeimininkių padangų atliekoms sutvarkyti 2022–2023 m. jau anksčiau buvo skirta per 435 tūkst. eurų ir planuojama sutvarkyti daugiau kaip 4 tūkst. t padangų atliekų. Su šiuo kvietimu planuojama, kad papildomai bus sutvarkyta dar 1,3 tūkst. t neleistinais būdais atsikratytų padangų.

Per metus Lietuvoje surenkama iš viso per 1 tūkst. t bešeimininkių padangų atliekų.

Anot aplinkosaugos ekspertų, griežtai draudžiama atsikratyti senų padangų, jas bet kur numetus, jau nekalbant apie pamiškes ar kitus gamtos kampelius. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai gulės mažiausiai 120 metų – kol suirs. Padangos dėl aplinkos poveikio dūlija, išsiskiria sveikatai pavojingų cheminių medžiagų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2 400 eurų.

Specialistų teigimu, vasarinės padangos savo darbines savybes praranda orams atvėsus žemiau nei 7 laipsniai. Jei yra šlapia – prastėja sukibimas su kelio danga, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja, o tai gali tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi.

Klaipėdos apskrities Kelių policijos pareigūnai akcentuoja, kad būtina atkreipti dėmesį ir į padangų protektoriaus gylį – rekomenduojama, kad jis būtų ne mažesnis nei 6 mm. Svarbu reguliariai patikrinti ir slėgį padangose – atšalus jis gali sumažėti. Svarbu pasirūpinti, kad veiktų ir būtų tinkamai sureguliuoti visi automobilio žibintai, kad valytuvai gerai valytų vandenį ir tykštantį purvą, kad netrūktų langų skysčio ir kt.

Policijos pareigūnai primena, kad šaltuoju metų laiku, kai matomumą dažnai sunkina tamsa ir prasti orai, važiuoti reikėtų lėčiau, laikytis didesnio atstumo, nes kiekviena mažiausia klaida gali tapti itin skaudžios nelaimės priežastimi.

Klaipėdos apskrityje nuo 2021 m. pradžios jau įvyko 337 įskaitiniai eismo įvykiai, pernai per tą patį laikotarpį buvo fiksuoti 369 tokie eismo įvykiai. Per juos šiemet žuvo 12, pernai – 19 žmonių. Sužeista šiemet – 418, pernai – 405 eismo dalyviai. Vien Klaipėdos mieste per 2021 m. užregistruoti 156 įskaitiniai eismo įvykiai, pernai per tą patį laikotarpį – 154. Juose žuvo trys, sužeisti 169 žmonės. O pernai per tą patį laikotarpį žuvo 6, sužeisas 161 eismo dalyvis.

Šio mėnesio antroje pusėje Klaipėdos apskrities pareigūnai jau rengs policines priemones, per kurias tikrins ar vairuotojai tinkamai pasirengę žiemos sezonui. Už važinėjimą reikalavimų neatitinkančiomis padangomis gresia bauda nuo 30 iki 40 eurų bei anuliuojamas automobilio techninės apžiūros galiojimas.

Specialistai pastebi, kad Lietuvoje sukurta fiziniams vartotojams patogi ir paprasta nebetinkamų naudoti padangų sutvarkymo sistema, o automobilių servisai taip pat įpareigoti tinkamai tvarkyti atliekas, tačiau miškininkų statistika rodo, kad didelė jų dalis aplinkiniais keliais vis tiek patenka į atokesnius gamtos kampelius.

Neatsakingas elgesys ar sisteminės problemos?

Valstybinių miškų urėdija vasarį paskelbė, kad pernai 26-iuose regioniniuose padaliniuose buvo surinkta 700 tonų didelių gabaritų atliekų ir buitinių šiukšlių, iš kurių net 100 tonų (kiekis, tenkantis maždaug 3000 automobilių) sudarė netinkamos naudoti automobilių padangos.

Didžiausios šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys sako, kad galbūt tai lemia ir faktas, jog daliai vairuotojų vis dar stinga informacijos, kaip ir kur atsikratyti nebetinkamomis naudoti padangomis. Arba – padangų sąvartynais ir vėl tampantys miškai gali byloti apie sistemines kai kurių atliekų tvarkytojų ir automobilių servisų problemas, kurias išryškino ir liūdnai pagarsėjęs gaisras Alytuje.

„Norisi tikėti, kad miškuose aptinkami išmestų padangų kiekiai nėra susiję su jas utilizavimui priimančių įmonių neįvykdomais įsipareigojimais klientams. Vis dėlto skaičiai yra dideli, o tai pagrįstai kelia abejonių, ar miškininkų įvardijami randamų padangų kiekiai gali būti tik gyventojų neigiamų veiksmų padariniai“, – svarsto P. Repšys.

Akivaizdu, kad už aplinką, kurioje gyvename, atsakingi privalome būti patys, o padangų išmetimas miškuose su tuo niekaip nėra suderinamas, pastebi specialistas.

Du paprasti būdai nemokamai atsikratyti senomis padangomis

„Gyventojai turi bent keletą būdų nemokamai atsikratyti eksploatuoti netinkamomis ar tiesiog nebereikalingomis padangomis. Pirmas jų – palikti padangas ten, kur įsigyjamos naujos: ar tai būtų specializuota parduotuvė, ar automobilių serviso dirbtuvės. Tiek vienu, tiek kitu atveju pirkėjai gali palikti tokį patį kiekį tokio paties tipo transporto priemonei skirtų padangų, kiek jų yra įsigyjama“, – aiškina P. Repšys.

Gyventojai turi bent keletą būdų nemokamai atsikratyti eksploatuoti netinkamomis ar tiesiog nebereikalingomis padangomis.

Anot specialisto, antrasis būdas – galimybė senas padangas pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus – šis skaičius priklauso nuo konkrečios savivaldybės.

Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 100 tokių aikštelių, o jų kontaktus galima surasti savivaldybėse arba Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje internete.

Svarbu rinktis patikimus pardavėjus ir servisus

Juridiniai asmenys padangų atliekas privalo atiduoti jas tvarkančiai įmonei pagal tokių atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. „Žalvario“ komercijos direktorius atkreipia dėmesį, kad Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms apskritai draudžiama senas, nebetinkamas naudoti padangas atiduoti jų naudotojui. Šios įmonės, beje, kaip ir pardavėjai, privalo pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui padangos būtų utilizuotos ar perdirbtos.

„Vartotojui iš esmės tai yra patogiausias kelias. Kiekvienas mūsų bent kartą per metus pristatome automobilį į servisą reguliariai techninei apžiūrai, kurios metu dirbtuvėms galima palikti ne tik keičiamas padangas, bet ir kitas automobilių remonto metu susidariusias atliekas: alyvą, degalų, tepalų ir oro filtrus, amortizatorius ir pan.“, – pažymi P. Repšys.

Todėl, specialisto teigimu, padangas svarbu keisti patikimose transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse ar pardavimo vietose: perkant naują automobilio „apavą“, senąjį palikti tik tam padangų pardavėjui arba autoservisui, kuris veikia atsakingai – turi sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju, kuriam priduoda automobilines atliekas ne rečiau kaip du kartus per metus.

Specialistas neslepia, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Kadangi vis dar pasitaiko autoservisų, veiklą vykdančių šešėlyje, tokiais atvejais vengiama teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas ir jos lieka nesutvarkytos bei dažniausiai ir virsta nemaloniais miškininkų atradimais.

„Mokestis už padangų atliekų sutvarkymą jau yra įskaičiuojamas į padangos kainą, todėl tai turėtų būti kiekvieno vairuotojo interesas. Kitu atveju jis pats du kartus susimoka už aplinkos teršimą – tiek pirkdamas padangą, tiek dengdamas aplinkosaugininkų išlaidas užterštų vietovių išvalymui“, – pastebi P. Repšys.

Žala gamtai

P. Repšio teigimui, patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120 ar daugiau metų ir visą šį laiką kelia pavojų žmonių sveikatai. Be to, jos gali tapti gaisrų priežastimi, o degdamos į aplinką išskiria daugybę kenksmingų medžiagų.

Perdirbtos padangos tampa vis dažniau naudojama pramonine žaliava arba nauju energijos ištekliu, taip pat papildomai sutaupant gamybos kaštus ir formuojant žiedinės ekonomikos prielaidas. Lietuvoje atliekų surinkėjai padangas utilizuoja – jas smulkina ir perdirba naujiems produktams sukurti ar eksportuoja į tuo užsiimančias užsienio valstybių įmones, arba saugiai degina tam specialiai pritaikytose katilinėse energijos išgavimui.

Už netinkamą atsikratymą padangomis, jų išmetimą ar deginimą gresia ir administracinė atsakomybė bei baudos iki 1158 eurų, neskaitant žalos gamtai atlyginimo.

Ką reikia žinoti apie pavasarinį padangų keitimą

· Kelių eismo taisyklės numato, kad padangas pasikeisti vairuotojai iš žieminių į vasarines gali nuo balandžio 1 dienos. Nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

· Transporto priemonės su dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 dienos laikomos techniškai netvarkingomis ir tokioms transporto priemonėms policijos pareigūnai turi teisę panaikinti techninės apžiūros galiojimą.

· Eksploatuojant automobilį su netinkamomis padangomis jam negalioja civilinės atsakomybės draudimas.

"Bus utilizuotos"

Milžiniškos sukrautų padangų krūvos sukėlė nuostabą. Gyventojai baiminasi, kad netrukus šalia autoservisų esantis kiemas virs stambiagabaričių atliekų sąvartynu.

Šilutės pl. 52A veikiančių autoservisų atstovai sakė patys nesulaukiantys, kada naudotas padangas išveš atsakingi asmenys.

Įmonės "Vianor" vadybininkas Giedrius Kazakevičius patikino, kad artimiausiu metu teritorija bus sutvarkyta.

"Iškvietėme įmonę, kuri utilizuos padangas. Šią ar kitą savaitę turi atvažiuoti darbuotojai didele mašina ir viską išgabenti", – teigė G.Kazakevičius.

Bendrovės "Padangų oazė" vadovas Edmundas Ruškys irgi pažadėjo, kad iki rugsėjo pabaigos, prieš prasidedant sezonui, padangų krūvų neliks.

Problema kartojasi

E.Ruškys atviravo, kad padangų išvežimas – nuolatinė problema, su kuria susiduria dauguma autoservisų. Prie pastato išrikiuotos padangos reiškia, kad netrukus jų neliks.

Kaip visada, visi pašneka, bet niekas greitai nevyksta.

"Kiekvienais metais – tas pats. Turi išvežti utilizuoti, laukiame, kol paims. Išvežimas visur stringa. Kaip visada, visi pašneka, bet niekas greitai nevyksta. Matyt, pati valstybė problemą sukuria, kad utilizavimas nuolat stringa ir įmonės nespėja išvežti. Gal neturi kur", – svarstė pašnekovas.

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas dienraščiui teigė, kad taršos leidimai autoservisų vadovams nėra privalomi.

Esą padangos – nepavojingos atliekos ir įmonių teritorijoje gali būti sandėliuojamos metus laiko. Nekontroliuojamas yra ir padangų kiekis.

"Žinoma, viską reikia daryti proto ribose. Vienintelis dalykas, kurį jie turi vykdyti, tai vesti padangų apskaitą", – informavo R.Dužinas.

Nėra kam išvežti?

Autoservisų veiklą taršos požiūriu kontroliuojantys aplinkosaugininkai žadėjo apsilankyti ir Šilutės plente veikiančiose įmonėse.

"Matyt, padangų sezonas pasibaigė, ir su vežėjais situacija liūdnoka. Kiek pats girdėjau, utilizavimu užsiimanti įmonė bankrutuoja ar yra prie bankroto ribos, todėl ir stringa", – prasitarė vadovas.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, į vietą nuvyks atsakingi kontrolieriai. Atlikę patikrinimą specialistai įvertins, ar įmonėms priklausančioje teritorijoje suverstos padangos sandėliuojamos legaliai ir laikantis viešosios tvarkos taisyklių.

Specialistų teigimu, Lietuvoje kasmet susidaro apie 20–30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų šių atliekų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršia gamtą.

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120–140 metų.

Be padangų, autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.

Iš tikrųjų oras jūsų padangose gali būti visoks, tačiau tikėtina, kad jums tai mažai svarbu. Pavyzdžiui, kompresoriai traukia drėgmę – juose kondensuojasi vandens lašai, todėl į padangas pučiamas gana drėgnas oras. Tai nėra didelė problema įprastų automobilių vairuotojams, o štai lenktyniniai automobiliai drėgmės savo padangose nenori. Važinėjant trasa padangos greitai šyla, o drėgnas oras plečiasi labiau nei sausas. Tai reiškia, kad keičiasi slėgis padangose, o tai nėra gerai.

Aukščiausio lygio lenktynių komandos nori kontroliuoti visus kintamuosius. Kai oras padangose yra prisotintas nežinomu drėgmės kiekiu, sunku nuspėti kaip keisis padangų slėgis lenktynių eigoje. Vėlgi, tai – labai maža detalė, tačiau kartais svarbi ir ji.

Beje, kai kurie keliautojai teigia, kad jie jaučia skirtumą, kai padangos yra pripūstos, pavyzdžiui, Italijoje ir Lietuvoje. Italija yra ne tik šiltesnė, bet ir sausesnė šalis, todėl oro slėgis padangose kelionės eigoje keičiasi kitaip. Kita vertus, sunku patikėti tuo, kad įprasti vairuotojai su kasdieniais automobiliais galėtų pajusti skirtumą.

Grįžtant prie sportinių ir lenktyninių automobilių temos, kai kurie gamintojai pataria į savo automobilių padangas pūsti ne orą, o azotą. Azotas ne taip traukia drėgmę, todėl jo išsiplėtimą su temperatūrų pokyčiais lengviau prognozuoti. Dar svarbiau tai, kad azotu pripildytos padangų slėgis apskritai keičiasi mažiau – azotas lėčiau sunkiasi iš padangos ir mažiau plečiasi su įprastais temperatūros pokyčiais.

Kadangi padangų su azotu slėgis yra pastovesnis, teoriškai automobilis turėtų sunaudoti mažiau degalų. Tačiau vėlgi – skirtumas nebus didelis. Įdomu tai, kad kai buvo paskelbta, kad „Nissan GTR“ padangos bus pildomos azotu, atsirado žmonių, kurie klausė, ar tai nėra pavojinga. Maždaug 78 proc. oro sudaro azotas – iš oro pašalinus deguonį ir vandenį gaunamos praktiškai tobulos dujos padangoms užpildyti. „Nissan GTR“ azotą pasirinko dėl savo patirties lenktynėse ir kompiuterizuotos važiuoklės sistemos – taip tarsi iš dalies pašalinamas vienas kintamasis ir automobilis lieka stabilesniu dienos trasoje metu.

Įpusėjęs spalis vairuotojams ėmė siųsti priminimus apie artėjantį padangų keitimo sezoną. Tiesa, keisti automobilių apavą suskubo tik atsargiausieji. Eilės šalia autoservisų nusidriekė besibaigiant mėnesiui. Darbo dienomis čia buvo galima sutikti mažiau žmonių, savaitgaliais – automobilių virtinės driekėsi ir kelias dešimtis metrų.

Islandijos plente, tarp savitarnos degalinių suskaičiavome bent kelis padangų montavimo balansavimo punktus. Tiesa, su automobilių kamščiais prie jų, neteko susidurti. Antai prie 191C numeriu žymėto autoserviso, šeštadienio vidudienį trypčiojo vos du vairuotojai.

„Šiemet žmonės sukruto kur kas anksčiau – jau apie spalio vidurį“, – nedaugžodžiavo garaže įrengto autoserviso darbuotojas. Ankstesniais metais miestiečiai esą tempė iki termino pabaigos, todėl pirmosiomis lapkričio dienomis teko padirbėti ilgiau nei įprastai.

Jam antrino ir kaunietis Arminas. Prieš metus tame pačiame servise eilėje trypčiojęs daugiau nei pusantros valandos, šį kartą vyras iškart užėmė išvažiuojančios mašinos vietą.

„Niekada nelaukiu paskutinės dienos, kasmet keičiu panašiu metu“, – rankoje gniauždamas 12 eurų už paslaugą, apie savo įpročius kalbėjo Arminas.

Pavažiavę kelis šimtus metrų į priekį, stabtelėjome prie dar vieno autoserviso. Sužinoję, kad eilės teks laukti kelias valandas, du iš keturių vidun besibrovusių vairuotojų kaip mat dingo.

Antrasis „bumas“ laukia iškritus pirmam sniegui.

„Per valandą galime priimti vieną klientą, nes laisvas tik vienas keltuvas“, – iš po automobilio išlindo mechanikas Arvydas.

Ne vienerius metus autoservise dirbantis vyras, priešingai nei ankstesnis pašnekovas tikino, kad padangų keitimo procedūrą kauniečiai vis dar atidėlioja paskutinei akimirkai. Akivaizdus įrodymas – autoserviso užsakymų žurnalas, kuriame didžiausi srautai numatyti lapkričio 9-10 dienomis.

„Antrasis „bumas“ laukia iškritus pirmam sniegui“, – ilgamete patirtimi dalijosi Arvydas. Spalis, anot jo, geriausias laikas keisti padangas, mat termometrų stulpelis dar nebūna nukritęs žemiau 7 laipsnių. Esant žemesnei temperatūrai vasarinės padangos praranda reikalingą sukibimą.

„Blogesnio derinio nei  šaltukas ir vasarinės padangos – nėra“, – autoserviso darbuotojas vairuotojus ragino atkreipti dėmesį ne tik į įstatymų numatytą datą, bet ir į oro sąlygas. Tuo metu senas padangas naujomis keisti tada, kai ant jų yra matomi pažeidimai, o protektoriaus gylis neatitinka rekomenduojamo 4-5 mm. Paklaustas kiek laiko tarnauja padangų komplektas, Arvydas tikino, kad tai priklauso nuo daugybės veiksnių: nuvažiuotų kilometrų, oro sąlygų, padangų kokybės. Vieni su tomis pačiomis padangomis esą gali važiuoti ir penkis metus, o kiti jas nuzulina per vieną sezoną. Lygiai taip pat svyruoja ir padangų keitimo kainos. Priklausomai nuo automobilio markės ir pačių padangų paslauga gali atsieiti nuo 12 iki 32 eurų.

Nors daug vairuotojų jau norėtų žiemines padangas pasikeisti į vasarines, to daryti dar negalima, LRT RADIJUI sako techninės apžiūros ekspertas Saulius Sakalauskas. Be to, primena jis, prieš keičiant padangas būtina patikrinti protektoriaus gylį. O padangų ekspertas Vidmantas Žilėnas pabrėžia, kad ne mažiau svarbu tinkamai laikyti ir nenaudojamas padangas – reikia atkreipti dėmesį ir į patalpos temperatūrą, ir į oro slėgį.

Vasarinėms padangoms dar per anksti

Pavasarėjant ir keičiantis orams, vis daugiau vairuotojų burnoja prieš reikalavimą važinėti žieminėmis padangomis.

Paklaustas, kada jau galima pradėti montuoti vasaros sezonui skirtas padangas, techninės apžiūros ekspertas Saulius Sakalauskas primena, kad pagal kelių eismo taisykles žieminės padangos naudojamos iki kovo 31 dienos. Į apžiūrą vasarinėmis leidžiama atvažiuoti jau nuo kovo 15 d., bet tik tada, jei oro sąlygos tinkamos, nesninga, nešąla, o oro temperatūra – pliusinė. „Kelių eismo taisyklės visoms motorinėms transporto priemonėms draudžia važinėti su vasarinėmis padangomis“, – pabrėžia inžinierius.

Kartais vairuotojai pamiršta atkreipti dėmesį į padangų rašto gylį. S. Sakalauskas primena, kad žiemą lengviesiems automobiliams minimalūs reikalavimai yra 3 mm (bet su tokiomis padangomis važinėti nepatariama), o vasarą – 6 mm, bet, jei lis lietus, toks protektorius neišlaikys automobilio ant kelio. „Prieš porą dienų į apžiūrą buvo atvažiavęs žmogus, kurio automobilio žieminių padangų gylis – 1,8 mm. Tai vienas iš blogų pavyzdžių“, – prisimena specialistas.

Saugaus eismo ekspertai labai kritikuoja universalias padangas – su jais sutinka ir S. Sakalauskas. „Reikia nepamiršti, kad tai, kas skirta viskam, neskirta niekam. Jei universaliomis padangomis važinėsime tada, kai nėra nei sniego, nei plikledžio, gerai, bet ekstremalesnėmis sąlygomis su jomis važinėti pavojinga“, – primena techninės apžiūros ekspertas.

Anot jo, tokias padangas žmonės dažniausiai renkasi iš nežinojimo arba iš taupumo. „Neseniai vienas pažįstamas architektas paklausė, kodėl jo padangos nesukimba su kelio danga. Pasižiūrėjęs pamačiau, kad jo padangoms yra 10–12 metų, guma pavirtus į medį. Jas pasikeitęs, vairuotojas sakė, kad jaučiasi tarsi įsigijęs naują automobilį“, – pasakoja S. Sakalauskas.

Kaip reikėtų prižiūrėti 

Paklaustas, ar, esant teigiamai temperatūrai, padangos tikrai dyla greičiau, padangų ekspertas Vidmantas Žilėnas sako, kad viskas priklauso nuo to, ar padangos yra minkšto gumos mišinio, ar kieto, ar dygliuotos. „Pliusinė temperatūra turi įtakos padangų dilimui tik tada, kai paros temperatūra viršija 7 laipsnius šilumos. Labiausiai nukenčia tos, kurios pagamintos iš minkštos gumos mišinio. Mažiau – kietos gumos mišinio padangos. Tokia temperatūra, kokia yra dabar, įtakos automobilių padangų dilimui neturi“, – sako V. Žilėnas.

Jo žodžiais, kai nėra sniego, pradedame greičiau važinėti, efektyviau stabdome, dažnai nemažu greičiu važiuojame ir posūkiuose. „Greitis – sąlygiškas dalykas. Pačių minkščiausių padangų gamintojai rekomenduoja važiuoti ne didesniu kaip  160 km/h greičiu, bet Lietuvos kelių eismo taisyklės tokiu greičiu net neleidžia važiuoti. O jei gamintojo rekomenduojamo greičio neviršijame, padangos nedyla“, – primena padangų ekspertas.

Taip pat jis pastebi, kad greitis gali lemti mašinų stabilumą: kai lauke 5 laipsniai šilumos arba temperatūra minusinė, automobilis yra stabilus. O jei temperatūra siekia 10 laipsnių šilumos ir važiuojame leistinu greičiu, guma tampa per daug elastinga, todėl suprastėja automobilio stabilumas.

Greitai žieminės padangos keliaus į garažus, sandėlius ar kitas saugojimo vietas, tad svarbu žinoti, kaip tinkamai jas saugoti iki kito sezono. „Jei gyvename name, dažnai susimąstome, kur padangas geriau laikyti – palėpėje ar rūsyje. Reikėtų rinktis rūsį, kur vėsesnė temperatūra, nes karštis padangoms daro neigiamą poveikį“, – pataria V. Žilėnas.

Anot padangų eksperto, jei norime padangas laikyti be ratlankių, jas reikėtų padėti kur nors vertikaliai. Jų negalima nei kabinti, nei guldyti ant šono ar spausti, nes padangos deformuosis. Jei norime padangas laikyti su ratlankiais, jas galime guldyti vieną ant kitos. Taip pat, pabrėžia V. Žilėnas, labai svarbu atkreipti dėmesį į oro slėgį – jis negali būti labai žemas.

Susisiekimo ministerija siūlo keisti padangų naudojimo tvarką - leisti ilgiau važinėti vasarinėmis padangomis.

Vasarines padangas siūloma drausti tik nuo gruodžio 1-osios iki kovo 1 dienos. Dabar toks draudimas galioja nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos.

Nuo lapkričio 10 iki lapkričio 30 dienos ir nuo kovo 2 iki kovo 31 dienos siūloma drausti važinėti su vasarinėmis padangomis, kai važiuojamoji kelio dalis yra apsnigta ar apledėjusi.

„Eismo dalyviai turėtų vertinti oro sąlygas ir esant pakankamai šiltiems orams lapkričio ar kovo mėnesiais galėtų eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis“, - aiškina ministerija.

Teigiama, kad šis pakeitimas būtų ypač aktualus sezoninių transporto priemonių (mopedų, motociklų) vairuotojams, kuriems pirkti žiemines padangas dėl trumpo naudojimo laikotarpio ekonomiškai netikslinga, taip pat kyla problemų dėl tam tikrų matmenų žieminių padangų, kurios nėra gaminamos.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis LRT radijui penktadienį teigė, kad šie pakeitimai gali įsigalioti jau šiemet. Pirmadienį juos numato aptarti Saugaus eismo komisija.

„Vyriausybės posėdyje turėtų būti aptariama trečiadienį ir galbūt jau ateinančią savaitę bus priimti sprendimai“, - teigė jis.