„Jie pasiūlė 101 tūkst. dolerių. Tai beprotiška“, – teigė D. Vangas, už naują automobilį mokėjęs 87 tūkst. dolerių.

Mašinų pardavėjas sumokėjo likusias įmokas už mašiną ir D. Vangas į kišenę įsidėjo beveik 17 tūkst. dolerių.

„Dvejus metus vairuoju tik naujas mašinas ir jos nenuvertėja nė centu“, – tvirtino Čadis.

Jis savo automobilį perpardavė 5 tūkst. dolerių brangiau nei mokėjo pats. 

„Teslą“ turėjau devynis mėnesius ir štai, kiek ją įvertinau“, – demonstruodamas krūvelę pinigų sakė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Netgi įprastos mašinos – kaip „Toyota Civic“ ar „Toyota Camry“ – ne naujos dabar brangesnės už naujas“, – tvirtino automobilių perpardavinėtojas.

Įprastai automobilis per pirmuosius metus nuvertėja apie 20 proc., bet nuo pandemijos pražios nenaujos mašinos Jungtinėse Valstijose pabrango perpus.

Kai kuriems gamintojams jau nebelaiko nervai. „General Motors“ įspėja pirkėjus, kad garantija nebegalios, jei automobilis bus perparduotas anksčiau nei po metų.

„Tesla“ žada atšaukti bet kurį užsakymą, jeigu įtars, kad mašina rezervuota tikintis ją perparduoti. Taip nutiko ir D. Vangui.

„Deja, „Telsa“ atšaukė mano rezervaciją, jie stengiasi apsaugoti pirkėjus ir, žinoma, save“, – sakė D. Vangas.

Jei turite automobilį, pasitikrinkite, kiek jis dabar kainuoja. Gali būti, kad daug daugiau nei manote.

Kaip skelbia ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), automobilius perpardavinėjęs mažosios bendrijos direktorius klientų užsakytas transporto priemones įsigydavo daugiausiai iš fizinių asmenų, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Tokie sandoriai būdavo neoficialūs ir neįtraukti į perpardavinėtojo valdomos įmonės apskaitą.

FNTT pareigūnai nustatė, kad siekdamas oficialiai įforminti grynaisiais pinigais vykusius sandorius, vyras įsitraukė į dokumentų klastojimo schemą – Kauno automobilių turgaus teritorijoje iš nenustatytų asmenų įsigydavo netikras ir nepilnai užpildytas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis su netikrais duomenimis.

Tokiose sutartyse būdavo nurodoma, kad automobilius tariamai pardavė realiai veiklos nevykdančios Lietuvoje registruotos bendrovės, kurioms atstovavo trečiųjų šalių (Moldovos, Ukrainos) piliečiai.

Direktorius baigdavo pildyti suklastotus dokumentus, įrašydamas melagingus duomenis, ir juos pateikdavo įmonės buhalterei. Pareigūnai nustatė, kad vien per 2020 metus tokių suklastotų sutarčių galėjo būti aštuonios.

Pareigūnams surinkus pakankamai kaltę įrodančių duomenų, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė sprendimą užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, nes kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei gailėjosi.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

FNTT teigia skirianti ypatingą dėmesį automobilių prekybos sektoriui: tikrinamos  įmonės, o aptikus pažeidimus, pradedami ikiteisminiai tyrimai.

„Dažniausiai tyrimai atliekami dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, neapskaitytų pajamų ar suklastotų dokumentų, kuriuose nėra duomenų apie tikruosius automobilio pardavėjus“, – rašoma FNTT pranešime.

Anot FNTT pareigūnų, automobilių prekybos sektoriuje ikiteisminiai tyrimai atliekami ir dėl mokesčių vengimo panaudojant PVM maržos schemas, pajamų neapskaitymo, apskaitos dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, apskaitos dokumentuose nurodant žymiai mažesnes automobilių pardavimo vertes.