Netelpa kavinės

Senamiesčio gyventojai pageidauja daugiau vietų automobiliams, tačiau jiems netinka tai, kad mašinos statomos statmenai šaligatvių.

Aiškėja, kad senamiesčio verslininkams tinka toks stovėjimo būdas, tačiau nebetelpa lauko kavinių paviljonai.

Vietos verslininkams jau yra išduoti leidimai statyti lauko kavines. Tačiau paaiškėjo, kad jos užima tiek vietos, jog senamiesčio centre nebeliks erdvės prasilenkti dviem mašinoms.

Savivaldybės atstovai prieš komisijos posėdį net vaikščiojo pėsčiomis ir tiksliai išmatavo, kaip atrodys uostamiesčio širdimi vadinama Teatro gatvė, kai joje bus suręsti kavinių paviljonai.

„Sezonas ant nosies, leidimai išduoti. Kažkaip reikia susigyventi. Vasara yra vasara“, – teigė Saugaus eismo komisijos pirmininkas Algirdas Kamarauskas.

Justinas Liubinskas / Stop kadras

Susikirto interesai

Vietos verslininkai įrodinėjo, kad vasarą Klaipėda sulaukia turistų, o jie ieško jaukių kavinių senamiestyje, todėl jų terasoms būtina rasti vietos.

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas priminė, kad turizmo infrastruktūra yra svarbesnė už automobilius.

Teatro gatvė buvo rekonstruota europinėmis lėšomis, todėl senamiesčio gyventojai komisijai priminė, kad derėtų laikytis projekte numatytų sprendimų, kitaip gali tekti grąžinti dalį projektinių lėšų.

„Nesuprantamas noras senamiestyje prigrūsti kuo daugiau mašinų“, – aiškino Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas.

Nesuprantamas noras senamiestyje prigrūsti kuo daugiau mašinų.

Tačiau A. Kamarauskas nuramino – lėšų niekas neatims, nes panašioje situacijoje miestas jau keitė eismo schemas ir gavo išaiškinimus, kad jokių tvarkų nepažeidė.

Laukia pasiūlymų

Ginčas kilo dėl to, kad projekte numatytas automobilių stovėjimas išilgai gatvės, tačiau savivaldybė nusprendė pakeisti tvarką. Statant automobilius statmenai sutaupoma vietos.

„Automobilis, statomas statmenai į šaligatvį, užims tiek pat vietos, kiek terasa“, – pastebėjo A. Kamarauskas.

Kai kurios kavinių terasos gali užimti daugiau nei 4 m, o pati gatvė – 8,3 m.

„Viena juosta negali būti siauresnė nei 2,75 m. O jei dar atitvarus įrengtume, vietos bus dar mažiau. Dvi juostos čia nebetelpa. Turime dilemą – verslas nori daugiau kavinių ir stovėjimo vietų. Tačiau turime ir senamiesčio gyventojus, kurie turi savo nuomonę“, – situaciją pristatė A. Kamarauskas.

Vietiniai nori, kad automobiliai būtų statomi lygiagrečiai. Taip pat gyventojai siūlė naikinti eismą draudžiantį ženklą, vadinamą plyta, Žvejų ir Teatro gatvių sankryžoje.

Siūlyta kavinių terasas kelti arčiau Teatro aikštės centro link.

Kalbėta ir apie tai, kad, pradėjus remontuoti Biržos tiltą, didžiausias eismo srautas bus nukreiptas Pilies gatve.

„Jei Teatro gatvėje padaromas vienpusis eismas, vienintelis patekimas į senamiestį liks Daržų ir Pilies gatvių sankryža. O ten šviesoforas tris mašinas vos spėja praleisti. Teatro gatvėje reikia dvipusio eismo“, – nuomonę išsakė tarybos narys Andrius Petraitis.

Saugaus eismo komisijos pirmininkas A. Kamarauskas aistras ramino siūlydamas dar pagalvoti, o su gyventojais ir verslininkais susitikti papildomoms diskusijoms.

Tačiau komisija pritarė siūlymui, kad Sukilėlių gatvėje būtų vienpusis eismas, o likusioje laisvoje eismo juostoje atsirastų stovėjimui skirtos vietos.

„Debreceno 44 naktį niekam padangų nepradūrė?“ – „Facebook“ grupėje „Debreceno“ klausė anonimu norėjęs išlikti asmuo.

Po šiuo įrašu savo patirtimis pasidalijo keli šio kvartalo gyventojai.

„Man ir kažkada yra taip buvę. Kaip supratau, į kažkieno vietą buvau pasistačiusi. Kiekviename kieme yra savų idiotų“, – atviravo viena klaipėdietė.

„Esu girdėjusi, kad kažkoks „priedurnis“ turi neva „savo“ vietą ir, jei kas ten pasistato, tai sulaukia grasinančių raštelių“, – pridūrė kita.

Klaipėdiečiai piktinasi dėl tokios situacijos ir šaržuoja, kad netrukus dėl neadekvačiai besielgiančių kaimynų savo automobilį teks gabentis į namus.

Greitai į penktą aukštą reikės neštis mašiną.

„Greitai į penktą aukštą reikės neštis mašiną“, – ironizavo klaipėdietė.

Vienas vyriškis pasakojo, kad prieš kelias savaites prie Debreceno g. 32 namo kažkas išdaužė jo automobilio galinį stiklą.

Panašių įvykių nutinka ne tik Debreceno gatvėje. Pavyzdžiui, gruodžio pradžioje Minijos g. buvo aptiktas automobilis su dviem pradurtomis padangomis ir apgadintomis durelėmis.

Melnragėje, Žvejybos uosto rajone, Rumpiškės kvartale, ir kitur taip pat buvo skelbiama apie po automobilių aikšteles slampinėjančius nepažįstamuosius, neva kažko ieškančius užrakintų mašinų salonuose.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio 11 d. uostamiestyje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl 31 transporto priemonės apgadinimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį.

„Įtariamieji nustatyti ir tyrimai baigti dėl septynių nusikalstamų veikų, nesant nusikaltimo sudėties ikiteisminiai tyrimai nutraukti dėl trijų transporto priemonių sugadinimo“, – informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Rekonstravimo metu gatvės, kurios ilgis 160 m, važiuojamoji dalis praplėsta iki 5,5 m pločio (dvi eismo juostos), įrengti kelio bortai.

Kairėje kelio pusėje gyventojų ir šalia esančių prekybos įstaigų lankytojams statmenai važiuojamajai daliai įrengtos 48 automobilių stovėjimo vietos, šalia atsirado šaligatvis.

Taip pat įrengta paviršinio vandens surinkimo sistema ir naujas apšvietimas naudojant šiuolaikiškus taupius LED šviestuvus – iš viso septyni gatvės ir keturi parko tipo šviestuvai.

Turime laikytis klaipėdiečiams duoto pažado.

„Rinkimų metu parkavimo vietų įrengimas buvo vienas mūsų esminių pažadų. Turime laikytis klaipėdiečiams duoto pažado. Privalome ieškoti vietų ir galimybių įrengti kuo daugiau parkavimo vietų, kad gyventojams nereikėtų po darbų skubėti kuo greičiau pasiekti namus, baiminantis, jog kitaip gali nerasti, kur pastatyti automobilį. Kviečiu klaipėdiečius, turinčius konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti parkavimo vietų trūkumą jų gyvenamajame kvartale, teikti juos savivaldybės administracijai. Tikiu, kad kartu padarysime daugiau“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Kelio rekonstrukcijos darbus atliko rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė „VVARFF“. Sutarties kaina – 302,5 tūkst. eurų.

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė vykdo viešųjų pirkimų procedūras dėl įvažiuojamojo kelio Taikos pr. 101 rekonstrukcijos. Baigus darbus čia būtų įrengtos 24 automobilių stovėjimo vietos.

Tikimasi darbus pradėti ir baigti dar šią vasarą. Planuojamų darbų vertė – apie 200 tūkst. eurų.

Šimtais Perkūnkiemio gyventojai skaičiuoja stovėjimo vietas automobiliams, kurios turėjo būti įrengtos.

Dar prieš 15 metų statant kelis daugiabučius naujai besikuriančiame Perkūnkiemyje, jiems priklausančios automobilių stovėjimo vietas statytojai nutarė įrengti ne prie namų, o laisvame sklype.

Bėgo metai. Daugiabučius stačiusi anksčiau turtingo  šalies verslininko Laimučio Pinkevičiaus bendrovė bankrutavo, o planuotos aikštelės vietoje sužaliavo berželiai.

Todėl dabar daugiabučiai stovi, o stovėjimo vietų nėra. Gyventojai braižo aikštelės pradanginimo schemas ir sieja jas su didelio masto korupcija. Tik įrodyti jos negali ir prašo prokurorų pagalbos.

Kaip praneša LNK, miesto centre esančiose parkavimo aikštelėse kai kur po vieną vietą, o kitur po kelias jau rezervuota elektra varomiems automobiliams.

Šios vietos nuspalvintos žaliai, o šalia pastatyti krovimo aparatai.

Kaune septyniose vietose atsiras vienuolika įprastų elektromobiliams skirtų įkrovimo įrenginių.

Įprastiems automobiliams sumažės vietų L. Sapiegos gatvėje, prie Kauno klinikų, Raudondvario plente, Karaliaus Mindaugo prospekte, prie Kauno pilies ir kitur.

Kaip tokias pertvarkas vertina vairuotojai?

Klaipėdiečiai dažnai kreipiasi į šį savivaldybės skyrių, nurodydami daugybę negerovių. Ne visus skundus pavyksta patikrinti darbo dienomis. Kai kurios miesto negerovės išryškėja tik savaitgaliais.

Vasario 10-ąją Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Renatas Markevičius ir jo kolega Šarūnas Domarkas lankėsi prie parduotuvių ir didesnių prekybos centrų.

Valdininkai aptiko 12 automobilių, neteisėtai užėmusių neįgaliesiems skirtas vietas. Visų jų vairuotojai rado informacinius lapelius, pranešančius apie nuobaudas už šį pažeidimą.

Negalime sakyti, kad visi šie žmonės be pagrindo paliko mašinas neįgaliųjų vietose. Neretai jie yra neįgalūs, bet matomoje vietoje už automobilio lango neužkiša tai liudijantį pažymėjimą.

„Negalime sakyti, kad visi šie žmonės be pagrindo paliko mašinas neįgaliųjų vietose. Neretai jie yra neįgalūs, bet matomoje vietoje už automobilio lango neužkiša tai liudijantį pažymėjimą. Paradoksalu, bet dalis šių asmenų prisipažįsta, kad jiems esą gėda viešai parodyti, kad yra nesveiki. Kiti tikina tiesiog pamiršę tai padaryti. Laukti kiekvieno tokio vairuotojo, išeinančio iš parduotuvės, neturime laiko. Yra tvarka, kaip turi būti pažymėtas neįgaliojo automobilis, ir jos reikia laikytis“, – teigė R.Markevičius.

Įdomu, kad didelės ir brangios mašinos, paliktos neįgaliųjų aikštelėse pastaruoju metu visada būna tinkamai pažymėtos, o per jų langų stiklą paprastai ryškiai matomas vairuotojo neįgalumą liudijantis pažymėjimas.

Šeštadienį tikrintojai užfiksavo 45 pažeidėjus, 12 jų paliko automobilius neįgaliųjų vietose. Visi kiti nepaisė draudžiančių ženklų.

Valdininkai žvalgėsi miesto parkuose ir taisyklių nepaisančių šunų šeimininkų. Klaipėdiečiai dažnai praneša apie šunų išmatų nesurenkančius ar savo augintinius be pavadėlių ir antsnukių vedžiojančius žmones. Šeštadienį tikrintojai sutiko tik vieną su dideliu šunimi žaidžiantį klaipėdietį. Taikus gyvūnas gaudė jam metamą kamuoliuką ir linksmai laigė. Tačiau tai, kad keturkojis buvo palaidas tapo pagrindu šeimininką įspėti.

Ministerijos patvirtintame naujame Statybos techniniame reglamente numatyta miestą skirstyti nebe į 3, bet į 4 zonas: senamiestį, centrinę miesto dalį, šalia jos esančias dalis bei likusią miesto teritoriją. Pagal dokumentą, centrinėje miesto dalyje statant naują gyvenamąjį pastatą senamiestyje, vieną automobilo stovėjimo vietą reikėtų numatyti keturiems butams, centrinėje dalyje - vieną vietą dviems, šalia centro - 1,5 vietos dviems, o likusioje miesto teritorijoje - vieną vietą automobilui vienam planuojamam butui. Tokia pati tvarka galios ir statant, pavyzdžiui, poilsio namus.

Viešbučių paskirties pastatams bus privaloma įrengti bent 1 automobilio stovėjimą vietą 2 planuojamiems kambariams miesto mikrorajonuose, aplink centrą - bent 1,5 vietos keturiems kambariams, centre - bent 1 vietą keturiems kambariams, senamiestyje - bent 1 vietą aštuoniems kambariams.

Kaip BNS sakė ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, numatyta galimybė nekilnojamojo turto vystytojams įrengti automobilių stovėjimo vietas už senamiesčio ribos.

„Tai reiškia, kad jeigu objektas statomas senamiestyje, tai parkavimas gali būti iškeltas 300 metrų už senamiesčio ribos. Tas, kuris pirks butą senamiestyje, susitaikys, kad eiti pasiimti automobilio reikės paėjėti 3-7 minutes. Visose kitose vietose reikalavimą įrenginėti parkavimą 300 metrų atstumu padidinome iki 500 metrų, nes atsirado atvejų, kai vyksta renovacija ir pradedama ieškoti vietos, kur būtų galima pastatyti daugiaaukštę aikštelę, o tokiu atstumu tinkamos teritorijos nėra“, - sakė M. Narmontas.

Statant 1 tūkst. kv. metrų prekybos salės ploto parduotuvę mikrorajonuose bus privaloma įrengti bent 50 automobilių stovėjimo vietų, šalia centro - 37,5, centre - 25, senamiestyje - 12,5. Statant teatrus, konferencijų, koncertų sales, kino teatrus šis reikalavimas bus perpus mažesnis.

Statant 1 tūkst. kv. metrų pagrindinio ploto administracinį pastatą mikrorajonuose bus privaloma įrengti bent 40 automobilių stovėjimo vietų, šalia centro - 30, centre - 20, senamiestyje - 10.

Statant 1 tūkst. kv. metrų tribūnų ploto stadioną ar areną mikrorajonuose bus privaloma įrengti bent 25 automobilių stovėjimo vietas, šalia centro - 18,75, centre - 12,5, senamiestyje - 6,25.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad nuo vasario 10 d. apmokestinamas automobilių statymas M. Valančiaus, Suvalkų gatvėse, M.K. Čiurlionio gatvės atkarpoje tarp Suvalkų ir V. Kudirkos gatvių, Švitrigailos gatvės atkarpoje tarp J. Basanavičiaus ir T. Ševčenkos gatvių, Subačiaus, Aukštaičių ir Paupio gatvėse, Vilnios take, A. Goštauto gatvės atkarpoje prie pastato Gedimino pr. 53.

Švitrigailos gatvės atkarpoje tarp J. Basanavičiaus ir T. Ševčenkos gatvių, Subačiaus, Aukštaičių, Paupio gatvėse ir Vilnios take esančios automobilių stovėjimo vietos patenka į žaliąją rinkliavos zoną, kurioje nustatyta rinkliava 0,30 Eur (1,04 Lt) už 1 valandos stovėjimą. Rinkliava šiose vietose renkama pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8 iki 18 valandos.

M. Valančiaus, Suvalkų gatvėse, M.K. Čiurlionio gatvės atkarpoje tarp Suvalkų ir V. Kudirkos gatvių, A. Goštauto gatvės atkarpoje prie pastato Gedimino pr. 53 esančios automobilių stovėjimo vietos patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje nustatyta rinkliava 0,60 Eur (2,07 Lt) už 1 valandos stovėjimą. Rinkliava šiose vietose renkama pirmadieniais–šeštadieniais nuo 8 iki 20 valandos.

Informacija, nurodanti vairuotojams mokamas automobilių stovėjimo vietas, pateikiama kelio ženklais. Vairuotojų prašome būti atidžiais ir nepažeisti kelio ženklų reikalavimų.

Vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą šiose vietose pradedama rinkti dėl to, kad apmokestinus automobilių stovėjimą aplinkinėse gatvėse, šios vietos buvo paliktos nemokamos ir dėl to išaugo transporto priemonių srautas, automobiliai statomi chaotiškai. Šiose stovėjimo vietose darbo dienomis stovėjimo vietų apkrovimas viršija 100 %, kadangi daug automobilių paliekama stovėti visai dienai, todėl tiek gyventojams, tiek kitiems vairuotojams yra sunku surasti vietą automobilių stovėjimui.

Gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, patenkančioje į apmokestinamą teritoriją, sumokėjus nustatytą vietinę rinkliavą, suteikiami elektroniniai leidimai statyti automobilius apmokestintose vietose, priskirtoje teritorijoje. Leidimui įsigyti, gyventojai turi pateikti automobilio registracijos liudijimą, deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą bei vairuotojo pažymėjimą, išduotą prašančiojo vardu. Už gyventojo leidimą mokama rinkliava – žaliojoje rinkliavos zonoje: pirmojo – 7,20 Eur/metams (24,86 Lt/metams), antrojo – 8,70 Eur/mėn. (30,04 Lt/mėn.), o geltonojoje rinkliavos zonoje - pirmojo – 14 Eur/metams (48,34 Lt/metams), antrojo - 17 Eur/mėn. (58,70 Lt/mėn.). Leidimai išduodami SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų aptarnavimo centre adresu Gedimino pr. 9A, Vilniuje, darbo laikas: I–V 7.00–20.00, VI 9.30–18.00.

Mokėti už trumpalaikį automobilio stovėjimą galima ne tik grynaisiais pinigais į bilietų automatus, bet ir mobiliaisiais įrenginiais. Vairuotojų patogumui yra sukurta patogi atsiskaitymo mobiliojo ryšio pagalba sistema, kurios pagrindinis privalumas – galimybė sumokėti už realiai stovėtą laiką be išankstinės registracijos. Platesnė informacija pateikiama interneto svetainėje www.m-transportas.lt. www.m-transportas.lt.

Taip pat vairuotojų patogumui už automobilio stovėjimą mokamose vietose yra galimybė sumokėti vietinę rinkliavą iš karto už visą mėnesį geltonojoje (87 Eur/300,39 Lt) bei žaliojoje (43 Eur/148,47 Lt) rinkliavos zonose. Mėnesio vietinę rinkliavą pasirinktinai žaliojoje arba geltonojoje zonose galima sumokėti naudojantis elektroninės prekybos paslaugomis interneto svetainėje www.parking.lt.