Pasak kurdų valdžios institucijų, Turkijos pajėgos nuo ketvirtadienio bombarduoja vietoves šiame regione, smogdamos civiliniams ir kariniams taikiniams bei infrastruktūrai.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėtojų organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad 20 žmonių žuvo ir apie 50 buvo sužeista iš turkų naikintuvo smogus į kurdų vidaus saugumo pajėgų „Asayish“ mokymo centrą al Malikijos pakraštyje.

Kurdų pajėgos pripažino smūgį ir sakė, kad žuvo nemažai karių.

Naujienų agentūros AFP korespondentai nurodė, kad vietos valdžia paragino gyventojus duoti kraujo, o liudininkai pasakojo, kad ligoninės buvo pilnos nukentėjusiųjų.

Ilgamečio Sirijos pilietinio karo chaose šalies kurdai atskyrė pusiau autonominę teritoriją šiaurės rytuose.

Turkijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad naują antskrydžių bangą pradėjo keršydama už anksčiau šį mėnesį Ankaroje įvykdytą išpuolį, per kurį buvo sužeisti du saugumo darbuotojai.

Už pirmąjį nuo 2016-ųjų Turkijos sostinėje įvykdytą sprogdinimą atsakomybę prisiėmė Kurdistano darbininkų partijos (PKK) – Ankaros ir jos sąjungininkių Vakaruose įtrauktos į teroristinių grupuočių sąrašą – padalinys.

Praėjus kelioms valandoms po spalio 1 dieną įvykdyto mirtininko išpuolio Turkija pradėjo smūgius prieš PKK pozicijas Irako šiaurėje, o po kelių dienų užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas(Chakanas Fidanas) pareiškė, kad užpuolikai atvyko iš Sirijos ir kad ten jie buvo apmokyti.

Apie antskrydį Helmande paskelbta kelios valandos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) žurnalistams pranešė apie įvykusį „labai gerą pokalbį“ su Talibano politiniu vadovu, praėjusį šeštadienį pasirašiusiu istorinį susitarimą su Vašingtonu dėl užsienio pajėgų išvedimo iš Afganistano.  

Visgi po sutarties pasirašymo Dohoje talibų kovotojai suintensyvino atakas prieš afganų pajėgas, nutraukdami savaitę galiojusias dalines paliaubas, suteikusias neilgą atokvėpį nuo karo pavargusiems šalies gyventojams.   

„JAV kovo 4 dieną surengė aviacijos smūgį Talibano kovotojams Nahre Saradže, Helmande, kurie aktyviai atakavo Afganistano nacionalinių gynybos ir saugumo pajėgų patikrinimo postą. Tai buvo gynybinis smūgis šiai atakai sužlugdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV kontingento Afganistane atstovas Sonny Leggettas (Sonis Legetas).

„Raginame Talibaną nutraukti nereikalingas atakas ir laikytis savo įsipareigojimų. Kaip jau parodėme, esant reikalui ginsime mūsų partnerius“, – pridūrė jis.

S. Leggettas sakė, kad sukilėliai vien antradienį 43 kartus atakavo patikrinimo postus Helmande.  

Praėjusią naktį per virtinę atakų kovotojai nužudė mažiausiai 20 afganų karių ir policininkų, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės pareigūnai. 

Šis smurtas aptemdė planuojamas Kabulo ir Talibano taikos derybas, turinčias prasidėti kovo 10 dieną.

„Talibano kovotojai užpuolė mažiausiai tris kariuomenės avanpostus Kundūzo Imam Sahibo rajone ir nužudė mažiausiai 10 karių ir keturis policininkus“, – sakė provincijos tarybos narys Safiullah Amiri (Safiula Amiris).

Gynybos ministerijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės, AFP patvirtino žuvusių karių skaičių, o provincijos policijos atstovas Hejratullah Akbari (Hedžratula Akbaris) patvirtino žuvusių policininkų skaičių.

Talibai taip pat užpuolė policininkus centrinėje Oruzgano provincijoje. Jos gubernatoriaus atstovas Zergai Ebadi (Zergajus Ebadis) informavo, kad šeši policijos pareigūnai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti.

Mūsų pokalbis šiandien buvo geras ir ilgas, ir, žinote, jie nori nutraukti smurtą, jie taip pat norėtų nutraukti smurtą.

Antradienį D. Trumpas reporteriams Vašingtone pareiškė palaikąs „labai gerus“ santykius su Talibano politinio sparno lyderiu mula Baradaru. Talibai savo ruožtu informavo, kad D. Trumpas ir Baradaras 35 minutes kalbėjosi telefonu. 

„Mano santykiai su mula labai geri. Mūsų pokalbis šiandien buvo geras ir ilgas, ir, žinote, jie nori nutraukti smurtą, jie taip pat norėtų nutraukti smurtą“, – sakė D. Trumpas.

Tačiau S. Leggettas trečiadienį įspėjo, kad „afganų ir amerikiečių pajėgos laikosi mūsų susitarimų, tačiau talibai, panašu, nelinkę pasinaudoti šia [galimybe] ir ketina nepaisyti žmonių norų dėl taikos“.   

„Bendras interesas“

D. Trumpas gyrė Dohoje pasirašytą susitarimą ir sakė, kad jis yra priemonė užbaigti 18 metų trunkantį JAV kariškių dalyvavimą Afganistano konflikte – kaip tik prieš lapkričio rinkimus, per kuriuos JAV lyderis sieks perrinkimo antrai kadencijai.

Susitarime numatyta, kad JAV ir kitos užsienio pajėgos per 14 mėnesių pasitrauks iš Afganistano, jeigu Talibanas vykdys savo įsipareigojimus dėl saugumo garantijų ir surengs derybas su nacionaline vyriausybe Kabule.

Į susitarimą taip pat įtrauktas įsipareigojimas apsikeisti kaliniais: Afganistano vyriausybė turi paleisti 5 tūkst. laikomų talibų, o Talibanas – tūkstantį savo belaisvių. Šį apsikeitimą talibai vadino būtina sąlyga deryboms, bet prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) atsisakė tai padaryti, kol derybos neprasidėjo.

D. Trumpas sakė, kad karo užbaigimas yra bendras Talibano ir Vašingtono interesas.

Po šeštadienį įvykusio sutarties pasirašymo Talibanas paskelbė apie „pergalę“ prieš Jungtines Valstijas, o pirmadienį pranešė, kad atnaujina puolamąsias operacijas prieš Afganistano saugumo pajėgas.

A. Ghani vyriausybė praėjusią savaitę išsiuntė į Katarą delegaciją „užmegzti kontaktų“ su sukilėliais. Tačiau Talibano politinio sparno atstovas Suhailas Shaheenas (Suhailas Šahinas) antradienį pareiškė, kad kovotojai nesusitiks su Kabulo atstovais, nebent būtų kalbama apie belaisvių paleidimą.

Dohos susitarimo ir Afganistane išplatinto atskiro JAV ir Afganistano bendro pareiškimo neatitikimai akivaizdžiai parodė, kad derybininkų laukia daug kliūčių.    

JAV ir Talibano susitarime numatytas įsipareigojimas paleisti kalinius. Tuo tarpu Kabulo deklaracijoje abi šalys raginamos „įvertinti galimybę“ paleisti belaisvius.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad antskrydį surengė Libijos kovotojų vado maršalo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) pajėgos.

Kh. Haftaras balandį pradėjo sostinės puolimą. Per mūšius žuvo šimtai žmonių, o dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus.

„Karo nusikaltėlio Kh. Haftaro oro pajėgos antradienį smogė skubios pagalbos pajėgų būstinei Ain Zaroje. Per antskrydį žuvo du saugumo agentai“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Jame priduriama, kad dar keturi žmonės buvo sužeisti. Socialiniame tinkle „Facebook“ ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti kelis liepsnojantys policijos automobiliai.

Šeštadienio antskrydis, dėl kurio husių sukilėliai apkaltino Saudo Arabijos vadovaujamą karinę koaliciją, buvo vienas kruviniausių per šios koalicijos oro smūgių kampaniją prieš sukilėlius ir jų sąjungininkus. 

Koalicija sulaukia vis griežtesnės tarptautinės kritikos dėl civilių aukų per jos vykdomus bombardavimus.

„(Laidotuvių) ceremonijoje dalyvavo kariškiai ir civiliai pareigūnai, netiesiogiai prisidedantys prie kovos veiksmų, tačiau ten taip pat buvo keli šimtai civilių žmonių ir tai verčia manyti, kad ataka buvo neteisėtai neproporcinga“, – rašoma HRW išplatintame pareiškime.

„Smūgis laidotuvių ceremonijai išryškina būtinybę skubiai atlikti patikimą tarptautinį tyrimą dėl numanomų karo įstatymų pažeidimų Jemene“, – pabrėžiama pareiškime. 

Organizacija ragina užsienio šalių, tarp jų – Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos, vyriausybes nedelsiant nutraukti ginklų pardavimą Saudo Arabijai.

„Pastaruosius 19 mėnesių neteisėtai atakavusi mokyklas, turgavietes, ligonines, vestuvininkus ir gyvenamuosius namus, dabar Saudo Arabijos vadovaujama koalicija į nuolat augantį savo pažeidimų sąrašą įtraukė laidotuves“, – sakė HRW Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos skyriaus vadovė Sarah Leah Whitson (Sara Lija Vitson).

„Reikia atlikti nepriklausomą tarptautinį šio žiauraus įvykio tyrimą, nes koalicija parodė, kad nėra linkusi laikytis savo teisinių įsipareigojimų tai ištirti“, – sakė ji.  

Tarp žuvusiųjų per oro smūgį buvo sukilėlių pajėgų aukšto rango vadų, nurodė sukilėlių kontroliuojama naujienų agentūra „Saba“.  

Saudo Arabija pranešė švelninanti sukilėlių kontroliuojamų rajonų blokadą, kad būtų galima evakuoti šimtus sužeistųjų, kurie bus išvežti gydyti į užsienį.

Iš pradžių koalicija tvirtino nesanti atsakinga už oro smūgį laidotuvių ceremonijai, tačiau sulaukusi griežto Vakarų vyriausybių pasmerkimo pažadėjo ištirti šį „apgailestavimą keliantį ir skausmingą“ įvykį.

Sekmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai išsiųstame laiške Saudo Arabija išreiškė „didžiulį apgailestavimą dėl atakos“, – pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Karalystė taip pat pakartojo, kad visapusiškai gerbia ir laikosi tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinių žmogaus teisių normų, ir pabrėžė, kad stengsis toliau užtikrinti visas reikalingas priemones apsaugoti civilius žmones ir civilinius objektus“, – citavo laišką Saudo Arabijos žiniasklaida.

„Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, jog neaišku, ar smūgį sudavė su „Islamo valstybe“ kovojanti JAV vadovaujama koalicija, ar Turkija, kuri tame rajone, remiama Sirijos sukilėlių pajėgų, vadovauja operacijai prieš džihadistus.

Smūgis buvo suduotas Salsanos kaimui Alepo provincijoje, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SOHR.

Salsana yra netoli svarbaus IS bastiono Babo, vos 12 km į pietryčius nuo džihadistų kontroliuojamo Dabiko, kurio link pastarosiomis dienomis stūmėsi Turkijos remiami sukilėliai.

Turkija savo beprecedentę operaciją Sirijoje „Eufrato skydas“ pradėjo rugpjūčio 24 dieną.

Ankara sako, kad taikosi į IS ir į kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kuriuos laiko teroristine grupuote, nors jie ir kovoja su IS.

Dabikas turi simbolinę svarbą „Islamo valstybei“ - dėl vienos sunitų pranašystės, kad čia įvyks Apokalipsės mūšis tarp krikščionių pajėgų ir musulmonų.

Kaip nurodė kariniai šaltiniai, provyriausybinės pajėgos atkovojo naftos terminalą ir al Mukalos miestą, kuris buvo laikomas džihadistų tvirtove.

„Per operaciją ... žuvo daugiau kaip 800 „al Qaeda“ narių ir kai kurie jų lyderiai, o dar kiti pabėgo“, – sakoma arabų koalicijos vadų pranešime, kurį paskelbė oficiali Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA.

Operacija buvo surengta kaip dalis didesnio puolimo, pradėto siekiant susigrąžinti šalies rajonus, kuriuos džihadistų kovotojai užgrobė pasinaudoję palankia situacija, kilusia po to, kai prasidėjo jau 13 mėnesių trunkantis karas tarp Persijos įlankos monarchijų remiamų lojalistų ir Irano remiamų sukilėlių.

„Mes įžengėme į (al Mukalos) miesto centrą ir nesusidūrėme su „al Qaeda“ kovotojų pasipriešinimu“, - AFP sakė vienas karinis pareigūnas, kalbėjęs telefonu iš miesto, kurį džihadistai užėmė praėjusių metų balandį.

Pareigūnas pridūrė, kad kovotojai „pasitraukė į vakarus“ plačios dykumos Hadramauto ir Šabvos provincijose link.

Pajėgos taip pat atkovojo Minos al Zabos naftos terminalą toliau į rytus esančiame Šehre, nurodė šaltiniai.

Anksčiau sekmadienį kariniai šaltiniai nurodė, kad provyriausybinės pajėgos užėmė prie al Mukalos esantį ar Rijano oro uostą ir armijos brigados būstinę, kuriuos pastaraisiais metais irgi kontroliavo „al Qaeda“.

Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos orlaiviams sudavus smūgį policijos būstinei sukilėlių kontroliuojamoje Jemeno sostinėje Sanoje, dešimtys žmonių žuvo ir buvo sužeista, pirmadienį pranešė gelbėtojai.

„Mažiausiai 30 žmonių žuvo ir buvo sužeista“, – sakė šaltinis nepaprastųjų situacijų tarnyboje ir pridūrė, kad „tęsiamos paieškos operacijos“ surasti daugiau aukų po nuniokoto dviejų aukšto pastato griuvėsiais.

Šaltinis sakė, kad pastatas Sanos centre buvo bombarduotas naktį ir kad šalimais esanti mečetė taip pat nukentėjo per aviacijos smūgius.

Šaltinis pridūrė, kad tarp aukų esama ir civilių asmenų, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Jemene nuo kovo mėnesio, kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pradėjo kone kasdieninių aviacijos smūgių kampaniją prieš husių sukilėlius, žuvo jau daugiau kaip 5 800 žmonių, maždaug pusė jų civiliai asmenys.

JAV vadovaujamos koalicijos antskrydis sunaikino džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) grynųjų pinigų saugyklą Irako šiauriniame Mosulo mieste, pirmadienį pranešė vienas JAV gynybos pareigūnas.

Dvi 900 kg bombos smogė tai saugyklai, sunaikindamos „milijonus dolerių“ grynaisiais pinigais, savo vardo nenorėjęs viešinti pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Vertiname (tas atsargas) milijonais dolerių ... (gautų) iš visos jų neteisėtos veiklos: naftos, plėšikavimo, pinigų prievartavimo“, – aiškino pareigūnas, pridūręs, kad tas antskrydis buvo surengtas pirmadienį paryčiais.

Naujienų televizija CNN, kuri pirmoji pranešė apie tą smūgį, citavo JAV kariškius, kurie sakė, kad per antskrydį žuvo 5–7 civiliai.

JAV vadovaujama koalicija, rengianti lėktuvų ir bepiločių skraidyklių smūgius prieš IS Irake ir Sirijoje, pastaruoju metu vis dažniau taikydavosi į džihadistų pajamų šaltinius. Be kita ko, buvo bombarduojami sunkvežimiai, kuriais per Siriją gabenama neteisėtai išgauta nafta.

Kol kas neaišku, ar sunaikintoje pinigų saugykloje buvo laikomi JAV doleriai, kokia nors kita užsienio valiuta ar vietos dinarai, pridūrė AFP šaltinis.

Sirijos šiaurinėje Alepo provincijoje pirmadienį per Rusijos aviacijos smūgį mokyklai žuvo aštuoni vaikai ir jų mokytojas, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

„Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad per smūgį, kuris buvo suduotas Andžaros mieste, dar mažiausiai 20 žmonių, įskaitant ir vaikų, nukentėjo.

Neseniai JAV pajėgų Afganistane įvykdytas aviacijos smūgis, kurio taikiniu tapo ligoninė Kunduze ir per kurį žuvo 22 žmonės, buvo klaida, antradienį pripažino aukšto rango JAV pajėgų vadas.

„Į ligoninę buvo pataikyta per klaidą“, – sakė generolas Johnas Campbellas (Džonas Kembelas) JAV Senato ginkluotųjų tarnybų komitete, pridurdamas, kad „mes niekada specialiai nesitaikome į saugomą medicinos įstaigą“.

Jis dar pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turi apsvarstyti galimybę sustiprinti savo kariuomenę Afganistane po 2016 metų, jeigu jos ketina užgniaužti Talibano sukilimą ir užtikrinti, kad šalies kariuomenė turėtų pakankamos kovinės galios.

„Aš tikrai tikiu, kad mes turime pateikti mūsų vyresniesiems vadovams kitų galimybių, kurios skirtųsi nuo dabartinio plano, kurį mes vykdome“ ir pagal kurį 2017 metais mažinamas karių skaičius iki reikalingo atstovybių apsaugai, sakė generolas.