Daugiau kaip tūkstantis žmonių suplūdo į greta Vyriausybės rūmų įrengtą kino salę po atviru dangumi: prie pastato suprojektuotame ekrane buvo rodomas vienas naujausių lietuviškų filmų „Poetas“, kurį pristatė pagrindinio vaidmens atlikėjas – aktorius Donatas Želvys.

Pristatydamas filmą D. Želvys pabrėžė progos, kuria rodomas filmas, svarbą. „Baltijos kelio diena man visada primena, kokie mes galime būti vieningi, kokie galime būti kūrybingi, kokie galime būti drąsus. Bet tai ne tik diena apie „kokie mes galime būti“. Tai diena, kuri parodo, kokie mes esame. Mes esame laisvi. Laisvi mintimis, laisvi protu, laisvi sąžine. Man ir tikriausiai kiekvienam čia sėdinčiam būtų sunku paaiškinti tai, kas vyko tuo metu, ir tai, kas vyksta dabar Ukrainoje. Vienintelis aiškus dalykas: kad ir ką jie daro, laisvas žmogus visada tampa stipresnis“, – apie Baltijos kelio prasmę kalbėjo ir anuometės Sovietų Sąjungos bei dabartinės Rusijos veiksmus gretino aktorius.

Renginyje buvo prisiminta 1939 metų rugpjūčio 23-oji, kai Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo–Ribentropo paktą: brutaliai perbraižė Europos žemėlapį ir šis slaptas agresorių sandoris nulėmė ne tik Baltijos šalių, bet ir kitų laisvų valstybių nepriklausomybės praradimą. Buvo pamintos tarptautinės teisės normos, karo žiaurumai nusinešė milijonus žmonių gyvybių.

Minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandinė – Baltijos kelias. Šiuo žmonių rankų ir širdžių keliu buvo pareikštas protestas prieš Slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.

Šiandien Rusijai vėl bandant perbraižyti žemėlapį ir atliekant karo nusikaltimus Ukrainoje, vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti susiburti ir kaip anuomet Baltijos kelyje visiems kartu pajusti vienybę. Pilietiškumą skatinančiam renginiui pasirinkta forma – atvira aktualias problemas gvildenančio filmo peržiūra su pristatymu – kvietė susirinkusiuosius prisiminti sudėtingą Lietuvos istoriją ir analizuoti iššūkius, kuriuos mūsų valstybei ir kiekvienam jos žmogui, jo moralei ir vertybėms nuolat kėlė ir kelia  praeities ir dabarties įvykiai.

„Kai perskaičiau filmo scenarijų, ilgai nešiojausi klausimą: „kaip toje situacijoje būčiau pasielgęs pats?“ Ir visa širdimi trokštu, kad būčiau pasielgęs garbingai, oriai, vardan tos Lietuvos. Bet žinau, kad baimė gali paversti tave bailiu. Tad šis filmas, tarsi kūrybinis ženklas, tarsi moko, tarsi perspėja, kad mes pagalvotume, kaip galėtume gyvenime pasielgti, kad kiekvienas sau užduotume klausimą: „kaip aš pasielgčiau tokioje situacijoje?“ Tikiu, kad kiekvienas pasielgtume teisingai“, – sakė D. Želvys. Jis palygino „Poetą“ su tikra istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojančia pasirinkimą, kurį teko daryti ne vienam Lietuvos žmogui sudėtingais laikais. „Šis filmas kalba apie vieno ar kito žmogaus pasirinkimą, apie tai, kokie tada buvo žmonės, kaip jie troško laisvės, kokie buvo drąsūs. Tai istorija ir apie tuos žmonės, kurie buvo pasimetę, kurie pasirinko ne taip, kaip daug kas šiandien norėtų“, – kalbėjo aktorius.

Juodojo kaspino dieną, minint ne tik Baltijos kelio metines, bet ir prisimenant Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo datą, kai 1939 m. slaptais protokolais buvo nulemta Baltijos šalių okupacija, Klaipėdoje koncertuos atlikėja Gabrielė Vilkickytė ir gyvo garso grupė.

G. Vilkickytė turi platų gerbėjų ratą, koncertuoja didžiausiose koncertų salėse. Savo kūryboje ji pasakoja apie vidinį pasaulį ir patirtis.

„G. Vilkickytė – pirmiausia jausmas, tada vaizdas. Koncertas, kuris – labiau patirtis, negu renginys, o jam pasibaigus namo norisi eiti ilgiausiu keliu, kad spėtum suprasti, ką jauti“, – skelbė organizatoriai.

Atlikėja yra išleidusi du albumus – „Kilometrai“ ir „Vilko švelnumas“. Ji taip pat dalyvavo populiariuose muzikiniuose projektuose.

2021 m. pelnė „M.A.M.A.“ (Muzikos asociacijos metų apdovanojimai) „Metų proveržio“ apdovanojimą.

Koncerto trukmė – viena valanda.

Organizatoriai – Klaipėdos savivaldybė, Kultūros centras Žvejų rūmai.

2009 m. Baltijos kelias buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO globojamą programą „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą.

Renginius organizuoja kiti

Kultūros skyriaus vedėjos E.Deltuvaitės darbe nėra nuo rugpjūčio pradžios, vedėja atostogauja nuo rugpjūčio 2 iki 25 d.

Ką apskritai veikia ir kuo užsiima uostamiesčio Kultūros skyrius, kurio darbuotojai gauna tūkstantines algas? Skyriaus vedėjai skirtas tikrai nemažas atlyginimas – net 2 665 eurai per mėnesį iki mokesčių.

Paklausta, kokiu renginiu Klaipėda minės Juodojo kaspino, Baltijos kelio dieną, šio skyriaus darbuotoja Germinta Patašiūtė sutriko.

„Bus bus. Žvejų rūmai organizuoja renginį Vasaros estradoje. Koks renginys? Klaipėdoje bus poezijos vakaras. Aš bandau atsidaryti, kur čia, bet gal jūs paskambinkite Žvejų rūmams“, – sutrikusi kalbėjo Kultūros skyriaus specialistė.

Paklausus, ar Juodojo kaspino diena Kultūros skyriui yra per lėkšta proga minėti, specialistė patikino, kad tai – ne valdininkų darbas.

„Kultūros skyrius renginių neorganizuoja. Savivaldybė renginių organizavimo paslaugą perka. Renginius organizuoja savivaldybei pavaldžios kultūros įstaigos“, – paaiškino G.Patašiūtė.

Žvejų rūmai vieninteliai šiemet prisiminė, kad prieš 32 metus trys Baltijos šalys susikibo rankomis į milžinišką, šimtus kilometrų nusidriekusią gyvą grandinę, kuri Sovietų Sąjungai pademonstravo nenugalimą mažų tautų atstovų jėgą.

Atmintis: miesto tarybos narės N.Puteikienės manymu, nevalia užmiršti Baltijos kelio, nes abejingumas tokiai datai tik parodo, kad savomis rankomis trinama istorinė atmintis. (Astos Aleksėjūnaitės ir Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pirmadienio vakarą Vasaros estradoje miestiečiai buvo kviečiami į Agnės ir Giedriaus Arbačiauskų bei Jono Baltiko, Vilijos ir Ramūno Šepučių dainuojamosios poezijos vakarą.

O štai palangiškiai ir Šventosios gyventojai tradicijų laikėsi ir šiemet, buvo numatyta susikibti pajūryje į simbolinę gyvą grandinę.

Renginių Baltijos kelio sukakčiai paminėti numatyta ir Neringoje.

Vasara – poilsio metas

Šiuo metu iš penkių Kultūros skyriaus darbuotojų, atostogomis mėgaujasi dvi valdininkės.

„Negaliu atsakyti, kodėl dabar atostogaujama. Mes darbo turime ištisus metus, sezoniškumas neturėtų lemti atostogų“, – teigė G.Patašiūtė.

Paklausta, ar vasarą smagiau atostogauti nei žiemą, Kultūros skyriaus specialistė patikino, kad visi turi teisę į atostogas.

„Smagu ar nesmagu, žmonės atostogauti turi. O rugpjūtis yra tas mėnuo, kai nevyksta tarybos posėdžiai. Darbus susiorganizuojame“, – kalbėjo G.Patašiūtė.

Susikibo visa Lietuva

Pernai klaipėdiečiai rugpjūčio 23-iąją rankomis buvo apkabinę visą miestą. Akcijoje dalyvavo ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, miesto tarybos nariai.

Tam, kad kažkas galėtų šiandien atostogauti, kai kas prieš 32 metus privalėjo kibtis rankomis.

Rankas ir širdis sujungė Palanga, Šventoji, Kretinga, Gargždai, daugybė Klaipėdos rajono kaimų ir gyvenviečių.

Praėjusių metų akcija miestiečių teigiamų atsiliepimų sulaukė dėl sąsajos su įvykiais Baltarusijoje.

Ant Biržos tilto, po plevėsuojančiomis Baltarusijos vėliavomis, daugybė klaipėdiečių susirinko dėvėdami baltos ir raudonos spalvos drabužius. Dangės upės žiotyse miestiečiai iškėlė įspūdingo dydžio vėliavą.

Nė vienas tuo metu, net ir dėvėdamas pirštines, nesibaimino tiesti rankos greta stovinčiam, nors koronaviruso infekcijos grėsmė galbūt buvo dar didesnė nei šiemet, juk nė vienas akcijos dalyvis dar nebuvo skiepytas.

Skyriaus vedėja pavargo?

Pernai kartu su miestiečiais simboliniame Baltijos kelyje dalyvavusi Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė tikino, jog praėjusiais metais Baltijos kelio dvasia klaipėdiečius užplūdo todėl, kad pati akcija buvo suorganizuota ne valdžios, o žmonių.

„O kaip pernai viskas buvo? Akciją realiai socialiniais tinklais suorganizavo kelios moterys. Viena jų feisbuke tapo mano drauge. Prie jos prisidėjo kitos klaipėdietės. Užteko tik pakviesti, ir visi atėjo. Kiek pamenu, viena organizatorių siuntė valdininkams kvietimą jungtis prie akcijos, bet niekas į laišką jai taip ir neatsakė. O po to atėjo visi. Bet nieko tokio, malonu, kad iniciatyvos sujungia“, – prieš metus vykusią akciją prisiminė N.Puteikienė.

Paklausta, kaip ji vertina šių metų Baltijos kelio minėjimo tylą Klaipėdoje, politikė prisipažino, kad tokia situacija yra skandalinga.

„Gal Kultūros skyrius vedėja E.Deltuvaitė labai pavargo? Vyko kultūros įstaigų vadovų konkursai. Nors renginių ir neorganizuoja. Taip, tokia tiesa – Kultūros skyrius renginių neorganizuoja. Tačiau nerasti laiko tokiai datai – na, tai jau baisu. Savomis rankomis trinama atmintis. Nes tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje, atsimena viską. Man labai gaila dėl jaunosios kartos“, – neslėpė tarybos narė.

Mero reakcija – griežta

Klausimo, kodėl uostamiestis vis lieka be renginių, sulaukė net Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Klausimas, kodėl Baltijos kelio diena pamiršta Klaipėdoje, – ne pirmas. Manęs jau klausė, kodėl Kultūros diena be kultūros renginių? Baltijos kelio datos nepamiršome ir tikrai nepamiršime. Vienintelis akcentas, kurio neverta pamiršti, tai „kovidinė“ situacija Klaipėdoje. Artėja mokslo metai. Dabartinė situacija riboja susibūrimus viešoje erdvėje. Tačiau teisingai, pernai susikibome Baltijos kelyje dėvėdami pirštines. Ir tikrai nepabijojome“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Giliai atsidusęs V.Grubliauskas vis dėlto pripažino, kad kultūrininkams turi priekaištų.

„Tikrai turiu. Ir mano tie priekaištai yra labai logiški ir racionalūs. Suprantu, kad vienus ar kitus išleidžiant atostogų, administracijos direktorius nelabai susižiūrėjo, kokios datos ir kokie renginiai yra tuo laikotarpiu. Bet to nesiimu vertinti, nederinu atostogų grafikų. Bet atostogų nuo istorinės atminties paminėjimo negali būti niekam. Čia turbūt Kultūros skyriui priekaištai yra daugiau nei teisingi, svarbūs ir iškalbingi. Tokiais atvejais reikėtų atsišaukti iš atostogų vien tam, kad galėtum būti čia. Ne tam, kad galėtum stovėti žmonių rate ar grandinėje. O tam, kad būtų suorganizuota ir pasiūlyta. Aš pamenu, kad kilo panašus klausimas dėl Kultūros dienos paminėjimo. Kultūros skyrius buvo primiršęs šią datą ir teko ją priminti“, – tikino V.Grubliauskas.

Pasaulio kultūros diena minima balandžio 15-ąją.

Klaipėdos meras pripažino, kad Kultūros skyriui reiškiama daug priekaištų dėl darbo kokybės.

„Šiam administraciniam padaliniui – priekaištų yra labai nemažai. Deja, bet jie tam tikra prasme jau yra sisteminiai. Tai veda prie tam tikros minties ir prie tam tikros analizės. Jau turbūt reikalinga rimtesnė reakcija, nei vien tik kraipymas pečiais ar jų pakilnojimas“, – rimtai kalbėjo V.Grubliauskas.

Meras pripažino, jog supranta atostogų svarbą ir kiekvieno piliečio teisę į jas.

„Tam, kad kažkas galėtų šiandieną atostogauti, kai kas prieš 32 metus privalėjo kibtis rankomis. Grįš administracijos direktorius, ir mes apie tai tikrai kalbėsimės. Tai mums kažkas turėtų priminti, turėtų pasiūlyti sprendimus, kaip paminėti vieną ar kitą datą ypatingu laikotarpiu. Neturėtume ieškoti tų, kurie ir turėtų tai priminti“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Su E.Deltuvaite dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams susisiekti nepavyko. Tarnybinio mobiliojo ryšio telefono Kultūros skyriaus vedėja nekėlė visą dieną, nors juo buvo skambinta ne kartą.

Tai, kad žurnalistai atkakliai jos ieško komentarui, žinojo ir E.Deltuvaitę pavaduojanti kolegė. Tačiau atostogaujanti valdininkė į praleistus skambučius taip ir neperskambino.

Rugpjūčio 23 d. Palanga ir Šventoji pakvietė gyventojus ir svečius paminėti šią istorinę datą.

Kelias dienas prieš Baltijos kelio minėjimą Palangos kurhauzo terasoje ir Šventosios centrinėje aikštėje suplazdėjo instaliacija „Vienybė – Lietuva. Latvija. Estija“.

Vėliavų instaliacija sujungė tris Baltijos valstybes, taip patvirtindama jų vienybę.

Vakar lygiai 19 val. prie Palangos tilto ir Šventosios centrinėje aikštėje vieningai susikibę už rankų žmonės atkartojo istorinę 1989 m. rugpjūčio 23 d. akimirką, kai, du milijonai žmonių, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę.

Tuomet žmonės sujungė Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline.

Tuo aktu buvo surengtas simbolinis referendumas, nutiesęs kelią į šalių nepriklausomybę.

Vakar vakare Šventosios centrinėje aikštėje buvo rodomas ir dokumentinis filmas „Baltijos kelias“.

„Tai nėra filmas apie patį įvykį. Tai poema apie jausmą, kuris vienijo tūkstančius žmonių. Svarbiausia buvo pagauti jų emociją ir būseną. Pergalės ir meilės jausmas buvo didžiulis. Dabar suprantame, kad mūsų filmas ir pats „Baltijos kelias“ – tarsi kažkada uždrausta tylos minutė už tuos, kurie šviesesnės rytdienos nebesulaukė“, – kalbėjo kino režisierius Arūnas Matelis.

Akcija Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje.

Tai – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovojant už savo valstybių laisvę.