Tyrimo duomenimis, 33 proc. Lietuvos gyventojų kalėdinėms dovanoms planuoja išleisti iki 100 eurų. Estijoje 100 eurų biudžetu dovanoms planuoja apsiriboti 32 proc., o Latvijoje – net 43 proc. gyventojų.

Dar apie trečdalį gyventojų visose Baltijos šalyse dovanoms sako skiriantys nuo 100 iki 200 eurų. Nuo 300 iki 400 eurų dovanoms išleisti planuoja dvigubai daugiau respondentų Lietuvoje ir Estijoje nei Latvijoje. Daugiau nei 400 eurų skirti dovanoms planuoja 6 proc. lietuvių

Apklausa atskleidė, kad dovanas iki 200 eurų pirkti planuoja 18–29 metų grupei priklausantys lietuviai, o išleisti iki 100 eurų dažniausiai linkę 60–74 metų gyventojai.

Tuo metu Latvijoje yra daugiausiai gyventojų Baltijos šalyse, kurie metų pabaigos šventinėms dovanoms pasiruošę skirti iki 50 eurų – tokių respondentų yra 15 proc., tuo metu Lietuvoje tokią sumą dovanoms skirs 9 proc., o Estijoje – 10 proc. gyventojų.

Nuo 201 iki 300 eurų Lietuvoje dovanoms ketina išleisti 16 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 17 proc. respondentų. Tokias išlaidas Lietuvoje dažniausiai planuoja 30–39 metų gyventojai.

Nuo 301 iki 400 eurų dovanoms skirti planuoja 7 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 6 proc. – Estijoje, ir perpus mažiau Latvijoje – tik 3 proc. Daugiau nei 400 eurų kalėdinėms dovanoms skirs 6 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 4 proc. estų, daugiausia šį atsakymą pasirinkusių lietuvių – 40–49 metų amžiaus grupėje.

Gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“, šių metų lapkritį internetu apklaususi daugiau nei 2 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

– Kiek Baltijos šalių gyventojai kasdien išleidžia pinigų?

– „Citadele“ banko apklausos parodė, kad Baltijos šalių gyventojai šiek tiek skirtingai išleidžia kasdienėms reikmėms. Lietuviai ir estai išleidžia šiek tiek didesnę sumą, latviai – mažesnę. Apie penktadalis gyventojų Lietuvoje sako išleidžiantys nuo 11 iki 30 eurų kasdienėms reikmėms. Estai labai panašiai, latvių dauguma išleidžia iki 10 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kaip manote, kodėl latviai išleidžia mažiau?

– Čia galimos kelios priežastys. Viena priežastis – pragyvenimo lygio skirtumai tarp estų, lietuvių ir latvių. Kita, kad galbūt latviai susiplanuoja būtiniausias išlaidas ir sumoka kartą per mėnesį, dėl to stabiliau ir nuosekliau išleidžia kasdien. Tai pat dalis išleidžia šiek tiek mažiau norėdami atsidėti ateičiai.

– Sakėte, lietuviai ir estai išleidžia labai panašiai. Ar galima pasakyti, kurie vidutiniškai šiek tiek daugiau išlaidauja?

– Skirtumas labai mažas, nuo tam tikrų sumų. Pavyzdžiui, nuo 30 iki 50 eurų – 1 proc. skirtumas. Nesakyčiau, kad čia yra labai dideli skirtumai tarp lietuvių ir estų.

– Gal klausėte, kokios tos kasdienės išlaidos? Ką perka?

– Mūsų rekomendacija yra visuomet pirmiausia susiplanuoti svarbiausias ir būtiniausias išlaidas – būsto nuomą, būtiniausius mokesčius ir pan. Tuomet kasdienės išlaidos yra skirtos laisvalaikiui, galbūt nekasdieniam maistui ir pan. Šias išlaidas gyventojai ir išvardija. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu yra vasaros sezonas, turime ilgesnes dienas ir vakarus, nuotaika gerėja, saulės daugiau, dėl to gyventojai, net psichologiškai, yra linkę išleisti šiek tiek daugiau nei įprastais mėnesiai. Dėl to atkreipčiau dėmesį, kad labai smagu atsipalaiduoti ir turėti daugiau laisvalaikio, tačiau svarbu nepamiršti ir savo finansinės gerovės, ją planuoti, nuolatos peržiūrėti kasdienes išlaidas ir, jeigu reikia, ten, kur galima, jas pakoreguoti.

Tie, kurie pinigus leidžia rečiau, tie daugiau sutaupo ir jų išlaidos yra labiau planuojamos.

– Sakėte, latviai tikėtina labiau planuoja, mažiau išleidžia. Tai ar galima sakyti, kad lietuviai ir estai ne taip gerai planuoja?

– Aš gal nepalyginčiau taip tiksliai, kurie geriau planuoja. Tačiau psichologiškai dažniausiai yra taip, kad tie, kurie šiek tiek mažiau uždirba, jie linkę labiau planuoti, nes reikia didesnę dalį atsidėti būtiniausioms išlaidoms. Tą parodė ir mūsų tyrimai su didžiausią dalį išleidžiančiais gyventojais, kai lyginome šalis. Lietuvoje ir Estijoje tie, kurie išleidžia, pavyzdžiui, virš šimto eurų kasdienėms išlaidoms, sudarė keletą procentų, o Latvijoje jie nesudaro nei vieno procento.

– Ar daug apklausoje buvo tokių, kurie vieną, du kartus per savaitę, vieną kartą į mėnesį leidžia pinigus, o kasdien visai neleidžia?

– Čia yra pasirinkimo klausimas ir tie, kurie pinigus leidžia rečiau, tie daugiau sutaupo ir jų išlaidos yra labiau planuojamos.

„Air Baltic“ lėktuvas iš Helsinkio Rygos oro uoste turėtų nusileisti 14 val. 40 min., iš Edinburgo – 17 val. 45 min., iš Malagos – 21 val. 20 min., iš Tenerifės – 21 val. 35 min. vietos laiku.

Kiekvienu reisu bus namo parskaidinta iki 140 žmonių.

Tuo tarpu „Air Baltic“ praneša, jog grąžinimo reisus į Londoną yra numačiusi kovo 21, 22, 24 ir 25 dienomis, į Amsterdamą – kovo 24 ir 25 dienomis, į Tbilisį – kovo 23-ąją.

Latvijos susisiekimo ministerija išduoda specialius leidimus šiems „Air Baltic“ repatriacijos skrydžiams, nes bet koks koks tarptautinis keleivių pervežimas dėl koronaviruso pandemijos šioje šalyje uždraustas nuo kovo 17-osios.

„Neretai esame linkę manyti, jog Baltijos šalių gyventojų finansiniai įpročiai yra panašūs, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyvūs nei kaimyninių šalių gyventojai. Prireikus dengti netikėtas išlaidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreiptųsi į finansų įstaigą, kai tokioms reikmėms skolintis banke rinktųsi kas trečias estas ir latvis, atitinkamai 32 proc. ir 33 proc.“, − sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Pasak jo, galimos to priežastys gali būti stiprus lietuvių bendruomeniškumo jausmas, tampresni giminės saitai, kuomet nutikus netikėtam įvykiui pagalbos galima tikėtis artimiausioje savo aplinkoje, įskaitant ir finansinę paramą.

„Lietuviai yra linkę pasverti išlaidas, įvertinti jų būtinumą ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, šeimos šventėms ir laisvalaikio pramogoms nėra racionalus sprendimas. Pavyzdžiui, už skolintus pinigus atostogauti vyktų tik 2 proc. mūsų šalies gyventojų. Latvijoje ir Estijoje šiam tikslui būtų linkę skolintis, atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. gyventojų“, − komentuoja T. Pulikas.

Kaip rodo banko duomenys, per tris šių metų ketvirčius bendra vartojamojo finansavimo paskolų suma ūgtelėjo 4 proc., lyginant su tuo pačių laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinis vartojimo paskolų grąžinimo laikotarpis nekinta ir išlieka 5,5 metų.

Pasak T. Puliko, galima išskirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, paskolos automobiliui įsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo būsto remontui ar nebrangaus būsto bei kito nekilnojamojo turto įsigijimui.

„Mūsų banko duomenys rodo, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi mažiausias sumas, vidutiniškai siekiančias 2,2 tūkst. eurų. Vidutinė paskola automobiliui siekia 6,2 tūkst., o namų remontui ar nekilnojamojo turto įsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra didžiausia ir siekia 10,5 tūkst. eurų“, − sako gyventojų finansavimo ekspertas T. Pulikas.

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. balandį banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.