„Pagrindinis siekis, kad visada būtų prieinamas daugelio gyventojų poreikius atitinkantis mokėjimo paslaugų krepšelis už prieinamą kainą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Su numatomais pakeitimais keliame šiuos tikslus: pirma – geresnis mokėjimo paslaugų prieinamumas gyventojams, antra – kad mokėjimo krepšelis veiktų kaip tam tikras inkaras ir sparčiai nedidėtų mokėjimo paslaugų įkainiai, trečia – geresnė socialiai pažeidžiamų asmenų paslauga“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, norima, kad keičiantis mokėjimo paslaugų įkainiams gyventojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti jiems tinkamiausias paslaugas, taip pat būtų sumažinta administracinė našta bankams.

Anot LB vadovo, siūlomi pakeitimai būtų naudingi ir bankams bei kitoms kredito įstaigoms.

„Vyks retesnė krepšelių peržiūra – ne kas metus, o kas trejus metus. Tai reiškia mažesnę administracinę naštą ir didesnį paslaugos pastovumą“, – teigė G. Šimkus. 

LB siūlymu maksimalus krepšelio įkainis būtų nustatomas atsižvelgiant į palankiausius rinkos pasiūlymus vartotojams, o socialiai remtiniems žmonėms jis siektų iki pusės maksimalaus įkainio. Dabar jis yra atitinkamai 1,37 euro ir 0,68 euro per mėnesį. Socialinės pašalpos gavėjams jis būtų nemokamas. 

„Išliktų dabar esanti nuostata, kad piniginę socialinę paramą gaunantiems būtų taikoma pusė maksimalaus įkainio, tačiau siūloma, kad gaunantiems socialinę pašalpą pagrindinė mokėjimo sąskaita būtų teikiama nemokamai“, – teigė G. Šimkus.

LB pateikė tai numatančias Mokėjimų įstatymo pataisas. Pagal jas krepšelio įkainis nekistų sparčiau nei jo apimtis bei neviršytų nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA) dalies – 0,119 proc.

„Kalbama šiuo metu apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, kuri būtų lygi maždaug vienam eurui“, – teigė G. Šimkus. 

Pasak LB vadovo, krepšelio kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jeigu keistųsi jo apimtis.

„Mes kalbame apie tam tikrus bazinius vartotojų poreikius, gyventojų įtraukimą ir tai yra pagrindinė mokėjimo sąskaita. Jeigu keičiasi krepšelio sudėtis ir apimtis, tad galėtų keistis ir krepšelio kaina“, – teigė G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtinės dalys nesikeistų, tačiau siūloma, kad grynųjų išgryninimo bankomatuose suma ir elektroninių pervedimų skaičius tenkintų 90 proc. gyventojų poreikius. Jie būtų nustatyti reguliariai atliekamomis banko apklausomis.

Krepšelio paslaugą turėtų teikti ir tos kredito įstaigos, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.

LB taip pat siūlo, kad būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų palyginami smulkiajam verslui teikiamų paslaugų įkainiai. 

„Manome, kad yra labai svarbu, šiuo metu tokios galimybės nėra, efektyviai, realiai palyginti vienoje vietoje visų mokėjimo paslaugų teikėjų siūlomus mokėjimo paslaugų įkainius“, – teigė G. Šimkus.

„Tokios galimybės užtikrinimas didins tiek skaidrumą, tiek aiškumą, tiek pasirinkimą, kad jeigu netenkina vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugos, būtų galima efektyviai rinktis kito teikėjo paslaugas“, – pridūrė LB vadovas.

Anot jo, tai gali prisidėti ir prie smulkiojo verslo elektroninių atsiskaitymų skatinimo

LB siūlo, kad pateiktos Mokėjimų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024-ųjų sausio.